Mūšos tyrelio telmologinis draustinis – pelkės apsaugai. Mūšos tyrelio telmologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Mūšos tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus. Šį sudėtingą gamtinį kompleksą, kurio plotas 1463 ha, sudaro didelė aukštapelkė, tarpinio tipo pelkės, žemapelkė, durpynai ir šlapi miškai.
Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo vienintelis Joniškio rajone natūralus Miknaičių ežeras (5,7 ha) ir daug mažų ežerėlių. Mikaičių girininkijos 69 kvartale guli gamtos paveldo objektas – Tyrelio akmuo.
Tai yra viena iš vertingiausių saugomų teritorijų Šiaurės Lietuvoje. Aukštapelkės didžiąją dalį sudaro gailiniai pušynai (Ledo-Pinetum). Pietinėje aukštapelkės dalyje plyti tarpinio tipo pelkių plotai, kurioms savotišką aspektą suteikia reti nendrių sąžalynai. Sparčiai mažėjantys aukštapelkės plynės plotai yra rytinėje draustinio pusėje. Čia tarp kelių dešimčių nedidelių ežerokšnių yra paplitę baltasaidrynai. Pažliugusiose plynės properšose yra susiformavę saugomos augalų bendrijos kimininio baltasaidryno (Sphagno tenelli- Rhynchosporetum albe) fragmentai. Apypelkio miškuose vyrauja šlapi ir klampūs juodalksnynai. Saugomos augalų rūšys: baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia) ir siauralapė gegūnė (Dactylorhiza traunsteineri) aptinkamos tarpinio tipo pelkėse. Pelkę juosiančių griovių šlaituose auga raktažolės pelenėlės (Primula farinosa), paprastoji tuklė (Pinguicula vulgaris) raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata).
Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo BAST ir PAST teritorijų sąrašą, tad draustinio ornitofauna labai įvairiarūšė. Pelkėje gyvena dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola), gervės (Grus grus), tetervinai (Tetrao tetrik), apsistoja migruojantys baltakakčių (Anser albifrons) ir želmeninių (Anser žabalis) žąsų būriai. Į draustinio miškus užklysta lūšis (Lynx lynx), sutinkamas vilkas (Canis lupus), baltasis kiškis (Lepus timinus). Aptinkamos saugomos vabzdžių rūšys: pelkinis satyras (Oeneis jutta), baltmargė šaškytė (Euphydrias maturna), žalvarinis puošniažygis (Carabus nitens). Didelė retųjų augalų įvairovė.
Didžiąją draustinio teritorijos dalį sudaro Mūšos tyrelio pelkyno durpių klodas. Draustinio reljefas yra gana išreikštas, tačiau auganti aukštapelkė lygina reljefo skirtumus, po savimi skandina salas. Ryškiausios reljefo formos yra aukštapelkės šlaitas, ypač ryškus rytinėje pelkės dalyje. 2008 m. didžiausias nustatytas Mūšos tyrelio pelkės durpių klodo storis yra 8,9 m.
Tarpinio tipo plynėse ir plynraisčiuose kasmet gausu paprastųjų spanguolių. Spanguoliavimas šioje pelkėje turi senas tradicijas, į ją šių uogų rinkti atvyksta ne tik aplinkinių kaimų, bet ir gretimų rajonų gyventojai.
Žmogaus veikla šiame gamtiniame komplekse turi būti labai atsakinga ir apgalvota. Draustinį gausiai lankantys grybautojai, uogautojai išmina pelkėje takus, palieka daug šiukšlių savo lankymosi vietose, vizualiai teršia kraštovaizdį ant pelkinių pušų kabindami ryškius audinius, plastikinius butelius. Taip draustinyje kaupiasi ilgai nesuyrančios šiukšlės, jo ekosistemai neįprastos medžiagos. Žmonių išminti takai keičia vietos hidrologines sąlygas, kinta medžių augimas, buveinės fragmentuojasi.
Žagarės regioninio parko direkcija, siekdama sudaryti palankesnes sąlygas lankytojams susipažinti su Žagarės regioninio parko teritorijoje esančiu Mūšos tyrelio telmologiniu draustiniu, planuoja suprojektuoti pažintinį taką su minimalios infrastruktūros elementais. Projektuojamo pažintinio tako ilgis – apie 7,5 km. Pažintiniame take drėgnose vietose numatoma įrengti medinius takus, kitur bus įrengiami natūralaus gamtinio grunto takai, visame take bus pastatytos informacinės rodyklės, nukreipiančios lankytojus tinkama kryptimi. Prie lankytinų objektų bus sutvarkyta aplinka, pastatyti informaciniai stendai. Pažintinio tako pradžioje bus įrengta aikštelė su būtina lankytojams infrastruktūra ir apžvalgos bokštu. Keliaujant pažintiniu taku bus galima pasigrožėti ne tik įdomiu ir unikaliu pelkės gamtovaizdžiu ir reta augmenija, bet ir aplankyti keletą kultūros paveldo objektų: Tyrelio akmenį su mitologiniais ženklais, 1945-46 m. partizanų stovyklavietę, medinę koplytėlę su Rūpintojėlio skulptūra.
Savarankiškas lankymasis pelkėje yra draudžiamas, todėl įrengus pažintinį taką bus sudarytos palankesnės sąlygos lankytojams aplankyti šį vertingą gamtinį kompleksą lydint direkcijos specialistams. Planuojama organizuoti originalias „tylos ekskursijas”, kurių metu kiekvienas galėtų pasiklausyti pelkės medelių šnarėjimo, paukščių balsų.
Gamta – mūsų visų namai. Tad saugokime ją, elkimės atsakingai ir apgalvotai.
Žagarės regioninio parko direkcijos informacija
Spanguoles rinkti leidžiama tik nuo rugsėjo pirmos dienos.