Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika nesupranta, kad gamtosauga yra daugiau nei medžioklė ir miškų ūkis. „Leiskit medžioti, tada kalbėsim“, – maždaug tokį ultimatumą jis buvo išreiškęs saugomų teritorijų darbuotojams, kai jis dar buvo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininku.
Punios šilas turėjo būti laisvai lankomu rezervatu, bet, žinoma, medžioklė jame nebūtų galėjusi tęstis, nes koks gi tai rezervatas, jei jame medžiojama. O medžiojamų žvėrių ten iš ties gausu ir tokių medžioklės plotų medžiotojai, su ministru priešaky, nė už ką nenori atsisakyti. Aš esu įsitikinęs, kad ir dėl vietinių,
Punios miestelio gyventojų bruzdėjimo, labiausiai kalti medžiotojai. Jau jie tai moka tai padaryti.
Kai buvau nuvažiavęs pakalbėti su vietiniais, tai supratau, kad jie iki tol buvo gerai apdoroti dezinformacija ir demagogija: kad bus uždraustas lankymasis, nebus galima žvejyba Nemuno pakrantėse, kad vabalai mišką sugrauš, kad visas Punios šilas pavirs šabakštynu ir t.t.
Žmogus galvoja, kad jis geriau už gamtą žino, kaip jai reikia tvarkytis. Bet užtenka pasižvalgyti po nedidelius kitus Lietuvos rezervatus, tai nė vienas iš jų nesupuvo ir vabalų nesugraužtas. Nė vieno rezervatuose esančio miško nereikia gelbėti ar kaip nors „atkurti“.
Jei ir reikia ką nors atkurti, tai smegenų pilkąsias ląsteles Aplinkos ministerijoje dirbančiųjų galvose. Nes paskaičius pastarųjų dienų ten gimstančius teisės aktų projektus, atrodo, kad juos rašo Lietuvos nekenčiantys žmonės. Kad ir tas siūlomas miško savininkų, nekertančių savo mišką apmokestinimas. Arba jau trečias Miškų įstatymo projektas, skirtas neva sumažinti plynuosius kirtimus, o iš tikrųjų leisiantis galutinai pribaigti nacionalines saugomas teritorijas.
Šiame naujame Miškų įstatymo projekte, kuriam pasiūlymus kviečiama pateikti iki liepos 22 dienos, griežčiausios apsaugos draustiniuose (IIA grupė) atsirado ūkininkavimo tikslas, o rekreaciniuose miškuose (IIB grupė) siūloma leisti atvejinius kirtimus. Tai reiškia tą patį, kaip leisti plynus kirtimus, nes atvejinis nuo plyno skiriasi tik tuo, kad kertant paliekamos sėklinės pušys, kurios vėliau vistiek iškertamos. Štai yra Labanoro girioje toks Laukagalio telmologinis (pelkių) draustinis, kuriame negaliu moksleiviams parodyt čia gausiai žydinčių orchidėjinių augalų, nes vaikščioti draudžiama. Bet medžioti galima, visa pelkė apstatyta medžiotojų bokšteliais. Mišką kirsti irgi galima, jau dabar dalis draustinio nužymėta kirtimui.
Arba paežerės. Visiems trims šios Vyriausybės kadencijos aplinkos ministrams pirštu parodžiau, kiek bus iškirsta paežerių kraštovaizdžio ir hidrografiniuose draustiniuose. Paaiškinau, kad tai vyksta dėl to, kad pagal dabar galiojantį ministro įsakymą miško žemėje nėra jokių vandens apsaugos zonų (jos sulygintos su vandens apsaugos juostomis, kurios yra tik keli metrai nuo kranto).
Bet vietoj to ministerija savo nauju „šedevru“ siūlo atvejiniais kirtimais paskersti iki šiol nekirstus, nedidelio ploto rekreacinius miškus, kuriuose stovyklautojai nebijodami baudų galėjo statyti savo palapines. Motyvas aiškinamajame rašte paprastas – reikia „atkurti“ miškus. Taigi kol dar nesibaigė vasara, skubėkite pabūti savo mėgstamose paežerėse Labanore ir kitur. Nes vėliau „atkurs“, kelmus tik rasite.
