Žymos archyvas: okupacija

Lietuvos apeliacinis teismas omonininką V. Razvodovą nuteisė 12 metų kalėti (0)

atts.lt nuotr.

Sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Vladimirą Razvodovą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pripažino kaltu ir paskyrė jam galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamąją bylą kitam omonininkui Boleslavui Makutynovičiui teismas nutraukė, gavęs duomenų apie jo mirtį.

Taigi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo šie omonininkai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Skaityti toliau

Laisvės gynėjai iš Ukrainos: Ukraina dėkinga Lietuvai už išskirtinę draugystę ir paramą (0)

Laisvės gynėjai iš Ukrainos | urm.lt nuotr.

Sausio 11 dieną Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje susitikęs su 1991 m. sausį Lietuvos Seimą gynusiais Ukrainos savanoriais Jevhenu Dykyjumi ir Jurijumi Katriču pabrėžė, kad Lietuva prisimena Ukrainos žmonių, prieš 26-erius metus petys į petį su lietuviais kovojusių prieš ginkluotą agresiją Vilniuje, solidarumą ir tvirtai remia savo laisvę ir nepriklausomybę ginančią Ukrainą.

Ukrainos atstovai pažymėjo, kad Lietuvos žmonių kova už laisvę 1991-aisiais įkvepia ukrainiečius, šiuo metu ginančius savo šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą nuo karinės agresijos. Skaityti toliau

A. Mamontovas apie Sausio įvykius: Tai, ką patyrėme mes, dabar Ukraina patiria kiekvieną dieną (0)

Andrius Mamontovas | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Tai, ką 1991-ųjų sausį patyrė Lietuva,  šiuo metu Ukraina išgyvena kiekvieną dieną. Būtent todėl Lietuva negali likti nuošalyje ar būti abejinga brolių ukrainiečių skausmui, įsitikinęs vienas garsiausių šalies muzikantų ir visuomenės veikėjų Andrius Mamontovas.

„Ukrainiečiai yra mūsų broliai. Deja, kraupūs mūsų šalies istorijos įvykiai ten šiuo metu kartojasi kiekvieną dieną. Mūsų šalis sieja net daugiau nei draugystė. Kiek dar mes turime tokių draugų, kaip Ukraina ar Gruzija? Mes tiesiog neturime teisės atsukti broliams ukrainiečiams nugaros“, – įsitikinęs A. Mamontovas. Skaityti toliau

Sukanka 23-ieji, kai Lietuvą paliko Rusijos kariuomenė (0)

KAM nuotr.

Šiemet sukanka 23 metai, kai okupacinė kariuomenė buvo išvesta iš Lietuvos teritorijos. Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau tik šią 1993 metų rugpjūčio 31 dieną, 23 val. 46 min. paskutinis Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai buvo ilgo ir sudėtingo svetimos kariuomenės išvedimo iš nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos oficiali pabaiga. Lietuvoje dar buvo likę keli maži Rusijos kariniai daliniai. Tačiau ir jie per porą mėnesių buvo išvesti. 1993 m. lapkričio 26 d. buvo perimti paskutinio Rusijos Federacijos Skaityti toliau

Prie Rusijos ambasados rengiamas mitingas prieš Gruzijos žemių okupaciją (1)

Prie Rusijos ambasados rengiamas mitingas prieš Gruzijos žemių okupaciją | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 8 d., pirmadienį, 12 val. Vilniuje prie Rusijos Federacijos Ambasados (Latvių g. 53)  ketinama surengti mitingą pasmerksiantį Rusijos tęsiamą okupaciją kaimyninėje Gruzijoje.

„Šiuo pilietiniu veiksmu siekiame parodyti, kad mums ne vis vien, kad mes neužmiršome draugų, kurių valstybė iki šiol tebėra sudraskyta“, – sako pagrindinis mitingo rengėjas Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas.

