Žymos archyvas: okupacija

P. Šidagis. Lietuvos pozicija santykiuose su Lenkija ir Rusija (6)

Lietuva Lenkija veliaveles_urm.lt

Gilų pėdsaką Rytų Lietuvoje paliko mūsų karų su kaimynais istorija: tai žiauri Rusijos invazija ATR laikais, kada 1655 m. buvo sudeginta Lietuvos sostinė Vilnius, po jo sekė žiauri maro epidemija, išnaikinusi daug etninių Vilnijos gyventojų lietuvių valstiečių, Lietuvos bajorų lenkiška asimiliacija XVIII a. ATR laikais, formuojantis Lenkijos unitarinei valstybei, 1795 m. įvykęs III-asis ATR padalijimas – tai Lietuvos etninių žemių Rusijos įvykdyta okupacija ir jos metu vykę sukilimai, po kurių Rusijos žandarai vykdė sukilėlių žudymus bei trėmimus, svetimo etnoso atkėlimą į Lietuvą iš slaviškų Rusijos ir Baltarusijos sričių. Skaityti toliau

Tautos forumas perspėjo Lietuvos valdžią dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir neapibrėžtų santykių su Lenkija (41)

2018-ųjų Lenkijos nepriklausomybės metinėms skirtas medalis | www.skarbnicanarodowa.pl nuotr.

Liepos 28 d. Tautos forumas (TF) išplatino pareiškimą dėl Armijos Krajovos aukštinimo Lietuvoje ir santykių su Lenkija. Šiuo pareiškimu reaguojama į liepos 7-13 dienomis vykusį lenkų Armijos Krajovos (AK) bandymo perimti nacių okupuotą Vilnių 74-ųjų metinių minėjimą Lietuvoje.

Pareiškimo autoriai priminė skirtumus tarp AK veiklos Lenkijoje ir Lietuvoje.  „Savo šalyje ši armija pasižymėjo didvyriška kova prieš hitlerinius ir sovietinius okupantus, mūsų tėvynėje AK elgėsi kaip okupacinė kariuomenė, siekusi reokupuoti Lietuvą, ką aiškiai liudija 1995 metais Vilniaus Bernardinų bažnyčioje rastas Armijos Krajovos dokumentų archyvas. Vilnijoje AK kūrėsi ir veikė beveik legaliai, Skaityti toliau

V. Kubertavičius. Okupacija iš arti. Liudijimas (1)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Buvęs Lietuvos karys ir prezidentūros sargybinis Vincas Kubertavičius aprašė atsiminimuose, kas vyko aplink ir lemtingąją valstybės užgrobimo naktį, ir keletą dienų po to. Nurodo rašąs apie įvykius „lygiai prieš 69 metus“, tad jo rankraščio data būtų 2009 m. birželio 14-15 d. naktis. Ačiū kariui. Liudijimą jis pateikė Antisovietinio pasipriešinimo kovų istorijos parodoje. Autorius rašo: „tą naktį man kaip Karo Policijos Mokyklos kariui teko atlikti garbingą sargybą Kaune, Prezidentūroje, paskutinio Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžio metu“. Atrodo, ligi šiol neskelbta. Viena kopija su autentišku parašu ir autoriaus adresu saugoma V. Landsbergio archyve. Skaityti toliau

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas (0)

Lietuvos liaudies buities muziejuje vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas | Lietuvos sąjūdžio Kauno tarybos nuotr.

Birželio 16 d., Lietuvos liaudies buities muziejuje, Tremties ir pasipriešinimo sektoriuje, vyko Gedulo ir Vilties dienos minėjimas. Čia yra išskirtinis muziejinis objektas, eksponuojantis vienintelę Europoje tremtinių jurtą bei tremties vagoną. Tokias pačias jurtas lietuviai tremtiniai statė prie Laptevų jūros.

Minėjimo renginyje dalyvavo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas prof. Vytautas Landsbergis su žmona Gražina, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko Skaityti toliau

Vilko vaikams skirta paroda atidaryta Berlyno Štazi muziejuje (0)

URM nuotr.

