Žymos archyvas: NKVD

K. Jovaišas.Vatniko portretas gyvulinio vagono interjere (33)

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Kas laiko, kad gyvulinis vagonas yra geriau už „Ryanair“ lėktuvo saloną, zaporožietis – už mersą, karvių kanopos ir tešmenys – už kalnus mėsos, chruščiovka – už europinio standarto būstą, vatinka – už žinomų firmų aprangą, o sovietiniai sportbačiai – už „Adidas“ kedus?

Kas laiko, kad brutalus susidorojimas su protestuotojais prieš rinkimo cirko rezultatus yra Konstitucijos gynimas, kas laiko, kad kruviną budelį galima apskųsti jo kišenėje sėdinčiam teismui, o politinių banditų nusikaltimus reikia pavesti tirti patiems banditams? Skaityti toliau

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis (11)

Aleksandras Stulginskis kalinys | LYA ir LGGRTC archyvų nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske,  Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis rašytas paprastu pieštuku mažoje 5×7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet  visų nespėta prirašyti.

Skaityti toliau

O. Voverienė. Kas primins Rusijai, kad Karaliaučius jai nepriklauso? (154)

matulevicius3

Atsiliepimas apie Povilo Kušnerio-Knyševo knygą „Pietryčių Pabaltijo etninė praeitis“

Miela bičiulė žurnalistė Laima Pangonytė įdomiai ir intriguojančiai papasakojo apie lietuvišką  seną miestą Karaliaučių, jame studijavusį Martyną Mažvydą, pirmosios mūsų lietuviškos knygos autorių, ir kitus Mažosios Lietuvos šviesuolius, kurie prieš 500 metų, tą miestą padarė mūsų lietuviškosios tautinės kultūros lopšiu. Tai man buvo nauja ir netikėta. Apie tai niekada nebuvau giliau mąsčiusi ir domėjusis. Manau, kad ir daugelis mano knygų ir Skaityti toliau

A. Stasiulevičienė. Globali Lietuva, iki Sibiro (1)

Tit Arų salos tremtinių kapinėse Jakutijoje 1989 m. Iš knygos Juozas Kazlauskas „Fotografija“ | J. Kazlausko nuotr.

Štai sėdi sau penktadienio vakarą su šeima, ilsiesi, po to ramiai nueini miegoti. Staiga įsiveržia ginkluoti vyrai, iškrečia namus, įsako per valandą pasiimti būtiniausius daiktus (mama, ar planšetę galiu įsidėti?), visą tavo šeimą sugrūda į ratus ir išveža nežinoma kryptimi. Tiesiog, nė už ką.

Taip buvo. 1940 m. birželio 15. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, o 1941 m. birželio 14 d., šeštadienio paryčiais, 2 – 3 val., pradėjo masinį Lietuvos piliečių trėmimą iš Lietuvos. Per šiuos trėmimus neliko apie 18 500 žmonių (ištuštino maždaug Biržus ir Joniškį), nors TSRS NKVD sąrašuose Skaityti toliau

Viešinami dokumentai susiję su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija (26)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) viešina okupacinių institucijų dokumentus, susijusius su 1940–1941 m. Lietuvos okupacija ir aneksija.

1940–1941 m. laikotarpis – vienas tragiškiausių Lietuvos istorijos periodų: 1940-ųjų birželio 15 d. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Prisidengiant oficialiomis, teisėtomis struktūromis, procedūromis ir įstatymais, įvyko ne tik šalies okupacija, bet ir aneksija. 1940 m. rugpjūčio 3 d. Lietuva buvo įjungta į SSRS sudėtį Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Lietuvių tauta pirmoji išdrįsusi ginklu pasipriešinti sovietiniam agresoriui (20)

gintarinesvajone.lt nuotr.