Jau aštuoneri metai praėjo nuo dienos kai 2008 m. rugpjūčio 8 d Rusijos invazija Gruzijoje pradėjo tą imperialistinės agresijos ir geopolitinės grėsmės epochą, kurioje Skaityti toliau

D. Stancikas. Kai baigsis Rusijos rezervo fondas (13)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos didžiausia grėsme yra įvardijama Rusija ir šiam pavojui atitolinti skiriama daug jėgų ir finansų. Užsienio, saugumo, energetikos strategijos, milijardus kainuojantys projektai (atominė elektrinė, dujų terminalas, skalūnų angliavandeniliaiir pan.) kuriami ne pagal sąnaudų ir naudos analizę, bet išskirtinai žvelgiant tik per Rusijos grėsmės prizmę. Artėjanti ekologinė katastrofa – visuotinis atšilimas, kurį didžiosios valstybės vadina rimčiausia grėsme planetai, o teologai –Apvaizdos ženklu žmonijai, Lietuvoje vertinamas su ironiška šypsena: „žaliųjų“ Kremliaus agentų primesta pseudoproblema, Skaityti toliau

L. Linkevičius Ženevoje ragino susirūpinti žmogaus teisių padėtimi okupuotose Ukrainos srityse (1)

Linas Linkevičius | urm.lt nuotr.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius vasario 29 dieną Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos aukšto lygio susitikime Ženevoje kalbėjo apie žmogaus teisių padėtį įvairiuose pasaulio regionuose, žurnalistų saugumą, pažymėjo, jog minimas Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 50-asis jubiliejus.

Kalbėdamas apie žmogaus teisių padėtį Ukrainoje, ministras pabrėžė, jog separatistų kontroliuojamose teritorijose vykdomi rimti žmogaus teisių pažeidimai. Jis paragino JT vyriausiąjį žmogaus teisių komisarą ir JT Žmogaus teisių stebėjimo misiją Skaityti toliau

V. Rubavičius. Apie patriotiškumą, „Patriotų premiją“ ir Putinaitės „drąsą“ (67)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Išgirdęs radijo žiniose, kad filosofei Nerijai Putinaitei paskirta „Patriotų premija“, pagalvojau, kad Lietuvoje jau nebesuvokiama nei kas yra patriotiškumas, nei ką reikėtų laikyti patriotais.

Premija skirta už monografiją „Nugenėta pušis“. Ateizmas kaip asmeninis apsisprendimas tarybų Lietuvoje (Vilnius, 2015), kurioje gvildenama tarybinė Lietuvos ateizacijos politika, iškleidžiant poros kunigų sąmoningo apsisprendimo pereiti į tarybinių ateistų gretas istorijas. Filosofės antisovietinė, kritiškai tarybinę praeitį analizuojanti laikysena patraukia dėmesį, tačiau sykiu ir klaidina, nes ta laikysena nulemta esmingesnės nuostatos Skaityti toliau

J. Užurka. Ar ilgai būsite susipykę su sveiku protu? (55)

Jonas Užurka | asmeninė nuotr.

Šiomis dienomis sutinkame iškiliai svarbiausias mūsų Tautos, mūsų Valstybės atkūrimo, tvirtinimo datas: Vasario 16–ją ir netrukus Kovo 11–ją. Pagerbiame mūsų Valstybės kūrėjus, signatarus, Laisvės gynėjus.

Tačiau kokiu disonansu skamba vieši pranešimai per informacines priemones, kad „…šiandien S. Nėries muziejuje vyks edukaciniai renginiai… iškiliai bus skaitomi P. Cvirkos, S. Nėries kūriniai… paminėti jų…“

Kol kas belieka tik piktintis dėl šio ir panašių renginių organizatorių, rengėjų, dalyvių trumparegiškumo, dėl jų užsispyrusio buko kvailumo, viešai iškiliai aukštinti  mūsų Valstybės ir Tautos aršius išdavikus. Skaityti toliau

Signatarų namuose – Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės (0)

kuzmicko knyga Metai ir mintysGruodžio 15 d. 17 val. Signatarų namų salėje, Pilies g. 26, Vilniuje, vyks Kovo 11-osios Akto signataro dr. Bronislovo Kuzmicko knygos „Metai ir mintys“ sutiktuvės. Dalyvaus knygos autorius dr. Bronislovas Kuzmickas, Kovo 11-osios Akto signatarai dr. Vladimiras Jarmolenko ir Mečys Laurinkus.

Bronislovas Kuzmickas – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys, filosofas, humanitarinių mokslų daktaras, politikas, keliolikos knygų autorius.

Knygoje „Metai ir mintys“ spausdinami straipsniai ir esė geopolitikos, saugumo, kultūros, istorijos klausimais, Skaityti toliau

Estija nesiliauja stebinti: valstybė veiktų net ir po okupacijos (5)

technologijos.Estija.okupacija_technologijos.lt

Estija, siekdama užtikrinti daugybės į virtualią erdvę perkeltų duomenų saugumą, vykdo projektą, pagal kurį dalį duomenų talpyklų iš Estijos iškels į užsienį. Taip valstybė galėtų toliau veikti, net jeigu būtų okupuota.

Kad ir kas nutiktų – su tokia nuostata Estija vykdo projektą, kurį įgyvendinus, šalies piliečiai galės balsuoti, tuoktis ir tvarkyti administracinius reikalus, net jeigu šaliai smogtų stipri kibernetinė ataka arba teritoriją okupuotų priešas. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Kitataučių antplūdžio akivaizdoje… reik išlikti savimi (22)

Vladas Turčinavičius | Penki.lt stopkadras

Jau išdrįstam parašyti: „Polonizacija, rusifikacija, trijų raidžių kombinacija“ ir tai – šaunu, tačiau apmaudu, kad tai vyksta tik dvidešimt penktaisiais metais po Nepriklausomybės atkūrimo.

Lietuvių ir kitų baltų (aisčių) asimiliacija panaudojant svetimą kalbą ir religiją bei iškraipant ar nutylint istorijos faktus vyko keletą šimtmečių: nuo XI a. tai vykdė anksčiau apsikrikštiję (X a.) Lenkija ir Kijevo Rusia. Romos katalikų ir Bizantiškos krikščionybės varžytuves dėl įtakos sėkmingai panaudojo, anuomet dar turintys „milžinų dvasios“ (Vincas Krėvė), mūsų kunigaikščiai ir karaliai, sukūrę stiprias karines struktūras ir išplėtę Lietuvos karalystę ir kunigaikštystę nuo Baltijos iki Juodosios jūros. Skaityti toliau

Lietuva kartu su kitomis ES valstybėmis neparėmė Rusijos rezoliucijos JT Generalinės Asamblėjos komitete (0)

JTO

Lapkričio 19 dieną Lietuva, kaip ir visa Europos Sąjunga, susilaikė Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos Trečiajame komitete vykusiame balsavime dėl Rusijos Federacijos rezoliucijos dėl kovos su nacizmo šlovinimu ir kitomis šiuolaikinėmis rasizmo formomis. Rezoliucija priimta 126 valstybėms balsavus už, 4 – prieš ir 53 susilaikius.

Dėl Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių vieningos laikysenos ir glaudaus bendradarbiavimo bendrame ES pozicijos paaiškinime išreiškiamas nepritarimas, kad šioje politizuoto pobūdžio rezoliucijoje Rusija toliau kelia klausimus, kurie nesusiję su kova prieš rasizmą, Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kremlius šaiposi iš Lietuvos reikalavimų (7)

Česlovas Iškauskas | delfi.lt, Š/Mažeikos nuotr.

Vos tik Rusijos juodųjų technologijų vanagai pajunta, kad Baltijos šalys sujudo pademonstruoti vienybę vienu ar kitu klausimu, iškart tarsi aštuonkojis paleidžia juodą it rašalas propagandos debesį. Galima pro jį praplaukti, tačiau juk tokie triukai lyg suodžiais apneša pačią Lietuvos valstybę.

Antai, neseniai Baltijos šalių teisingumo ministrai Rygoje pasirašė deklaraciją (Lietuvos ministras Juozas Bernatonis parašą suraitė „nuotoliniu būdu“), numatančią iš naujo apskaičiuoti sovietinės okupacijos padarytą žalą, pareikalauti ją atlyginti ir tarptautiniame lygmenyje įvertinti sovietų nusikaltimus. Bus siekiama, Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“ (tiesioginė transliacija) (1)

anusauskas-endriukaitis-spaudos-konferencija-lrs.lt-o.posaskovos-nuotr

Seime lapkričio 3 d. įvyko Seimo narių Ryto Kupčinsko ir Arvydo Anušausko spaudos konferencija „Bandymai legitimuoti Lietuvos okupaciją, nusikalstamą KGB organizaciją ir sovietinę teisę“.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Endriukaitis ir Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos Valdybos pirmininko pavaduotojas Laimas Dieninis.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo buvo galima stebėti ČIA arba ČIA. Skaityti toliau

B. Kuzmickas. Šiuolaikinė lietuvių savimonė (4)

Bronius Kuzmickas | J. Vercinkevičiaus nuotr.

Ištraukos iš: Bronius Kuzmickas, Šiuolaikinė lietuvių savimonė, Šiuolaikinė lietuvių tautinė savimonė, Vilnius: Rosma, 1996, p. 7–99.

Europinės tendencijos

Įvairiose šalyse didėja rūpestis dėl vietinio savitumo išlikimo, auga dėmesys tautų, tautinių mažumų, istorinių kultūrinių regionų tapatybei, didėja pastangos ją išsaugoti, priešintis globalizacijai. Blaiviai suvokiama, kad besiplečiantis atvirumas turi ne tik teigiamas, bet ir nepageidaujamas ar bent nenumatomas pasekmes, viena iš kurių yra spartėjanti netradicinė gyventojų migracija. Pastarąją sukelia ir naujieji etniniai Skaityti toliau

Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė (26)

Zigmas Zinkevičius | LEU nuotr.

Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų pavasarį.

Tą sykį aptarėme Lietuvos piliečių asmenvardžių rašymo valstybine kalba svarbą, pagrįstumą ir galimas eksperimentų šioje srityje pasekmes. Žinome, kad jokia išsivysčiusi Vakarų valstybė neleidžia rašyti atitinkamų asmenvardžių ne valstybine kalba. Skaityti toliau

Šalies vadovai sveikina Baltijos kelio metinių proga (video) (3)

Baltijos kelias | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Rugpjūčio 23 d. minint Molotovo-Ribentropo pakto 76-sias ir Baltijos kelio 26-sias metines, Lietuvos Respublikos vadovai pasveikino Tautą Baltijos kelio metinių proga.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė paragino visu būti solidariais ir vertinti savo laisvę.

„Ši diena mūsų atmintyje yra labai skaudi, tačiau kartu ji teikia šviesią viltį ir ryžtą. Niekada nepamiršime, kaip prieš 76 metus dėl Molotovo-Ribbentropo pakto tapome niekšingų mainų objektu. Buvome ilgam pavergti, bet laisvės troškimas Skaityti toliau

V. Sinica. Ir vėl nekaltas melas prieš valstybinės kalbos vartojimą (34)

vytautas-sinica-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr2

Ne pirmus metus Lietuvoje vyksta diskusijos apie asmenvardžių rašymą Lietuvos piliečių pasuose nevalstybine kalba. Nieko keista, jog šios diskusijos ilgus metus užstrigusios ir nejuda iš mirties taško.

Viena pusė (LLRA, LSDP, Lietuvos lenkų diskusijų klubas) kategoriškai reikalauja pažeisti arba pakeisti Konstituciją, ignoruoti visuomenės bendrąjį interesą bei viešąją nuomonę ir asmenvardžius nelietuviškai rašyti vietoje įrašų valstybine kalba. Kita pusė objektyviai negali su tuo sutikti, remdamasi ta pačia Konstitucija, Europos žmogaus teisių teismo sprendimais, tarptautine praktika Skaityti toliau

A. Piročkinas. Nemačiau mėtant gėlių rusų tankistams… (21)

Kalbininkas Arnoldas Piročkinas | Init.lt nuotr.

Imtis rašyti apie 1940 m. birželio 15 d. Kaune matytą Raudonosios armijos maršą Laisvės alėja paskatino mane Česlovo Iškausko straipsnis „1940-ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais“. Mano, tada devynerių metų berniūkščio, betarpiški įspūdžiai kiek skiriasi nuo minėtame straipsnyje pateik

iamo šios dienos aprašymo: „…atsirasdavo žmonių, kurie su meile pasitikdavo agresorių (tą birželio 15-ąją amžinai alkani rusų kareiviai buvo prašomi autografų, vaišinami lašinukais, girdomi šiltu pienu (…), mesdavo jiems gėles po okupantų tankų vikšrais (…), nemažai kauniečių, ypač kairiųjų pažiūrų ir Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. Laisvė suvereniteto griuvėsiuose? (55)

J.Vaiskunas-Alkas.lt-nuotr

Nuo Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990-ųjų kovo  11–ąją  praėjo ketvirtis amžiaus. Ką pasiekėme ir ką praradome? Svarbiausias pasiekimas – pati nepriklausomybė nuo Lietuvą alinusios sovietinės Rusijos okupacijos. Šaltojo karo sūkuryje trūkinėjant siūlėms tarp Rytų ir Vakarų geopolitinių kontinentų, sugebėjome išsiveršti iš Euroazijos gniaužtų ir grįžti vėl į Europą, o tuo pačiu persiorientuoti į vadinamos laisvosios rinkos ekonomikos erdves.

Lietuvos nepriklausomybei užtikrinti  atkūrėme šiuos svarbiausius Lietuvos savarankiškumo garantus: Skaityti toliau

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos) (0)

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės |lrs.lt, A. Petruliavičiaus nuotr.

Liepos 23 d. Vilniuje, Vašingtono aikštėje, vyko šventinis Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, 75-ųjų metinių minėjimas.

Prieš 75 metus, liepos 23 dieną, paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje „Kartu mes tikime laisve“ JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia.  Atsisakydamos pripažinti Baltijos šalių Skaityti toliau

Sukanka 75 metai nuo JAV deklaracijos dėl Baltijos šalių okupacijos (tiesioginė transliacija) (0)

„Sumnerio Veleso“ deklaracija

Šiemet sukanka 75 metai nuo „Samnerio Veleso“ deklaracijos, kuria buvo pasmerkta Baltijos šalių okupacija.

Prieš 75 metus paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Scenarijus „šliaužiančiajai“ okupacijai parengtas? (3)

1940 m. sovietai apiplėšė ir sunaikino nesipriešinusią mūsų kariuomenę | delfi.lt, archyvo nuotr.

Okupacija (lot. occupatio – užėmimas, laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas ir faktiškas jos valdymas), aneksija (lot. anexio – prijungimas, svetimos valstybės teritorijos prijungimas prie savosios), anšliusas (vok. anschluss – prijungimas) – tai terminai, kurie kelia siaubą mažesnėms tautoms ir primena jų istorinius išgyvenimus.

Agresorius dažnai visas šias „procedūras“ vykdo kartu. Lietuvos patirtis rodo, kad paprastai jas vienija okupacija, dažniausia vykdyta grubia karine jėga, nors kartais (ir iki šiol) motyvuojama kažkokiomis politinėmis ar geopolitinėmis Skaityti toliau

K. Garšva. Kada mūsų valdantieji nustos kovoti prieš Lietuvą ir jos kalbą? (12)

kazimieras-garsva-alkas.lt-j.vaiskuno-nuotr

Prieš 416 metų M. Daukša priminė, kad tautos gyvuoja daugiausia išlaikydamos savo kalbą. Gal dėl to mūsų priešai ir tariami draugai prieš ją tiek kovojo ir kovoja, nori bent dalį tos kalbos sunaikinti, nes kalba – ir svarbi valstybės suvereniteto dalis. Dėl to mūsų valstybės kūrėjai stabdydami polonizaciją, dar prieš 125 metus lenkiškas raides pakeitė čekiškomis č, š, ž. Prieš 97 metus jie atstatė nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje Skaityti toliau

