Šeštadienis, 29 rugpjūčio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Svarbi užduotis – išgelbėti pelkę

www.alkas.lt
2022-11-25 08:00:09
58
PERŽIŪROS
0
Rūdupio pelkės tvarkymo darbai | lrv.lt nuotr.

Rūdupio pelkės tvarkymo darbai | lrv.lt nuotr.

Dauguma Lietuvos pelkių yra aukštapelkės, kurios atsiranda užpelkėjus ežerams. Jos labai priklausomos nuo lietaus ir sniego, nes kritulių vanduo yra vienintelis, kuris šias pelkes pamaitina.

Bet dar yra ir žemapelkės, kurias papildomai maitina šaltiniai ir versmės. Dažnai tai yra upių įsčios, kur savo pradžią gauna tekantis vanduo.

Labanoro girioje taip pradžią gauna gražioji Peršokšna, kurios vandenys, kol teka per Laukagalio ir Rūdupio pelkes, vadinami Dumblės upeliu.

Šis įteka į Peršokšnų ežerą, o jau išteka mums žinoma Peršokšna.

Žemapelkės yra daug turtingesnės savo augalija ir gyvūnija nei kitos pelkės, todėl nuo seno Laukagalio ir Rūdupio pelkės turi draustinio statusą.

Tačiau dėl keletą metų užsitęsusios hidrologinės sausros, kuomet vandens iš Lietuvos ištekėdavo daugiau negu prilydavo, gruntiniai vandenys ėmė sparčiai sekti, o su jais ir žemapelkes maitinantys šaltiniai.

Išsausėjusios pelkės ėmė sparčiai apauginėti berželiais bei karklais ir jau būtų tapusios mišku, jei nebūtume įsikišę mes, gamtininkai.

Natūraliai pelkių virtimas mišku įvyksta per šimtus ir tūkstančius metų, bet žmogaus sukelta klimato kaita, o su ja ir vis stipresnės sausros, šį procesą paspartina daug kartų.

Taigi gamtotvarka, ar paprasčiau kalbant – pelkių tvarkymas, tai daugiau ne kišimasis į natūralią pelkių raidą, o kaip tik bandymas sustabdyti mūsų neatsakingos ūkinės veiklos pasekmes.

Natūraliai retieji augalai ir gyvūnai iš džiūstančių pelkių persikelia į kitas, jaunesnes pelkes, bet dabar tų vietų, kur šios rūšys galėtų migruoti, yra tiek mažai, kad, jeigu nieko nedarysime, joms gręsia išnykimas.

Daugiau nei pusė Lietuvos pelkių buvo sovietmečiu sunaikinta, o likusi dalis nyksta dėl tradicinės kaimo gyvensenos nykimo (žemapelkės anksčiau buvo ganomos, šienaujamos) ir klimato kaitos.

Labanoro regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.
Labanoro regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Pelkės svarbios ir tuo, kad tai yra didžiausia anglies dvideginio saugykla, kur jis saugiai laikomas užrakintu šlapioje durpėje.

Pelkėms sausėjant durpės ima mineralizuotis ir visas joje sukauptas anglies dvideginis grįžta į atmosfera, kas gali privesti prie dar didesnės klimato kaitos.

Taigi kas gi ta gamtotvarka ir kaip ji atliekama? Saugant pelkes svarbiausia yra rūpintis, kad ji neužaugtų krūmynais ir mišku.

Dar viena svarbi priemonė – sausinimo griovių naikinimas, jeigu jie yra. Pelkėms tvarkyti netinka įprasta technika, o rankomis sutvarkyti milžiniškus plotus – labai sunku.

Aukštaitijos nacionalinio parko ir Labanoro regioninio parko direkcija turi įsigijusi modernų, specialiai pelkių tvarkymui skirtą traktorių Softrak.

Nors jis sveria kelias tonas, bet turi tokius plačius vikšrus, kad žemę pelkėje įspaudžia ne daugiau nei žmogaus pėda. Taigi nereikia laukti, kol įšals žemė, kas šaltiniuotuose žemapelkėse atsitinka tik per itin didelius šalčius.

Šis ruduo direkcijai buvo tikras darbymetis. Pasibaigus augalų vegetacijai, kai retosios augalų rūšys (pelkinės uolaskėlės, laukinės orchidėjos) jau seniai išbarstė sėklas, į Rūdupio ir Laukagalio pelkes įvažiavo traktoriukas.

Kadangi gamtotvarka minėtose pelkėse vykdoma jau ne pirmus metus, pelkių užaugimas krūmais jau nebuvo toks didelis kaip anksčiau. Neleido krūmams išplisti ir gana vandeningas praėjęs pavasaris bei vasaros pirma pusė.

Koks gi tos gamtotvarkos poveikis? Aukštaitijos nacionalinio parko ekologai Rūdupio pelkėje ieškojo tokių europinės svarbos rūšių kaip pelkinė uolaskėlė ir žvilgančioje riestūnė.

Pelkinės uolaskėlės šioje pelkėje jau buvo praktiškai išnykusios, bet gamtosaugininkai jas vėl atrado. Ir ne tik senosiose radvietėse, bet ir keliose naujose.

Ši ypatingai saugoma rūšis jau yra išplitusi visoje pelkėje ir, tęsiant gamtotvarkos darbus toliau, galima tikėtis dar didesnio jos gausėjimo.

O gretima Laukagalio pelkė tapo tikra laukinių orchidėjų karalyste: masiškai išplito pieviniai plaurečiai, vienalapiai gedučiai, dvilapiai purvuoliai, dėmėtosios ir raudonosios gegūnės.

Čia pat didelius plotus užima gencijonų šeimos atstovas patvenis.

Tik pelkinės uolaskėlės Laukagalio pelkėje neberandamos, nes, matyt, buvo išnykusios galutinai ir prireiks nemažai laiko, kol jos vėl atkeliaus iš gretimos Rūdupio pelkės.

Gamtotvarka – tai procesas, o ne vienkartinis veiksmas. Ji turi prasmės tik tada, kai atliekama nuolat.

Parengta pagal Aukštaitijos nacionalinio parko direkcijos pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Pradedamas atkurti gamtos perlas – Aukštumalės pelkė
  2. Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui
  3. Netikėtumas aukštapelkėje (video)
  4. Įsteigtas naujas draustinis
  5. Ambicingas ir visuotinis Paryžiaus klimato susitarimas skelbia iškastinio kuro eros pabaigą
  6. Malaizijoje jau veikia dvi Lietuvos saulės jėgainės
  7. Mūšos tyrelio parkas džiugina lankytojus
  8. Europos Parlamentas siekia sparčiau mažinti automobilių taršą
  9. Čepkelių raisto pašonėje atkuriami namai retiems paukščiams ir augalams (video)
  10. Ar elektromobiliai teršia mažiau?
  11. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  12. Saugokime lietuviškas orchidėjas
  13. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  14. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  15. EP balsavo už kovą su miškų naikinimu

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 2026 m. 8-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 29
Vanduo, kranas, čiaupas
Lietuvoje

Klaipėdos rajono gyventojams popierines sąskaitas už vandenį keičia kliento kortelė

2026 08 29
Vilniaus arkikatedra
Architektūra

Vyks seminaras „Vilniaus arkikatedros mūro mažos apimties invazinis tyrimas: būdai ir apimtys“

2026 08 29
Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas
Kultūra

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29
Vaistinė, vaistai
Lietuvoje

Likusiems be elektros – gyventojams galimybė iš naujo gauti šaltai laikomus vaistus

2026 08 28
Pietrytinis aplinkkelis
Lietuvoje

Prieš Rugsėjo 1-ąją – baigiami darbai pagrindinėse Kauno gatvėse

2026 08 28
Kanceliarinės prekės
Gamta ir žmogus

Aplinkosaugininkai pataria, kaip atsakingai rinktis ir naudoti kanceliarines prekes

2026 08 28
Audra
Lietuvoje

Valstybės kontrolė: reikėtų stiprinti pasirengimą ekstremalioms padėtims

2026 08 28
Automobilių statymas
Lietuvoje

Panevėžyje įvedamas naujas bilietas visoms mokamoms automobilių stovėjimo vietoms

2026 08 28
Rūdninkų poligonas
Lietuvoje

Prasideda darbai – į Rūdninkų poligoną vedantis kelias pertiesiamas iš naujo

2026 08 28
Pakrantės parkas | A. Pelakausko nuotr.
Lietuvoje

Danės krantinė Klaipėdoje įkurtas Pakrantės parkas

2026 08 28
Mokymas, ugdymas | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Prieš mokslo metus pakoreguotos kai kurių dalykų ugdymo programos

2026 08 28

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kevin Stocklin apie K. K. Urba. Baltų civilizacijos pabaiga!?
  • P.Skutas apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • Mohammad Marandi apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • P.Skutas apie R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Siuntimas pas gydytoją specialistą: kas ir kada jį išrašo?
  • Vairuotojų įpročiai keičiasi: mechaninė pavarų dėžė jau užleidžia vietą automatinei
  • Vaiko sveikatos patikrinimas nėra tik formalumas
  • Patikimos įėjimo durys suteikia daugiau ramybės kasdien

Kiti Straipsniai

Automobilis

Vairuotojų įpročiai keičiasi: mechaninė pavarų dėžė jau užleidžia vietą automatinei

2026 08 29
Maistas, maisto ruošimas

Mažiau švaistymo virtuvėje: 5 kūrybiškos vakarienės idėjos iš likusio maisto

2026 08 29
Piniginė, pinigai

Studento pinigai: kaip pasiruošti gyvenimui kitame mieste?

2026 08 29
„Gimtoji kalba“

Išleistas 2026 m. 8-asis „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 08 29
Rimantas Dagys

R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti

2026 08 29
Nacionaliniame Kauno dramos teatre naujo veiklos laiko atidarymas

Kauno scenos susitinka: penki teatrai pristatė 2026–2027 metų naujienas

2026 08 29
Mykolo Krupavičiaus 2026 metų atminimo medalis

NŽT kviečia teikti nusipelniusius asmenis M. Krupavičiaus 2026 metų atminimo medaliui gauti

2026 08 28
Socialinė paroda „(Ne)vaikiški dalykai“

Vilniaus geležinkelio stotyje – socialinė paroda „(Ne)vaikiški dalykai“: už paprastų daiktų slypi tikros vaikų istorijos

2026 08 28
Artūro Pozdniakovo muzikinis filmas „Kažkas atsitiko“ (1986)

Restauruota lietuviška kino klasika – daugiau nei 40-yje šalies vietų

2026 08 28
Žiedas

Žiedas visam gyvenimui – svarbiausi pasirinkimai prasideda dar prieš gamybą

2026 08 28

Skaitytojų nuomonės:

  • Kevin Stocklin apie K. K. Urba. Baltų civilizacijos pabaiga!?
  • P.Skutas apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • Mohammad Marandi apie Pabradėje – pirmosios Vokietijos brigados pratybos
  • P.Skutas apie R.J. Dagys. Lietuva 2050-aisiais: apie tai, apie ką šiandien nenorime kalbėti
  • +++ apie Debunk.org tyrimas: Kremliaus žiniasklaida iš istorijos tirpdo beveik dvejus metus, kad agresorė SSRS taptų auka
Kitas straipsnis
www.svietimonaujienos.lt nuotr.

Metų mokytoja: sužaidybintas mokymasis duos vaisių

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai