Žymos archyvas: NKVD

Pradedamas kurti filmas apie A. Ramanauską-Vanagą! (14)

Adolfas Ramanauskas-Vanagas | wikipedija.org nuotr.

Lapkričio 10 d. režisierius Vytautas V. Landsbergis pranešė, jog apie A. Ramanauską-Vanagą kurs filmą.  Apsispręsti kurti filmą, kaip sako pats režisierius, apie šį partizanų vadą, atidedant net dar nebaigtus kitus darbus, pagreitino „pastarasis R.Vanagaitės ir E.Zurofo išpuolis prieš šviesų partizanų vado A.Ramanausko-Vanago atminimą, teigiant, kad jis buvęs KGB agentas, bailys ir išdavikas savižudis, neigiant jog šis vadas buvo žvėriškai NKVD nukankintas.“

Šis Rūtos Vanagaitės melas prieš keletą savaičių buvo žaibiškai demaskuotas. Bet praėjusią savaitę prabilo Seimo narys Dainius Kepenis, siūlydamas „statyti paminklą ir partizanams, ir stribams“, siūlydamas susitaikyti, pamiršti! Skaityti toliau

R. Čerškus. Pasaulio čempionė Rožė Namajūnaitė ir jos tikroji kilmė (video) (23)

Juozas Namajūnas ir Rožė Namajūnaitė | Alkas.lt koliažas

Lapkričio 5 d. ryte vienas žinių portalas išsamiausiai aprašė, pasak lenkų sporto žiniasklaidos, „didžiausią 2017 metų sporto sensaciją“: „Lietuvių kilmės kovotoja šokiravo MMA pasaulį: nokautavo lenkę ir apsijuosė čempionės diržu“:

Praėjusią naktį Niujorko „Madison Square Garden“ arenoje nugriaudėjo ilgai lauktas mišrių kovos menų (MMA) turnyras „UFC 217“, kuriame ryškiai sužibo lietuvių kilmės kovotojos Rose Namajunas žvaigždė. /…/  Visiška kovos autsaidere laikyta lietuvių kilmės kovotoja iš JAV savo pajėgumą įrodė ne žodžiais, Skaityti toliau

R. Vanagaitė. Aš nenorėjau skandalo (40)

Rūta Vanagaitė | alkas.lt nuotr.

Aš nenorėjau skandalo. Nenorėjau įskaudinti garsiojo partizanų vado dukros ir jos tėvo atminimo. Ji iškentėjo daugiau negu įmanoma įsivaizduoti. Nenorėjau netekti savo ir savo šeimos dvasios ramybės. Nenorėjau netekti visų savo knygų. Netekau.

Mano komentarai nuskambėjo pačiu netinkamiausiu laiku – linksmos autobiografinės knygos pristatymo dieną. Preišingai, nei skelbiama sąmokslo teorijose, tai buvo atsitiktinis sutapimas ir didelė mano  klaida. Ji kainavo man labia brangiai.  Skaityti toliau

Pagerbti Tverečiaus krašto laisvės kovų dalyviai (nuotraukos) (1)

Nuotraukoje paminklas 1944-1953 m. Tverečiaus apylinkėse žuvusių Vytauto apygardos partizanų atminimui | P. Šimkavičiaus nuotr.

„Kai sūnų išleidai į laisvės kovas
Ir ašarą nubraukei tyliai,
Pašvaistė ties pamiške švietė rausva
Ir nešė kulkosvaidžius vyrai.
Tą naktį dangus negesino žvaigždžių,
Aušra nusigandusi švito
Ir kraujas iš daugelio vyrų širdžių
Nudažė Tėviškės arimą. <…>“ Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Pralaimėtas mūšis: okupacinė kariuomenė išvesta, bet slaptoji liko* (video) (18)

Valdas Vasiliauskas | alkas.lt nuotr.

…tos pačios rankos, kurios dėjo mums antrankius, dabar taikiai atkiša delnus: „Nereikia!… Nereikia kapstytis po praeitį!.. Kas buvo – pražuvo!“ Bet juk yra ir kita patarlė: „Melo trumpos kojos“. […] Ar įstengsime ir ar išdrįsime aprašyti visą bjaurastį, kurioje gyvenom (kuri, beje, ne taip labai ir skiriasi nuo dabarties)? Ir jeigu tos bjaurasties neparodysime visoje baisybėje, iškart bus melas.
Aleksandras Solženicynas „Gulago archipelagas“

Paskutinis okupacinės kariuomenės kareivis Lietuvos teritoriją paliko 1993 m. rugpjūčio 31 d. 23 val. 45 min. Galime Skaityti toliau

Tremtinės Jozefos B. laiškai scenoje (0)

Paroda Jozefos laiskai

Gegužės 22 d. 19 val. Vilniaus lenkų kultūros namuose (Naugarduko g. 76) rengiamas ypatingas vakaras, kuriame bus skaitomi vienos iš tūkstančių 1940 m. ištremtųjų, vilnietės J￳zefos Bujdo laiškai.

Lietuvos gyventojų tremtis po 1940 metų paliko skaudžių pėdsakų daugelyje šeimų, šiandien gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Išreikšti ir įveikti traumines patirtis, atgaivinti istorinę atmintį padeda menas. 

Šis renginys uždarys iki gegužės 21 d. Genocido aukų muziejuje eksponuojamą parodą „Jozefos laiškai“. Skaityti toliau

V. Girietis. K. Miškinio-Vanago ir A. Grigonio-Paberžio partizanų būriai (5)

Tigro rinktinės štabo Žvalgybos sk. vėliau štabo viršininkas Adolfas

Skiriama vienos paskutinių Vytauto apygardos Tigro rinktinės partizanų slėptuvių-bunkerių išaiškinimo ir vieno paskutiniųjų partizanų būrio Švenčionių krašte kautynių ir žūties – 65 -osioms metinėms.

1952 m. vasario 10/11 d. Rinkėnų miške, netoli Lentupio mstl., dab. Gudijoje, kaudamiesi su juos apsupusiais priešais žuvo Adolfo Grigonio-Paberžio būrio partizanai.

1945 m. birželio 20-os kautynėse Kasčiukų miške enkavėdistų nukauto partizano dokumentuose surastą dienoraštį 1945 sausy–1945 06 16 rašė žuvusysis Kazys Skaityti toliau

A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją? (40)

Arnoldas Aleksandravičius | lzdraugija.lt nuotr.

Lietuviška „holokausto industrijos“ biblioteka papildyta dar vienu kūriniu –  pantomimos aktorius Arkadijus Vinokuras  Lietuvos valstybės biudžeto lėšomis išleido knygą „Mes nežudėme“.  Nuo kitų šio žanro veikalų pastarasis skiriasi tuo, kad autorius kalbino 35-is „žydų žudikų ar kitaip žydus persekiojusių lietuvių nusikaltėlių vaikus, vaikaičius, gimines“, duomenis apie juos surinkęs iš suklastotų sovietinių baudžiamųjų bylų. Knygą išleido Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC), kurio uždavinys – atkurti tiesą apie Lietuvos okupacijas 1939–1990 metais.   Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Lietuvos idėjos žmonės ir jų žemė (0)

Juozas Prapiestis (1949 – 2013) | iš A. Patacko gauta nuotr.

Prieš Kalėdas  įprasta rinkti,  be kita ko, ir Metų knygą.  Mano Metų knyga būtų   šiemet  pasirodžiusi antisovietinio pogrindžio  dalyvio  Juozo  Prapiesčio (1949 – 2013)  kūrybos rinktinė „Amalo  uogos“.  Masinės makulatūros  jūroje  autorius  atrodo kaip balta varna. Graudžiai nekomercinis.

Kaip nekomerciniai būtų Vaižgantas ar Antanas Vaičiulaitis,  su kuriais  savo humanizmu,   atjauta   žmogui įprasta lyginti brandžiausią programinį Juozo  Prapiesčio grožinės literatūros  kūrinį  „Pasaulė prasideda sodzun“. Skaityti toliau

V. Valiušaitis. Be kaltės kalti: šiandien K. Škirpa rytoj J. Basanavičius? (nuotraukos, video) (29)

Vidmantas Valiušaitis | J. Valiušaičio nuotr.

Ką gi, antradienį įvyko vadinamoji diskusija Vilniaus Rotušėje dėl pulkininko Kazio Škirpos gatvės likimo – „Ar reikėtų pakeisti Kazio Škirpos alėjos pavadinimą?“.

Žinoma, geriau kai žmonės kalbasi negu nesikalba. Juolab, kalbasi mandagiai, vieni kitų neužgauliodami ir nežemindami. Tai šita prasme tą pasikeitimą nuomonėmis galima vertinti pozityviai. Tačiau problemos išlieka ir jos daug gilesnės, negu gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Esminis klausimas yra teisingumo. Ar tinkama yra istorinę asmenybę, šalies nepriklausomybei ir laisvei neabejotinai daug nusipelniusį žmogų, apkaltiną ne jo Skaityti toliau

V. Matuolis. Gyvenimas, paskirtas Lietuvai (2)

Algirdas Statkevičius | nepatoguskinas.lt-nuotr.

Rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto Antakalnio kapinėse gausus būrys žmonių atsisveikino su išėjusiu Anapus Algirdu Statkevičiumi.

Pasisakiusieji prie jo palaikų nerimavo, jog šis didis žmogus buvo tarytum mūsų Vyriausybės užmirštas. Šio didžiojo Žmogaus dvasiai niekas iš partijų apaštalijos rūmų prie jo kapo nenusilenkė, neištarė gero žodžio…

Beje, Algirdo vardas minėtinas šalia Vinco Kudirkos. Šiam žmogui dar gyvam esant buvo būtina paminklą pastatyti.

Jis buvo ne tik Žmogaus kūno, bet ir dvasios gydytojas, be to, ir sergančios Lietuvos pranašas. Skaityti toliau

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje (video) (0)

Kovojančios Ukrainos atstovai pagerbė sovietinio režimo aukas Lietuvoje | rengėjų nuotr.

Šią savaitę Vilniuje viešėjo pirmasis demokratinės Ukrainos prezidentas Leonidas Kravčiukas, buvęs demokratinės Baltarusijos respublikos prezidentas Stanislavas Šuškevičius, Eurovizijos nugalėtoja Krymo totorė Džamala. Jie į Lietuvos sostinę atvyko prisijungti prie Gedulo ir vilties dienos minėjimo, pažymėti Genocido ir okupacijos dieną bei pažymėti 25-ąsias Belovežo susitarimų, po kurio žlugo SSRS, metines.

„Šią savaitę pažymėjome 75-ąsias metinės nuo Lietuvos piliečių trėmimų pradžios. Tai ne tik simbolinė sukaktis, bet ir reikšminga. Pirmąkart skaudžią datą pažymime tarptautiniame kontekste, įtraukdami ir kitų šalių Skaityti toliau

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena (nuotraukos) (1)

Merkinėje paminėta gedulo ir vilties diena | P. Šimavičiaus nuotr.

Birželio 12 d. Gedulo ir vilties diena paminėta Merkinėje. Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišias už partizanus, politinius kalinius ir tremtinius aukojo Merkinės dekanato dekanas, dr. Robertas Rumšas. Merkinės kryžių kalnelyje vyko tradicinis minėjimas „Leiskit į Tėvynę“, kurio metu veikė Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui skirta Zino Jono Kazėno fotografijų paroda „Lietuva – laisvės šalis: 1988-1991“. Renginio metu skambėjo pokario ir tremtinių dainos. Pagerbti Lietuvos partizanų bei jų rėmėjų, politinių kalinių ir tremtinių atvyko Lietuvos partizanas Juozas Jakavonis – Tigras, tremtinys Vytautas Kaziulionis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Liutauras Kazlavickas, Varėnos rajono Skaityti toliau

Vilniuje bus atidaryta paroda skirta tremties 75-osioms metinėms  (1)

Rešotų lagerio sargybos bokštas. 1989 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Birželio 9 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinio muziejaus Naujajame arsenale (Arsenalo g. 1) bus atidaryta paroda „Mes be Tėvynės“.

Paroda skiriama skaudžiai masinių trėmimų pradžiai prisiminti. Joje pristatomos nuotraukos, dokumentai, laiškai, tremtinių ir politinių kalinių pasigaminti buities daiktai, rankdarbiai – autentiški kasdienio tremtinių gyvenimo, jų pastangų oriai išgyventi, išsaugoti tautinę tapatybę, išlaikyti tėvų įdiegtą tikėjimą liudininkai.

Dauguma daiktinių eksponatų yra Lietuvos nacionalinio muziejaus nuosavybė, pavieniai pasiskolinti iš privačių asmenų. Ikonografinė ir dokumentinė parodos dalis papildyta Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kodėl Lietuva neišmoko demokratijos pamokų? (pirmadienio mintys) (9)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusi savaitė prasidėjo nuo sukrėtimo. Vieniems jis suteikė malonius įspūdžius, kiti ėmė šaukti apie demokratijos krizę Lietuvoje, o treti paspaudę uodegą susigūžė, kad ir su jais taip neatsitiktų.

„Lietuvos ryto“ vadovo sulaikymas ir apklausa, pareiškus įtarimus prekyba poveikiu (koks įmantrus terminas!), partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderio įvardijimas specialiuoju liudytoju sukėlė tokį ažiotažą, kad žiniasklaida nieko daugiau ir nepasakojo, o tik mėsinėjo atsitikimą sostinės Vilniaus gatvėje.

Bet problema skyla į keletą dalių. Skaityti toliau

A. Žarskus. Nepatogi knyga (60)

Aleksandras Žarckus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“:

Šmeižikų simbiozės priežastys  – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės:

Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose:

1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m. ginkluotos akcijos metu, Ukrainoje sąmoningai, planingai buvo numarinta badu 11 milijonų ukrainiečių, Kremliuje tuo metu darbavosi net 80 procentų žydų tautybės Rusijos vadovų.  Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Stalinas nukarūnuotas, tegyvuoja Putinas! (3)

SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutarties (vadinamojo Ribentropo–Molotovo pakto) pasirašymas. Pirmas iš kairės J. Ribentropas, dešinėje J. Stalinas ir V. Molotovas. Kremlius, 1939 m. rugpjūčio 23 d. | leidyklos „Briedis“ nuotr.

Vasario 25 d. sukanka 60 metų, kai Nikita Chruščiovas savo istoriniame pranešime SSKP XX suvažiavime „Apie asmenybės kultą ir jo pasekmes“ padarė galą Josifo Stalino šlovinimui. Pasak rusų istoriko ir publicisto Rojaus Medvedevo, dargi pats N. Chruščiovas neįsivaizdavo, jog, pradėjęs savo kalbą vienokioje šalyje, iš esmės baigs ją jau kitokioje.

Kaip laikraštyje „XXI amžius“ rašė apžvalgininkas Petras Katinas („kagėbė“ persekioto 82-jų sulaukusio publicisto netekome 2009-ųjų rugpjūtį, o gimęs buvo lyg tyčia vasario 25 d.), niekas nei Sovietų Sąjungoje, nei užsienyje, nors ir tikėdamiesi tam tikrų permainų sovietų imperijoje po Stalino mirties, net pagalvoti Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Rusijos ir Lenkijos santykius vėl juodina Katynė (2)

katyne_a6_11

Pasibaigus Lenkijos Seimo rinkimams, kai po 8 metų pertraukos į valdžią grįžo konservatyvioji partija „Teisė ir teisingumas“ (antri – valdžiusioji „Piliečių platforma“, gavusi beveik dvigubai mažiau vietų parlamente, gi trečią vietą užėmė lenkiškasis Valinskas – nesisteminiu vadinamas roko muzikanto judėjimas „Kukiz’15“), pasipylė visokių baimių, džiugesio, nusivylimų kupinų svarstymų ir spekuliacijų.

66-rių metų Jaroslavas Kačynskis (Jarosław Aleksander Kaczyński), kuris už 2010 m. balandį lėktuvo katastrofoje ties Smolensku žuvusį brolį dvynį Lechą vyresnis 45 minutėmis, apie pusantrų metų būdamas ministru pirmininku jau išbandė prieš ES Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip Strasbūras pažemino Lietuvą… (pirmadienio mintys) (11)

Strasbūro Europos žmogaus teisių teismas | Alkas.lt koliažas

Kai kas sako: nejudinkim istorijos, nesigrąžiokim į praeitį, žvelkime pirmyn ir taip konstruokime savo santykius – ir bendruomenėje, ir tarp valstybių. Tai nuolat kartoja lenkų politikieriai, norintys, kad užmirštume praeities nuoskaudas, ypač 1920-ųjų metų Vilniaus krašto okupaciją, ir dabar vienytumės į koaliciją prieš Rusijos agresiją Ukrainoje, taip tvirtina Kremliaus ideologai, siekiantys, kad neprimintumėme sovietinės okupacijos fakto, nereikalautume atlygio už jos padarytą žalą ir net patariantys užsičiaupti mūsų Prezidentei…

Kur aš taikau? Skaityti toliau

A. Statkevičius filme „Aš už tave pakalbėsiu“: Mano kameros draugas sakė neatlaikysiąs KGB izoliatoriaus siaubo (video) (0)

Algirdas Statkevičius | nepatoguskinas.lt nuotr.

Bendras italų režisieriaus Maksimiljanas Dežua (Maximilien Dejoie) ir lietuvės režisierės Virginjos Vareikytės filmas „Aš už tave pakalbėsiu“ Lietuvos kino teatruose pasirodys 2016 m. sausio 8 d.. Filmas iš arti žvelgia į jokiuose istorijos vadovėliuose neaprašytas žmogiškąsias istorijas, jo veikėjai atvirai kalba apie tai, kaip jų gyvenimus pakeitė susidūrimas su negailestinga KGB mašina.

Pasak filmo režisierių, tikras jausminis supratimas apie Vilniaus KGB tardymo izolatorių atsirado tuomet, kai jie susipažino su vienu iš filmo veikėjų, tris kartus suimto NKVD ir KGB tarnybų, disidentu Algirdu Statkevičiumi. „Užteko paklausti Skaityti toliau

P. Razdauskas. Veidmainiavimas (22)

jonas-noreika-generolas-vetra-kgb-rusiuose-partizanai.org-nuotr

Šiais laikas nebe užtenka dvėsti badu Štuthofo koncentracijos stovykloje ir gauti kulką į galvą, kad po tavo mirties praėjus daugiau nei pusei amžiaus tavo vardas nebūtų juodinamas. Rašau dėl Generolo Vėtros, kurį tam tikri asmenys, tik dėl jiems aiškių priežasčių apkaltino kolaboravimu su naciais ir pareikalavo nuimti jo atminimo lentą nuo Lietuvos Akademijos Vrublevskių bibliotekos fasado.

Ar verta palaikyti tokią iniciatyvą? Juk tada turėsime nuimti ir visus Vilniaus, Kauno, Šiaulių getų paminklinius akmenis ir atminimo lentas, juk kiekvienas Skaityti toliau

Įgyvendino eksperimentą, kuris įrodė NKVD melą (3)

K. Pansevič (DELFI) nuotr.

Verkių regioniniame parke šeštadienį pokšėjo šūviai, gyventojams buvo rekomenduojama nevaikštinėti parke, mat jame buvo vykdomas istorinis eksperimentas.

Lietuvos kariuomenės Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono kariai ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos imitavo 1945 metų Lietuvos partizanų ir Sovietų Sąjungos NKVD pajėgų mūšį, kuris iš tietų vyko Kalniškės miške Lazdijų rajone. Šis mūšis laikomas lūžiu Lietuvos partizanų pasipriešinimo istorijoje, tačiau jį gaubia melo šešėlis: NKVD savo oficialiuose Skaityti toliau

Savaitgalį Marijampolės rajone bus minimos 70-osios Žuvinto ežero kautynių metinės (1)

Gudeliu kapinese paminklas partizanams_Foto R. Trimonienejpg

Rugpjūčio 9 d., sekmadienį, Riečiuose (Marijampolės sav.) vyks Žuvinto ežero kautynių 70-mečio minėjimas.

1945 m. rugpjūčio 6–15 d. Alytaus aps. Simno vls. (dabar – Marijampolės r. sav.) Buktos pelkių ir Žuvinto ežero rajone NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 132-ojo pasienio pulko ir jungtinio pasienio būrio pajėgos vykdė karines-čekistines operacijas. Įvairiose Žaliosios girios ir Žuvinto palių vietose atskiri partizanų būriai (Juozo Menkevičiaus-Ąžuolo, Daukšių) turėjo įsirengę stovyklas.

Rugpjūčio 7 d. nužudyta 17 partizanų, Žuvinto ežeru plaukusių valtimi kranto link. Nužudyti partizanai nuskendo ežere. Skaityti toliau

Ariogaloje vyko 25-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovotojų sąskrydis (nuotraukos) (2)

politiniu-kaliniu-saskrydis-ariogaloje-2015-lrp.lt-r.dackaus-nuotr-K100

Rugpjūčio 1 d. Ariogaloje, Raseinių rajone, vyko 25-asis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy“. Į sąskrydį buvo susirinkę daugiau nei 5 tūkstančiai dalyvių.

Šventė prasidėjo dalyvių eitynėmis nuo Ariogalos Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios Dubysos slėnio link. Sąskrydžio dalyviai bei Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai padėjo gėlių prie Kankinių memorialo Ariogalos kapinėse ir šūvių salvėmis pagerbs žuvusiųjų už laisvę atminimą. Buvo aukojamos Šv. Mišios, pašventintas naujas koplytstulpis. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. 1940–ieji: kas mėtė gėles po rusų tankais? (17)

Lietuvos okupacija 1940-06-15 | LCVA nuotr.

Gal kai kas ir piktinsis (kur gi ne!), kad nuolat pabrėžiame, koks sudėtingas Lietuvai buvo 1939–1941 – ųjų metų laikotarpis, atnešęs tautai negirdėtas tragedijas ir netektis. Ir šįkart ne be reikalo sugrįžtame į prieškarį, kuris lėmė, kad – šias eilutes skaitai ir tu, ir tu, ir tu…

Po pirmosios okupacijos prologo – 130 tūkstančių Raudonosios armijos karių dislokavimo Lietuvoje (išvakarėse prie jos sienų buvo dislokuota 221 tūkst. karių, sutelkta apie 1140 lėktuvų, beveik 3000 minosvaidžių ir patrankų), po ultimatumo paskelbimo ir sovietinių valdininkų Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Mažoji Katynė, arba kodėl Stalinas bijojo vykti į Berlyną (video) (3)

augustavo-gaudynes-facebook-nuotr

1945 – ųjų liepos 15 d. iš Maskvos Baltarusijos stoties į Berlyną pajudėjo specialus traukinys. Šarvuotame vagone į Potsdamo konferenciją, prasidėjusią liepos 17 d., vyko keleivis Nr. 1 – Josifas Stalinas. Jo svitoje buvo vidaus reikalų liaudies komisaras Lavrentijus Berija, kuris buvo ėmęsis beprecedenčių saugumo priemonių.

Šiaip jau J. Stalinas nebuvo linkęs kur nors nutolti nuo Kremliaus. Jo dispozicijoje buvo penki specialūs traukiniai – vienas vadinamas „ypatinga norma“ (особая норма, ОН) ir keturi rezerviniai. Skaityti toliau

Netekome laisvės kovotojos Genės Grebliauskienės–Žičkutės (nuotraukos) (0)

Genue-Grebliauskiene-asmenine-nuotr

2015 m. liepos 9 d. mirė Genė Grebliauskienė (Žičkutė) (gim. 1933)  buv. tremtinė, Lietuvos partizanų ryšininkė, aktyvi TS-LKD,  Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos moterų lygos, Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos, Kovo 11-osios gatvės bendrijos narė.

Genė Žičkutė gimė 1933 m. lapkričio 18 d. Utenos raj. Aluntos vls., Trakų kaime Juozo Žičkaus (1879-1951) ir Cirilės Tamulaitytės – Žičkienės (1888-1933) šeimoje, kurioje  užaugo 9 vaikai. Genutė šeimoje buvo jauniausia, mama mirė ją gimdydama. Skaityti toliau

Paminėtos Kluoniškių mūšio 70-osios metinės (nuotraukos) (1)

Paminetos-Kluoniskiu-musio-70-osios-metines-kauno-r-savivaldybes-nuotr

Birželio 13 d. Kluoniškių kaime (Zapyškio sen., Kauno r.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje, paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.

Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės armijos štabo vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis, Vincas Vaidelys, Patašius. Tai buvo dar visai jauni vaikinukai: jauniausiam jų V. Balsiui buvo vos 17 metų, o vyriausiam V. Vaideliui – 26-eri. Skaityti toliau