Pirmadienis, 11 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (II). Punsko krašte

Sigitas Birgelis, www.punskas.pl
2022-07-24 08:00:40
4
Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai | punskas.pl nuotr.

Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai | punskas.pl nuotr.

(Tęsinys, pradžia ČIA)

Praūžus frontui, rusai pradėjo gaudyti jaunus vyrus ir gabenti juos į mobilizacijos punktus. Tokia buvo pirmoji „mobilizacija“.

Pirmąja jos auka tapo Šarkaičių kaimo Juozo Kajoko sūnus, šešiolikmetis Justinas. Jis buvo aukštas, stambaus sudėjimo. Jokie prašymai ir kaimynų liudijimai nepadėjo.

Jį be jokio apmokymo perdavė rusų daliniui, o po mėnesio tėvai gavo pranešimą apie sūnaus mirtį.

„Pradžioje slėpiausi Mazurkevičių daržinėje ant šieno, – pasakoja 4-osios kuopos dalyvis Sigitas Kajokas-Kovas. – Kaip tik tuo metu į tėviškę atvažiavo Emilijos dėdė (motinos brolis) Bronius Leonavičius-Pušinis.

Tai senas komunistas, iki 1940 m. gyvenęs Rusijoje. Jis buvo paskirtas Vilniaus miesto vykdomojo komiteto pirmininku ir ieškojo „kadrų“. Atėjusi dėdienė paklausė, ar nenorėčiau tokiu būdu išsigelbėti nuo fronto.

Aš, žinoma, atsisakiau savanoriškai eiti į bolševikų tarnybą. Nuo tada ir persikėliau pas kaimyną Brilių. Ten slapstėsi trys jo sūnūs ir du broliai Maziliauskai. Aš buvau šeštas.

Brilių vyrai šieno šalinėje buvo įsirengę gana erdvią slėptuvę, kurioje ir prasislapsčiau iki spalio 21 dienos. Vokiečiai jau buvo pasitraukę už Vištyčio ir Vižainio aukštumų.

Grįžę į Aguonį, radome tik gyvenamąjį namą, o tvartai, klėtis ir kluonai buvo sudeginti. Rusų kariuomenės kaimuose irgi nebuvo.

Tik Kvietkinės kaime buvo užsilikusių apie 50 neaiškios paskirties „karinės technikos remontininkų“. Mes, slapstydamiesi Briliaus slėptuvėje, vakarais išlindę pasimankštinti, matydavome tų kareivių siluetus priešingame ežerėlio krante.“

1945 m. kovo 6 d. Sigitas Kajokas turėjo stoti Marijampolės apskrities kariniame komisariate. Vasario pabaigoje jam operavo dešinės rankos nykštį, todėl į šaukimo punktą nuvyko drąsiai.

Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai Albinas Dručkus-Sūnus kairėje ir Juozpaas Streikus-Stumbras dešinėje | Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC fondų nuotr.
Vytauto apygardos Lokio rinktinės Vyties kuopos partizanai Albinas Dručkus-Sūnus kairėje ir Juozpaas Streikus-Stumbras dešinėje | Lietuvos ypatingojo archyvo ir LGGRTC fondų nuotr.

Buvo tikras, kad grįš namo. Pasirodė, kad užteko turėti abi rankas ir kojas, o visa kita nei karininkų, nei gydytojų nedomino. Kajokas buvo „mobilizuotas“ ir jau kitą dieną atsidūrė Kaune.

Jis net negalvojo tapti Stalino kareiva. Išėjęs atnešti vandens, į dalinį daugiau nebegrįžo. Po trijų dienų ir naktų jis apsistojo aviacijos generolo Gustaičio tėviškėje.

Iš pradžių atrodė, kad karas greitai baigsis, o su juo baigsis visos negandos ir okupacija. Tačiau viskas įvyko kitaip. Potsdamo konferencija užgesino daugelio žmonių viltis.

Pabaltijo valstybės buvo atiduotos Maskvai. Reikėjo parodyti pasauliui, kad Lietuva nesitaiksto su okupantais, kad ji kovoja, kad ne savo valia įstojo į Sovietų Sąjungos tautų gretas. Žmonės tikėjosi, kad Vakarų demokratijos šalys rems už laisvę kovojančią tautą.

***

Vietinės sovietų valdžios įstaigos praktiškai dar neegzistavo. Kalvarijoje tuo metu veikė Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK) skyrius, kuris turėjo apie 40 narių.

1945 m. balandžio pabaigoje į Sūsninkų mišką atvyko Lietuvos kariuomenės kapitonas Vacys Novickas, kuris įkūrė Perkūno rinktinę. Ją sudarė Sūsninkų ir Sangrūdos būriai. Partizanai veikė Trakėnų miške, kur turėjo iškastus bunkerius.

1945 m. kovo mėn. L. Kliukinsko būrio likučiams pradėjo vadovauti to krašto visuomenės lyderis Adolfas Valenta-Ožys. Dėl didelio rusų dalinių aktyvumo 20 vyrų būrys pasitraukė į Lenkiją.

Prieš tai dar spėjo įsiveržti į Sangrūdos miestelį ir sunaikinti sovietinių institucijų dokumentaciją. Į Lenkiją pasitraukė ir dalis Perkūno rinktinės partizanų, kurie 1945 m. gegužės mėn. buvo stipriai sumušti Sūsninkų miške.

Tų metų rudenį iš Lenkijos sugrįžęs A. Valenta-Ožys pradėjo formuoti naują būrį. Jame buvo karių, tarnavusių Vermachte, Raudonojoje armijoje ar Plechavičiaus daliniuose. Daugumą sudarė sovietų kariuomenės vengę jaunuoliai, neretai pasiturinčių ūkininkų vaikai.

4-osios kuopos partizanai turėjo bunkerius įvairiose vietose. Iš pradžių jie buvo Sangrūdos valsčiaus vakarinėje dalyje, vėliau ties valstybine siena su Lenkija, į vakarus nuo Kalvarijos–Suvalkų kelio.

Svarbesnieji bunkeriai turėjo pavadinimus, o daugybė antraeilių, skirtų tik vienai žiemai, liko bevardžiai. 4-osios kuopos štabo slėptuvė vadinosi „Baltieji rūmai“. Kitų bunkerių pavadinimai tai: „Trakai“, „Ukraina“, „Pelių karalystė“, „Kremlius“.

Kuopos arsenalą sudarė praeinant frontui susirinkta lengvoji ginkluotė, bei iš nukautų stribų, milicininkų ar pasieniečių paimti ginklai. Ginklus laikydavo bunkeriuose arba specialiose slėptuvėse. Partizanai turėjo nuolatinių tiekėjų tinklą, kurį sudarė ūkininkai.

 Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadų susirinkimas. Balbieriškio miškas. 1951 m. rugsėjo mėn. 5–6 d. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS gynybos pajėgų štabo ūkio skyriaus viršininkas Urbantas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas, Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS gynybos pajėgų štabo narys Kostas Baliukevičius-Rainys, Tylius | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų nuotr.
Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadų susirinkimas. Balbieriškio miškas. 1951 m. rugsėjo mėn. 5–6 d. Pirmoje eilėje iš kairės sėdi: Tauro apygardos Žalgirio rinktinės vadas Feliksas Žindžius-Tigras ir Dainavos apygardos Dzūkų rinktinės vadas Vincas Ambrazevičius-Balandis. Antroje eilėje iš kairės: Tauro apygardos Vytauto rinktinės vadas Antanas Grikietis-Slapukas, LLKS gynybos pajėgų štabo ūkio skyriaus viršininkas Urbantas Dailidė-Tauras, Žalgirio rinktinės žvalgybos skyriaus viršininkas Juozas Jankauskas-Demonas, Dzūkų rinktinės Margio tėvūnijos vadas Motiejus Jaruševičius-Lakštingala. Trečioje eilėje iš kairės: Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės vadas Antanas Pužas-Gintaras, Tauro apygardos vadas Viktoras Vitkauskas-Karijotas, Pietų Lietuvos (Nemuno) srities vadas Sergijus Staniškis-Viltis, LLKS vyriausiasis gynybos pajėgų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, LLKS gynybos pajėgų štabo narys Kostas Baliukevičius-Rainys, Tylius | Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus fondų nuotr.

„Mūsų nemiškinguose valsčiuose buvo formuojami nedideli partizanų daliniai, – pasakoja Sigitas Kajokas. – Taip buvo Kalvarijos, Marijampolės, Sangrūdos, Liubavo ir Gražiškių valsčiuose.

Pastarieji du labai nukentėjo nuo fronto veiksmų. Frontas čia išsilaikė nuo rugpjūčio 3 d. iki spalio 20 d. Daugelio gyventojų sodybos buvo sunaikintos, žmonės gyveno žeminėse arba įsirengė tvartuose sudegusiomis molio sienomis.

Mano slėptuvė taip pat buvo padaryta sudegusiame molio tvarte, kuriame pasislėpdavau pasirodžius stribams arba pasieniečiams. Tai buvo apie 30 cm dydžio plyšys, kuriame pasiversti ant šono neužteko vietos.

Pasieniečiai ir stribai ateidavo dažnai, bet padarė tik tris kratas. Mano laimei, pusmetrinis šiaudų sluoksnis ant retai išdėliotų karčių, tarnavęs kaip tvarto perdanga, stogas, okupantų visiškai nedomino.

Apie mano pabėgimą iš kariuomenės pirmas sužinojo tų dienų artimiausias mano draugas Sigitas Babinskas. Pradžioje visas naujausias žinias gaudavau iš jo, bet vėliau Juozas Pakutis man davė suprasti, kad jam gerai žinoma mano padėtis, o kai kurias naujienas jis pasiūlė perduoti be tarpininkų.

Mes su Juozu susitikinėdavome prie mano tėviškės buvusiame alksnyne. Tai buvo pirmosios žinios iš partizanų pogrindžio. Mudu susitikdavome tik esant geram orui, o pasirodžius sniegui, žinias turėjau gauti per tarpininką – Sigitą B.“

1945 m. pabaigoje Perkūno rinktinės, 4-osios kuopos (Suvalkijos būrio) vyrai sulaukė emisarų iš Vakarų. Tai buvo Patroklo ir Hektoro slapyvardžiais pasivadinę Zdanevičius ir Jonas Deksnys.

Zdanevičiaus (tikroji pavardė Brunius), ruošdamasis pasilikti Lietuvoje, sąmoningai sakėsi partizanams esąs Zdanevičius, Deksnys Hektoras nei savos, nei išgalvotos pavardės partizanams nesakė.

Asmeniškai jį pažinojo tik Kazimieraitis. Jie, užtikrino, kad lietuvių tautos Golgotą žino Vakarai, siūlė perorganizuoti partizaninę veiklą, sudaryti bendrą vadovybę.

Maždaug tuo metu A apygarda buvo pavadinta Dainavos vardu, o Perkūno rinktinė – Šarūno rinktine. Vėliau ji virto Gedimino rinktine, o jos 4-oji kuopa – Suvalkijos būriu. Gedimino rinktinės dvi kuopos buvo perduotos Vytauto rinktinei, kuri priklausė Tauro apygardai.

Tauro apygardoje buvo sudarytos trys rinktinės: Geležinio Vilko, Vytauto bei Žalgirio. Skaitlingiausia buvo Geležinio Vilko rinktinė – du šimtai aktyvių kovotojų, gana gerai ginkluotų.

Vytauto rinktinė nebuvo didelė, nes jos veikimo teritorijoje mažai buvo miškų ir pelkynų, kuriuose galėjo slapstytis partizanai.

Po kautynių su stribais, kurios vyko sausio 11 d. tarp Menkupių ir Gulbiniškių kaimų, ir kuriose žuvo du stribai, rusai pradėjo stiprinti Liubavo, Pašešupio, Reketijos, Salaperaugio, Sangrūdos, Rudaminos ir Lazdijų pasienio zoną.

Iš Marijampolės į pasienį išvažiavo 20 sunkvežimių kariuomenės. Į Lazdijus, Rudaminą ir Sangrūdą buvo išsiųsti rusų daliniai iš Alytaus. Daug kariuomenės palikta Kalvarijoje.

„Dėl tokio čekistų antplūdžio mūsų kuopa nusprendė nors dešimtį kovotojų išsiųsti į Lenkiją, – pasakoja Sigitas Kajokas, – kad likusieji mažomis grupėmis galėtų laisvai sutilpti turėtose slėptuvėse, o galimų susidūrimų metu būtų mažesnis aukų skaičius. Į „komandiruojamųjų“ būrį patekau ir aš.

Užduotis pirmą kartą einantiems į Lenkiją: įsikurti! Įsikurti – ypatingas žodis: tai oficialių dokumentų įsigijimas, gyvenamos vietos susiradimas (padedant draugams) Punsko ir Krasnavo valsčiuose (gminose) ir pastovaus tarpusavio ryšio nustatymas-sudarymas.

Pagrindinis dokumentas Lenkijoje – tai gimimo metrikų išrašai iš Punsko parapijos archyvo. Vietos lietuviai, vokiečių okupacijos metais išsikėlę gyventi į Lietuvą, sudarė galimybę pasinaudoti jų likusiais dokumentais.

Kiekvienas kaimas žinojo savo išvažiavusiuosius, todėl vietos gyventojai ir parūpindavo tokius metrikų išrašus. Aš gavau Vincento Stankevičiaus išrašą, taigi vadinausi Vincent Stankievič (visų vardai ir pavardės Lenkijoje buvo sulenkinamos).

Man metrikus parūpino Cirušių šeima iš Kampuočių kaimo (tėvai, du sūnūs, trys dukros ir marti).“

Sigitas Kajokas apsigyveno pas lenkų tautybės ūkininką. Per Cirušius jis palaikė nuolatinį ryšį su broliais Rutkauskais. Punsko krašte tuo metu buvo Antanas Sniževičius-Erelis ir Kostas Kubilius-Meška, kurie padėdavo emisarams pereiti sieną.

Punsko rašte esantys Lietuvos partizanai, gavę dokumentus, nesislapstė. Jie talkino ūkininkams jų darbuose, prižiūrėdavo gyvulius ir kt.

(Bus daugiau)

I dalis

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai. (I) Į sovietų kariuomenę, į stribus ar į mišką
  2. S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Neramumai Punsko krašte (II)
  3. S. Birgelis. Punsko krašto vaidmuo partizaninio judėjimo laikotarpyje
  4. Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis
  5. Šlynakiemyje ir Punske buvo pagerbti Lietuvos partizanai
  6. Jotvingių palikuoniai: Punsko valsčiaus diena Lietuvos mokslų akademijoje
  7. S. Birgelis. Apie priverstinį Suvalkų lietuvių iškeldinimą (IV)
  8. S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Konstantinas Savickas (II)
  9. S. Birgelis. 1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Mitingai (I)
  10. S. Birgelis.1905 metų lietuvių tautinis sukilimas. Kalvarijos kalėjime (IV)
  11. Punsko krašto grožis – „Metų spalvose“
  12. S. Birgelis. Punskietis – Lietuvos krepšinio pradininkas. Konstantino Savicko krepšinio turnyrai (V)
  13. Kaune buvo susirinkę Tauro apygardos partizanai
  14. Paminėtos Kluoniškių mūšio 70-osios metinės (nuotraukos)
  15. P. Šimkavičius. Atmintis gyva: partizanų vadas Vincas Žaliaduonis-Rokas (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    1 metai ago

    Pagarba partizanams.
    Partizanų tikslas buvo: išjungti bolševikus komunistus. Nepavyko.
    Mūsų tikslas – išjungti neišjungtų komunistpalaikių seimo kirmėlyno sukurtą ir primestą Tautai pragarišką konclagerinę sistemą, kuriai veikiant milijonas (pusė visų!) darbininkų išvaryta svetur.

    Atsakyti
  2. Goga says:
    1 metai ago

    Užknisa tos odės miško banditams.

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      1 metai ago

      ruskij karabl “goga”, idi na chui

      Atsakyti
  3. Įdomūs sutapimai says:
    1 metai ago

    Pasigėrėkite, kaip čia ginčijamas dėl šiandieninio mūsų politinio ,elito”, pasak jų pačių ,,semiančio stiprybės iš partizanų”
    – 15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/is-didvyriu-siandien-semiames-stiprybes-aplankiusi-partizanu-vadaviete-sako-premjere-56-1906762?comments#order=new
    Beje, regis ,,Pro Patria” portale itin pasižymėjusiems komentatoriams patikėta ir ,,Alke” pasidarbuoti – ir čia pasitaiko tas pats kūrinių braižas, tie patys teiginiai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas | Asociatyvi, Unsplash nuotr.

Neprisidėkite į krepšį bet ko: grybaujant gali praversti jūsų telefonas!

2023 09 10
Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai | „Vilniaus plano“ nuotr.

Internete – visos sostinės kapavietės: naudojasi ir velionių giminės, ir istorijos mėgėjai

2023 09 10
Panevėžys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Panevėžys kviečia dovanoti medelius

2023 09 10
Ukraina sumuš maskolius | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kremlius valosi kruvinus batus į Jungtines Tautas

2023 09 09
Seminarija | punskas.pl nuotr.

Kresų muziejus Seinuose arba nutylėta didinga Lietuvos praeitis

2023 09 09
Graviūra | Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuotr.

Nacionalinė biblioteka įsigijo Lietuvai svarbių dokumentų

2023 09 09
Rodyti daugiau

Naujienos

Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Gamta ir žmogus

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

2023 09 11
pixabay.com, Firmbee nuotr.
Gamta ir žmogus

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

2023 09 11
Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?

2023 09 11
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai vaikams kišenpinigių negaili

2023 09 10
Kuo papildyti pavasarinį stalą?
Gamta ir žmogus

5 taisyklės, kaip maitintis vyresniame amžiuje

2023 09 10
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Rusijos laukia neabejotinas krachas

2023 09 10
Viktorija Čmilytė-Nielsen | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.
Lietuvoje

Seimas pritarė rudens sesijos darbų programai

2023 09 10
Vaikų darželis | Pixabay nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilniaus darželiuose privalomo pietų miego nebus

2023 09 10

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Romui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau
  • Ką verta žinoti norintiems pasiskolinti?
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

„Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
1
Oro uostas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ planuoja nuo šio žiemos sezono (spalio pabaigoje) didinti esamų skrydžių dažnį tarp Vilniaus ir Frankfurto, kuris...

Skaityti toliau

J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte

by daiva
2023 09 11
2
Žalia spalva pažymėtos Lenkijos užimtos žemės, kurios pagal taikos sutartį buvo priskirtos Lietuvai | wikipedia.org nuotr.

Nagrinėjant Vilniaus krašto lietuvių padėtį tarpukario laikotarpiu, ypač svarbus 1936 m. lapkričio 3 d. Vilniaus vaivadijos valdyboje vykusios slaptos saugumo...

Skaityti toliau

Kad išmanieji prietaisai tarnautų ilgiau

by Ditė Česėkaitė
2023 09 11
0
pixabay.com, Firmbee nuotr.

Šiandien išmanieji prietaisai tapo neatsiejama mūsų gyvenimo būdo dalimi. Technologijų žinovė pataria, kaip tinkamai prižiūrint prietaisus pilnai išnaudoti jų galimybes...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie „Lufthansa“ didina skrydžių iš Vilniaus dažnį
  • jo apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Romui apie D. Razauskas. Ką daryti, kai pavežėjas nekalba lietuviškai
  • Jonas Vaiškūnas apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
  • Petras apie J. Marcinkevičius. Kaip lenkų saugumiečiai sprendė „lietuvių klausimą“ okupuotame Vilniaus krašte
Kitas straipsnis
Romuvos stovykla | Alkas.lt, V. Daraškevičiaus nuotr.

Kviečia jaunimo etninės kultūros stovykla „Krikštynos vakar ir šiandien“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai