Žymos archyvas: pavardžių ir vardų rašyba

A. Zolubas. Trečias dešimtmetis su neišmanėliais (35)

Alkas.lt koliažas.

Jei artoją nuo žagrės į Boingo kabiną vietoj piloto pasodintume, lėktuvas ne tik nepakiltų, bet ir iš vietos nepajudėtų, nes artojas savo akiratyje nebuvo matęs tiekos mygtukų ir rankenėlių. Todėl artojas nesėda į lakūno kabiną. Tapti lėktuvo vadu reikia atitinkamą mokslą išeiti, lėktuvo valdymo patirtį įgyti, gauti atitinkamos kvalifikacijos patvirtinimą.

O ko reikia tapti politiku, valstybės vadovu?

Politika yra valstybės reikalų tvarkymas, tarsi turėtų būti ir aukščiausio lygio politikos mokyklos. Tačiau valstybės reikalų tvarkymo Skaityti toliau

R. Navickas. Europos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje (36)

Blogeris ZeppelinusMūsų polonofilai, minėdami neegzistuojančius pavardžių rašymo pasuose „Europos standartus“, dažnai pavyzdžiu mėgsta nurodyti kaimyninę Lenkiją. Kurioje prieš kelis metus valdžia leido savo negausioms tautinėms mažumoms įsirašyti pasuose vardus bei pavardes kitų kalbų raidėmis.

Girdi, ir mums reikėtų nedelsiant taip padaryti, kaip Lenkijoje. Tuomet Valdemaro Tomaševskio šutvė bus laiminga ir taps pačia lojaliausia Lietuvai jėga. Skaityti toliau

V. Sinica: Lietuvai reikėtų imtis aktyvių veiksmų… (8)

Alkas.lt koliažas

Skelbiame portalo slaptai.lt vyr. redaktoriaus Gintaro Visocko interviu su Vytautu Sinica.

– Atidžiai perskaičiau Jūsų paskutiniuosius straipsnius, kuriuose gvildenate Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykius. Omenyje turiu publikacijas „Meilė Lenkijai reikalauja slėpti istoriją“ ir „Vardan koloradų reikalavimų visuomenę kvailina net signatarai“.

Pritariame Jūsų pozicijai. Didžiausia nesąmonė – džiūgauti neva Lietuvą praturtinančiais lenkiškosios okupacijos ir polonizacijos padariniais. Tačiau Lietuvoje vis tik daugoka politikų, žurnalistų, istorikų, kurie, Skaityti toliau

J. Stankauskaitė. Pakeistas Vidaus reikalų ministerijos įsakymas dėl pavardžių užrašymo (5)

Lapkričio pabaigoje punskas.pl portale buvo publikuotas straipsnis, pavadinimu „Pavardžių keitimo problema Lietuvoje“. Jame buvo pateikta Viktoro Šliaužio informacija, susijusi su jo lietuviškais rašmenimis pateikto vardo ir pavardės įregistravimu Lietuvoje. Viktoras, tai Lenkijos lietuvis, Punsko Kovo 11-osios licėjaus abiturientas. Šiuo metu jis gyvena ir dirba Kaune. Čia papildė gydytojų gretas. Būtent Kaune jam teko susidurti su pirmosiomis kliūtimis, keičiant pavardės užrašymą lietuviškais rašmenimis. Reikėjo daug noro, kantrybės ir šiek tiek pastangų pereiti visą sprendimų ir laukimo procesą. Prisiminkime, ką teko išgyventi Viktorui. Skaityti toliau

V. Stundys. Kalba – mūsų valstybės dvasios rūbas (1)

Valentinas Stundys mitinge | Feisbuko nuotr.

Skelbiame Seimo nario Valentino Stundžio kalbą pasakyta gegužės 6 d. prie Lietuvos Seimo įvykusiame „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio mitinge už valstybinę kalbą

Prasminga, kad mitingas už kalbą, tautą ir valstybę vyksta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos šventės išvakarėse, tik 110 metų mus skiria nuo spaudos draudimo panaikinimo, kuris tapo žodžio ir žodžio laisvės įprasminimo, mūsų istorinės atminties ženklu. Tad visus pirmiausia sveikinu su mūsų lietuviško žodžio diena.

