Kodėl įstatymas draudžia civilinės būklės aktuose rašyti lietuvių kalbos taisyklių neatitinkančius vardus, bet teismai tenkino tokius žmonių prašymus? Ar nereikėtų liberalizuoti vardų rašymo dokumentuose taisykles? Šie klausimai buvo aptariami šiandien Teisingumo ministerijoje vykusioje diskusijoje dėl vardų rašymo civilinės būklės aktų įrašuose. Joje dalyvavo civilinės metrikacijos įstaigų atstovai, kalbininkai, nevyriausybinių organizacijų atstovai bei teisininkai.
„Įstatymas numato, kad civilinės būklės aktų įrašai rašomi lietuvių kalba, taigi vardai, rašomi civilinės būklės aktuose, turi atitikti lietuvių kalbos taisykles, Vardai taip pat turi atitikti asmens lytį, neprieštarauti gerai moralei ir viešajai tvarkai. Tačiau Lietuva yra Europos Sąjungos narė, žmonės keliauja iš vienos valstybės į kitą“, – diskusijoje sakė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Žmonės dėl įvairių priežasčių nori turėti vardą ar suteikti vaikui vardą, kuris neatitinka lietuvių kalbos taisyklių. Civilinės metrikacijos įstaigos vadovaujasi teisės aktais dėl valstybinės kalbos naudojimo ir atsisako tokius vardus įrašyti į dokumentus.
Vardų įrašymo tvarką reglamentuojančios taisyklės yra sudėtingos. Lietuvos Respublikos lietuvių tautybės asmenų, gyvenančių mūsų šalyje, vardai turi būti rašomi pagal lietuvių kalbos taisykles, tautinių mažumų Lietuvos piliečiams ar Lietuvos piliečiams užsienio valstybėse gali būti taikomos tam tikros išimtys.
Anot ministro, tokia tvarka nėra gera, nes gali būti pažeistas Konstitucijoje įtvirtintas lygiateisiškumo principas, kadangi skirtingoms asmenų grupėms galioja nevienodos taisyklės. Jo manymu, šias problemas būtų galima išspręsti kreipiantis į Konstitucinį Teismą.
„Vienoje klasėje gali būti keli vaikai, turintys tuos pačius vardus, tačiau jie skirtingai rašomi. Tai nėra gerai“, – sakė E. Jankevičius.
Žmonės, kuriems civilinės metrikacijos įstaigos atsisakė įrašyti jų pageidaujamus vardus į asmens dokumentus, turi teisę tokį atsisakymą skųsti teismui. Per pastaruosius trejus metus buvo priimta apie 10 teismų sprendimų, kuomet civilinės metrikacijos įstaigos buvo įpareigotos įregistruoti vardus ne pagal lietuvių kalbos taisykles. Visi žmonių prašymai dėl vardų keitimo teismuose iki šiol buvo patenkinti.
Pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismas leido registruoti vardus Anna, Emilia, Leyla, Malgorzata, Nikolle, Pia Maria, Šiaulių apylinkės tesimas – vardą Naomi.
Teismai, nagrinėdami tokius prašymus, vertina, ar tokių vardai jau yra įrašyti į Gyventojų registrą, ar asmuo naudojasi laisvo judėjimo teise Europos Sąjungoje, ar priklauso tautinei mažumai ir kitas aplinkybes. Kartais teismai vertina tik vieną aplinkybę – kad tokie vardai yra registruoti Gyventojų registre, taigi tokio pačio vardo nepripažinimas būtų vertinamas kaip diskriminacija. Teismai, įvertinę visas bylos aplinkybes, konstatuoja, kad tokie vardai nesukelia jokios grėsmės viešajam interesui ir valstybinės kalbos saugumui. Viename teismo sprendimų pažymėta, kad esamas teisinis reguliavimas nėra pakankamas asmenų išreikštiems socialiniams poreikiams patenkinti ir teisėms užtikrinti.
Diskusijoje dalyvavę civilinės metrikacijos įstaigų darbuotojai siūlė, kad vardų rašymo dokumentuose tvarką reikėtų liberalizuoti. Darbuotojams dažnai tenka išklausyti žmonių pretenzijų, kuomet atsisakoma įrašyti į dokumentus pageidaujamus vardus.
Žmogaus teisių gynimo organizacijų atstovai tikino, kad vardo pasirinkimo tvarka irgi turėtų būti liberalesnė, kadangi tai, pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją, yra teisės į privatų gyvenimą dalis. Susitikime dalyvavę kalbininkai tvirtino, kad vardai turėtų būti rašomi tik laikantis lietuvių kalbos taisyklių.
Diskusijoje buvo pabrėžta, kad lietuvių kalbai yra suteiktas ypatingas statusas, tačiau įstatymų leidėjui suteikta teisė sureguliuoti asmenvardžių rašybos klausimus.
Lietuvos rusa- ir lenkakalbiai piliečiai nėra tautinė mažuma.Antra,- ES teisiniai aktai numato,kad kiekviena Nacionalinė valstybė visus savo valstybinė kalbos reikalus tvarko pagal tos valstybės galiojančią Konstituciją ir Seimo priimtus teisinius aktus.Tad, lietuviški įrašai civilnės būklės aktuose neprieštarauja jokiems laisvo judėjimo taisyklėms ir neapriboja piliečio asmens laisvės, o minėti teismų 10 sprendimai prieštarauja Lietuvos teisniems aktams ,ypač LR Konstitucijai,- apgalėtina,kad niekas neapskundė šių teismų nuosprendžių.
Matote, reikalas tas, kad pasaulio pasienio tarnybų pareigūnai kitų šalių nacionaliniais rašmenimis užpildytus asm. dokumentus patikrinti geba, tačiau vos paima pasą su lietuviškais, juos tartum pats Perkūnas trenkia – persigąsta, akis užverčia, krenta ant žemės ir t.t.
Na, aš pati to nemačiau, man važiuojant nepasitaikė, bet mūsų 2K, GL, SS bei teisėsauga kažkur internete apie tai skaitė (gal kai mūsų ministrų padėjėjų nuotraukas naršė?), skaitė, susijaudino, todėl nusprendė elgtis humaniškai ir nerizikuoti pasaulio pasieniečių gyvybėmis bei sveikata.
je je – Jaroslav Narkevič ir krenta aukštielninki nualpę, o jei Jaroslaw Narkiewicz – sukaukši kulnais ir pagarbą dešine atiduoda net be kepurės būdami.
Kreiptis į Konstitucinį Teismą? Vis dar pasitikite KT dvasiomis?
Kuo toliau, tuo gražiau. Valstybinės kalbos įstatymas sako, kad vardus (ir pavardes) galima rašyti tik valstybine kalba, o teismai leidžia. Atrodo, kad Teisingumo ministerijai ir teismams negalioja jokie įstatymai. Tokie sprendimai silpnina mūsų valstybę.
Ministras teisingai teigia, jog negerai, kad vardai vienodi, bet rašomi skirtingai. Tam ir yra valstybinės raštvedybos standartas, yra specialistų kruopščia parengti vardynai su taisyklingai surašytais vardais, kad to būtų išvengta. Yra pagaliau ir ko paklausti, jei ATSAKINGAI žiūri į vardo vaikui suteikimą!
Ne iš neprofesionalių vertėjų ir leidyklų knygų kūdikių vardai turi būti nusižiūrimi, tada ir nesusipratimų nebus. Juk tai nieko naujo, visais laikas žmogui kažkas patardavo – kunigai, krikštatėviai, ankstesniais laikais žyniai.
O bėdų jau yra (ir bus dar daugiau maišalynės, nesusipratimų, ar net dramatiškų įvykių, jei nesustosime). Bus bėdų dėl to, kad vienodai rašomi asmenvardžiai skirtingai tariami, bet bus ir, kai skirtingai rašomi vienodai tariami. Nes kiekviena tauta SAVO garsams SAVAIP raides rinkosi – kaip jai parankiau buvo.