Labanoro klubas nebeteiks jokių pasiūlymų Aplinkos ministerijai dėl miškų. Nes neverta ir atsibodo. Kiekvieną kartą vis tas pats:
–Nusiunčiam raštą su pasiūlymais;
–Laukiam, kol pagaliau ministerija, atsižvelgusi (arba ne) į tuos pasiūlymus, pateiks įstatymo projektą Seimui;
–Bet Seimui nieko nepateikia ir vietoje to parengia naują projektą, kuriam vėl kviečia teikti pasiūlymus…
Supratau, kad esame įvelti į kažkokį ministerijos žaidimą, tad nuo šiol pasiūlymus teiksim tik tiesiogiai Seimui. Žaiskit tuos savo žaidimus patys, Aplinkos ministerija. Būtų mano valia, iškelčiau jus ne į Kauną, o į Mėnulį. Kuo toliau nuo mūsų! Nes gamtai nuo to tikrai būtų tik geriau.
Pastaruosius metus kaip niekad anksčiau reikėjo skirti jėgų saugoti gamtą nuo tų, kuriems už gamtos saugojimą mokame atlyginimą…
P.S. Atsiprašau už tokį sarkazmą. Pykti jau nebėra jėgų.
Susiję straipsniai:
- A. Gaidamavičius. Kas atsitiko su visuomene šiemet, aš ir dabar nežinau. Galvojau, tokie žmonės jau išnyko!
- A. Gaidamavičius. Aplinkos ministerijoje buvo padėkota visuomenei už pilietiškumą
- A. Gaidamavičius. Nėra vilko – nėra problemos
- A. Gaidamavičius. Labanoro regioninio parko valstybiniuose miškuose atsivers dar apie 90 ha naujų plynių!
- A. Gaidamavičius. Rytoj Labanoro žygis!
- A. Gaidamavičius. Būsimos plynės, jei mes leisime (nuotraukos)
- A. Gaidamavičius. Siūlome savo kandidatus į Aplinkos ministro pareigas
- A. Gaidamavičius. Kirtimai sukelia škvalus Dzūkijoje, jau sunaikinta trečdalis Labanoro girios
- A.Gaidamavičius. Savižudė Lietuva
- A. Gaidamavičius. Spalio 13-oji – diena iškirstai Labanoro giriai apverkti
- A. Gaidamavičius. Nenori parduoti savo miško kirtėjams ir supirkėjams? Privers!
- A. Gaidamavičius. „Bet kas atkurs lietuvių tautą?“
- A. Gaidamavičius. Kvietimas valdantiesiems atvykti spalio 13-ąją į Labanorą
- A. Gaidamavičius. Miškui ir Vydūnui
- S. Lazauskas. Slapta aplinkos ministro darbo grupė apie kurią viešai neskelbiama. Kas dalinasi Lietuvos miškus? (narių sąrašas)
- A. Gaidamavičius. Traukinys į pražūtį: atsakymai Aidui Pivoriūnui
- A. Gaidamavičius. 2018-ieji metai gamtosaugos pasaulyje buvo kupini atradimų ir praradimų
- Metai po reformos. Kodėl visuomenei prireikė ginti Lietuvos miškus?
- A. Gaidamavičius. Kas yra miškas Tau? (video)
- A. Gaidamavičius. Miškas be vilko – ne miškas! (video)
- Žmonės vis aktyviau praneša apie teršiančius aplinką srutomis
- Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ pradės masinius streikus visoje šalyje
- Europos parkų dieną žmonės kviečiami įvertinti gamtos turtus ir jais džiaugtis
- Girininkas Petras Budvytis kelia klausimą: Ko nori visuomenė? (video)
- Č. Iškauskas. Labanoro žygis – visuomeninio judėjimo katalizatorius
- Gruodžio 1 d. rengiama palaikymo akcija – eisena „Miškas Lietuvos – atsiklausk Tautos“
- Labanore – Tauta kyla į žygį už Lietuvos mišką (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
- Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ piketu ragino Saugomų teritorijų tarnybą pradėti saugoti…
- Lietuvos ornitologai pasisako prieš natūralių pelkių sunaikinimą
- Sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ surengs piketą prie Konstitucinio Teismo
– Nekenčiantys,
– kokio nors kašpirovskio apdoroti,
– arba tiek prisidirbę, taip šantažuojami, kad suglaudę ausis vykdo viską, ko iš jų reikalaujama, kad tik jų biografijų perlai viešumon nepatektų…
Jei pastarasis atvejis, tada joks KGBistas neprilygs tokio seimūno ar ministro uolumui … 🙁
Na, va, ką Lietuvai kainuoja kažkada seimūnų „iš meilės Lietuvai” priimti įstatymai sau patiems ir kt. 2 valdžioms apsaugoti ir palepinti:
Viena tokia ponia K. į tarptautinį sūdą mus velka: reikalauja iki mirties per 4000 €/mėn. rentos ir dar 210.000 € („odczepnego” už patiriamas nepakeliamas kančias?).