Susirinkome ne tiek švęsti, kiek išsakyti savo nerimą dėl kai kurių politikų Skaityti toliau

Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos) (7)

Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d. | R.Garuolio nuotr.

Gegužės 6 d. Vilniuje, prie Seimo įvyko „Vilnijos“ draugijos, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos ir Lietuvos Sąjūdžio surengtas mitingas už valstybinę kalbą.

Mitingo dalyviai pasisakė prieš socialdemokratų ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijų Seime įregistruotus įstatymo projektus, kuriais numatoma oficialiuose Lietuvos dokumentuose vietoje įrašų valstybine kalba leisti įrašus kitomis kalbomis. Taip pat buvo protestuojama prieš ketinimus leisti vietovardžius bei gatvių pavadinimus Vilniaus krašte rašyti lenkų kalba. Skaityti toliau

Siūlymai įvesti nelietuviškus rašmenis sulaukia vis garsesnės visuomenės kritikos (3)

2014-05-06 d. 12 val. į mitingą už valstybinę kalbą prie Seimo kviečia „Vilnijos“ draugija“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos Sąjūdis | Alkas.lt nuotr.

Ketinimai įteisinti asmenvardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis Lietuvos piliečių asmens dokumentuose sulaukia vis garsesnės visuomenės kritikos. Antradienį Vilniuje rengiamas mitingas, apsaugoti valstybinės kalbos teises Lietuvoje valstybės vadovus praėjusį mėnesį paragino ir mokslininkai, rašytojai bei nevyriausybinių organizacijų atstovai, daugiau kaip 50 tūkst. šalies gyventojų taip pat išreiškė nepritarimą tokiems siūlymams.

Gegužės 6 d., antradienį 12 val. į mitingą už valstybinę kalbą prie Seimo kviečia „Vilnijos draugija“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga ir Lietuvos Sąjūdis. Skaityti toliau

V. Sinica. Nuolaidų Varšuvai šalininkų argumentai yra melas (7)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Prirašyta kalnai skirtingų argumentų, kodėl Lietuva negali ir neturi leisti Lietuvos piliečių pasuose vardų ir pavardžių rašyti nevalstybine kalba. Tokio leidimo šalininkai nesidrovėdami konstatuoja, kad „lenkų reikalavimai yra visiškai pagrįsti ir normalūs“. Prasmingiau pažvelgti į nelietuviškų asmenvardžių pasuose klausimą iš kitos pusės ir atsakyti į pagrindinius (dažniausiai pasitelkiamus) tokios nuolaidos Varšuvai šalininkų argumentus.

Pirma, teiginys, kad savo šalies piliečių asmenvardžių rašyba pasuose nevalstybine kalba yra įprasta Vakarų šalių praktika, yra melas. Skaityti toliau

P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose (10)

Lenkijoje sukurtas provokacins filmas apie Vilniaus susigražinimą | saltinis youtube.com

Stebėjau žurnalistės R. Miliūtės ir politine, ir kalbine vadinamą diskusiją dėl kitataučių pavardžių rašymo lietuviškuose pasuose (LRT laida „Teisė žinoti“, 2014-04-14 d.) ir stebėjausi paprasčiausiu ir politikų, ir kalbininkų išsisukinėjimu trumpai ir aiškiai nepasakanat esmės.

Ši problema yra akivaizdžiai politizuota, bet ją, padėjus pagrindus kai kuriems lietuvių kalbą išdavusiems kalbininkams, pasinaudojusi suteikta galimybe, politizavo ne Lietuva, o mūsų kaimyninė valstybė Lenkija, galbūt irgi kieno nors kurstoma. Ir toks didesnės ir galingesnės valstybės politikų elgesys jau rodo kišimąsi į mažesnės valstybės, šiuo atveju Lietuvos, vidaus reikalus, Skaityti toliau

A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas (17)

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Prieš kurį laiką Lietuvą vizitavęs buvęs Lenkijos prezidentas Aleksandras Kvasnevskis (Aleksandr Kwaśniewski), kalbėdamas apie dviejų valstybių santykius, pareiškė, kad šiuo metu juos temdančios smulkmenos, kurias lengva išspręsti. Tų „smulkmenų“ garbusis svečias neišvardijo, bet tikriausiai tarp jų turėjo galvoje ir atkaklią V. Tomaševskio (W. Tomaszewski) vadovaujamų Lietuvos lenkų politikų, remiamų įtakingų Varšuvos valstybininkų su R. Sikorskiu (R. Sikorski) priešakyje, akciją priversti Lietuvos valdžią, kad Lietuvos Respublikos piliečių pasuose lenkų pavardės ir vardai būtų rašomi tik lenkiškai.

Jei sutiktume su garbingojo svečio nuomone, Skaityti toliau

Konferencijoje aptartas LLRA „stumiamų“ įstatymo projektų žalingumas Lietuvai (56)

„Vilnijos“ draugijos pirmininkas habil. dr. K.Garšva | S.Nemeikaitės nuotr.

„Vilnijos“ draugija  vasario mėnesį surengė dviejų dalių konferenciją: vasario 20 d. Vilniuje, vasario 22 d. Kaune – „Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios aktai – kam jie nepatinka?“

Daug faktų, įdomių minčių bei pasiūlymų savo pranešimuose pateikė Signataras Romualdas Ozolas,  LR Seimo narys Rytas Kupčinskas, politologas Vytautas Sinica, prof. Kazimieras Garšva, prof. Alvydas Butkus, istorikė dr. Audronė Veilentienė, Tautininkų sąjungos strateginio komiteto pirmininkas Gintaras Songaila.

Konferencijoje buvo bandoma atsakyti į daugelį klausimų, Skaityti toliau

Tautininkai surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (nuotraukos, video) (12)

Alkas.lt, G.Brazauskaitės nuotr.

Gegužės 22 d. vidurdienį susirūpinusi, kad Lenkija per savo agentus valdančioje koalicijoje, siekia pakeisti lietuvišką abėcėlę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rankomis, Vilniaus tautininkų sueiga surengė piketą prie Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) būstinės Vilniuje, Gedimino pr. 60, „Šalin rankas nuo lietuviškos abėcėlės!“

„Seimo politikai daro milžinišką spaudimą šiai, Seimui pavaldžai institucijai, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija, įkurta lietuvių kalbai ginti, pati, pažeisdama Lietuvos Konstituciją, sunaikintų lietuvišką abėcėlę. Dalis komisijoje Skaityti toliau

V. Venckevičius. Ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorijos vientisumą – mūsų pareiga (video) (32)

Alkas.lt nuotr.

Tauta be kalbos ir kultūros pasmerkta išgaišti
Vytautas Alantas

Šis, atrodo, žiaurokas žinomo rašytojo, žurnalisto ir publicisto Vytauto Alanto teiginys verčia visus mus rimtai susimąstyti dėl lietuvių kalbos ir Lietuvos valstybės ateities. Turėtume didžiuotis, kad šiame mažame Žemės plotelyje – Lietuvoje iki šiol kalbame seniausia iš gyvųjų indoeuropiečių kalba, verta ypatingos pagarbos. Lietuvių kalba – mūsų istorinės valstybės kalba, išsilaikiusi per ilgus įvairių unijų, sąjungų ir žiaurių okupacijų šimtmečius. Skaityti toliau

„Apskritojo stalo“ sambūris šaukia nacionalinį mitingą „Už Lietuvių Tautą, Kalbą ir Valstybę“ (nuotraukos) (30)

Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio 10 dienos vakare Seime įvyko nuolatinis, nesisteminių partijų ir visuomeninių judėjimų atstovų susibūrusių į neformalią „Apskritojo stalo“ grupę, posėdis.