Laiko tėkmės rate su tariamai besibaigiančių ar jau savo griaunamąją jėgą beprarandančių virusų šėlsmu atskubėjo pirmasis vasaros šviesiausias mėnuo – birželis, anksčiau dar vadintas sėtiniu ir kitais gražiais lietuviškais vardais. Jis pasėjo mums ir daugybę atmintinų dienų: Tarptautinę vaikų gynimo dieną, Lietuvos sąjūdžio įkūrimo minėjimo ir Tėvo pagerbimo dienas, Gedulo ir vilties, Okupacijos ir genocido, Birželio sukilimo minėjimo dienas, Rasos ir Joninių dieną. Skaityti toliau

O. Voverienė. Rusijos NKVD (KGB) Lietuvoje (20)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Jau trisdešimt metų, net trisdešimt metų.
Esi, Lietuva, vėl laisva.
Bet mes šia laime seniai apsipratom,
Lyg buvo čia taip visada.
Leonas Milčius.

Apsipratom. Ir net paburnojam, kad prie ruso buvo geriau. Skaityti toliau

O. Voverienė. Istorikas Povilas Jakučionis (1)

Istorikas Povilas Jakučionis | T. Lukšio nuotr.

Lietuvos istorija yra rašoma visaip: vieni ją rašo plunksna, kiti – krauju ir kančiomis. Povilas Jakučionis, kaip tik ir yra tas, kuris pirmiausiai rašė Lietuvos istoriją savo ištikimybe ir pasiaukojimu Tėvynei… ir tik po daugelio metų – ją pakartojo plunksna. Kaip ir kiti istorikai, jis rėmėsi ir dokumentais. Tik tie dokumentai jau buvo rašyti KGB apie jį.

Povilas Jakučionis gimė 1932 m. vasario 4 d. Kauno rajone, Pajiesio kaime, ūkininkų šeimoje. 1942-1948 m. mokėsi Kauno jėzuitų gimnazijoje. Skaityti toliau

M. Purvinas. Apie nutylėtus istorijos puslapius (8)

Dr. Martynas Purvinas | ve.lt nuotr.

Rusijoje rengiamasi (dėl koronaviruso pandemijos karinis paradas yra atšauktas – red. pastaba) pompastiškai paminėti Antrojo pasaulinio karo (ten vadinamo Didžiuoju tėvynės karu) pabaigą Europoje, šlovinant nenugalimąją Raudonąją armiją, išmintingąjį sovietinį režimą ir jo vadą J. Staliną. Vėl bus nutylimi ar ginčyjami dabartiniams vadams nepatogūs momentai (nuo Molotovo-Ribentropo pakto iki visko kitko). Deja, tam neretai talkinama ir Lietuvoje. Skaityti toliau

Seime inicijuojamas prezidentės D. Grybauskaitės ir KGB ryšių tyrimas? (nuotraukos, video) (22)

49495634223_e9ab2ed17e_k

Šiandien Seime, specialiosios spaudos konferencijos metu Seimo narys, Centro partijos „Gerovės Lietuva“ pirmininkas Naglis Puteikis, jo pavaduotojas Kristupas Krivickas ir Vilniaus skyriaus vadovė Rūta Janutienė visuomenei paskelbė ir paviešino filmuotus kadrus, kuriuose nufilmuotas režisieriaus Donato Ulvydo pokalbis su buvusia Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite, kuriame ji prisipažįsta, kad mokėsi KGB mokykloje.

„Taip, aš ten mokiausi“ – paklausta ar iš tiesų mokėsi KGB mokykloje žinomam režisieriui Skaityti toliau

A. Kentra. Mūsų šeima apsisprendė ginti Tėvynę (3)

Albinui Kentrai 2019 metų Laisvės premiją įteikia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis | K. Driaskiaus nuotr.

2019 metų Laisvės premijos laureato, Laisvės kovų dalyvio, Vilniaus universiteto ir Lietuvos atgimimo istorijos metraštininko, Miško brolių draugijos įkūrėjo Albino Kentros kalba 2020 m. sausio 13 d. Lietuvos Respublikos Seime

Ekselencijos Lietuvos Respublikos Prezidentai, gerbiamasis Seime, Vyriausybės nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos bažnyčių hierarchai ir visi švenčiantys Lietuvos laisvę, Ambassadors and diplomats from other friendly countries and all the quests celebrating today Lithuania‘s Freedom. Skaityti toliau

M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuvos partizanų vadą Joną Čeponį-Vaidilą (Vaidevutį) išlydint (nuotraukos) (5)

Jonas Čeponis-Vaidila (Vaidevutis) (1925-2019) | LGGRTC nuotr.

Kas dorai myli savo Tėvynę, tas jos reikalus aukščiau už savo stato, tas supranta, kad nuo Tėvynės laimės priguli ir jo laimė. Atskirų žmonių likimas glaudžiai susijęs su Tėvynės likimu… Kai laivas skęsta, tik neišmanėlis apglėbęs savo daiktus stengiasi juos iš saugoti, o neina gelbėti laivo. Čia laivas – tai Tėvynė, kurią vargų,nelaimių audros blaško… Tebūnie Tau Tėvynė, kaip dienos šviesa akims, kaip duonos pluta alkanam, kaip indas vandens ištroškusioms lūpoms.
Kun. Motiejus Gustaitis Skaityti toliau

A. Pasenau. Vieškelių vaikai (7)

Vieškelių vaikai | Asmeninė nuotr.

„XXI amžiaus“ skaitytojams noriu papasakoti apie vieną mergaitę iš Rytprūsių, kurią po karo priglaudė, nuo bado ir mirties išgelbėjo Lietuvos žmonės. Jie, nors rizikavo patys, neatstūmė alkano vaiko. Lietuva nuo seno turi gilias krikščioniškas tradicijas ir visada (žinoma, išskyrus stribus ir komunistėlius, kurie persistengdavo prisitaikydami ir norėdami įtikti okupantams) ištiesdavo nors plutelę duonos ubagui. Skaityti toliau

Pėsčiųjų žygiu paminėtas LŠS 100-metis ir pagerbti Lietuvos partizanai (nuotraukos) (0)

+L2370052

Spalio 12 d. Prienų ir Trakų rajonuose  vyko 24 km. pėsčiųjų žygis, skirtas Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) 100-mečiui ir Dainavos bei Tauro apygardų Lietuvos partizanų atminimui.

Žygis prasidėjo aikštelėje prie Didžiojo Gojaus ąžuolo Pakrovų kaime  Prienų rajone Žygiaiviai aplankė Lietuvos partizanų žeminę, kuri buvo įrengta 1944 m. rugsėjo – lapkričio mėnesiais Gojaus miške. Kas ja tuo laiku statė – niekas neišdavė. Spėjama, kad tai šaulio ir  savanorio Prano Praškevičiaus-Proškaus (1898-1946)  darbas. 1944-ųjų gruodžio mėnesį ten vyko atkakli kova tarp čia Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Tai Lietuva negali turėti savo Raudų sienos? (12)

Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės | „Ūkininko patarėjo“ nuotr.

Etatiniai Lietuvos istorijos mitų griovėjai neįsiklausė į Prezidento Gitano Nausėdos žodžius, pasakytus po to, kai Vilniaus meras Remigijus Šimašius liepė nuimti Generolo Vėtros atminimo lentą:„Sprendimas neišmintingas, sukiršinęs visuomenę“. Neįvardyta  Lietuvos „akademinė istorikų bendruomenė“ suabejojo, ar pelnytai Vilniaus centre, ant buvusios KGB būstinės sienų, iškaltos kai kurių šio pastato rūsiuose nužudytų žmonių pavardės. Bet užrašai įrėžti taip giliai, kad, norint juos ištrinti, teks apgadinti rūmus, kuriuose įsikūrusios valstybės įstaigos. Skaityti toliau

R. Ambrazevičius. Apie profesorius A. Vabalą ir A. Bumblauską (17)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Benaršant internete, dėmesį patraukė 2015 m. rugsėjo 12 d. „Anykštos“ laikraštyje išspausdintas Vidmanto Šmigelsko straipsnis „Trakinių partizanai“ – patraukli patriotizmo forma. Tame straipsnyje aprašytas 1945 metų birželio 27 dieną prie Trakinių miško kautynėse žuvusių 33 partizanų atminimo renginys. Šiame renginyje dalyvavo nemažai anykštėnų ir suvažiavusių svečių. Toliau straipsnyje rašoma: „Tarp jų buvo ir profesorius Alfredas Bumblauskas, kuris šiame renginyje vilkėjo marškinėlius su užrašu „Profesorius“ – toks buvo partizano Alfonso Vabalo slapyvardis. Skaityti toliau

Prieš 75 metus Tuskulėnuose užkasti pirmieji sovietinių okupantų nukankinti žmonės (3)

Masinėje kapavietėje buvusiose Tuskulėnų arklidėse rasti 611 žmonių palaikai. 1995 m. | LGGRTC it LYA archyvų nuotr.

Rugsėjo 27 d., 13 val., Tuskulėnų koplyčioje-kolumbariume, vyks Tuskulėnų kapaviečių 75-ečio minėjimas.

Prieš 75 metus, 1944 m. rugsėjo 28 naktį, į Tuskulėnų dvarvietę įsuko brezentu dengtas sunkvežimis ir nuvažiavo į rytinėje parko pusėje buvusias dvaro arklides. Užsidarius arklidės vartams iš sunkvežimio buvo ištraukti dešimt sušaudytų žmonių lavonų ir suversti į iš anksto iškastą didelę duobę. Taip prasidėjo tragiška Tuskulėnų masinės kapavietės istorija.

Per trejus metus NKVD–MGB–KGB vidaus kalėjime Vilniuje, Aukų g. 2A, buvo nužudyti Skaityti toliau

R. Šimašius toliau „valo“ Vilnių – nukabinta atminimo lenta poetei, NKVD agentei V. Valsiūnienei (10)

Liberalai ir vatinukai: skirtingos prieigos, vienovė darbuose | Alkas.lt koliažas

Rugpjūčio 6 d., antradienį, 8 val. Vilniaus miesto savivaldybės mero Remigijaus Šimašiaus nurodymu Žvėryne buvo nuimta poetės, NKVD agentės, Valerijos Valsiūnienės atminimui skirta lenta.

Prieš nuimant šią lentą Vilniaus miesto savivaldybė išplatino pranešimą žiniasklaidai, kuriame paaiškino, kad sprendimas priimtas remiantis turimomis žiniomis, kad V. Valsiūnienė buvo užverbuota MGB (Valstybės saugumo ministerijoje, rus. Ministerstvo Gosudarstvenoj Bezopasnosti) ir sovietų valdžiai išdavė apie 40 su antisovietinio pasipriešinimo organizacija sietų žmonių. Skaityti toliau

Rugpjūčio 7 d. Vilniuje telkiamas mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ (67)

Rengėjų nuotr.

Rugpjūčio 7 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, prie Karaliaus Mindaugo paminklo vyks  mitingas „Apginkime Lietuvos Didvyrius!“ Mitingo rengėjai, skelbiantys Feisbuke kreipimąsi į Lietuvos istorinės atminties išsaugojimu neabejingiems Lietuvos piliečiams, rašo:

„Vilniaus meras Remigijus Šimašius kartu su savo parankiniais šmeižia, daužo ir naikina Lietuvos Laisvės kovų Didvyrių atminimą: 2019-07-24 d. Vilniaus sav. Tarybos posėdyje 21-o Vilniaus tarybos nario sprendimu panaikintas 1941 m. Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. KGB klasika (12)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Šiomis dienomis gavau savo gero bičiulio, daktaro Rimto Marcinkevičiaus iš Amerikos žinutę: „Kodėl tyli dėl Kazio Škirpos ir Jono Noreikos?“ Diskutuoti su Remigijumi Šimašiumi ar dėl R. Šimašiaus – atsiprašau. Ir jau vėloka, kai mojuojama kūju. Tai tas pats, kaip diskutuoti su paryčiais į tavo namus įsiveržusia slaptąja politine policija – galbūt taip buvo  gestapo ir enkavėdistų užkluptas ir išsivežtas Generolas Vėtra (J.Noreika)? Nūnai paryčiais visiems ramiai miegant ir ničniekam nesitikint, buvo nulupta ir išsivežta jo atminimo lenta. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip išplaunamas patriotizmas? (25)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Įsisiūbavus diskusijai apie Generolą Vėtrą, Kazį Škirpą, jų atminimo įamžinimą, paminklų likimą ir vietinių politikų atsakomybę, kažkaip nuošalyje lieka, atrodytų, toks vertingas visuomeninis nusiteikimas kaip patriotizmas. O juk jis yra svarbus valstybės atsparumo, netgi nacionalinio saugumo, tautinės tapatybės dėmuo. Apie tai ne kartą rašiau.

Bet štai šiandien akivaizdu, kad patriotizmas išplaunamas, jis tampa Skaityti toliau

J. Česnavičius. Apie Vilniaus miesto tarybą (14)

Jonas Česnavičius | asmeninė nuotr.

Kas jie tokie? Savivaldybės taryba, tai daugiau miesto ūkio reikalus tvarkyti išrinkti atstovai. Kokią teisę jie turi vertinti Lietuvai nusipelniusius asmenis? Juk ne jų kompetencija tyrinėti ir vertinti visuomenės, politinių veikėjų, diplomatų pažiūras, jų nuopelnus valstybei. Jeigu savivaldybės taryba turi teisę suteikti gatvėms ar skverams pavadinimus, tai, manyčiau, tik pasirinkus iš kompetentingų institucijų pasiūlyto sąrašo. Pamanykite, kažkokiam žydų bendrijos nario manymu kilo noras ir… diletantai nubalsavo! Skaityti toliau

Bus pristatyta nauja Vidmanto Valiušaičio knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių“ (nuotraukos) (0)

Rengėjų nuotr.

Balandžio 16 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje (II a.) bus pristatyta nauja žinomo žurnalisto ir istorijos tyrinėtojo Vidmanto Valiušaičio pasikalbėjimų istorinėmis temomis su Amerikos lietuvių istoriku ir advokatu dr. Augustinu Idzeliu (1942-2018) knyga „Istorikai nenaudoja dalies šaltinių. Dr. Augustinas Idzelis ir Lietuvos okupacijų interpretavimo drama“.

„Augustinas turėjo didelį talentą pasakoti. Jo būtum galėjęs klausyti ir klausyti. Skaityti toliau

Partizanai Kėdainių krašte (0)

kedainiai.lt nuotr.

J. Basanavičiaus ir Dotnuvos gatvių sankirtoje Kėdainiuose esančiame Atminties skvere šeštadienį, minint Vasario 16-ąją, buvo atidengta atminimo lenta, skirta Kėdainių krašto partizaninio karo dalyviams, žuvusiems sovietinių okupacijų metais. Pateikiama Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūrio centro vadovės, istorikės Audronės Pečiulytės kalbą, pasakytą atidarymo metu.

Pirmieji partizanų būriai Kėdainių apskrityje pradėjo kurtis 1944 m. vasarą. Sovietų saugumo duomenimis, Skaityti toliau

J. Proškus. Istorinė atmintis Stakliškių seniūnijoje Gojaus miške (3)

Prienų miškų urėdijoje Verknės girininkijoje Gojaus miške senųjų metų šaulių palydėtuvės Lietuvos partizanų bunkeryje |

Laikas bėga nesustabdomai, nebeliko gyvųjų amžininkų kurie prisimintų pokario metus ir tas žūtbūtines Lietuvos partizanų kovas su naujais okupantais. Tą vaizdą galima atkurti tik prisiminus jau senai anapilin išėjusių tėvų pasakojimus bei atidžiai ir objektyviai išnagrinėjus išlikusius archyvinius dokumentus. Šie tragiški veiksmai Gojaus miške prasidėjo 1944 m. rūpjūčio mėnesį, tik ką sovietinei armijai nustūmus vokiečius už Nemuno o čia pradėjus šeimininkauti NKVD vidaus kariuomenei. Jų veiksmai atitiko visus stalininių okupantų kriterijus ir manieras.

Prasidėjus represijoms jaunesni vyrai vengė pakliūti okupantams į nagus, pradėjo Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Vinco Krėvės kelias… Amerikon! (6)

Krėvė su žmona Marija, JAV, 1952 m. | V. Krėvės memorialinio muziejaus nuotr.

1943 m. kovo mėn. okupacinė nacių Vokietijos valdžia uždarė Vilniaus universitetą. Teisininkas Vytautas Mykolaitis, gyvenęs, gretimame Krėvės namo Tauro g. 10, name Nr. 12 prisimena:

Šiuo vokiečių siautėjimo metu pats Krėvė tik laimingu sutapimu išvengė Gestapo nagų ir likimo, ištikusio Balį Sruogą, Vladą Jurgutį ir daugelį kitų. […] Kai Krėvei, besislaptant nuo vokiečių Gestapo, teko kurį laiką pagyventi mano bute ir didesniąją laiko dalį praleisti su manimi ar mano šeima, mūsų gera pažintis virto artima bičiulyste. […] Ta pačia proga noriu pridurti, kad 1941 m. vokiečiams užėmus Vilnių, Krėvė buvo įskųstas Zagorskio, savo laiku patyrusio daug gero iš jo, Skaityti toliau

V. Vižinis. Kiek man skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai? (28)

Valdas Vižinis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Perskaitęs Indrės Makaraitytės straipsnį „Kiek tau skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai?“ LRT portale prisiverčiau pabandyti suprasti, kiek man skauda, kad Lietuvoje išžudyti žydai. Ir noriu pasidžiaugti. Straipsnis laiku ir turintis valstybinę reikšmę. Vėl išvardijamas ramybės neduodantis žydus žudžiusių ar prisidėjusių sąrašas. Kaip tapo jau įprasta, pagerbtų, paguldžiusių galvas tėvynainių už Lietuvą. Iliustracijai kaip ir dera įdėta Prezidentės nuotrauka. Kaip kitaip? Rašė ne bet kas, o kapitalistinio darbo didvyrė ir prezidentės medalininkė. Skaityti toliau

Raudonosios armijos nusikaltimai Lietuvoje: žmogžudystės, prievartavimai, plėšimai (3)

Karas | wikipedia.org nuotr.

Minime Laisvės dieną. 1993 m. rugpjūčio 31 d. iš Lietuvos buvo išvesta Rusijos (Rusija nuo 1991 metų gruodžio 25 d. perėmė Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos teises ir pareigas, iširus TSRS) armija. Šią dieną 23 val. 46 min. Rusijos armijos karinis ešelonas nesustodamas pravažiavo Kenos geležinkelio stotį. Tai paliudijo kapitono Povilo Malakausko vadovaujamos karių grupės raportas buvusiam krašto apsaugos ministrui.

Lietuva paskelbė savo nepriklausomybės atkūrimą dar 1990 m. kovo 11 d., tačiau galutinai išsilaisvino nuo Rusijos okupacijos, tik šią dieną, kai Rusija išvedė savo kariuomenę. Tarybų Sąjunga buvo okupavusi Lietuvą nuo 1940 birželio 15 d. Skaityti toliau

Zarasuose bus prisimintos partizaninės kovos (0)

Adolfas-Ramanauskas Vanagas | LGGRTC nuotr.

Kovo 7 dieną, 13 val., Zarasų krašto muziejuje vyks renginys, skirtas partizaniniam judėjimui Zarasų krašte bei pedagogo, žurnalisto, karininko, rezistento, kovotojo už Nepriklausomybę, partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osioms gimimo metinėms paminėti. Kaip žinia, 2018-ieji yra paskelbti šio kovotojo už Lietuvos laisvę metais.

Minėjime pranešimą „Zarasų krašto partizanų kovos. Adolfo Ramanausko-Vanago 100-osios gimimo metinės“ skaitys Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos istorijos mokytoja ekspertė Rimutė Morozovienė, Skaityti toliau