Rugpjūčio 23 – oji ir du pasauliui bei Lietuvai reikšmingi įvykiai, tebeaktualūs ir šiandien. Vienas – įvykęs 1939 metais. Antrasis – daug vėliau, po 50 metų.
„Šios datos, žyminčios ne vieną susijusį istorijos etapą, pamiršti neįmanoma ir negalima“, – neabejoja Šaulių sąjungos vadovas Linas Idzelis.
Jei atmintis gyvuos, apie ją bus nuolat kalbama, tragiški istoriniai įvykiai, anot pašnekovo, gali ir nebevirsti realybe, o likti tik kaip pamoka, kurią būtina išmokti.
„Molotovo–Ribbentropo paktas yra didžiausia praėjusio šimtmečio afera, kurios pasekoje buvo padalintos nepriklausomos valstybės. Vyko teroras, represijos. Žuvo šimtai, tūkstančiai, milijonai žmonių“, – apie 1939-ųjų rugpjūčio 23-iąją prasidėjusius ir pasauliui daug skausmo bei netekčių atnešusius įvykius kalba televizijos prodiuseris Dominykas Kubilius.
Anot jo, istorija turi tokią savybę kartotis bei suktis ratu. D. Kubiliaus nuomone – tai vyksta ir dabar.
„Atsiranda bambančių ir vis garsiau kalbančių apie tai, kad yra įmanomos derybos dėl nepriklausomų Ukrainos žemių vardan taikos ir Europos ramybės. Bet prisiminkime rugpjūčio 23 d. tam, kad ši istorija niekada neatgytų. Juk jokios valstybės net ir mažiausia teritorijos dalis neturi būti niekieno dalijama“, – sako D. Kubilius.
1939-ųjų rugpjūčio 23-iąją Sovietų Sąjunga ir Vokietija pasirašė susitarimą bei slaptuosius jo protokolus, kuriais neteisėtai pasidalijo Europą: į SSRS įtakos sferą pateko Suomija, Estija, Latvija, Rytų Lenkija ir dalis Rumunijos, o į Vokietijos – Lietuva ir Vakarų Lenkija.
„Tačiau netrukus, rugsėjo 28-ąją, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Vokietija ir SSRS pasirašė sienos ir draugystės sutartį, pagal kurią Lietuva perleidžiama Sovietų Sąjungai. Šie susitarimai lėmė 1940 m. prasidėjusią Lietuvos okupaciją ir represijas“, – mūsų ir daugelio valstybių likimus pakeitusius įvykius vardija Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Advokatas Karolis Rugys įsitikinęs, jog rugpjūčio 23 d. turime vertinti ne tik kaip agresyvių valstybių valios primetimą kitiems, bet ir kaip dieną, kai mažesnieji parodė savo drąsą bei vienybę.
Būtent 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, minint 50-ąsias pakto pasirašymo metines, per protesto akciją, pavadintą Baltijos keliu, maždaug du milijonai lietuvių, latvių ir estų susikibo rankomis ir sudarė gyvą daugiau kaip 650 kilometrų ilgio žmonių grandinę per visas tris šalis.
„Man buvo 17 metų, kai dalyvavau Baltijos kelyje. Tuomet sukūriau vieną fotografiją, kurioje mažas berniukas laiko nedidelę trispalvę, jau užtvindžiusią visą Lietuvą. Vaikas priminė mane pati, kai su seneliais ir vyresniais pusbroliais bei pusseserėmis klausydavome „Amerikos balso“ ir laisvojo Europos radijo. Tikrai tikėjomės, jog mūsų šalis taps laisva.
Svarbu nepamiršti to jausmo, o perduoti jį jaunai, nepriklausomybėje gimusiai kartai, dar ne itin suvokiančiai, kiek žmonių paaukojo savo gyvybes dėl to, kad galėtume dabar gyventi kaip norime bei tuo džiaugtis“, – sako fotomenininkas Jonas Staselis.
Kad istoriniai faktai būtų dar kartą paminėti, rugpjūčio 23 d. pirmą kartą Vilniuje organizuojamas dviračių turas „Atminties takas“ kartu su parodų atidarymu prie Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus ir Tuskulėnų memoriale. Šis ypatingas renginys kviečia visus prisijungti prie dviračių entuziastų ir kartu atrasti Vilniaus gatvių paslaptis bei istorinius akcentus.
