Per penkerius metus – mažiausiai profesinių ligų

Per pastaruosius penkerius metus sergamumas profesinėmis ligomis šalyje mažėjo, rodo Valstybinės darbo inspekcijos parengta sergamumo profesinėmis ligomis analizė. Tačiau pastebimi keli nauji pokyčiai.

2020 m. užregistruotos 333 profesinės ligos – 9 proc. mažiau nei per 2019 metus. Lyginant su 2017 m., kai profesinių ligų skaičius per pastaruosius penkis metus buvo didžiausias – 536 profesinės ligos, 2020 m. profesinių ligų sumažėjo daugiau nei 1.5 karto, ir tai yra mažiausias skaičius per pastaruosius penkerius metus.

Kaip pastebi VDI specialistai, bendrą profesinių ligų mažėjimą lemia saugesnės darbo sąlygos bei pažangesnė ir saugesnė įranga, perkama ne iš trečiųjų šalių kaip anksčiau, o iš Europos Sąjungos. Dėl to keičiasi ir profesinių ligų pobūdis: anksčiau dominavo minėtų sektorių vibracijos ir triukšmo sukeltos profesinės ligos, kurių per pastarąjį kelerių metų laikotarpį mažėja.

Kaip ir kasmet per penkerių metų laikotarpį, 2020 m. dažniausiai profesiniai susirgimai diagnozuoti statybų, transporto, žemės ūkio ir miškininkystės, apdirbamosios gamybos sektoriuose – iš viso trys ketvirtadaliai visų diagnozuotų profesinių ligų.

Per 2016–2020 m. profesinių ligų priežastys iš esmės nesikeitė – 98 proc. jų sukėlė fizikiniai ir ergonominiai veiksniai. Pagal darbo pobūdį dažniausiai profesiniai susirgimai nustatyti sunkiojo transporto ir mechanizmų vairuotojams, kurių susirgimus lėmė: vibracijos, triukšmo, krovinių tvarkymo rankomis, kartotinių judesių sukelti kaulų raumenų sistemos sutrikimai. Taip pat užfiksuota profesinių ligų susirgimų sveikatos apsaugos, prekybos sektoriuose, kuriuose dominuojančios ligų priežastys – kartotiniai judesiai, krovinių tvarkymas rankomis, darbo poza. Rečiausiai profesines ligas lėmė cheminiai ir biologiniai veiksniai (2 proc.).

Dažniau profesinės ligos nustatomos vyrams nei moterims – 2020 m. vyrams nustatyta 70 proc. visų profesinių ligų, moterims – 30 procentų. Daugiau nei pusė asmenų (2016–2020 m. laikotarpiu) buvo dirbantys.

VDI stebi kelis pokyčius. Jau kelis metus (2019 m. ir 2020 m.) dažniausiai profesinės ligos nustatomos priešpensinio amžiaus (60–64 m.) asmenims, kai tuo tarpu 2018 m. dominavo 55–59 m. asmenys. Tai siejasi ir su kita, darbo stažo rodiklių linkme, kuri išryškėjo per 2020 m. – daugiausiai profesinių ligų nustatyta 40–44 metų darbo stažą turintiems asmenims. 2016–2019 m. pagal šį kriterijų daugiausiai profesinių ligų nustatyta turintiems mažesnį – 35–39 metų darbo stažą.
Nors daugelis profesinių ligų įgyjamos per dešimtmečius, VDI ragina darbdavius nuolat vertinti  rizikas ir įdiegti priemones, kurios padėtų išvengti kenksmingų veiksnių poveikio darbo aplinkoje.

Jei asmuo mano, kad jo susirgimas susijęs su esamomis ar buvusiomis darbo sąlygomis, jis turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šeimos gydytojas po konsultacijos gali siųsti darbuotoją darbo medicinos gydytojo konsultacijai, kuris ir priima galutinį sprendimą dėl profesinės ligos nustatymo.

Visi pagal darbo sutartys dirbantys darbuotojai yra draudžiami privalomuoju nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, todėl nustačius profesinę ligą, šiems asmenims būtų mokamos socialinės išmokos dėl profesinės ligos.