Svarbiausias posėdžio klausimas buvo organizuojamas mitingas prie Seimo, skirtas priminti politikams apie pareigą ginti Lietuvos valstybingumą, kalbą, tautiškumą.

Nagrinėtas ir Rinkimų kodekso konstitucinio įstatymo projektas, taip pat Valstybės turto fondo Skaityti toliau

Įspėjamame mitinge reikalauta pasipriešinti antikonstituciniams projektams (nuotraukos, video) (29)

P.Stonio nuotr.

Kovo 28 d. Vilniuje, Vinco Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų įvyko įspėjamasis mitingas, kuriame Vyriausybė raginta nepasiduoti autonomininkų spaudimui ir įgyvendinant savo programą, nepažeisti Lietuvos Respublikos Konstitucijos bei Valstybinės kalbos įstatymo.

Įspėjamame mitinge dalyvavo keli šimtai žmonių.

Kaip sakė vienas mitingo rengėjų „Vilnijos“ draugijos pirmininkas Kazimieras Garšva, ši protesto akcija – tai tik pirmasis piliečių pasipriešinimo antivalstybiniams valdžios užmojams veiksmas. Skaityti toliau

K. Garšva. Mažaraščiai tvarko raštą (17)

dr. Kazimieras Garšva | J.Vaiškūno nuotr.

Kultūros ministro sudaryta darbo grupė parengė rekomendacijas dėl šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 m. programos. Užsimojus „tvarkyti“ daugiausia kalbos dalykus (valstybinės kalbos egzaminą, vardų, pavardžių, gatvių, vietovardžių ir kitų dalykų rašybą), į šią grupę nebeįtrauktas nė vienas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos narys, nors būtent ši Komisija, o ne Kultūros ministerija atsakinga už kalbos tvarkymą ir priežiūrą. Kai Rusijos caras lietuviams rengė naują raštą, į pagalbą pasikvietė ir kalbininką – lietuviškai pramokusį Palenkės vaivadijos lenką Stanislavą Mikuckį, o Nepriklausomos demokratinės Respublikos raštui tvarkyti, pasirodo, nė vieno kalbininko nebereikia.

Rekomendacijose liko per 30 skyrybos, rašybos, gramatikos, stiliaus klaidų. Ar tai labai kultūringa? Ar dėl to reikia ir iki gyvos galvos Skaityti toliau

Mitinge iš valdžios bus reikalaujama ginti Lietuvos valstybinę kalbą ir teritorinį vientisumą (28)

Alkas.lt nuotr.

Kovo 28 d. 12 val. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos Sąjūdis ir „Vilnijos“ draugija Vilniuje, V.Kudirkos aikštėje prie Lietuvos Vyriausybės rūmų ketina surengti mitingą Lietuvos Respublikos valstybinei kalbai ir teritoriniam vientisumui apginti.

Mitingo dalyviai iš Lietuvos valdžios pareikalaus: nekurti teritorinės autonomijos su 3 valstybinėmis kalbomis; nekraipyti istorinių Lietuvos vietovardžių; Gatvių pavadinimus, piliečių vardus ir pavardes Lietuvoje rašyti valstybine lietuvių kalba; visose Lietuvos mokyklose rengti vienodą valstybinės kalbos egzaminą; Skaityti toliau

Ketinimai Lietuvoje įteisinti asmenvardžių ir vietovardžių rašybą ne valstybine kalba sukėlė latvių susirūpinimą (audio) (6)

Ina Druvietė | Alkas.lt, S.Nemeikaitės nuotr.

Laidą vedė radijo žurnalistas Artiomas Konochovas. Įvykius Lietuvoje komentavo Latvijos Saeimos deputatės akad. prof. Janina Kursytė-Pakulė ir prof. Ina Druvietė.

Laidos pradžioje buvo pasakojama apie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) reikalvimus ir  spaudimą valdančiai koalicijai, apie aštria opozicijos ir visuomenės reakciją į Lietuvos Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus atsiprašinėjimus Lenkijoje už 2010 metų Seimo priimtus sprendimus ir apie naujosios Lietuvos vyriausybės ketinimus įteisinti nelietuvišką asmenvardžių bei gatvėvardžių rašybą, taip pat lengvatas tautinių mažumų abiturientams laikant lietuvių kalbos egzaminą. Skaityti toliau

G. Karosas ministrui L.Linkevičiui: Lietuva Lenkijai nepadarė nieko bloga, kad Jūs turėtumėte jos atsiprašinėti (0)

Gintaras Karosas | wikipedia.org nuotr.

Po Lietuvos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus akibrokštiško poelgio Lenkijoje šių metų vasario 7 d. Alkas.lt redakcija gauna laiškų su pranešimais, kreipimųsi raštais ir pareiškimais, kuriuos patriotiškai nusiteikę Lietuvos piliečiai ir visuomeninės organizacijos bei partijos išsiuntė užsienio reikalų ministrui įvertindamos jo išsišokimą. Skelbiame kelis gautus laiškus:

Gintaras Karosas
2013 02 07 d.
Dėl nesusipratimo Lietuvos-Lenkijos santykiuose Skaityti toliau

G. Songaila. Dar šis tas apie kiaules bažnyčioje ir apie ministro eleganciją (32)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Regis, jau atėjo laikai, kai už mus, tarsi už nesuganytas kiaules bažnyčioje nuolat atsiprašinės lenkiškos elegancijos siekiantys bendraveisliai. Štai ir ponas L. Linkevičius, naujai iškeptas užsienio reikalų ministras, turėjęs atstovauti Lietuvą, savo istorinio vizito Lenkijoje metu prisiminė nelaimingą 2010m. balandžio 8-tą dieną, kai neraliuotas Lietuvos Seimas, atvykus velioniui Lenkijos prezidentui, „nesugebėjo”  įteisinti lenkiškos rašybos. Susigėdęs ministras negerai pasijuto, kad lenkai gali pagalvoti, jog jis atstovauja ne valstybę, o tvartą, todėl tuoj pat už tą mūsų ribotumą ir nemandagumą atsiprašė. Kaip mūsų ūkio atstovui tai buvo labai elegantiškas, todėl nebūdingas žingsnis, kuris maloniai nustebino lietuvių piemenis Lenkijoje. Tikraisiais žmonėmis siekiantys tapti lietuviai jau turės šiokį tokį pavyzdį, kaip reikia elgtis. Skaityti toliau

„Vilnijos“ draugija kviečia apginti lietuvių valstybinę kalbą (8)

„Vilnijos“ draugijos Kauno skyriaus pirmininkė dr. Aušra Jurevičiūtė | Alkas.lt, A.Vaškevičiaus nuotr.

Vasario 11 d. 17 val. „Vilnijos“ draugija kviečia koordinacinę tarybą, dėl Lietuvos valstybinės kalbos apgynimo ir tuo pačiu ketinama pasitarti, kaip tinkamai pasiruošti Lenkų ultimatumo Lietuvai 1938  m. kovo 17 d. 75- mečiui.

Valdančiosios daugumos pažadas, derinant su Lenkija, įvesti asmenvardžių, vietovardžių ir gatvių pavadinimų rašybą lenkiška abėcėle Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose pažeidžia LR Konstitucijos 14-tąjį straipsnį, kuris galioja visoje Lietuvos teritorijoje, yra neteisėtas ir žalingas, paverčia valstybinę lietuvių kalbą politikos įkaite. Net Lietuvos-Lenkijos sutartyje, pasirašytoje 1994 m. tokio pažado nėra. Skaityti toliau

Aktualusis interviu: Ar teisingai pasielgė L.Linkevičius, atsiprašęs lenkų? (audio) (11)

Jonas Vaiškūnas
L.Linkevičius
J.Komaras
A.Perednis

 

Vasario 7 d. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius lenkų atsiprašė už tai, kaip Lietuvos politikai pasielgė žuvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio (Lech Kaczynski) atžvilgiu, kai 2010 m. Lietuvoje viešėjusiam Lenkijos vadovui esą buvo tėkštas antausis nepritariant lenkiškų pavardžių rašybos lenkiškais rašmenimis įteisinimui Lietuvos respublikos oficialiuose dokumentuose.

Ar L.Linkevičiaus poelgis yra teisingas? Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. L.Linkevičius Lenkijoje perlenkė (36)

Jonas Vaiškūnas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Vasario 7 d. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, nuvykęs oficialaus vizito į Varšuvą, atsiprašė lenkų tautos už gėdingą Lietuvos Respublikos Seimo poelgį 2010 metų pavasarį, kuomet Seimas, esą, nepritarė lenkiškų pavardžių rašymui Lietuvos piliečių pasuose lenkiškais rašmenimis…

Solidaus Lenkijos dienraščio „Rzeczpospolita“ žurnalistui priminus, kad kairieji, socialdemokratai ir kitos dabartinės valdžios partijos Lietuvoje prieš pat Smolensko aviakatastrofą Lietuvoje lankantis Lenkijos prezidentui Lechui Kačynskiui 2010 m. nepalaikė „kompromisinio“ pavardžių rašybos projekto ir, kad tik vienas socialdemokratas, buvęs premjeras Gediminas Kirkilas, balsavo „už“. Skaityti toliau

A. Zolubas. Piketas prieš antikonstitucinį flirtą (8)

Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos piketas prie Užsienio reikalų ministerijos | J.Česnavičiaus nuotr.

Lietuvos valstybėje greta kamieninės lietuvių tautos gyvena tautinės mažumos: rusai, lenkai, žydai, totoriai, ukrainiečiai ir kt. Didžioji dauguma jų yra Lietuvos piliečiai ir todėl vadinami Lietuvos rusais, Lietuvos lenkais, Lietuvos žydais ir t. t. Tačiau neskaitlinga dalis Lietuvos lenkų save įvardija lenkais Lietuvoje (poliaki na Litvie). Sakytume – tegul jie vadinasi kaip nori, tik tegul laikosi Lietuvos įstatymų, gerbia kamieninę tautą, nesielgia čia kaip šeimininkai. Iš tikrųjų, jei nesi Lietuvos lenkas, o tik lenkas Lietuvoje, nenori integruotis į kamieninės tautos valstybę, valstybė tave gali laikyti tik svečiu, kuriam Lietuvos įsipareigojimai yra žymiai mažesni nei Lietuvos piliečiui. Tačiau tie „poliaki na Litvie“ užsimanė, kad jiems būtų suteiktos ne tik Lietuvos piliečio teisės, Skaityti toliau

A.Mišeikis. Praeities vaiduokliai Rytų Lietuvoje (21)

Alkas.lt nuotrauka.

Nemaloniai nustebino naujojo Lietuvos ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus reakcija į Kultūros viceministro Lietuvos lenkų rinkimų akcijos(LLRA) nario Edvardo Trusevičiaus pareiškimą įteisinti gatvių ir vietovardžių užrašus dviem kalbomis bei nelietuviškų pavardžių rašymą ne lietuviška abėcėle. Premjeras tam pasiūlymui pritaria, tiktai pataria neskubėti.

Reikėtų valdančiajai daugumai ir dabartinei vyriausybei pažvelgti giliau – kokie yra tikrieji Lenkų rinkimų akcijos kėslai ir kur veda nepagrįstų nuolaidų kelias. Skaityti toliau

A. Zolubas. Pavojingas kėslas (13)

Algimantas Zolubas | llks.lt nuotr.

Lietuvos piliečiai jau pripratinti: tai, apie ką kalba ir net į vyriausybės programą įsirašo socialdemokratai (LSDP), nebus taip ir daroma. Antai rinkimų kampanijos metu, norėdami į savo pusę patraukti Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) rinkėjus, socialdemokratai žadėjo įteisinti vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose ne lietuvių raidyno rašmenimis, o gatvių ir vietovių pavadinimus – ir ne valstybine kalba. Tokią nuostatą, atsilygindami už LLRA sutikimą dalyvauti valdančiojoje daugumoje, įsirašė ir į šešioliktosios vyriausybės programą. Dabar šiems dalykams pritaria, žadėdamas juos legalizuoti, premjeras Algirdas Butkevičius. Tad šįkart LSDP, regis, vis dėlto ruošiasi daryti tai, ką žadėjo. Šis susitarimas Lietuvos visuomenei veidmainiškai pristatomas kaip Europos teisės normatyvų vykdymas. Skaityti toliau

Aktualusis interviu: Ar Lietuvoje bus įteisinti dvikalbiai užrašai? (audio) (34)

E.Trusevičius ir G.Songaila | Alkas.lt koliažas

Kultūros viceministras Edvardas Trusevičius sausio 17 d. pareiškė, jog pirmoji jo užduotis bus reglamentuoti viešose erdvėse nacionalinių mažumų kalbų vartojimą ir parengti naują nacionalinių mažumų įstatymą, pagal kurį būtų įteisintas nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose. Pasak viceministro, tai yra jį delegavusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos programos dalis. Planai išspręsti tautinių mažumų teisių problemą numatyta ir vyriausybės programoje, atsižvelgiant į Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją.

E.Trusevičius pabrėžia, kad neplanuojama siekti visiškos dvikalbystės įteisinimo, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Ar Lietuvos Respublika dabar šoks pagal lenkų nacionalistų dūdelę? (audio) (59)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Dar nespėjęs apsiplunksnuoti kaip Kultūros viceministras, arogantiškas nacionalistinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) narys Edvardas Trusevičius (Edward Trusewicz) niekieno neprašytas paskubėjo išgarsinti savo užduotis: „įteisinti užrašus dviem kalbomis ir nelietuviškų pavardžių rašymą“, – rašo Delfi.lt.

E.Trusevičius  sau išsikėlė tikslą parengti naują Nacionalinių mažumų įstatymą, kuriuo būtų įteisinti dabar Lietuvos Respublikos įstatymus pažeidžiantys lenkiški užrašai, taip pat nelietuviškų vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose ne valstybine kalba. Skaityti toliau

Liberalai jei bus išrinkti į Seimą žada siekti, kad dokumentuose būtų leista pavardžių nerašyti lietuviškais rašmenimis (39)

Tomaševskis-Masiulis | Alkas.lt fotomontažas

Šiandien BNS pranešė, kad Lietuvos liberalų sąjūdis žada siekti „kuo greičiau“ įteisinti originalią pavardžių rašybą.

Rugsėjo 9 d. vakare naujienų agentūros BNS ir „Lietuvos ryto televizijos“ rengiamuose priešrinkiminiuose debatuose užsienio politikos ir tautinių mažumų klausimais į Seimą vėl taikančios prasmukti sisteminės Liberalų sąjūdžio partijos atstovai ryžtingai pasisakė už dvikalbių lentelių įteisinimą Lietuvoje ir galimybę pavardes dokumentuose rašyti nelietuviškais rašmenimis. Skaityti toliau

A.Paulauskienė. Gimtoji kalba: didžiavimasis ja ir išdavystė (21)

Zanavykai paminėjo 40-ąją Kalbos šventę prie Jono Jablonskio muziejaus Rygiškiuose Šakių r.(2012 06 16) G.Zemlicko nuotr.

Straipsnį pradėsiu Mikalojaus Daukšos Postilės prakalboje įrašytais žodžiais, kuriuos kaip maldą kartojome, kai išlikti buvo sunku, kai nepalankiausiomis sąlygomis reikėjo saugoti savo kalbą, kurti literatūrą, iš paskutinių jėgų atsilaikyti prieš klastingiausią prievartą.

Štai ji, toji mūsų malda: „Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos. Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemės sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos, kuria paprastai rašoma savo ir kitų šalių istorija, kuria svarstomi visi krašto reikalai, kuria gražiai ir padoriai atliekami reikalai bažnyčioj, susirinkimuose ir namie; Skaityti toliau