Kitą kartą, kai koks nors valdžiažmogis sau į pačias ims kokią bekraitę, negalvokime, kad, kraičio jai padovanoję viešbutį, būsime savo pareigą jai atlikę, kad jau „ant visados” mes su ja „kvitai”.
Beje, o ji tikrai buvo žmona? Ar santuokos liudijimas tikrai galiojantis? Juk, kaip pamename, jie tuokėsi, kai jų abiejų sutuoktiniai dar nebuvo ištuokti ir tik iš spaudos sužinojo, jog jau „laisvi” (arba be jų žinios tai įvyko – ar tokia pikantiška ištuoka bei santuoka teisėtos?). Gali būti, jog naujavedžių santuokos liudijimai buvo ne pagal tuometinius įstatymus surašyti. Nebent pagal tuos, kurie kur nors Marse tada galiojo?
Žemyna, dar kartą perskaitykit A.Gaidamavičiaus straipsnį.
Atsiprašau, kad sutrikdžiau, bet ar Tamstai nebūna, kad staiga „iš posūkio išmeta” išgirsta paprastumu geniali mintis, kuri tampa raktu ilgus metus tave kankinančioms mįslėms? Taip mane paveikė ši ANTRAŠTĖ – RAKTAS. O buvau tik ką perskaičiusi žinutę apie kol kas nepralenkiamą LT įžymybę.
Dešimtmetį po dešimtmečio vėl ir vėl tave pritrenkia absurdiški ar aiškiai kenksiantys Lietuvai įstatymai, lyg Seimas būtų atsikrenkštęs ir sodriai nusispjovęs ant Sąjūdžio idėjų. Arba teisingi, bet taip ir neįsigaliojantys, ciniškai apeinami įstatymai ir triumfuojantys dėl nebaudžiamumo jų laužytojai. Visi tai mato, tačiau abejingai apsimeta esą akli ir kurti, nieko nesuvokiantys kvaileliai.
Štai ir vakar – perskaičiau apie svarbiausią mūsų damą ir bejėge pasijutau – iš VALSTYBĖS(!!!) tiek metų tyčiojasi, o mes svarbesnių reikalų neturime arba apskritai „smarvės” neturime vieną kartą sustatyti taškus ant „I”.
Taip ir čia Autoriaus aprašytoji situacija. Pasipiktinimas dėl begėdiško manipuliavimo įstatymais, jų laužymo ir melo tiesiog sprogdina žmogų, bet TAIKIOS išeities nėra, valstybė (Teisingumo institucijos, „bejėgė” lyg beformė dvokianti balutė mūsų įstatymų leidžiamoji ir vykdomoji valdžios) LEIDŽIA tam vykti, o jų (ar kitų) gyventojams skleidžiama „informacija” nenusileidžia Kremliaus feiknjūsams! Kas tai, jei ne NEMEILĖS LIETUVAI padariniai?!! Į Lietuvą jie žiūri vartotojiškai – Lietuva su žmonėmis ir kt. jos vertybėmis jiems tėra tik objektas, kurį jie naudoja turtėjimo ir galių lenktynėms, iškrypėliškiems pomėgiams tenkinti. Tskant, „nieko asmeniško, tik biznis”. Nudrengę ją iki galo, kitą objektą susiras.
Miela Žemyna, kokia Lietuvoje sistema ? Ne kapitalizmas ? Ne pinigų valdžia ? Kas valdo Lietuvą ?
Skandinavijos šalyse irgi. Bet jie jam SAVO miškų neaukoja. Tarpukariu irgi buvo kapitalizmas, tačiau ten, kur gyveno mano seneliai, niekas nenaikino jų apylinkes juosusių galingų girių…