Gegužės 29 dieną Berlyno Štazi muziejuje pristatyta Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus parengta paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą 1945–1948“.

„Vilko vaikais“ yra vadinami asmenys bei 1945-1946 m. tėvų netekę našlaičiai, kurie sovietų armijai per Antrąjį Pasaulinį karą įsiveržus į Rytprūsius buvo priversti valkatauti, dirbti priverčiamuosius darbus, o vėliau pasiekę Lietuvą dažnai rasdavo prieglobstį lietuvių šeimose Skaityti toliau

Laisvės kovų komisija paminėjo 70-ąsias trėmimo metines (0)

70-ųjų trėmimo metinių paminejimas | lrs.lt nuotr.

70-ųjų trėmimo metinių paminėjimas | lrs.lt nuotr.

Gegužės 22 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas, komisijos pirmininko pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, komisijos narys Laurynas Kasčiūnas, taip pat Seimo nariai Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis ir Žygimantas Pavilionis dalyvavo 1948 m. gegužės 22–23 d. trėmimų operacijos Vesna“ („Pavasaris“) 70-ųjų metinių minėjime, kuris vyko prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti. Skaityti toliau

Paminėtos 1949 m. kovo mėn. trėmimų metinės (3)

Trėmimai | Nuotrauka iš Genocido aukų muziejaus

Kovo 27 dieną Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms atminti (Aukų g. Vilniuje) dalyvavo minėjime, skirtame paminėti 1949 m. kovo 25–29 d. trėmimus. Trėmimų aukoms buvo padėtos gėlės ir uždegtos žvakutės.

1949 m. kovo 25–29 d. įvyko trėmimų akcija, slaptuose jos planuotojų ir vykdytojų dokumentuose užkoduota

Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Svetimą privirtą košę srėbti neskanu (9)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

Ką tik baigiau, iki pažaliavimo akyse, skaityti per tris „Respublikos“ numerius nusidriekusį  įtariamų „KGB bendradarbių sąrašą“. Radau ir savo  pavardę, ačiū Dievui, sąraše išskirtą  juodu šriftu. Kaip paaiškino laikraščio  vyriausiasis redaktorius Vitas Tomkus, pavardės pajuodintos tų Seimo narių, kurie balsavo už liustracijos įstatymą ir jo pataisą, neva įslaptinusią KGB „stukačius“  75- riems.

Todėl  tarp „įtariamųjų“ atsidūrė ir Seimo nariai V.Čmilytė- Nielsen,  A.Bilotaitė, D.Petrulis, V.Gailius ir kiti, kurie sovietmečiu buvo vystykluose arba mokinukai. Skaityti toliau

A. Juzėnas: Anuomet atidavėme Lietuvą be kovos, be šūvio (video) (4)

Režisierius Audrius Juzėnas | L. Juzėno nuotr.

Trečią savaitę tarp žiūrimiausių filmų Lietuvoje išliekantis Audriaus Juzėno filmas „Pelėdų kalnas“ žiūrovų vis dar narstomas po kiekvieną kaulelį: kam filme apie Lietuvą buvo reikalinga Prūsijos tema, kam reikia finale mėnesienos ir gaidžio giedojimo simbolikos, ar partizanų pasipriešinimas tolygus tautos ginkluotam pasipriešinimui? Kokį įspūdį režisieriui paliko filmas ir ką kartais reikia suprasti tarp eilučių, pasitelkus istorines žinias? Apie tai pokalbis su pokario meilės dramos režisieriumi Audriumi Juzėnu. Skaityti toliau

„Pelėdų kalnas“ režisierius A. Juzėnas: į kiną veržiasi nepaprastai talentinga jaunų aktorių karta (1)

Nuo vasario 16 d., bus rodoma istorinė vaidybinė drama – „Pelėdų kalnas“, kurią remia Lietuvos kino centras. Kino juostos kūrėjai šį filmą dedikuoja Lietuvai ir jos žmonėms, minintiems valstybės atkūrimo šimtmetį.

Ilgai laukta lietuviška istorinė drama „Pelėdų kalnas“ jau spėjo pakurstyti žiūrovų smalsumą ir pokalbius apie filmą bei jame gvildenamą valstybei skaudžią okupacijos temą. Emociškai sudėtingiems jaunosios pokario kartos vaidmenims atrinkti dar nedaug pažįstami aktoriai taip pat sulaukė visuomenės susidomėjimo Skaityti toliau

V. Radžvilas. Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris (39)

Nepakeliamas Vyčio klausimo svoris | Alkas.lt koliažas

Laukiant Seimo sprendimo dėl Lukiškių aikštės verta prisiminti ir apmąstyti neseniai įvykusią išmintingą diskusiją šiuo klausimu. Pagaliau prabilta iš esmės ir be užuolankų: apie visiškai tikrą valstybės išdavimą. Bunkerio stūmimas yra didelis ir pavojingas išpuolis prieš valstybę. Kartu su kitais Lietuvos ištautinimo ir išvalstybinimo žingsniais (lituanistikos vardo išnykimu VU Filologijos fakultete, planais valstybinę lietuvių kalbą vėl padaryti tik „gimtąja“ – visai kaip sovietmečiu) nuosekliai ir kryptingai rengiama dirva labai rimtiems įvykiams. Daugeliui šito net nesuvokiant, kraštas žingsnis po žingsnio tyliai ir nepastebimai Skaityti toliau

A. Liekis. J. Pilsudskis – Lietuvos daigas subrendęs jai piktžole (43)

Stalinas, Pilsudskis, Hitleris | Alkas.lt koliažas

Gruodžio 5 d., prieš 150 metų Švenčionių rajono Zalavo kaime sulenkėjusio lietuvių šlėktų Pilsusdskių šeimoje gimė ketvirtas vaikas (iš dvylikos) lietuvių vadintas Juozelis (Juzefas), būsimas Lenkijos viršininkas, diktatorius, maršalas ir Lietuvos rytų pavergėjas. Bet ir šiandieną daugelio lenkų ir sulenkėjusių davatkų bei šovinistų dievinamas, tarp kurių nemažai ir linkusių melstis prie lietuviško akmens su įbetonuota jame to lenkų maršalo širdimi Vilniuje, prie Rasų kapinių vartų. Daugeliui tas garbinimas atrodo Skaityti toliau

Vyks mokslinis-praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“ (0)

Įvyks mokslinis–praktinis seminaras – „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“ | Pixabay nuotr.

Lapkričio 17 d., 10 val. Lietuvos Mokslų Akademijos (LMA) Vrublevskių bibliotekoje, vyks mokslinis–praktinis seminaras „Biblioteka ir šimtmetis: kodėl ir kaip turėtume minėti?“, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui.

Seminaro tikslas yra aptarti, kaip galėtume prasmingai paminėti Valstybės šimtmečio jubiliejų. Iš skirtingų Lietuvos miestų susirinkę jaunieji bibliotekininkai savo pranešimuose aptars tarpukario Lietuvos politinio, socialinio bei kultūrinio gyvenimo aspektus. Skaityti toliau

Netekome Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Balio Gajausko (2)

Balys Gajauskas (1926-2017) | lrs.lt nuotr.

Rugsėjo 28 d., eidamas 92-uosius metus, po sunkios ligos šį rytą mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Lietuvos politikas, visuomenės veikėjas, politinis kalinys ir tremtinys Balys Gajauskas.

B. Gajauskas gimė 1926 m. vasario 24 d. Vygrelių kaime (Gražiškių valsčius, Vilkaviškio apskritis). Vaikystėje ir jaunystėje gyveno Kaune. Jau nuo 1934 m. kartu su skautais prie Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus paminklo Kaune minėdavo Vasario 16-ąją. Skaityti toliau

R. Navickas. Pilietinės visuomenės aktyvistai įgyvendino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimą (130)

Alkas.lt koliažas

Ko čia tie mūsų polonofilai plaukus raunasi? Pilietinės visuomenės aktyvistai tik įgyvendino Valstybinės lietuvių kalbos komisijos reikalavimą – pašalinti nelegalią lentelę.

Skaitau po interneto platybes sklindančias dejones bei aimanas.

