Antradienis, 26 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Svarbi užduotis – išgelbėti pelkę

www.alkas.lt
2022-11-25 08:00:09
58
PERŽIŪROS
0
Rūdupio pelkės tvarkymo darbai | lrv.lt nuotr.

Rūdupio pelkės tvarkymo darbai | lrv.lt nuotr.

Dauguma Lietuvos pelkių yra aukštapelkės, kurios atsiranda užpelkėjus ežerams. Jos labai priklausomos nuo lietaus ir sniego, nes kritulių vanduo yra vienintelis, kuris šias pelkes pamaitina.

Bet dar yra ir žemapelkės, kurias papildomai maitina šaltiniai ir versmės. Dažnai tai yra upių įsčios, kur savo pradžią gauna tekantis vanduo.

Labanoro girioje taip pradžią gauna gražioji Peršokšna, kurios vandenys, kol teka per Laukagalio ir Rūdupio pelkes, vadinami Dumblės upeliu.

Šis įteka į Peršokšnų ežerą, o jau išteka mums žinoma Peršokšna.

Žemapelkės yra daug turtingesnės savo augalija ir gyvūnija nei kitos pelkės, todėl nuo seno Laukagalio ir Rūdupio pelkės turi draustinio statusą.

Tačiau dėl keletą metų užsitęsusios hidrologinės sausros, kuomet vandens iš Lietuvos ištekėdavo daugiau negu prilydavo, gruntiniai vandenys ėmė sparčiai sekti, o su jais ir žemapelkes maitinantys šaltiniai.

Išsausėjusios pelkės ėmė sparčiai apauginėti berželiais bei karklais ir jau būtų tapusios mišku, jei nebūtume įsikišę mes, gamtininkai.

Natūraliai pelkių virtimas mišku įvyksta per šimtus ir tūkstančius metų, bet žmogaus sukelta klimato kaita, o su ja ir vis stipresnės sausros, šį procesą paspartina daug kartų.

Taigi gamtotvarka, ar paprasčiau kalbant – pelkių tvarkymas, tai daugiau ne kišimasis į natūralią pelkių raidą, o kaip tik bandymas sustabdyti mūsų neatsakingos ūkinės veiklos pasekmes.

Natūraliai retieji augalai ir gyvūnai iš džiūstančių pelkių persikelia į kitas, jaunesnes pelkes, bet dabar tų vietų, kur šios rūšys galėtų migruoti, yra tiek mažai, kad, jeigu nieko nedarysime, joms gręsia išnykimas.

Daugiau nei pusė Lietuvos pelkių buvo sovietmečiu sunaikinta, o likusi dalis nyksta dėl tradicinės kaimo gyvensenos nykimo (žemapelkės anksčiau buvo ganomos, šienaujamos) ir klimato kaitos.

Labanoro regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.
Labanoro regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Pelkės svarbios ir tuo, kad tai yra didžiausia anglies dvideginio saugykla, kur jis saugiai laikomas užrakintu šlapioje durpėje.

Pelkėms sausėjant durpės ima mineralizuotis ir visas joje sukauptas anglies dvideginis grįžta į atmosfera, kas gali privesti prie dar didesnės klimato kaitos.

Taigi kas gi ta gamtotvarka ir kaip ji atliekama? Saugant pelkes svarbiausia yra rūpintis, kad ji neužaugtų krūmynais ir mišku.

Dar viena svarbi priemonė – sausinimo griovių naikinimas, jeigu jie yra. Pelkėms tvarkyti netinka įprasta technika, o rankomis sutvarkyti milžiniškus plotus – labai sunku.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija turi įsigijusi modernų, specialiai pelkių tvarkymui skirtą traktorių Softrak.

Nors jis sveria kelias tonas, bet turi tokius plačius vikšrus, kad žemę pelkėje įspaudžia ne daugiau nei žmogaus pėda. Taigi nereikia laukti, kol įšals žemė, kas šaltiniuotuose žemapelkėse atsitinka tik per itin didelius šalčius.

Šis ruduo direkcijai buvo tikras darbymetis. Pasibaigus augalų vegetacijai, kai retosios augalų rūšys (pelkinės uolaskėlės, laukinės orchidėjos) jau seniai išbarstė sėklas, į Rūdupio ir Laukagalio pelkes įvažiavo traktoriukas.

Kadangi gamtotvarka minėtose pelkėse vykdoma jau ne pirmus metus, pelkių užaugimas krūmais jau nebuvo toks didelis kaip anksčiau. Neleido krūmams išplisti ir gana vandeningas praėjęs pavasaris bei vasaros pirma pusė.

Koks gi tos gamtotvarkos poveikis? Aukštaitijos nacionalinio parko ekologai Rūdupio pelkėje ieškojo tokių europinės svarbos rūšių kaip pelkinė uolaskėlė ir žvilgančioje riestūnė.

Pelkinės uolaskėlės šioje pelkėje jau buvo praktiškai išnykusios, bet gamtosaugininkai jas vėl atrado. Ir ne tik senosiose radvietėse, bet ir keliose naujose.

Ši ypatingai saugoma rūšis jau yra išplitusi visoje pelkėje ir, tęsiant gamtotvarkos darbus toliau, galima tikėtis dar didesnio jos gausėjimo.

O gretima Laukagalio pelkė tapo tikra laukinių orchidėjų karalyste: masiškai išplito pieviniai plaurečiai, vienalapiai gedučiai, dvilapiai purvuoliai, dėmėtosios ir raudonosios gegūnės.

Čia pat didelius plotus užima gencijonų šeimos atstovas patvenis.

Tik pelkinės uolaskėlės Laukagalio pelkėje neberandamos, nes, matyt, buvo išnykusios galutinai ir prireiks nemažai laiko, kol jos vėl atkeliaus iš gretimos Rūdupio pelkės.

Gamtotvarka – tai procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Ji turi prasmės tik tada, kai atliekama nuolat.

Parengta pagal Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pradedamas atkurti gamtos perlas – Aukštumalės pelkė
  2. Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui
  3. Netikėtumas aukštapelkėje (video)
  4. Įsteigtas naujas draustinis
  5. Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą
  6. Malaizijoje jau veikia dvi Lietuvos saulės jėgainės
  7. Mūšos tyrelio parkas džiugina lankytojus
  8. Europos Parlamentas siekia sparčiau mažinti automobilių taršą
  9. Čepkelių raisto pašonėje atkuriami namai retiems paukščiams ir augalams (video)
  10. Ar elektromobiliai teršia mažiau?
  11. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  12. Saugokime lietuviškas orchidėjas
  13. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  14. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  15. EP balsavo už kovą su miškų naikinimu

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Priedanga
Lietuvoje

Siūloma gyventojus iš anksto informuoti apie jiems priskirtas priedangas

2026 05 25
Dujinė viryklė
Lietuvoje

Gyventojai kviečiami pasinaudoti parama dujų balionų pakeitimui

2026 05 25
Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas teikia gyventojų indėlių įveiklinimo projektą

2026 05 25
Žvyrkelis
Lietuvoje

Žvyrkelių asfaltavimo darbai apims apie 100 km visoje Lietuvoje

2026 05 25
Dviračių ir pėsčiųjų takas
Lietuvoje

Klaipėdoje atnaujinami dviračių takai

2026 05 25
Akrobatinių skrydžių grupė ANBO
Lietuvoje

Tauragėje – legendiniai lakūnai ir pirmą kartą Lietuvoje rodomas oro šou

2026 05 25
Traukinys
Lietuvoje

Keliaujantiems į pajūrį – specialus traukinių maršrutas

2026 05 25
Kelias
Lietuvoje

Ministerija šalies savivaldybių keliams paskirstė 12,4 mln. eurų

2026 05 25
Tautadienis kviečia puoštis tautiniu drabužiu
Etninė kultūra

Tautadienis antrus metus kviečia puoštis tautiniu ar baltišku drabužiu

2026 05 25
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus
Kultūra

Šiandieninio pasaulio saugumo sampratos poslinkiai – parodoje Radvilų rūmuose

2026 05 25
Traukinys
Lietuvoje

2025 m. geležinkeliu pervežta daugiausia keleivių per dešimtmetį

2026 05 24
Kauno senamiestis
Lietuvoje

Kaune – automobilių statymo pokyčiai

2026 05 24

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas
  • +++ apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • Senis apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Kažin apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kodėl kvapas pasiekia smegenis greičiau už visus kitus pojūčius
  • Vilniuje prasideda tarptautinė folkloro šventė „Skamba skamba kankliai“
  • Siūloma gyventojus iš anksto informuoti apie jiems priskirtas priedangas
  • Gyventojai kviečiami pasinaudoti parama dujų balionų pakeitimui

Kiti Straipsniai

Privatus kiemas ir vasaros metu saugomas namų turtas

Vasarą lietuviai praranda turtą, kurio net nedraudžia: ką vagys žino apie jūsų kiemą

2026 05 25
Dviračių ir pėsčiųjų takas

Klaipėdoje atnaujinami dviračių takai

2026 05 25
Akrobatinių skrydžių grupė ANBO

Tauragėje – legendiniai lakūnai ir pirmą kartą Lietuvoje rodomas oro šou

2026 05 25
Kelias

Ministerija šalies savivaldybių keliams paskirstė 12,4 mln. eurų

2026 05 25
LNDM Radvilų rūmų dailės muziejus

Šiandieninio pasaulio saugumo sampratos poslinkiai – parodoje Radvilų rūmuose

2026 05 25
„Sodra“

Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?

2026 05 24
Priedanga

Dar trims šalies savivaldybėms – lėšos priedangoms atnaujinti

2026 05 24
„Metų vertėjo krėslo“ premija

„Metų vertėjo krėslo“ premija įvertinta Donata Rinkevičienė

2026 05 24
UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai

UNESCO komitetų sesijose Paryžiuje įvertinti Lietuvos siūlymai dėl kultūros vertybių apsaugos ir sugrąžinimo

2026 05 24
Projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ nuotr.

Siūloma neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams mokėti už darbą

2026 05 24

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas
  • +++ apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • Senis apie Seimas linkęs pripažinti tramvajų lygiateise keleivinio transporto priemone
  • Kažin apie Minime Kotrynos Jogailaitės 500-ąsias gimimo ir Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrimo 105-ąsias metines
  • Taigi apie K. Braziulis. Trampas Ukrainai davė daugiau naudos, nei Baidenas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
www.svietimonaujienos.lt nuotr.

Metų mokytoja: sužaidybintas mokymasis duos vaisių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai