Etninės kultūros globos taryba siūlo kelti J.Basanavičiaus premijos prestižą

Etninės kultūros globos taryba (EKGT) kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybę siūlydama keisti pasenusius valstybinės Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, pakelti premijos prestižą ir suteikti jai nacionalinės premijos statusą. EKGT pateikė parengtą Jono Basanavičiaus nacionalinės premijos nuostatų projektą, kurio priėmimas padėtų užtikrinti aiškią ir skaidrią premijos skyrimo tvarką.

Valstybinė Jono Basanavičiaus premija buvo įsteigta 1992 m., nuo to laiko yra visuotinai pripažįstama kaip viena iškiliausių ir garbingiausių premijų, kuri kasmet teikiama už reikšmingą etnokultūrinę veiklą vienam asmeniui arba bendrą veiklą vykdžiusiai asmenų grupei. Tačiau Jono Basanavičiaus premijos prestižas laikui bėgant buvo sumenkintas:

• pakeičiant premijos įteikimo datą – nebe Lietuvos valstybės atkūrimo dieną vasario 16-ąją kartu su Nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis, o lapkričio 23 d. (Jono Basanavičiaus gimimo dieną);
• keičiant premijos skyrimo ir įteikimo ceremonijų tvarką – nebe Prezidentūroje, kai premiją įteikia Prezidentas, o Lietuvos nacionaliniame muziejuje, kai premiją įteikia Kultūros ministras;
• mažinant premijos dydį – anksčiau jis prilygo Nacionalinėms kultūros ir meno premijoms, tačiau dabartiniu metu Jono Basanavičiaus premija sudaro tik 62,5 % vienos (iš kasmet teikiamų šešių) Nacionalinės kultūros ir meno premijos.

Pagal dabartinius Jono Basanavičiaus premijos nuostatus tai yra ne nacionalinė, o valstybinė premija, kurią skiria Kultūros ministerija, tiksliau, siūlymą dėl premijos skyrimo Vyriausybei teikia Kultūros ministras. Tuo tarpu ši premija teikiama už darbus, „susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje“ – taigi ne vien už kultūrinę, bet ir mokslinę bei švietėjišką veiklą, kuri peržengia Kultūros ministerijos kompetencijos ribas. Dėl sąsajų su nuopelnais mokslo srityje Jono Basanavičiaus premijos statusą galima palyginti ir su Nacionalinėmis mokslo premijomis.

Dabartinė Jono Basanavičiaus premijos skyrimo tvarka yra paini ir neaiški: Kultūros ministerija priima sprendimus dėl premijos skyrimo pasitelkdama tiek jos sudarytą Etninės kultūros ekspertų komisiją, tiek Lietuvos kultūros ir meno tarybą, tačiau premijos nuostatuose tokio dvigubo premijos skyrimo svarstymo tvarka nėra aiškiai apibrėžta, trūksta skaidrumo dėl kiekvienos ekspertų grupės priimtų sprendimų statuso ir teikimo tvarkos, taip pat trūksta viešo informacijos pateikimo apie iškeltas kandidatūras premijai gauti, kokiais kriterijais vadovaujantis iš jų išrenkamas laimėtojas.

EKGT jau nuo 2003 m. svarstė siūlymus keisti pasenusius ir šiuolaikinių reikalavimų neatitinkančius Jono Basanavičiaus premijos nuostatus, ekspertai (Marcelijus Martinaitis ir kiti) ne kartą išreiškė nuomonę, kad ši premija savo statusu turi prilygti Nacionalinėms kultūros ir meno premijoms. Pateikiant naujų Jono Basanavičiaus premijos nuostatų projektą, siūloma ne tik keisti premijos pavadinimą į Jono Basanavičiaus nacionalinę premiją (vietoj Valstybinė Jono Basanavičiaus premija), bet ir  nuostatuose apibrėžti Jono Basanavičiaus nacionalinės premijos komisijos sudarymo principus, uždavinius, funkcijas ir teises bei darbo organizavimą, dokumentų dėl premijos skyrimo pateikimo bendruosius reikalavimus, premijos skyrimo ir viešinimo tvarką.

Etninės kultūros globos taryba yra Seimui pavaldi institucija, kuriai pagal Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą yra pavesta atlikti Seimo ir Vyriausybės eksperto ir patarėjo funkcijas etninės kultūros valstybinės globos ir politikos klausimais.