Su kokiomis nuotaikomis Ukraina pasitiks Nepriklausomybės dieną?
− ziniuradijas.lt/laidos/atviras-pokalbis/su-kokiomis-nuotaikomis-ukraina-pasitiks-nepriklausomybes-diena?video=1
„Rugpj. 24 d. Ukraina mini savo Nepriklausomybės dieną . Taip pat šią dieną sukanka lygiai pusantrų metų nuo Rusijos invazijos. Kaip sekasi Ukrainai gintis ir kontraatakuoti, kiek šiame kare ukrainiečiams padės naikintuvai F-16 ir ar Vakarai tikrai nori karo pabaigos?
Dalyvauja Darius Antanaitis ir EP narys Andrius Kubilius.”
LRT Opus. Protesto garsas. Tapatybės paieškos Kazachstane
− lrt.lt/mediateka/irasas/2000290666
Suprantantiems rusiškai. Apie kazachų hip hopo reperio Skriptonito naujausią albumą nuo 45:10 min. (Tačiau yra ir nuo pradžių naudingų išgirsti žinių.)
Pirmą kartą išgirdau tai ir pašiurpau – ar ne tokia niūri kūryba varo į masines savižudybes iš nevilties (svaigalai, kvaišalai, skandinimasis ir kt.)??? – 84 mln. peržiūrų!!! Atlikėjas kilęs iš Kazachijos Šiaurės, kur labai daug rusų kolonistų gyvena.
Iš šios laidos sužinojau, jog ir Kazachstanas pr. a. Holodomorą patyrė.
………………….
Taip norėtųsi dar sykį susirinkti Baltijos kelyje – kad kiekvienas atsistotume, kur buvome. Daug kas buvo su vaikais, anūkais. Jei jų jau nėra, tai gal jų vaikai ar anūkai galėtų tėvų ar senelių vietoje atsistoti? Dar būtų gerai, kad dalyviai, taip pat ir tie, kas spaudos, ar kt. nuotraukose įamžintas, papasakotų apie tolesnį jų kelią (ar bent į anketos klausimus atsakytų). Tai liktų istorijai, ateities kartoms.
Kai visi rengėsi Baltijos keliui, buvo jaudinamasi, kad grandinei gali žmonių nepakakti, kad bus ilgi tušti tarpai. Tada kažkas pasiūlė tautines juostas paimti, ar kokius vainikus nupinti, ir juos laikyti, kad tik pasiektume mūsų BRALIUKŲ sieną. Sugalvojau tada, kad ne miesto cente įsijungsiu, bet eisiu pagal grandinę iki jos galo. Raginau pakeliui aptiktus pulkelius irgi eiti. Taip atsidūrėme ten, kur Šeškinės poliklinika. Kitoje kelio pusėje plytėjo dar tušti laukai, tik tolėliau matėsi pirmieji Pašilaičių namai… Nuotaika buvo neapsakoma. Tiesa, šiek tiek nerimo sukėlė netikėtai priskridę lėktuvai – skrido neįprastai žemai. Šaudys? Laimei – ne. Jie mums gėles mėtė, o mes jiems d4kingai mojavome!!! O prieš tai pravažiavo mūsų džiaugsmingais plojimais pasitikta motociklininkų vora.
Kai pradėjome skirstytis, pamačiau link miesto grįžtant būrelį to meto mūsų vedlių. Tarp jų buvo H. Kobeckaitė ir rašytojas Kanovičius.
Dėl AMB. Atrodo, apie tą vakarą pasakojo a.a. Ferensienė – jog AMB su jos vyru pas juos su taurele tą vakarą leido, AMB Baltijos kelyje nedalyvavo. Nedrįso? Nerizikavo karjera?
Tačiau buvo, kai sugebėjo jei ne narsiai, tai lanksčiai iš padėties išsisukti. Nepamenu, kieno suvažiavimas buvo Maskvoje – KP ar AT. „Gorbis” prezidiume vadovavo posėdžiui. AMB sėdėjo netoliese, bet lyg ir 2-je eilėje. Salėje kilo klausimas, berods, apie Litvos (ar Pribaltikos ) išėjimą iš SSSR. Gorbis tai paneigė ir paprašė AMB tai patvirtinti. Tyla. Jis nustebęs atsigręžia į prezidiumą, ir savo akimis netiki – AMB savo vietoje nėra. To jis nesitikėjo, sutriko.
Sėdėjau tada prilipusi prie TV ekrano, stebėjau visa tai, ir tai, kaip AMB susilenkęs tylutėliai paspruko iš prezidiumo (jo kėdė nė nestuktelėjo), ir taip išsisuko nuo atsakymo į Gorbio klausimą. Tas pasprukimas tada taip sužavėjo, kad nupaišiau jį, ir darbe skelbimų lentoje pakabinau savo „kūrinį” su susikūprinusiu sprunkančiu AMB. Darbe irgi apie tai ilgai kalbėjom.
Visgi “Baltijos kelio” atveju nepamirština nebeprasmė Kauno sąjūdžio “išdaiga” – nuo Ukmergės jį savo valia pasukus iki Kauno, t.y. į Kelią stojus ne jam paskirtoje vietoje – nuo Ukmergės link Panevėžio. Kaunui taip elgiantis Lietuvos radijui teko kviesti tų apylinkų žmones bei vilniečius vykti kuo toliau nuo Vilniaus Ukmergės keliu, kad užpildžius dėl to atsiradusią spragą.
Tai toks ta proga mano prisimenamas faktas, manau, kad istoriškai nėra bereikšmis.
Kadangi draugiškieji Seimo katinai leopoldai piliečius taikoje gyventi pratino (baiminosi, kad eisim Kremliaus imti?), teks kažkaip patiems pasivyti, kas apleista ir praleista? Skęstančių gelbėjimas, tskant, jų pačių reikalas?
Atrodo, jog rūpinamasi daugiau popierine (kur atitinkamuose kangeliuose pliusiukai ir skaičiukai sudedami), o ne praktine parengtimi, jau nuo mokyklos pradedant
– LRT aktualijų studija. Kokiomis priemonėmis valstybė sieks stiprinti piliečių valią gintis?
„Po 12 metų – bent pusė Lietuvos gyventojų bus pasiryžę ginti valstybę tiek ginklu, tiek taikiomis priemonėmis. Toks pilietinio pasipriešinimo strategijos tikslas. Bet dėl jos įgyvendinimo priemonių diskusijos netyla iki šiol. Vieni sako – likę neišgirsti. Kiti pyksta, kad prieš metus priimtos strategijos įgyvendinimui iki šiol nepasiruošta. Ministerija tikina – planas jau yra.”
Juk ŠMSM jau dabar, nieko nelaukdama, gali fizinio lavinimo, darbų ir gamtos mokslų pamokas civilinės gynybos pradžiamoksliui išnaudot! – Iš kažkur pasiėmęs keletą sportinių šautuvų, mūsų fizinio lavinimo mokytojas bent jau ramybės sąlygomis į taikinį šaudyti pamokė. O kur dar visokie ropojimai, perbėgimai, veiksmų pasirinkimas pagal vietovę – per pamokas savotiškai žaidėme karą. Universitete fizinio lavinimo užsiėmimai irgi ne vien mankštai, lakstymui, kamuolio daužymui ar disko mėtymui buvo skirti.
………………………..
15 val bus kartojamos ŽR Istorinių paralelių laida, arb čia klausykite:
Molotovo-Ribentropo paktas: kaip galingieji dalinasi pasaulį?
– ziniuradijas.lt/laidos/istorines-paraleles/molotovo-ribentropo-paktas-kaip-galingieji-dalinasi-pasauli?video=1
„Pašnekovai – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovas Arūnas Bubnys ir Vilniaus universiteto istorikas Algirdas Jakubčionis.”
( Pajūriečio dėmesiui! – Tamstos pastabos pasiekė ŽR ausis! Matot – parašė: pa-šne-ko-vai! Ta proga galite sau leisti bent jau gerai sunokusį avokadą. Dar atpratinkite juos nuo publikavimo, publikacijų įv. lokacijose , ir tai bus viltinga pradžia. )