Žymos archyvas: Nacionalinė premija

V. Terleckas. Kas siekia uzurpuoti žodžio laisvę ir tiesą? (16)

Vladas Terleckas | voruta.lt nuotr.

Ne man vienam keisčiausia, kad nežinoma už ką, kokius kūrinius Mariui Ivaškevičiui paskirta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija. Tai tapo vos ne „valstybine paslaptimi“. Jos sužinoti nepavyko ir žurnalistui Ferdinandui Kauzonui, jis buvo siuntinėjamas nuo Ainošiaus pas Kaipošių (Respublika, 2019 m. vasario 8 d.). Kultūros ministro oficialiame atsakyme nevyriausybinėms organizacijoms biurokratiškai rašoma: „Už drąsų literatūros žingsnį“. Ar 30 tūkst. eurų gauti pakanka drąsaus žingsnio?! Juk pasitaiko, kad meška ar dramblys drąsiai įžengia į kokią nors parduotuvę. Matyt, komisijos nariai supainiojo drąsą su įžūlumu, bravūra. Skaityti toliau

Spaudos konferencija: Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas (video) (3)

Spaudos konferencija | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Vasario 15 d. Seime įvyko Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų Algirdo Edriukaičio ir Vlado Terlecko spaudos konferencija „Nacionalinė premija už antinacionalines nuostatas“.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras A. Edriukaitis sakė, kad politinių kalinių ir tremtinių organizacijos teismui žada apskųsti prokuratūros sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo  dėl rašytojo Mariaus Ivaškevičiaus romane „Žali“ išsakytų žeminančių teiginių apie Lietuvos partizaninę kovą ir vieną iš jos vadovų – generolą Joną Žemaitį. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Kodėl nacionalinė premija M. Ivaškevičiui neturėtų būti skirta? (6)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Lietuvoje pakankamai žinomam dramaturgui Mariui Ivaškevičiui kontraversiškai pavaizdavus pokario partizanus, natūraliai kilo išlikusių gyvų partizanų, tremtinių ir rezistentų ar jų artimųjų nepasitenkinimas. Nežinia, ar lygiagerčiai kilo tolygus menininką ginančių kitų kūrėjų pasitenkinimas, bet reikalas skatina atidžiau pažvelgti į svarbias ir reikšmingas meninės kūrybos ir Tėvynės meilės arba patriotizmo sąsajas.

Pirmiausia turime pasidžiaugti kuriančiais asmenimis, nes jų mūsų šalyje nėra labai daug. Juo labiau kad ne visų jų kūryba pretenduoja būti įvertinta nacionaline premija. Tai viena. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Žodžio laisvės ribos: tarp nusikaltimo ir nuomonių raiškos (15)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Žodžio laisvė kaip apskritai žmogaus teisių dalis turi begalę atspalvių. Kaip žmogaus elgesys, visuomenės vertybės, kitę per ilgus šimtmečius.

Už nusižengimą – kirsti galvą

1766 m. liepos 1 d. šiaurinėje Prancūzijoje esančiame Abevilyje jaunas didikas Lefebveras de la Baras (Lefebvere de la Barre) buvo pripažintas kaltu dėl šventvagystės. Jam buvo pateikta visa krūva kaltinimų: jis tuštinosi ant kryžiaus, spjaudė ant religinių paveikslų ir atsisakė nusiimti kepurę, Skaityti toliau

R. Bacevičius. Dviveidystė (6)

Romas Bacevičius „XXI amžius“ | R. Šaknio nuotr.

Lietuvos rašytojų sąjungos valdyba, kuriai priklauso Vladas Braziūnas, Daiva Čepauskaitė, Liutauras Degėsys, Vytautas Dekšnys, Erika Drungytė, Antanas A. Jonynas, Birutė Jonuškaitė, Alvydas Katinas, Vidmantas Kiaušas-Elmiškis, Jonas Liniauskas, Danielius Mušinskas, Mindaugas Nastaravičius, Gytis Norvilas, Donatas Petrošius, Viktoras Rudžianskas, Aldona Ruseckaitė ir Juozas Šikšnelis, paskelbė rašytoją Marių Ivaškevičių ginantį pareiškimą, buvusių politinių kalinių ir tremtinių organizacijoms pareikalavus atšaukti jam skirtą Nacionalinę premiją. Neskelbiama, kurie konkrečiai tos valdybos nariai sausio 18-ąją buvo susirinkę priimti šį „Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pareiškimą dėl sambrūzdžio, keliamo Nacionalinę kultūros ir meno premiją skyrus prozininkui ir dramaturgui Mariui Ivaškevičiui“. Rašytojai teigė, kad viena iš pamatinių žmogaus teisių yra teisė į žodžio ir apskritai kūrybos laisvę. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Partizanas ištvirkėlis – nutapytas. Lauksime partizano homoseksualisto (13)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nacionalinė premija Mariui Ivaškevičiui, parašiusiam romaną „Žali“, sukrėtė daugelį. Pirmiausiai – šio romano iliustruotus Lietuvos partizanus ir jų artimuosius, po to – ištisą eilę įvairaus kalibro Lietuvos patriotų. Ideologinėje kovoje kai kurie vertinimai buvo sutirštinti, o faktai – iškraipyti. M. Ivaškevičiui priskirta tezė apie partizanus – išsigimėlius, nors ji paties autoriaus tekste įdėta į antagonisto – sovietinio okupanto – minčių aruodą.

Šitaip interpretuojant tekstus galima Bibliją paskelbti ateistiniu tekstu, nes ten yra Skaityti toliau

A. Jakavonytė. Nacionalinė premija neturi būti skirta žmogui, išniekinusiam partizanų atminimą (23)

Angelė Jakavonytė | Asmeninė nuotr.

Sausio 21 d. Lietuvos Respublikos Seime Visuomeninės tarybos posėdyje svarstėme Nacionalinės premijos skyrimo klausimą Mariui Ivaškevičiui. Visos organizacijos pasisakė prieš tai, kad Nacionalinė premija būtų skirta žmogui, kuris išniekino partizanus, kovojusius už Lietuvos laisvę, ir priėmė rezoliuciją, kartu su partizanų artimaisiais būtų  kreipiamasi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą.

Daugeliui manančių, jog aš esu prieš žodžio laisvę, noriu pasakyti, jog aš ne prieš žodžio Laisvę, aš prieš melą – tai yra du skirtingi dalykai. Skaityti toliau

A. Juozaitis. Ar turi teisę aukščiausioji Lietuvos valdžia mylėti ledinę tylą? (video) (25)

Jonas Kadžionis-Bėda kalba Seime po Laisvės premijos įteikimo | lrs.lt nuotr.

Nuoširdžiausiai sveikinu Lietuvos Laisvės Kovų didvyrius, kurių žygdarbis priartino Kovo 11-ąją.

Laisvės gynėjų dieną, Sausio 13-ąją, iškilmingame minėjime Seime 2018 m. Laisvės premija buvo įteikta Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio partizanų grupei:
Jonui Abukauskui-Siaubui,
Vytautui Balsiui-Uosiui,
Jonui Čeponiui-Vaidilai, Skaityti toliau

Grupė signatarų paskelbė pareiškimą „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos diskreditavimo“ (video) (8)

32848161968_467fcfe0c5_k-2400

Sausio 13 d. iškart po Sausio 13-osios minėjimo Seime grupė signatarų surašė ir išplatino pareiškimą „Dėl nacionalinės kultūros ir meno premijos diskreditavimo“.

Pareiškime rašoma: „Mus, Kovo 11-osios Akto signatarus, Lietuvos valstybingumo atkūrimo pradininkus, šokiravo Nacionalinės kultūros ir meno premijos skyrimas pagarsėjusiam partizanų ir jų vadų ciniškam, vulgariam juodintojui bei čekistinių būdelių aukštintojui Mariui Ivaškevičiui. Dar labiau mus glumina tai, kad jam premija skirta, kai šventėme Lietuvos Skaityti toliau

J. Domarkui sukanka 80 metų (0)

Juozas Domarkas | URM nuotr.

Žinomam dirigentui, pedagogui, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatui, profesoriui Juozui Domarkui sukanka 80 metų.

Penkis dešimtmečius vadovavęs Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui, J. Domarkas subrandino profesionalų kolektyvą, koncertavo su ryškiausiais šalies ir užsienio solistais. Dirigentas sukaupė milžinišką repertuarą, kuriame vien lietuvių kompozitorių kūrinių – per šimtą.

Jubiliejaus proga dirigentą pasveikino prezidentė Dalia Grybauskaitė ir ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. Skaityti toliau

Prezidentė įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas (0)

Prezidentė įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas | lrp.lt nuotr.

Vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Valstybės atkūrimo dienos proga 6 šalies menininkams įteikė Nacionalines kultūros ir meno premijas.

„Jūs turite dovaną matyti toliau, girdėti aiškiau, jausti giliau ir galite tuo dalytis su kitais. Įkūnytos Jūsų mintys padeda mums aiškiau suvokti pasaulio visumą ir detales, įprasminti kasdienį gyvenimą ir istorijos vingius. Todėl Lietuva Jums yra dėkinga už atkaklumą einant savo kūrybiniu keliu, už ištikimybę pašaukimui ir už Jūsų kūrinius“, – Nacionalinės premijos laureatams sakė Prezidentė. Skaityti toliau

K. Stoškus. Kada gi turėsime tikrą nacionalinę premiją? (2)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nepaisydamas savo negalavimų, į Lietuvos kultūros kongreso tarybą kreipėsi Nacionalinės kultūros ir meno premijos laimėtojas profesorius Saulius Sondeckis. Jis išsakė didelį nerimą dėl profesionaliosios muzikos būklės Lietuvoje ir jos perspektyvų.  Kad pagrįstų savo nerimą, Maestro  LKK tarybai pateikė porą paskutiniu metu labiausiai į akis krintančių pavyzdžių.

Šitas Maestro moralinio ir profesinio skausmo persmelktas kreipimasis sujaudino, nustebino ir… suglumino. Žinoma, pirmiausia sujaudino ir nustebino parodytas dėmesys tarybai. Skaityti toliau

Tapytojai Daliai Kasčiūnaitei subrandinti naują asmeninę parodą prireikė aštuonerių metų (0)

Dalios Kasčiūnaitės tapyba

Birželio 30 d., 18 val. , „Galerijoje555“, T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, nacionalinės premijos laureatė, tapytoja abstrakcionistė Dalia Kasčiūnaitė,  kone po dešimtmečio,  pristatys naują ilgai brandintą parodą „Tapyba“. Šis įvykis neeilinis ne tik Ševčenkos loftų kvartalui, bet ir visai Lietuvai, nes autorė itin skrupulingai ir preciziškai kaupėsi šiam įvykiui daugiau kaip penkerius metus ir ryžosi sulaužyti jos kūrybą neretai vainikuojančius stereotipus – naujojoje parodoje daug eksperimentinių bandymų. Vienas iš jų – portretų ciklas, kurio iš tapytojos veikiausiai nesitiki nei meno kritikai, nei kūryba besidomintys žmonės. Skaityti toliau

Paskelbta dvylika pretendentų Nacionalinei kultūros ir meno premijai gauti (0)

R.Adomaitis. Š.Mažeikos (DELFI) nuotr.

Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija skelbia pretendentų 2014 m. gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas sąrašą.

Iš šių pretendentų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija gruodžio 10 d. išrinks šešis 2014 m. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatus.

Nacionalinių kultūros ir meno premijų komisiją, kuriai vadovauja filosofas Leonidas Donskis, Skaityti toliau

Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą (2)

Jono Basanavičiaus premija | Alkas.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydama keisti pasenusius valstybinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, pakelti premijos prestižą ir suteikti jai nacionalinės premijos statusą. EKGT pateikė parengtą Jono Basanavičiaus nacionalinės premijos nuostatų projektą, kurio priėmimas padėtų užtikrinti aiškią ir skaidrią premijos skyrimo tvarką.

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija buvo įsteigta 1992 m., nuo to laiko yra visuotinai pripažįstama kaip viena iškiliausių ir garbingiausių premijų, Skaityti toliau

Bus paskelbti Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai (0)

Gedimino paminklasGruodžio 10 d. 13 val. Kultūros ministerijoje (Baltojoje salėje) vyksiančios spaudos konferencijos metu Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbs 2012 m. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

2012 metais būti apdovanotais Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis pretenduoja (meno ir kultūros kūrėjų pavardės išdėstytos atsitiktine tvarka): Vladas Vildžiūnas, Donatas Banionis, Kęstutis Nastopka, Vitalijus Mazūras, Eugenijus Miliūnas, Vytautas Miškinis, Mindaugas Urbaitis, Eimutis Valentinas Sventickas, Vladas Braziūnas, Algimantas Puipa, Žilvinas Kempinas, Modestas Pitrėnas. Skaityti toliau

Netekome Nacionalinės premijos laureato, skulptoriaus Stanislovo Kuzmos (1947–2012) (laidotuvių grafikas) (0)

Stanislovas Kuzma | nuotr. iš stonejam.lt

Rugpjūčio 14 d. eidamas 66-tus metus mirė žinomas Lietuvos skulptorius nacionalinės premijos laureatas Stanislovas Kuzma.

S.Kuzma yra sukūręs Nacionalinio dramos teatro stogą puošiančias mūzų skulptūras, šventųjų skulptūras – Vilniaus arkikatedros frontonui, LDK Didžiojo Kunigaikščio Aleksandro skulptūrą Panevėžyje, monumentą Sausio 13-osios aukoms „Pieta“, stovintį Antakalnio kapinėse, šaulio skulptūrą – Saulės laikrodžio aikštėje Šiauliuose ir daugelį kitų garsių darbų. Skaityti toliau

Įteiktos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (0)

www.alkas.lt

Vakar vasario 16 – ąją Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė aukščiausias šalies premijas įteikė teatro režisieriui Povilui Mataičiui ir teatro dailininkei Daliai Lidijai Mataitienei – už lietuvių folkloro gelmių atskleidimą Lietuvai ir pasauliui, už liaudies tradicijos ir šiuolaikinės scenografijos darną, dainininkui Virgilijui Kęstučiui Noreikai – už aukščiausią vokalinį meistriškumą ir už neblėstantį talentą.

Už tapybos galimybių atnaujinimą ir už šiuolaikinio mąslaus meno idėjų sklaidą premija skirta tapytojui Jonui Pauliui Gasiūnui, Skaityti toliau