Mūsų polonofilai raunasi plaukus ir cypiančiais balsais virkauja dėl nežinia kieno sudaužytos nelegalios lentelės lenku kalba, kurioje visiems pravažiuojantiems buvo išdidžiai pranešama, kad lenkų okupacijos metais Lietuvos miestelis Didžioji Riešė vadinosi Wielka Rzieszka ar kažkaip panašiai. Skaityti toliau

Seime bus paminėtos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (4)

A.Sakalauskas

Rugpjūčio 21 d., pirmadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 26-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

18 val. vyks kario savanorio A. Sakalausko pagerbimo iškilmės jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Iškilmėse kalbės Seimo Pirmininko pavaduotojas Arvydas Nekrošius, Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Artūras Jasinskas, A. Sakalausko mama Genovaitė Sakalauskienė, Skaityti toliau

K. Šeraitė. Devyneri slenkančios okupacijos metai (10)

Kamilė Šeraite | Propatria.lt nuotr.

Prieš devynerius metus, 2008 m. rugpjūčio 7–8 d. naktį, Pietų Osetijoje prasidėjo karinis konfliktas, kuris tapo nesibaigiančiu Rusijos karu prieš Gruziją. Konfliktas prasidėjo tarp prorusiškos Pietų Osetijos milicijos ir Gruzijos kariuomenės, kuri siekė didesnės kontrolės regione. Kitą dieną į konfliktą įsitraukė nuo 1992 m. Pietų Osetijoje ir Abchazijoje Rusijos dislokuotos vadinamosios taikdarių pajėgos bei iš Šiaurės Kaukazo atskubėjusi ginti „savo piliečių“ Rusijos kariuomenė. Konflikto metu Rusijos pajėgos puolė gruzinus tiek Pietų Osetijoje, tiek Abchazijoje – po penkių dienų Gruzijos Skaityti toliau

Prie Rusijos ambasados – protestas prieš Gruzijos žemių okupaciją (nuotraukos) (0)

Protestas prie Rusijos ambasados | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vilniuje, prie Rusijos ambasados, jau devintą kartą surengta taiki protesto akcija prieš Gruzijos žemių okupaciją. Mitingą organizavo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Mantas Adomėnas.

Prie Rusijos ambasados susirinko apie 50 žmonių. Į taikią demonstraciją atvyko buvęs Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis, buvęs Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos–Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo nariai. Skaityti toliau

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ užkulisiai: atkurti skaudūs istoriniai įvykiai (video) (3)

Televizijos filmo „Laisvės kaina. Partizanai.“ užkulisiai | LRT nuotr.

Naujame LRT televizijos sezone pasirodys didelio žiūrovų dėmesio susilaukusio Istorinio dokumentinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Partizanai“ tęsinys, režisuojamas Sauliaus Balandžio.

Filmo tęsinys pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Filmą sudarys dvyliką dalių, kurios žiūrovams primins skaudžius istorinius įvykius – žydų holokaustą,  masinius žmonių trėmimus, bandymus fiziškai ir dvasiškai sugniuždyti Lietuvą. Filmo aktoriai vaizduos žmones, kurie, nebijodami mirties, gelbėjo žydus ir drąsiai gynė Lietuvos laisvę. Skaityti toliau

Žymiai dainininkei patikėtas S. Nėries vaidmuo istorinio serialo „Laisvės kaina“ tęsinyje apie partizanus (video) (0)

TV serialo Laisves kaina Savanoriai stop kadras_youtube.comjpg

Vienuolika metų trukusi partizanų kova prieš Sovietų okupaciją – išskirtinės svarbos reiškinys Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad partizaninio pasipriešinimo laikotarpiu (1944-1953) žuvo apie 30 tūkst. Lietuvos partizanų ir jų rėmėjų.

Apie vieną skaudžiausių mūsų istorijos puslapių pasakos didžiulio žiūrovų dėmesio sulaukusio daugiaserijinio vaidybinio filmo „Laisvės kaina“ tęsinys. LRT TV serialą kurianti prodiuserių kompanija „Videometra“ pradėjo antrosios Skaityti toliau

Seime iškilmingai paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos (video) (4)

Seime iškilmingai paminėtos Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienos | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Birželio 14 d. Seimas iškilmingu minėjimu Kovo 11-osios Akto salėje pagerbė sovietų okupacijos ir genocido aukas bei paminėjo Gedulo ir vilties dieną.

Sovietų represinių struktūrų vykdytas žiaurias represijas patyrė visos gyventojų kartos – ir jauni, ir suaugę, ir seneliai. Kentėjo įvairių tautybių, profesijų žmonės. Okupantui buvo svarbu mus suluošinti ne tik fiziškai, bet ir atimti bet kokią viltį, žinias, žmogiškąjį veidą, minėjimo metu kalbėjo Seimo Pirmininkas.

„Įsivaizduokite, net pusę amžiaus mums buvo draudžiama apie tai žinoti, kalbėti… Skaityti toliau

Birželio 14-oji – Lietuvos žaizda, kuriai nelemta užgyti (2)

Gedulo ir vilties diena 2017_lrp.lt

Birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienų minėjimuose pagerbė sovietmečio aukų ir pasipriešinimo kovų dalyvių atminimą.

Ryte šalies vadovė dalyvavo iškilmingame Seimo posėdyje ir vėliavos pakėlimo iškilmėse Nepriklausomybės aikštėje, vėliau prie paminklų politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti pasakė kalbą.

Pasak Prezidentės, birželio 14-ąją mūsų tauta susidūrė su kryptingai suplanuotu genocidu. Tai žaizda, kuriai nelemta užgyti. Ją visiems primena ir kasmet į Sibirą keliaujantis jaunimas, šiandien liudijantis istorinę atmintį. Skaityti toliau

Dėl partizanų prilyginimo teroristams siūloma atleisti D. Udrį iš „Go Vilniaus“ vadovo pareigų (39)

Darius Udrys_vdu.lt

Birželio 1 d. Vilniaus savivaldybės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Vilniaus miesto merą Remigijų Šimašių, prašydama įvertinti savivaldybės valdomos įstaigos „Go Vilnius“ vadovo Dariaus Udrio elgesį. Pastarasis socialiniame tinkle „Facebook“ Lietuvos partizanų ginkluotą pasipriešinimą okupacinei sovietų valdžiai prilygino terorizmui.

Savivaldybės nariai miesto mero klausia, ar Darius Udrys yra tinkamas toliau eiti pareigas po to, kai savo pasisakymais įžeidė šimtus tūkstančių Skaityti toliau

R. Maceikianecas. Pats laikas atsiprašyti Lietuvos (25)

Ryšardas Maceikianecas | Asmeninė nuotr.

– Na, liaukitės, Jūsų malonybe… bjauru klausyti!  (Lionginas Podbipienta – Henriko Sienkevičiaus romano „Ugnimi ir kalaviju“ herojus).

Šių metų vasario pabaigoje – kovo pradžioje savaitraštyje „Gazeta polska“ ir internetinėje svetainėje www.niezalezna.pl buvo paskelbtas Pšemyslavo Žuravskio vel Grajevskio (Przemysław Žurawski vel Grajewski) straipsnis „Lietuva, laikas veikti, „moskalinimo“pakęsti neketiname“ („Litwo, czas na działanie. Moskalenia cierpliwie znosić nie będziemy“).

Kaip ir reikėjo tikėtis, į šį be galo demagogišką rašinį, apie kurį informaciją pateikė Skaityti toliau

Apsilankymas nacionaliniame parke karo zonoje (0)

pakrante_vstt.lt

Prieš kelis mėnesius VSTT (Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba) kreipėsi į Lietuvos saugomose teritorijose dirbančius žmones, prašydama padėti į bėdą patekusiems kolegoms iš Ukrainos – Meotidos nacionalinio parko (Donecko sritis) darbuotojams. 2014 m. rugpjūtį centrinę jų būstinę užėmė žmonės lauko uniformomis be skiriamųjų ženklų. Jiems teko skubiai pasitraukti iš okupuotos zonos, paliekant Novoazovsko miestą bei visą turėtą turtą. Pavyko išgabenti tik dokumentaciją, ir tai automobilį apšaudė separatistai. Pusę nacionalinio parko užėmė okupacinė kariuomenė, ir dabar ten įkurtas tankų poligonas. Skaityti toliau

Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje (0)

Paroda Jozefos laiskai

Gegužės 22 d. 19 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės J￳zefos Bujdo laiškai.

Lietuvos gyventojų tremtis po 1940 metų paliko skaudžių pėdsakų daugelyje šeimų, šiandien gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. 

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Skaityti toliau

P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos) (0)

Vincas Žaliaduonis-Rokas – svajingos veido išraiškos idealistas | P. Šimkavičiaus nuotr.

Kovo 25 d. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtas Lietuvos kariuomenės pulkininko leitenanto, Vytauto partizanų apygardos Tigro rinktinės vado Vinco Žaliaduonio-Roko 65-osios žūties metinės.

„Mano tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Ir pradėjo Lietuva kraujuoti: degė sodybos, aidėjo šūviai pagiriais, vaitojo žmonės vagonuose, dejavo žemė ir dangus. Ar aš galėjau sėdėti rankas sudėjęs? Ar aš galėjau? Surakino mane, supančiojo, bet sutraukiau pančius ir nuėjau į girią pas kovotojus. Ar galėjau neiti? Užrišo man akis, kad nieko nematyčiau, užkimšo man ausis, kad nieko negirdėčiau. Bet išgirdau pagalbos šauksmą. Ar galėjau negirdėti? Norėjo užkimšti man burną, kad neištarčiau žodžio Laisvė. Skaityti toliau

J. Juodagalvis: Neužsirašysi antkapio lenkiškai – nuodėmių atleidimo nebus (6)

Jonas Juodagalvis | Propatria.lt nuotr.

Birželio mėnesį 89 gimtadienį švęsiantis dr. Jonas Juodagalvis švenčioniškių vadinamas Švenčionių krašto metraštininku. Mielagėnų valsčiuje Lenkijos okupacijos metais gimęs ir augęs istorikas yra išleidęs nemažai knygų apie Švenčionių istoriją, partizanus, sukilimus. Dešimtmečius istorijos mokytoju dirbusį Joną kalbiname apie šiandien mažiausiai aptarinėjamą XX amžiaus Lietuvos laikotarpį – tarpukario pilsudskinės Lenkijos okupaciją. 1920-1939 metais Mielagėnų valsčius buvo Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto dalis. Skaityti toliau

G. Songaila. Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? (28)

Ar Saulius Skvernelis padovanos Lenkijai lietuvybės židinį? | Alkas.lt muliažas

Praėjusią savaitę susitikime su Lietuvos Respublikos premjeru Sauliui Skverneliu pranciškonų konventualų ordino Gdansko provincijos atstovas ponas Marekas jam paaiškino, kad okupacinės sovietų valdžios nacionalizuoto Vilniaus pranciškonų vienuolyno architektūrinio ansamblio nuosavybės teisė turi būti atkurta pono Mareko atstovaujamiems pranciškonams. Dar jis maloniai pažadėjo, kad kai premjeras grąžins vienuolyną, šis bus „atviras visuomenei“. Senojo vienuolyno patalpose ponas Marekas sukurs pranciškonų istorijos muziejų, kur esą bus pagerbtas ir čia vėliau gyvenęs J. Basanavičius, o taip pat – Lietuvių mokslo draugija bei pati pirmoji po carinio lietuvybės draudimo dviklasė lietuvių mokykla. Skaityti toliau

Lietuvos apeliacinis teismas omonininką V. Razvodovą nuteisė 12 metų kalėti (0)

atts.lt nuotr.

Sausio 24 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė naują apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo Vladimirą Razvodovą už nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus pripažino kaltu ir paskyrė jam galutinę subendrintą 12 metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Baudžiamąją bylą kitam omonininkui Boleslavui Makutynovičiui teismas nutraukė, gavęs duomenų apie jo mirtį.

Taigi Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo šie omonininkai buvo išteisinti kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Skaityti toliau