Seime pristatoma paroda, skirta partizaninėms kovoms paminėti (0)

Rekonstruotame partizanu bunkeryje LGGRTC darbuotojai istorikai Darius Juodis, Vilius Kyguolis ir Grenadieriaus klubo narys Ramunas Skvireckas-genocidas.lt

Birželio 22 – liepos 27 d. Seimo III rūmų galerijoje eksponuojama Genocido aukų muziejaus parengta paroda „Ir jie mokėjo džiaugtis…“ Parodos kuratorius – Seimo Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija.

Partizaninėms kovoms  paminėti skirtoje parodoje pristatomos linksmos ir nuotaikingos kovotojų išgyventos akimirkos. Dauguma pogrindžio armijos kovotojų buvo jauni, Skaityti toliau

Okupacijos ir genocido dieną priminti ir paskutinės tarpukario Vyriausybės narių likimai (0)

Gedulo dienos minejimas.kam.lt

Minint okupacijos, genocido ir sovietmečio represijas, birželio 15–ąją įvairių kartų žmonės tradiciškai susirinko prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams Aukų gatvėje Vilniuje. Lietuvos kančių kelią prisiminė aukščiausi šalies politikai, Seimo ir Vyriausybės nariai, garbingo amžiaus buvusių tremtinių būrys, gražus jaunimo žiedas.

Okupacijos aukų pagerbimo iškilmėse kalbėjęs kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad žodžiai „okupacija“, Skaityti toliau

Bus pagerbtas pirmosios sovietų okupacijos aukos pasieniečio Aleksandro Barausko atminimas (0)

Aleksandras-Barkauskas-Valstybes-sienos-apsaugos-tarnybos-prie-Lietuvos-Respublikos-vidaus-reikalu-ministerijos-Pasienieciu-muziejaus-nuotr

Birželio 15 d., pirmadienį, 14 val. įvyks pirmosios sovietų okupacijos aukos – pasieniečio, Šaulių sąjungos nario Aleksandro Barausko – minėjimas jo žūties vietoje Ūtos kaime (Varėnos r.). 75-osioms Alytaus baro VI rajono Ūtos sargybos viršininko žūties metinėms skirtoje ceremonijoje kalbą pasakys Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

12.30 val. Varėnos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčioje (Laisvės g. 21) už A. Barauską bus aukojamos šv. Mišios. Prieš minėjimą Ūtoje finišuos tradicinio bėgimo nuo sienos su Baltarusija dalyviai.

Renginyje dalyvaus A. Barausko duktė Ona Marija Brasiūnienė. Skaityti toliau

Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas žuvusiems už Tėvynę (0)

paminklas Antakalnio kapinese_kam.lt

Birželio 15 d., minint Gedulo ir vilties dieną, Vilniaus Antakalnio kapinėse bus atidengtas paminklas, skirtas simboliškai įprasminti žuvusiesiems ir nukankintiems tolimose tremties vietose po 1940 birželio penkioliktosios, dienos, kai Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Majoras Jonas Vytautas Žukas. Skaityti toliau

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre bus paminėta Gedulo ir vilties diena (0)

Atminimo-valanda-koncertas_2015 06 15-K100Birželio 15 d., pirmadienį, 16 val., prisimenant Lietuvos okupaciją bei minint Gedulo ir vilties dieną, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kiemelyje (Didžioji g. 17/1, Vilnius) vyks tradicinė Atminimo valanda-koncertas.

Koncerte dalyvaus sutartinių giedotojų grupė „Ūtara“, vyrų folkloro grupė „Ugniavijas“ ir nacionalinio mokinių konkurso „Lietuvos kovų už laisvę ir netekčių istorija“ laureatai. Skaityti toliau