Žymos archyvas: pelkė

A. Gaidamavičius. Atrodo, kad Įstatymus rašo Lietuvos nekenčiantys žmonės (6)

Įgyvendinami „rekreaciniai" miško projektai Labanoro girioje | A.Gaidamavičiaus nuotr.

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nesupranta, kad gamtosauga yra daugiau nei medžioklė ir miškų ūkis. „Leiskit medžioti, tada kalbėsim“, – maždaug tokį ultimatumą jis buvo išreiškęs saugomų teritorijų darbuotojams, kai jis dar buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.

Punios šilas turėjo būti laisvai lankomu rezervatu, bet, žinoma, medžioklė jame nebūtų galėjusi tęstis, nes koks gi tai rezervatas, jei jame medžiojama. O medžiojamų žvėrių ten iš ties gausu ir tokių medžioklės plotų medžiotojai, su ministru priešaky, nė už ką nenori atsisakyti. Aš esu įsitikinęs, kad ir dėl vietinių,

Skaityti toliau

Aplankykite Siberijos ir Piktežerio pelkes (0)

Siberijos pelkė | vstt.lt nuotr.

Minint Pasaulinę pelkių dieną Žemaitijos nacionaliniame parke vasario 2 d. rengiamas žygis į Siberijos ir Piktežerio pelkes. Žygeiviai kviečiame keliauti pėsčiomis arba su slidėmis. Žygio atstumas – apie 6 km.

Keliautojai aplankys Siberijos apžvalgos bokštą, didžiausią Žemaitijos nacionaliniame parke kadagyną, augantį Siberijos pelkėje, taip pat Piktežerio ežerą ir jį supančią pelkę. Pamatys Auksalės pusiasalį – hidrografinį gamtos paminklą ir Kunigo upalį su bebraviete. Skaityti toliau

Neries regioninis parkas kviečia gelbėti lietuviškas orchidėjas (0)

Lietuviškos orchidėjos | Neries reg. parko nuotr.

Balandžio 7 d. 10 val. Neries regioninio parko direkcija kviečia visuomenę prisijungti prie šalia Vilniaus esančios Šilėnų pelkės gelbėjimo akcijos – talkos. Jau trečią kartą organizuojamoje talkoje bus kertami ir raunami pelkėje augantys krūmeliai. Po pirmųjų įvykdytų talkų pelkė pasipuošė daug gausesniu lietuviškų orchidėjų žiedų skaičiumi, todėl darbus nuspręsta tęsti kasmet!

Prieš talką visų dalyvių laukia nemokamas 6 km ilgio žygis su Neries regioninio parko gamtos gidu Sauliumi Pupininku, kuomet bus keliaujama ypatingo grožio etnografinio Šilėnų kaimo apylinkėmis. Skaityti toliau

Žygis po pelkę Nemuno deltos regioniniame parke (0)

Zygis po pelke_vstt.lt

Pelkių žygyje Nemuno deltos regioniniame parke dalyvavo beveik  200 žygeivių. Jie nepraleido progos savo akimis pamatyti unikalią Aukštumalos aukštapelkę. Slidžių neprireikė, bet su guminiais batai įspūdžių pelkėje patyrė ne vienas dalyvis.

Žygio dalyviai buvo skirstomi į keturias komandas. Visi, nepaisant avalynės įvairovės, nulipo nuo pažintinio tako į klampią aukštapelkės teritoriją ir nupėdino apie 6 km ilgio maršrutą. Skaityti toliau

Įsteigtas naujas draustinis (0)

Kupstine_kulinge-Trichophorum caespitosum_wikipedija.org

Šiais metais įsteigtas naujas Vainaičių tyro valstybinis telmologinis draustinis, kurio priežiūra priskirta Žemaitijos nacionalinio parko direkcijai.

Čia saugomas tik kai kuriose didesnėse Vakarų Lietuvos aukštapelkėse išlikęs poledynmečio reliktas kupstinė kūlingė, Europos Bendrijos svarbos buveinės – aktyvios aukštapelkės, pelkiniai miškai, Vakarų taiga su būdingomis toms buveinėms rūšimis ir gamtiniais bruožais.

Draustinio steigimo tikslai – išsaugoti vertingą Vainaičių tyro ekosistemą, siekiant išlaikyti teritorijoje randamas saugomas gyvūnų, grybų ir augalų rūšis, saugomą augalų bendriją, Europos Bendrijos svarbos natūralias buveines, ir užtikrinti palankią jų apsaugos būklę. Skaityti toliau

Žuvinte spanguoliavimas baigtas, į palias vėl grįžta ramybė (0)

uogautojai_zuvintas.lt

Pasibaigęs savaitgalis ir šis pirmadienis – trys dienos kai Žuvinto rezervate šurmuliavo uogautojai. Vietos gyventojai noriai kasmet naudojasi išskirtine galimybe prisirinkti spanguolių didžiausioje šalies pelkėje, nors išduodamų leidimų skaičius kaskart vis mažesnis.

Savo išskirtine teise rinkti uogas pasinaudojo daugiau nei 200 Alytaus, Lazdijų ir Marijampolės savivaldybių gyventojų, kurių sodybos yra šalia Žuvinto rezervato. Šis skaičius kasmet nežymiai mažėja. Buvo metų, kai rezervato direkcija išduodavo beveik 300 leidimų. Skaityti toliau

Naujas pažintinis takas pateko į Lietuvos rekordų knygą (2)

Musos pazintnis takas_am.lt

Žagarės regioniniame parke esančiame Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje nutiestas naujas pažintinis takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje lentų takas. Jo ilgis – 3605,87 km.

Šis takas bus atidarytas penktadienį, kovo 13 d. Jame įrengta 11 stotelių, kuriose supažindinama su draustiniu ir jo vertybėmis.

Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bioįvairovei stebėti. Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės link. Skaityti toliau

Mūšos tyrelio pelkėje bus įrengtas pažintinis takas (0)

Mūšos tyrelio pelkė | vstt.lt nuotr.

Žagarės regioniniame parke Mūšos tyrelio draustinyje pradėti medinio 7,5 km ilgio pažintinio tako įrengimo darbai. Takas prasideda nuo pelkės prieigų ir ves aplink vienintelį natūralų Joniškio rajone Miknaičių ežerą.

Keliaujant šiuo taku bus galima pamatyti vieną iš Žagarės regioninio parko gamtos paveldo objektų – Tyrelio mitologinį akmenį bei 1945–46 m. buvusią partizanų stovyklavietę, kurios vietoje šiuo metu yra paminklinis akmuo. Tako pradžioje bus įrengta pavėsinė, apžvalgos bokštas, informaciniai stendai. Skaityti toliau

Pradedamas atkurti gamtos perlas – Aukštumalės pelkė (0)

Grynas.lt, A.Aleksėjūnienės nuotr.

Aukštumalė – viena didžiausių ir vertingiausių aukštapelkių ne tik Lietuvoje, bet ir visame rytų Baltijos regione. Tačiau daugiau kaip šimtmetį vykdomi pelkės sausinimo ir durpių eksploatavimo darbai sutrikdė šios ekosistemos hidrologinį režimą ir taip pažeidė ar net visiškai sunaikino vertingas pelkių buveines. Lietuvos gamtos fondas, bendradarbiaudamas su Nemuno deltos regioniniu parku, siekia atkurti Aukštumalės aukštapelkės hidrologinį režimą ir tokiu būdu ne tik išsaugoti pelkėje išlikusias vertingas gamtines buveines, bet ir sudaryti sąlygas atsikurti žmogaus veiklos sužalotoms buveinėms. Skaityti toliau

Pradedamas Tyrulių pelkės tvarkymo projektas (2)

Didysis baublys | paukstis.lt nuotr.

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) kartu su partneriu UAB „Didysis Tyrulis” pradeda įgyvendinti keturių metų trukmės Europos Sąjungos aplinkos finansinio mechanizmo „LIFE+” finansuojamą Tyrulių pelkės atkūrimo projektą „Lietuvos eksploatuotų durpynų atkūrimas, Tyrulių pelkės paukščių apsaugai svarbios teritorijos tvarkymo pavyzdžiu” (angl. Demonstrative restoration of the Tyruliai bog as a part of the initiative of the re-wetting of Lithuanian peatlands). Projektą taip pat finansuoja Aplinkos ministerija naudodama Lietuvos Respublikos specialios programos lėšas. Skaityti toliau

Viešvilės rezervate perės dešimt porų gervių (0)

Prophotohome.com nuotr.

Viešvilės valstybiniame gamtiniame rezervate buvo skaičiuojamos rezervate perinčios gervių poros.

„Mūsų rezervato teritorija laikoma viena iš tankiausių Lietuvoje šių paukščių perimviečių. Šiais metais suskaičiuotos devynios poros rezervato teritorijoje ir 1 apsaugos zonoje. Tai beveik nepakitęs kasmetinis perimviečių skaičius. Kiekvienais metais šioje teritorijoje peri 8–12 gervių porų. Atrodytų keista, kad migracijų metu matome tūkstančio ar kelių tūkstančių paukščių sankaupas, o vienoje didžiausių šalies Skaityti toliau

Atliekami tvarkymo darbai Metelių regioniniame parke (0)

Buckūnų pelkė | Metelių regioninio parko direkcijos archyvo nuotr.

Metelių regioniniame parke baigti Metelio šiaurinės (Buckūnų pelkės) ir vakarinės paežerės (Kemsinės pievos) dalyse tvarkymo darbai.  Atlikti darbai prisidės, prie didele biologine įvairove pasižyminčių, Buckūnų pelkės ir Kemsinės pievos išsaugojimo.

Tvarkymo darbai buvo vykdomi įgyvendinant Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Saugomų teritorijų tvarkymas (II etapas)“. Projekto koordinatorius – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, projekto partneris – Metelių regioninio parko direkcija. Tvarkymo plotuose (30,13 ha) buvo kertama ir pašalinama sumedėjusi augmenija. Skaityti toliau

Pasaulinė pelkių diena paminėta Sirvėtos regioniniame parke (0)

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos nuotr.

Vasario 2-ąją pasaulyje buvo minima pelkių diena. Šią dieną, prieš keturiasdešimt du metus, Irano mieste Ramsare, garsiame savo radioaktyviomis karštosiomis versmėmis, aštuoniolika valstybių pasirašė konvenciją, kuria įsipareigojo saugoti ir atsakingai naudoti pasaulio pelkes ir kitas šlapynes.

Laikui bėgant vis daugiau šalių prisidėjo prie svarbių šlapžemių išsaugojimo. 1993 metais prie šios tarptautinės sutarties prisijungė ir mūsų valstybė. Skaityti toliau

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena (2)

efoto.lt, Mindaugo nuotr.

Rytoj Pasaulinę pelkių dieną minės 164 prie Ramsaro konvencijos prisijungusios pasaulio valstybės, tarp jų ir Lietuva. Ši konvencija buvo pasirašyta prieš 42 metus – 1971 m. vasario 2 d. Irano mieste Ramsare.

Pagal Ramsaro konvenciją saugomos ne tik planetos išlikimui svarbios pelkės, bet ir kitos vietos, kuriose gausu vandens. Visos jos vadinamos šlapžemėmis. Skaityti toliau

Kamanos kviečia į talką (0)

Salų ežerėlis, V.Grigaliūno nuotr.

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcija kartu su Akmenės rajono vietos veiklos grupe, vykdo projektą „Kamanų gamtinio rezervato infrastruktūros pritaikymas neįgaliųjų ekologiniam-pažintiniam lankymui“, kurio pagrindinis tikslas yra didinti neįgaliųjų veiklos įvairovę skatinant ekologinį ir mokomąjį-pažintinį lankymą. Taip pat kaimo gyventojai bus telkiami bendrai veiklai – tako statybai. Organizatoriai kviečia į būsimas talkas rugsėjo mėnesį visus norinčius prisidėti prie Kamanų valstybinio gamtinio rezervato infrastruktūros įrengimo.

Prabėgus vasarai, besibūriuojantys paukščiai pranašauja rudeninę paukščių migraciją, šaltesnius orus. Kamanų pelkė keičia savo apdarą į spalvingesnį, kurį vėliau užklos balta šarma. Skaityti toliau

Gausos metas – birželis (0)

efoto.lt | R.Jablonskio nuotr.

Birželis visada toks: aplink viskas klesti, auga, bręsta, gausėja. Žmonių gyvenimo įvykiai prieš gamtos atsinaujinimo jėgą ir mastus atrodo blankiai ir jiems neprilygsta nė iš tolo. O ir pati pokyčių sparta įspūdinga. Nespėjai ko nors pamatyti laiku – tokios progos sulauksi tiktai kitais metais. Pelkėse neseniai paskutinius vainiklapius nubarstė ir dabar uogas nokina tekšės, pro kiminyne išsirikiavusias pušis vis rečiau kur besuboluoja gailių žiedai. Skaityti toliau

Reti augalai Krekenavos regioniniame parke (0)

Liekninis beržas | J.Auglio nuotr.

Krekenavos regioninio parko specialistai kartu su gamtininkais mokslininkais aptiko sparčiai nykstančius, įrašytus į Lietuvos raudonąją knygą augalus: lieknąjį švylį, pelkinę laksvą, liekninį beržą ir grybą – tikrinį blizgutį. Dėl tinkamų augaviečių stygiaus labai reta pelkinė laksva – Vidurio Lietuvoje iki šiol nebuvo aptikta.

Gamtos mokslų daktaras Vaclovas Stukonis ir Krekenavos regioninio parko direkcijos vyr. ekologas Julius Auglys vykdė Skaityti toliau

Netikėtumas aukštapelkėje (video) (0)

Dirvinis sėjikas | efoto.lt, R.Povilaičio nuotr.

Gegužės pradžioje lankantis Artosios aukštapelkėje vos iš už penkių žingsnių triukšmingai į orą pakilo tarsi paauksuotas paukštis. Abejonių nekilo – tai dirvinis sėjikas. Ne veltui jam duotas angliškas pavadinimas Europian golden plover. Netrukus paaiškėjo ir tokia paukščio kantraus laukimo priežastis. Dirvinio sėjiko patelė tupėjo ant savo būsimų palikuonių dėties. Aptikti šios paukščių rūšies lizdą pelkėje, kurios plotas keli šimtai hektarų ir kurioje peri tik 2–3 poros, yra tikrų tikriausias pasisekimas ir prilygintinas tik loterijai. Skaityti toliau

Mūšos tyrelis – vienas iš nedaugelio pelkių kompleksų Šiaurės Lietuvoje (1)

Mūšos Tyrelio draustinis | efoto.lt, Astos K. nuotr.

Mūšos tyrelio telmologinis draustinis – pelkės apsaugai. Mūšos tyrelio telmologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Mūšos tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus. Šį sudėtingą gamtinį kompleksą, kurio plotas 1463 ha, sudaro didelė aukštapelkė, tarpinio tipo pelkės, žemapelkė, durpynai ir šlapi miškai.

Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo vienintelis Joniškio rajone natūralus Miknaičių ežeras (5,7 ha) ir daug mažų ežerėlių. Mikaičių girininkijos 69 kvartale guli gamtos paveldo objektas – Tyrelio akmuo. Skaityti toliau

Žuvintą aplankė vieni mažiausių tilvikų (video) (0)

efoto.lt | J.Bilinsko nuotr.

Žuvinto biosferos rezervate esantis Amalvo polderis pavasariais jau tapo įprasta migruojančių paukščių, ypač tilvikinių poilsio vieta. Kasmet čia stebimos ir ypač retos ar retai į mūsų kraštą užklystančios paukščių rūšys. Šios savaitės pradžioje, čia stebėti penkių migruojančių Teminko bėgikų būrelis. Dar ketvertas šių paukščių ilsėjosi Kiaulyčios pelkės pakraštyje ant užmirkusios dirbamo lauko dalies. Skaityti toliau

Šlapių pievų šeimininkas (video) (0)

Griciukas | efoto.lt, Viliaus nuotr.

Šiomis dienomis, jei tik ramus oras, Žuvinto apylinkėse be kitų paukščių šurmulio, išgirsi ir vieną iškart įsimenantį balsą. „Griciu griciu“ – toks be paliovos kartojamas skardus, bet labai malonus balsas iš aplinkinių pievų sklinda virš ežero platybių. Tai tilvikinis paukštis, oficialiai vadinamas paprastuoju griciuku, šitaip skelbia savo buvimą.

Vikrus, greitaskrydis, didokas ilgasnapis ilgakojis sparnuotis nenustygsta vietoje, kyla ant sparnų ir aukštai danguje nepaliaujamai kartoja savo trelę. Skaityti toliau

Gausėjantys gervių būriai gali imti retėti? (2)

efoto.lt nuotr.

Pilkosios gervės daugelyje Vakarų Europos šalių yra beveik išnykusios. Lietuvoje praėjusio amžiaus antroje pusėje plačiai sausinant pelkes šiems paukščiams taip pat grėsė išnykimas. Šiandien jų populiacija atsikūrusi, tačiau gamtininkai atsipūsti neskuba.

Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos pilkosios gervės gyvena pelkėse, miškų raistuose. Jos itin jautrios trikdymui, ypač intensyviai ūkinei veikla. Skaityti toliau

Amalvo ir Žuvinto pelkėms – antrasis kvėpavimas (0)

efoto.lt nuotr.

Žuvinto biosferos rezervate ką tik baigtas įgyvendinti, remiant „LIFE+“ programai, projektas Amalvo ir Žuvinto pelkėms išsaugoti padės atkurti hidrologines sąlygas, būtinas šioms pelkėms išlikti. Nors pelkės turi itin svarbią reikšmę visai Žemės ekosistemai, jų pasaulyje mažėja. Ir dėl natūralių procesų, ir dėl klimato kaitos, ir dėl žmogaus veiklos. Lietuvoje pelkės sudarė apie 10 proc. teritorijos, tačiau nuo XIX a., kai prasidėjo didesnio masto sausinimo darbai, jų liko mažiau nei trečdalis buvusio ploto. Todėl labai svarbu išsaugoti bent dabartines pelkes. Skaityti toliau

Tvarkomas Novoraisčio ornitologinis draustinis (0)

Tvarkomas Novoraisčio ornitologinis draustinis, vstt.lt nuotr.

Panemunių regioninio parko direkcija informavo, kad pradėtas tvarkyti Novoraisčio ornitologinis draustinis, plytintis daugiau kaip 800 ha plote. Draustinyje skaičiuojama daugybė paukščių rūšių, įtrauktų į Europos Sąjungos saugomų rūšių sąrašus. Labiausiai Novaraistį pamėgo migruojančios gervės ir žąsys. Draustinio tvarkymo metu pašalinti krūmai ir menkavertė sumedėjusi augmenija, kad būtų atkurtos buveinės, tinkamos retiems paukščiams. Skaityti toliau

Pelkės ir šlapynės – mūsų krašto vertybės (0)

Vasario 2-oji – Pasaulinė pelkių diena, kurią mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys, taip pat ir Lietuva. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis  paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Minint Pasaulinę pelkių dieną, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba nori atkreipti visuomenės dėmesį į vertingų pelkių apsaugą. Skaityti toliau

Pagramančio regioninis parkas kviečia pakeliauti (0)

Plynosios telmologinis draustinis | K.Stalnionytės nuotr. Nereikia važiuoti į kitus kraštus, kad išmėgintumėte vaikščiojimą kabančiais lieptais. Tokių gausu Pagramančio regioniniame parke. Čia atvykę kai kur pasijausite kaip ne Lietuvoje: įspūdingi skardžiai, slėniai, kanjonai ir terasos – visa tai Akmenos ir Jūros upių kraštovaizdis, kurį išvysite. Parke įsteigti penki draustiniai: Jūros, Akmenos ir Tyrelių kraštovaizdžio bei Plynosios telmologinis ir Lylavos hidrografinis,  galima aptikti į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų įvairių rūšių.

Parke ypatingai smagu plaukti baidarėmis, kanojomis ar valtimis. Plaukiant galima stebėti įspūdingas atodangas. Skaityti toliau

Pelkių dienos proga – talka Kamanų rezervate (0)

Š. m. vasario 4 dieną ( šeštadienį) 9 val. direkcija organizuoja mokomojo tako tvarkymo talką. Mokomajame take, dėl sulūžusių tako lentų, lankymas ribojamas. Šiuo metu Akmenės rajone nėra nei vieno pažintinio tako natūralioje gamtoje, pritaikyto žmonėms, turintiems ribotą judrumą ar negalią.

„Tokį taką norime įrengti itin vertingame gamtos kampelyje – Kamanų aukštapelkėje.Kamanų pelkę saugo rezervato statusas, taip pat ji patenka į Europos saugomų teritorijų „Natura 2000“ tinklą bei Ramsaro konvencijos tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. Skaityti toliau

Pelkių dienai artėjant (0)

Nemuno deltos regioninio parko direkcija kartu su Salos etnokultūros ir informacijos centru bei Šilutės rajono savivaldybe, siekdami paminėti Tarptautinę pelkėtų vietovių dieną, organizuoja renginį „Pelkių diena“, skirtą moksleiviams.

Vasario 2 d. pasaulyje minima Tarptautinė pelkėtų vietovių diena. Pelkės – svarbi ir unikali gamtos dalis. Daugiau nei 10 tūkstančių metų besiformuodamos šios gamtinės buveinės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Skaityti toliau

Gamtoje įsivyrauja ramybė (0)

Ilgai džiaugęsi švelniais saulėtais rudeniškais orais tik trumpam sulaukėme pirmųjų rūsčių rudeniškų dienų. Net ir nesant šalnų, gamtos reiškiniai vyko pagal savo kalendorių. Pirmieji kaip ir kasmet pagelto pelkėje augančių beržų lapai. Tik tik jau vėliau žalumą prarado ir smėlynuose įsikūrę medžiai. Rudeniška aukštapelkė atrodo itin patraukliai. Gražiai nugeltusių saidrų apsuptos žaliuoja pušelės, kur ne kur išsiskiria žali, raudoni kiminų ploteliai. Skaityti toliau

Pažintis su Kamanų pelke – įdomi ir įspūdinga (0)

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato Lankytojų centre atidaryta nauja moderni ekspozicija itin patraukliai pristato didžiausią ir vertingiausią Šiaurės Lietuvos lygumų pelkių kompleksą. Lankytojų laukia įdomi ir įspūdinga pažintis su Kamanų pelke, su jos vidaus sausmėmis – salomis ir pusiasaliais, klampynių apgultomis pelkių akimis ir ežerokšniais, ją supančiais miškais, reta augalija, grybija ir gyvūnija. Skaityti toliau