Sekmadienis, 2 balandžio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia

K. Jovaišas. Pergalės kaina: vienas žuvęs vokietis, šeši rusai

Karolis Jovaišas, www.alkas.lt
2022-05-09 01:11:05
8
proza.ru nuotr.

proza.ru nuotr.

Gegužės 9-oji, Rusijai sakralinė Pergalės diena yra paženklinta siaubingų rusų tautos kančių ir užversta lavonų everestais.

Per stebuklą gyvi išlikę frontininkai, nustatė tikslią diagnozę: bolševikai žinojo tik vieną patikimą karo būdą – visur viską užversti kūnais, bent vienas iš jų, prieš išleisdamas paskutinį kvapą, užmuš ir vokietį.

Patrankų mėsą pirmyn varė užtveriamųjų būrių kulkosvaidžių ugnis, NKVD ir komisarų baimė, didesnė už vokiečių baimę. Ir sunkiai, palengva tirpo vokiečių divizijos. Tirpo į kruviną mėsmalę mestų nežmoniškų aukų dėka.

Kolosališki nuostoliai – žiauriai nemalonus dalykas, kuris didžiarusių nacionalinio pasididžiavimo jausmą perskrodžia tarsi įkaitintas peilis sviestą. Dėsninga, kad melagingiausia žmonijos istorijoje propaganda septyniasdešimt metų įžūliai falsifikavo duomenis apie gyvosios jėgos nuostolius, o lengvatikiams kabino ant ausų šleikščiai salsvus makaronus.

Valstybės mastu tiražuojamo atgrasaus melo ir istorijos falsifikacijos anatomija yra tokia: Stalinas kalbėjo apie 7 milijonus žuvusiųjų, Chruščiovas – apie 20, Brežnevas- apie 25, Gorbačiovas – apie 27 milijonus.

Taigi, perestrojkos lyderio pagarsintas žuvusiųjų skaičius vos ne 4 kartus viršijo „didžiausio visų laikų ir tautų genijaus“– Stalino pateiktus skaičius.

Iš pirmo žvilgsnio faktinių duomenų apie žuvusiųjų kare problemą vieną kartą ir visiems laikams išsprendė 1993 metais išleistas statistikos rinkinys „Slaptumo grifas pašalintas. SSRS ginkluotojų pajėgų nuostoliai“.

Šiame rinkinyje generolo – pulkininko Grigorijaus Krivošejevo vadovaujamas autorių kolektyvas pateikė duomenis apie Raudonosios Armijos nuostolius pagal metus ir karo operacijas.

Čia buvo įvardyti būtent tie skaičiai, kuriuos pagarsino Michailas Gorbačiovas- 26,6 mln. žuvusiųjų, iš kurių 8 mln. 866 tūkst. – kariai. Kitos aukos- civiliai gyventojai.

Išslaptintų statistinių duomenų rinkinys, išleistas praėjus beveik 50 metų po karo (pakankamai laiko suskaičiuoti, tiesa?) turėtų būti tiesa paskutinėje instancijoje. Bet ne! Nelauktai, tarsi iš giedro dangaus trenkė perkūnas, perteklinį kartą parodydamas- protu Rusijos nesuprasi.

Rusijos Federacijos (RF) gynybos ministerijos naujausi išslaptinti duomenys rodo, kad SSRS nuostoliai Antrajame pasauliniame kare sudarė 41 mln. 979 tūkst., o ne 27 mln., kaip buvo laikoma anksčiau.

Naujausią versiją apie nuostolius pateiksiu pažodžiui. Ji to verta. „Bendras SSRS gyventojų sumažėjimas 1941- 1945 metais sudarė daugiau kaip 52 mln. 812 tūkst. žmonių. Iš jų negrįžtamieji nuostoliai dėl karo veiksnių pasiskirstė taip: juos sudarė daugiau negu 19 mln. kariškių ir maždaug 23 mln. civilių gyventojų.

Bendras kariškių ir civilių gyventojų natūralus mirtingumas per šį periodą galėjo sudaryti daugiau nei 10 mln. 833 tūkst. žmonių (įskaitant 5 mln. 760 tūkst. vaikų, kurie mirė nesulaukę 4 metų). Negrįžtamieji SSRS gyventojų nuostoliai dėl visų karo veiksnių sudarė 42 mln. žmonių“ (Парламентские слушания «Патриотическое воспитание… «Бессмертный полк»).

Dr. Karolis Jovaišas | xxiamzius.lt nuotr.

Nepaisant pačių savaime įspūdingų skaičių, kurie į smulkiausios frakcijos miltus sumala ankstesnį melą, bene didžiausią įspūdį daro karą varančios ir maitinančios jėgos- kariškių gyvosios jėgos nuostoliai.

Pasirodo, dėl visų karo veiksnių jų žuvo ne 8 mln. 866 tūkst., o daugiau negu 19 mln. arba 2,1 karto daugiau. Atitinkamai reikėtų pakoreguoti žuvusiųjų vokiečių ir rusų santykį, kurį G. Krivošejevo tyrimas įvertino kaip 1 su 1,3.

Toks vertinimas – kliedesiai. Tačiau paliksiu kliedesius laidoti patiems kliedintiesiems. Juolab, kad išslaptinti RF gynybos ministerijos duomenys palaidojo ankstesnį melą ir iš esmės pripažino nemalonų, ilgus dešimtmečius įžūliai neigtą faktą. Jo esmė ta, kad statistika – ta nuolanki politinės konjunktūros tarnaitė ir psichoterapijos priemonė rusų savivertei pakelti, buvo klastojama aukščiausiu – valstybiniu lygmeniu.

Padarysiu labai svarbią išlygą- netgi naujai pagarsinti duomenys turi užslėptą klastą. Apie ją vėliau, o dabar trumpai aptarsiu, koks buvo kritusių vokiečių ir rusų santykis pradiniame karo etape.

Greta žodžio „sovietų“ vartodamas ir žodį „rusų“, seku Vakarų istoriografijos tradicija, kuri nėra linkusi skirstyti raudonarmiečių pagal tautybę. Juolab, kad rusai ir ukrainiečiai kartu paėmus sudarė 82,2 visų žuvusiųjų.

Vyresnioji homo soveticus karta puikiai žino: daugybe fantasmagoriškų priežasčių teisindami 1941 metų karinę katastrofą, sovietų ideologai vis dėlto rado progos ir kai kuo pasididžiuoti. Esą žaibiškai užkariavę Europą, vokiečiai niekur nesutiko rimtesnio pasipriešinimo, o jų kampanija Prancūzijoje apskritai buvo „Vermachto triumfo žygis“.

Ir tik Raudonoji Armija, nepaisydama „daugkartinio priešo kiekybinio pranašumo, ypač tankais ir aviacija“, parodė tikrąją karinę dvasią, smogdama Vermachtui skausmingus smūgius.

Ko verta ši karinė dvasia, spręskite patys: per pirmąsias 20 karo dienų vokiečiai užėmė apie 450 tūkstančių kvadratinių kilometrų teritoriją, o tai maždaug trigubai viršija Belgijos, Olandijos ir 1940 metų gegužę Vermachto užgrobtos Prancūzijos šiaurrytinės dalies teritoriją.

Per Prancūzijos kampaniją priešininkų nuostoliai buvo tokie: sąjungininkai, daugiausiai prancūzai ir britai, prarado 112 000 žuvusių karių ir 245 000 sužeistų; vokiečiai atitinkamai 45 219 ir 111 034. Taigi negrįžtamųjų nuostolių santykis buvo 1 su 2,5, o sanitarinių 1 su 2,2 sąjungininkų nenaudai.

Kitokį vaizdą pateikia SSRS, tiksliau raudonoji Rusijos imperija. Niekieno nenugalėta ir neokupuota Rusija, kaip teigia ultrapatriotai (argi 300 metų mongolų- totorių jungo- tai okupacija!?), patyrė bene skaudžiausius smūgius, skaičiuojant nuo pat mongolų invazijos.

Kadangi melas apie SSRS nuostolius buvo skleidžiamas valstybiniu mastu, tai palyginimui čia naudosiu ne melagingus oficialius, o nepriklausomų ir sąžiningų istorikų pateiktus duomenis.

Pradžiai apie vokiečių nuostolius. Atsižvelgiant į „įnirtingą Raudonosios Armijos pasipriešinimą“, jie turėjo būti nepalyginti didesni negu gyvosios jėgos nuostoliai, patirti nuo sutriuškintų sąjungininkų.

Bet ne! Įžymiajame „Karo dienoraštyje“ Vokietijos sausumos pajėgų štabo vadas generolas pulkininkas Francas Halderis nurodo tokius skaičius, kurie absoliučiai paneigia melagingą oficialią sovietinę versiją, bet patvirtina nepriklausomų istorikų išvadas.

F. Halderis, remdamasis junginių bei dalinių štabų pranešimų generuotais duomenimis iki 1941 m. liepos 10 d., pateikia tokius duomenis apie Vermachto nuostolius: 77 tūkst. žmonių, iš jų 23 tūkst. negrįžtamieji.

Tuo tarpu pagal G.Krivošejevo rinkinyje „Slaptumo grifas pašalintas“ pateiktus gerokai sumažintus skaičius, sovietų karinio personalo negrįžtamieji nuostoliai per vadinamąsias pasienio kautynes (iki liepos 10 d.) sudarė nuo 900 tūkst. iki vieno milijono.

Jeigu lyginsime šiuos nuostolius su minėtais Vermachto nuostoliais, tai gausime išties sukrečiantį vaizdą. Markas Soloninas, atsižvelgdamas į tokiais atvejais objektyviai neišvengiamas paklaidas ir sąmoningą duomenų falsifikavimą, daro išvadą kad iki 1941 m. liepos 10 d. vokiečių ir sovietų negrįžtamųjų nuostolių „santykis būtų 1 su 35“, o analogiškas „santykis per visus 1941 metus buvo maždaug 1 su 28“ (Mark Solonin. „1941-jų birželis. Galutinė diagnozė“. Vilnius, 2017. P. 13).

Taigi „nenugalimoji ir pergalingoji Raudonoji Armija“ per 20 karo dienų prarado maždaug 8-9 kartus daugiau negrįžtamųjų nuostolių, negu istorinę gėdą ir pažeminimą patyrusi Prancūzija, o su ja ir Didžioji Britanija.

Jeigu lyginsime sąjungininkų – prancūzų bei britų ir vokiečių negrįžtamųjų nuostolių santykį su analogišku rusų ir vokiečių santykiu, tai sąjungininkai patyrė maždaug 16, 6 karto mažiau negrįžtamųjų nuostolių negu sovietai.

Tačiau ir naujai pagarsinti skaičiai apie 42 mln. žuvusiųjų, iš kurių 19 mln. sudarė kariškiai, o 23 mln. civiliai gyventojai, neatitinka tikrovės. Nuostolių struktūra yra ta klaidinanti landa, kuri leidžia istorijos falsifikatoriams padidinti žuvusiųjų civilių skaičių ir, atvirkščiai, sumažinti negrįžtamuosius  kariškių nuostolius.

Prityrę demagogai puikiai žino- juos paneigti nėra lengva. Ypač, kai jie disponuoja svarbiu koziriumi- žvėrišku nacių elgesiu su gyventojais ir slavų genocidu, grindžiamu rasinio pranašumo teorija.

Šia prasme informacijos apmąstymams suteikia žuvusiųjų karių ir civilių santykis. Jis yra toks: karių žuvo 5 mln. 185 tūkst., civilių- 1 mln. 170 tūkst., taigi vienam žuvusiam civiliui teko 4,4 žuvę kariai.

Atsižvelgiant į Vokietijos netekčių struktūrą, kyla natūralus klausimas, ar galima tikėti, kad sovietų karinio personalo nuostoliai sudarė 19 mln., o civilių- 23 mln.? Ar nekelia jokių įtarimų ta aplinkybė kad civilių Sovietų Sąjungoje žuvo 19,6 karto negu Vokietijoje?

Savaime suprantama, čia negalima ignoruoti trijų svarbių veiksnių, dėl kurie žuvusiųjų civilių Sovietų Sąjungoje neišvengiamai buvo daugiau negu Vokietijoje. Šie veiksniai yra susiję su: a) Leningrado blokada; b)  masiniu žydų naikinimu ir c) slavų genocidu.

Dabartiniu metu nurodomas Leningrado blokados aukų skaičius yra 1 mln. 413 tūkst. žmonių. Iš jų 97 proc. žmonių žuvo iš bado ir tik 3 proc. dėl bombardavimo ir artilerijos apšaudymų.

Tiesa, Niurnbergo procese sovietiniai prokurorai buvo nurodę gerokai kuklesnį aukų skaičių- 632 tūkst. Bet nebūsiu priekabus, imsiu patį didžiausią žuvusiųjų civilių skaičių, prie kurių pridėsiu 1,5 milijonus SSRS žydų – holokausto aukų. Taigi, dėl šių labai svarbių priežasčių maksimalus žuvusiųjų civilių skaičius, nors ir labai didelis, vis dėlto neviršija 3 milijonų.

Žinoma, jeigu tikėsime patologiškais melagiais, tai milžinišką žuvusiųjų civilių skaičių sudarys slavų genocido aukos. Ar galima tikėti tais, kurie įžūliai tvirtina, kad šachtininkai ir traktorininkai muša reguliariąją Ukrainos kariuomenę?

Aš netikiu patologiškais melagiais ir necituosiu profesionalių Blogio imperijos metraštininkų, nes tas, kas įžūliai meluoja į akis, šimtus kartų lengviau pameluos apie praeities įvykius ir pateiks fantasmagorišką statistiką. Tą istorijos falsifikatoriai sėkmingai daro per septyniasdešimt metų.

Nešališko ir objektyvaus genocido aukų tyrinėtojo Rudolfo Ramelio nuomone, slavų genocido aukų skaičius sudaro maždaug 10,5 mln. žmonių Tarp jų lenkai, ukrainiečiai, baltarusiai ir rusai, įskaitant žuvusius sovietų karo belaisvius (Rudolph Rummel. „Democide: Nazi Genocide and Mass Murder“. News Brunswick, NJ.: Transaction Publishers, 1992. P.41).

Siekdamas išvengti to, kad žuvę karo belaisviai būtų įtraukti į civilių nuostolius, iš slavų genocido aukų skaičiaus eliminuosiu apie 2 mln. karo belaisvių. Lieka maždaug 8,5 mln., iš kurių reikia atimti lenkų tautybės aukas. Jų pasak R. Ramelio, buvo 2,4 mln., neskaitant Lenkijos žydų. Atėmus pastaruosius lieka 6,1 mln. slavų (rusų, ukrainiečių ir baltarusių) genocido aukų.

Prie jų pridėsiu anksčiau minėtas Leningrado blokados aukas ir žydus- Holokausto aukas, iš viso 3 mln. žmonių.

Peršasi pagrįsta išvada, kad Sovietų Sąjungos patirti civilių gyventojų negrįžtamieji nuostoliai per vokiečių okupacijos metus dėl visų priežasčių galėjo sudaryti maždaug 9 mln. žmonių.

Tačiau tašką dėti dar ankstoka. Didelė klaida būtų išleisti iš akių bolševikų žiaurumus ir jų įprotį savo nuodėmes užrašyti kitiems. 1940 m. pavasarį raudonieji gestapininkai Katynėje sušaudė 21 857 lenkų karininkus, tačiau tomis žudynėmis apkaltino vokiečius. Ir tai darė ilgus 50 metų, ignoruodami nepaneigiamus įrodymus.

Naivumo viršūnė yra manyti, kad sovietai  prisipažins, kad jie sušaudė, nukankino ar lageriuose supūdė daugybę civilių, kurie bendradarbiavo su okupacine vokiečių valdžia ar buvo laikomi socialiai pavojingais elementais.

Ne, kas dėl savo nusikaltimų žmoniškumui yra įpratęs kaltinti kitus, konkrečiu atveju vokiečius, tas atitinkamai ir elgsis. Kadangi Leningrado blokados ar Holokausto bolševikai nevykdė, tai savo pačių taikių gyventojų jie galėjo sunaikinti gerokai mažiau negu vokiečiai- maždaug 2 mln., kuriuos jie „kilniadvasiškai“ įrašė į tų prakeiktų fašistų sąskaitą.

Pridėjus šiuos 2 mln. prie 9 mln. civilių, dėl kurių mirties išties yra kalti nacistai, gausime galutinį žuvusiųjų civilių skaičių- apie 11  mln. žmonių.

Tai vis dėlto gerokai mažiau negu tie 23 mln. žuvusiųjų civilių, kuriuos nurodė RF gynybos ministerija. Peršasi išvada, kad iš minėto skaičiaus reikėtų minusuoti kur kas tikslesnį 11 mln. žuvusiųjų civilių skaičių ir tai leis nustatyti iš principo skirtingą žuvusiųjų struktūrą.

Akivaizdu, kad tuos 12 mln. žuvusiųjų, kurie pagal naujausius išslaptintus duomenis yra laikomi civiliais gyventojais, reikia priskirti karinio personalo negrįžtamųjų nuostolių kategorijai.

Vadinasi, Raudonosios Armijos negrįžtamieji nuostoliai sudarė ne 19 mln. kariškių, kaip teigia RF gynybos ministerija, o 31 mln.

 Vermachto negrįžtamieji nuostoliai buvo kur kas kuklesni. Antrajame pasauliniame kare Vokietija iš viso prarado 5 mln. 185 tūkst. žuvusiųjų karių, iš jų 4 mln. 300 tūkst. Rytų fronte. Tai nėra galutinis skaičius, nes Vermachto gretose kovėsi ir generolo Aleksejaus Vlasovo vadovaujama Rusijos išvadavimo armija, kuri žuvusiaisiais prarado apie 215 tūkst. karių.

Taip pat reikia atsižvelgti į rumunų, vengrų, italų ir suomių nuostolius. Įskaitant juos, Vokietija ir jos sąjungininkai žuvusiais parado 5 mln. 241 tūkst. karių.

Grubiai kalbant, Raudonosios Armijos kariai paprastai įvardijami kaip „rusai“, o Vermachto ir jo sąjungininkų kariai kaip „vokiečiai“.

Kadangi Raudonoji Armija žuvusiais prarado apie 31 mln. karių, o Vermachtas ir sąjungininkai- 5 mln. 241 tūkst., tai laikantis minėtos terminijos, galima konstatuoti: žuvusiųjų vokiečių ir rusų santykis Rytų fronte per visus 1941-1945 karo metus buvo maždaug 1 su 6.

Galima neabejoti: kokia nors rusiškos propagandos auka arba vatnikas, perskaitęs šią išvadą, širdį veriančiu balsu sukliks „nesąmonė!“ ir pateiks, atseit neatremiamą argumentą- Stalingrado mūšį.

Bet! Per visą Stalingrado mūšį (1942 m. birželio 7 d.- 1943 m. vasario 2 d.) nugalėtojai žuvusiais prarado daugiau karių negu pralaimėjusieji. Raudonosios Armijos negrįžtamieji ir sanitariniai nuostoliai sudarė 1 mln. 269 tūkst., o Vermachto ir sąjungininkų – 950 tūkst.

Tačiau Stalingradas vokiečiams atsirūgo ne todėl, kad Vermachtas patyrė didelius nuostolius, o todėl, kad neturėjo lygiaverčių rezervų šiems nuostoliams kompensuoti.

Kita vertus, jeigu apžvelgtume vokiečių ginklo pergales ir netgi ne pirmajame, jiems labai palankiame, o vėlesniame karo etape, tai jų mastas išties yra stulbinantis.

Pavyzdžiui, per Charkovo operaciją (1942 m. gegužės 18-28 dienomis) 350 tūkst vokiečių sutriuškino 765 tūkst. rusų, kurie žuvusiais prarado apie 277 tūkst. karių. Tuo tarpu vokiečiai neteko maždaug 20 tūkst. karių arba beveik 14 kartų mažiau.

Tad kodėl dviejų monstrų – Hitlerio ir Stalino karą, sovietų pakrikštytą Didžiuoju Tėvynės karu, raudonoji propaganda vaizduoja vos ne kaip triuškinamųjų Raudonosios Armijos pergalių seriją?

Atsakymas paprastas – dėl tos pačios priežasties, dėl kurios raudonųjų fašistų – Komunistų partija buvo įvardijusi save kaip epochos protą, garbę ir sąžinę. Be to, ultrapatriotizmas – pelningas biznis.

Juolab, kad istoriją klastojo ir apie pergales garsiausiai rėkė tie, kurie išliko, o išliko visokie parazitai ir užnugario žiurkės, kurios per visą karą iš esmės netgi neuostė parako.

„Patį niekšingiausią vaidmenį – rašo Nikolajaus Nikulinas,- atliks laikraštininkai. Karo metu jie savo kapitalą sukaupė iš lavonų, maitinosi maita. Sėdėjo užnugaryje, už nieką neatsakė, rašė savo straipsnius – pilstė rausvo atspalvio vandenėlį – įvairiausius lozungus. O po karo leido knygas, kuriose viską iškraipė, teisinosi. Visiškai užmiršo niekšybes, šlykštynes ir bukaprotystę, iš esmės vyravusias frono gyvenime“ (N. Nikulin. „Atsiminimai apie karą“. Vilnius. P. 140-141).

Ar verta dar ką nors pridurti prie tikro rusų patrioto žodžių? Ar kyla dilema, kuo tikėti – karo siaubą perėjusiu frontininku ar užnugario žiurkėmis ir maitvanagiais, spekuliavusiais kareivių krauju ir kančiomis?

Ar galima tikėti patologiškais melagiais, kurie  statistiką visuomet laikė pigia prostitute, kuri iškreiptais būdais tenkina  politinės konjunktūros poreikius ir didelėmis psichoterapijos dozėmis maitina didžiarusiškojo šovinizmo devyngalvį slibiną?   

Autorius yra teisininkas, kriminologas, teisėtyrininkas teoretikas, penalistas, konstitucinės teisės specialistas, pirmojo Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentaro bendraautoris ir atsakingasis redaktorius, dalykinių teisės žurnalų redaktorius

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. K. Jovaišas. Bolševikai nieko nežagino. Išimtis – moterys nuo 6 iki 90 metų
  2. K. Jovaišas. Gegužės 9-oji?! Jeigu ne Vakarų frontas, Rusija prasidėtų nuo Uralo
  3. Č. Iškauskas. Bendras lietuvių ir lenkų pergales tebetemdo nesutarimai
  4. K. Jovaišas. Baltijos tautų duobkasys Nr.1: fašizmas ar bolševizmas?
  5. K. Jovaišas. Putinas: beprotis ar simuliuoja beprotį?
  6. K. Jovaišas. Batka – gyvas lavonas, jį reanimuoja daktaras Putinas
  7. K. Jovaišas. Putino idealas – į kampą užspeistos žiurkės elgesys
  8. K. Jovaišas. Ar duktė palaidūnė Rusija grįš į Europos tautų šeimą?
  9. Putino Rusija ir rusai – ne tas pat
  10. K. Jovaišas. Gyvenimo kokybė. Lietuva – Rusija: 5 : 0
  11. V. Valiušaitis. „Lietūkio“ garažo žudynės – vienas kraupiausių ir mįslingiausių Lietuvos istorijos epizodų
  12. M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą
  13. Lietuva, tėvyne mūsų – rusai gieda Lietuvos himną! (video)
  14. Č. Iškauskas. Prasidėjo dar vienas pasaulio perdalijimas: kas kaltas?
  15. „Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. + putino 6 says:
    11 mėnesių ago

    Paslaptinga Rusijos oligarchų mirčių virtinė: per tris mėnesius „nusižudė“ šeši Rusijos verslininkai
    – lrytas.lt/pasaulis/ivykiai/2022/05/08/news/paslaptinga-rusijos-oligarchu-mirciu-virtine-per-tris-menesius-nusizude-sesi-rusijos-verslininkai-23296073

    Atsakyti
  2. Protesto balsai says:
    11 mėnesių ago

    • Поверх барьеров с Иваном Толстым
    – svoboda.org/a/31818106.html
    Александру Галичу принадлежит этическая максима: “Отечество в опасности! Наши танки на чужой земле” . О том, какие культурные и мировоззренческие транформации предстоят российскому обществу, размышляет писательница Наталья Громова.

    • Фанайлова: Вавилон Москва. 1. “Бронзовый солдат”. 2. Солнце свободы
    – svoboda.org/a/31818248.html
    ,,Вавилон Москва. Елена Фанайлова в политическом кабаре эпохи инстаграма. Мегаполис Москва как Радио Вавилон: современный звук, неожиданные сюжеты, разные голоса. 1. Архив 2007 о переносе памятника советскому солдату в Таллинне. 2. Антивоенный вечер в Мемориале, часть 5″ (rusams to paminklo nukėlimą: tik norim pašalinti svetimos valstybės esatį mūsų sostinėje)

    Atsakyti
  3. Toto says:
    11 mėnesių ago

    Visiška nesamonė , jei lyginti tik fronto nuostolius, tai beveik jie lygūs. Rusų daugiau apie 1.5 karto. Bet, jei lyginti civylių aukas, tada taip … rusų ~23 mil , vokiečių ~13 mil.

    Atsakyti
  4. Kažin says:
    11 mėnesių ago

    Jovaiša rado apie ką rašyti, – tai rašinėliai “putinizmui” geidžiama plotme. Dabartinė Putino “karinė operacija” vykdoma nepaskelbus karo, neturint tam teise grįstos priežasties, nesant logikos, tai teisiškai nepalyginamai sunkesnio baudžiamojo nusikaltimo veiksmas negu paprastai. Tai žvėries veiksmas… Akivaizdu, kad tokiais atvejais moralai neskaitomi, žuvusiųjų skaičiais negraudinama, žvėrys tegali būti drausminami jėga…
    Ir klausimas čia tegali būti keliamas tik toks, ar pasaulis, žmonija turi moralinę teisę pagal tarptautinių santykių tvarką laikyti dar Rusiją valstybės institucija tarptautinės teisės prasme.
    Čia esmė, kurią šiuo atveju dera žmogui aiškinti, dera jam susivokti.

    Atsakyti
  5. Povilas says:
    11 mėnesių ago

    Visos tų laikų statistikos yra melagingos. Tuo įsitikinom seniai. Vienas statistikas koreguoti arba jomis netikėti draudžiama, kitas, neva, galima paneigti. Bet statistikų klastotojams tai nė motais.

    Atsakyti
  6. Viešpatie, pasigailėk! says:
    11 mėnesių ago

    Ar tie žmonės kuo nors apkvaišinti?
    Jie trykšta džiaugsmu, lyg vaikai, gavę Kalėdų senelio dovaną, kad VVP jiems ranką spaudžia! Kad gauna jo krauju permirkusią ranką paspausti!

    Atsakyti
  7. Vidmantas says:
    11 mėnesių ago

    Ar ta esmė – kiek kurios rūšies populiacijos žuvo? Esmė tame – kiek kurios tautos populiacijos LIEKA DABAR – ir kokios teritorijos kuria populiacija apgyvendintos. Kalbame ar nekalbame apie tautas pagal prigimtį, pagal antropologiją? Visa šiaurės Amerika – indėnai? Oho kiek jų skaičiai išaugo ir kaip jie dominuoja! USA galia – indėnų “nacijos” progresas? Tai AIŠKUS pavyzdys tos nesąmonės, kai kalbama apie pokario vokiečių(!?) “EKONOMINĮ STEBUKLĄ IR TAUTINĮ(!) ATGIMIMĄ”! Paprastai-aiškiausiai: Tiek žuvo tarakonų – o tiek elniaragių vabzdžių pasaulyje… ar tai turėtų būt sulyginama?
    Aišku VIENA IR IŠ PAGRINDŲ! Kiek kartų nuo 1940 iki 2020 padaugėjo etninių žydų? Ir kiek – sumažėjo etninių vokiečių? Kiek tautos žemių prarado tie likę gyventi vokiečiai – ir kiek atrado žydai? Kiek liko žemių, kuriose dominuotų vokiška antropologija? Austrijos, rytų Šveicarijos teritorijos su 15 milijonų? Kiek susikūrė etniškai ir antropologiškai grynų žydų teritorijų? Beveik sulyginama – o juk – sakot – žydai buvo išnaikinti? Tai iš kur tas jų nesulyginamas radimasis iki beveik 10 milijonų, dabar jau SULYGINAMAS su buvusiu 100 milijonų vokiečių? Ir kaip čia tautų kosmetikams atrodo, kad tautų maišymasis – didžiulio progreso ženklas? Kodėl tada nesimaišė ir dabar nesimaišo “vargšai” žydai? Ar labai negerai tie antropologiški tautų sulyginimai? Nesąmonė yra verkti dėl slavų – ir vis dar teisinti rytų germanų etninį-antropologinį NAIKINIMĄ. Vokiečiai-germanai IŠNYKO arba pasislinko žemėse į vakarus teritorijoje beveik kaip Prancūzija (įskaitant dabartinės Vokietijos žemes, kur etninių vokiečių jau mažuma). Ir kaip dar iš viso įmanoma gailėtis dėl lenkų, ruskių – visų slavų “naikinimo”?! Juk vien tik vokiečių gyventose žemėse jų beveik tiek, kiek Europoje prancūzų! Realiai vokiečiai prarado 30-40 milijonų, o slavai (ypač ruskiai ir lenkai) pasidaugino virš šito skaičiaus – virš 50 milijonų bendros Europos populiacijos; iš jų apie 40 milijonų BŪTENT VOKIEČIŲ GYVENTOSE ŽEMĖSE. Ir dar sakote – nuskriausti slavai ir žydai?! Tikrai ne! Tiesa ta, kad beveik išnaikinti indėnai ir vokiečiai – VA TOKIA BŪTŲ TIESA… Nepaneigiama tiesa yra, kad po karo vokiečių tauta “natūraliai” mažėjo dėl neigiamo gyventojų prieaugio. Jei ne vakarų Vokietijos pasipildymai slavais ir turkais, graikais, italais – tai ir ten būtų kaip rytų Vokietijoje: PER POKARĮ GYVENTOJŲ SUMAŽĖTŲ NUO 21 IKI 13-14 MILIJONŲ. Kokie čia procentai – ir kaip vėl(!) čia kalti patys vokiečiai(?). Jei dar gyvas antropologijos mokslas – šitie duomenys apie neandartaliečių ir vokiečių išnykima ir išliks istorijoje. Ir vis dar verksime dėl slavų ir tarakonų?

    Atsakyti
  8. Vidmantas says:
    11 mėnesių ago

    Ne ta esmė antropologiškai. Etninių vokiečių nuo 1940 iki 2020 sumažėjo gal net 50%. Slavų vietoje vokiečių radosi žemėse į rytus nuo Oderio ir pačioje Vokietijoje daugiau, nei iki iki to ten gyveno išvytų vokiečių. Kažkaip keistai nauja tauta, įsikūrusi senos tautos žemėse vadinama senos tautos tęsėja? Gal net “naujieji indėnai” šiaurės Amerikoje turėtų būt suprantami kaip labiausiai progreso pasiekusi “tauta”? Vokietijoje vokiečių liko jau apie 50%. Visoje šiandieninės Vokietijos teritorijoje antropologiškai jų sumažėjo taip, kaip[ uždaroje rytų Vokietijoje nuo 1945 iki 1990: nuo 21 milijono iki 14 milijono. Kiek čia procentų – ir kokie karai čia juos naikino? Negalima vis dar žavėtis tomis tautomis, kurios daugiausiai žuvo per karą – bet kurios daugiausiai veisiasi dabar. Antroplogijos mokslas – vis dar legalus? Tai ir pripažinkime, kad išnaikinti IR VIS DAR NYKSTA vokiečiai, o ne slavai ir žydai…

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

2023 03 31
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

2023 03 30
Ukraina ginasi | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Artėja diena, kai putinui maldos nepadės

2023 03 30
Ukrainos prezidents V. Zelenskis apkasuose su kariais | president.gov.ua nuotr.

Rusijos biudžetas turi būti – iki trijų dolerių žmogui/dienai

2023 03 29
Ingrida Šimonytė | lrv.lt nuotr.

Dedamos pastangos dezinformacijos užkardymui

2023 03 29
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Aštuoniolika Vokietijos tankų jau Ukrainoje

2023 03 28
Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų

2023 03 28
Ukraina - didvyrių tėvynė | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos branduolinis šantažas yra korta, ant kurios pastatytas Ukrainos likimas

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Rodyti daugiau

Naujienos

Būstas | pixabay.com, Rebecaml nuotr.
Lietuvoje

Kylančios kainos gali praryti ir draudimo išmokas

2023 04 02
Agrodronas | „Agrokoncerno“ nuotr.
Lietuvoje

Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai

2023 04 02
Nemunas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu

2023 04 02
Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija | Nacionalinės Sanatorijų ir Reabilitacijos Įstaigų Asociacijos nuotr.
Lietuvoje

Pirmą kartą įteikta Karolio Dineikos premija

2023 04 02
Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Istorija

Atidaryta virtuali paroda, skirta A. Statkevičiaus 100-osioms gimimo metinėms

2023 04 02
Motociklai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Pavasaris atneša ir naujų iššūkių vairuotojams

2023 04 01
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

2023 04 01
Didysis NAA prizas | am.lt nuotr.
Architektūra

Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą

2023 04 01
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Skirtingoms gėlėms – skirtinga priežiūra
  • Kylančios kainos gali praryti ir draudimo išmokas
  • Žemės ūkio parodoje – dirbtinis protas ir dėmesys aplinkosaugai
  • Baigiamas atnaujinti laivybos kelias Nemunu
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Papildoma JAV karinė įranga – puolimui pradėti

by Jonas Vaiškūnas
2023 04 01
1
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Politinis strateginis lygmuo Turkijai ratifikavus Suomijos prašymą, ši šiaurės šalis iš esmės tapo 31–ąja Vakarų karinio aljanso nare. Įtraukus Suomiją,...

Skaityti toliau

Rusijos prezidentas nėra adekvatus, sako Zelenskis

by Jonas Vaiškūnas
2023 03 31
2
Pixabay.com, ProsaClouds nuotr.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, AP žurnalistės Dž. Peis paklaustas, ar Kinija tikrai siekia taikos, turint galvoje Si Dzinpingo vizitą į...

Skaityti toliau

Griežtinama atsakomybė už sankcijų pažeidimus

by Ditė Česėkaitė
2023 03 30
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Seimas pritarė Tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimui ir lydimųjų Baudžiamojo kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms kuriais, siekiant apsaugoti Lietuvos nacionalinio...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • nuomonė apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Nuoroda apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
  • grybienos sporomis apie Nacionaliniai architektūros apdovanojimai sujungia gamtą ir architektūrą
Kitas straipsnis
„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

„Skirtingos spalvos“ kviečia Vilniaus miesto širdį nudažyti balta spalva

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai