Etninės kultūros globos taryba atkreipė dėmesį, kad kai kurios su etnine kultūra susijusios profesijos nėra įtrauktos į Lietuvos profesijų klasifikatorių. Todėl Taryba kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, kuri yra atsakinga už šio klasifikatoriaus rengimą ir tobulinimą, siūlydama įtraukti trūkstamas etninės kultūros srities profesijas.
Taryba pasiūlė kultūros srities profesijų pogrupius papildyti tokiomis profesijomis kaip: etninės kultūros specialistas, etnografas, etnokultūrinio kolektyvo vadovas-edukatorius. Į mokslo srities profesijų pogrupius pasiūlyta įtraukti profesijas: folkloristas, etnomuzikologas, etnochoreologas. Švietimo srities pogrupius, Tarybos nuomone, reikėtų papildyti profesijomis: folkloristikos dėstytojas, etnomuzikologijos dėstytojas, etnochoreologijos dėstytojas, tautodailės dėstytojas, etninės kultūros mokytojas, neformaliojo švietimo etninės kultūros (etnomuzikos, tautodailės ir kt.) mokytojas. Į atlikėjų srities pogrupius Taryba rekomendavo įtraukti folkloro atlikėjo (muzikantas, dainininkas, giesmininkas, šokėjas, pasakorius ir kt.) profesiją. Sveikatos, sporto ir laisvalaikio srities pogrupius pasiūlyta papildyti profesijomis: lietuviškos pirties pirtininkas, vantų rišėjas, vadeliotojas.
Vaizduojamojo meno bei amatų srities pogrupius Taryba pasiūlė papildyti profesijomis: tautodailininkas (vaizdinės ir taikomosios tautodailės), tradicinis amatininkas, tradicinių dirbinių rekonstruktorius. Lietuvos profesijų klasifikatoriuje, Tarybos nuomone, turėtų atsirasti profesijos atliepiančios Žemės ūkio ministerijos parengtame tradicinių amatų sąraše (https://www.tautinispaveldas.lt/tradiciniai amatininkai) išskirtus amatus. Šalia Lietuvos profesijų klasifikatoriuje įvardytų amatininkų, kurių apibrėžimuose nurodomas modernių technologijų naudojimas, turėtų būti išskirtos ir tokios, kurių atstovams privalu išmanyti tradicines technologijas, medžiagas ir t. t. Tad pasiūlyta įtraukti tokias amatininkų profesijas: tradicinių audinių audėjas, tradicinių žaislų gamintojas, vaško žvakių gamintojas, batsiuvys (tradicinis amatininkas), dailidė (tradicinis amatininkas), laivadirbys (tradicinis amatininkas), baldžius (tradicinis amatininkas), tradicinių medžio dirbinių (namų apyvokos rakandų – kubilų, geldų, audimo staklių, verpimo ratelių ir kt.) meistras, tradicinių drožinių (namo puošybos elementų, rankšluostinių, prieverpsčių, vėtrungių ir kt.) meistras, molinių pastatų statytojas (tradicinis amatininkas), šiaudinių pastatų statytojas, tradicinės juvelyrikos meistras, kailiadirbys (tradicinis amatininkas), kalvis (tradicinis amatininkas), kalvis ginklakalys (tradicinis amatininkas), tradicinis kaminkrėtys, tradicinių karpinių meistras, tautinių drabužių siuvėjas, archeologinių drabužių siuvėjas, vilnos vėlėjas (tradicinis amatininkas), milo vėlėjas (tradicinis amatininkas), knygrišys (tradicinis amatininkas), krosnininkas (tradicinis amatininkas), plytininkas-koklininkas (tradicinis amatininkas), kryždirbys kalvis (tradicinis amatininkas), kryždirbys medžio meistras (tradicinis amatininkas),dievdirbys (tradicinis amatininkas), kulinarinio paveldo meistras, margučių margintojas, mezgėjas (tradicinis amatininkas), midudaris, muilo gamintojas (tradicinis amatininkas), tradicinių muzikos instrumentų gamintojas (tradiciniai instrumentai: pūslinės, skrabalai, švilpynės, terkšlės, birbynės, daudytės, dzinguliai, kanklės, kleketai, lamzdeliai, pliauškučiai, cimbolai, basetlės, būgnai, dambreliai, ragai, skudučiai), odininkas (tradicinis amatininkas), rimorius (tradicinis amatininkas), pynėjas iš karnų ir šaknų, šiaudinių sodų rišėjas, bučių pynėjas, verbų rišėjas, siuvinėtojas (tradicinis amatininkas), stogdengys nendrėmis, stogdengys skiedromis, skiedrų drožėjas, tošininkas, tradicinis žvejys, tradicinių lietuviškų augalų augintojas, tradicinių lietuviškų veislių gyvulių augintojas, verpalų ir siūlų gamintojas (tradicinis amatininkas), vyndarys (tradicinis amatininkas), tradicinių vaišių gamintojas.
„edukatorius“ – ar teko mokytis lietuvių kalbos? Ne? Gėda!!!
Kol ką paruoš, kol skirs pinigų, labai svarbu (jei tai nedaroma) įrengti paprasčiausias dirbtuvėles, kur būtų tvirti darbastaliai ir paprasčiausi namų meistro įrankiai darbui su medžiu ir metalu. Kad išmoktų plaktuku, kaltu, dilde, pjūklu, obliumi, spaustuvais ne prasčiau, nei „išmaniako” mygtukais naudotis. Ir suteikti pamatinių žinių apie darbą su medžiu, su įvairia mediena – kaip su kokia elgtis, kada kokį medį rinktis. Tai bent bus pradžia, pagrindai tiems, kas gal vėliau, savarankiškai medžio ar metalo darbų imsis.