Gruodžio 16 d. Kultūros ministerija paskelbė 2019 metų Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojus.
Kino režisierius Algimantas Puipa premiją pelnė už kino vaizdų poetinę realybę.
Rašytojas Saulius Šaltenis – už daugialypę literatūrinę kūrybą ir išskirtinį stilių.
Ooperos solistė Asmik Grigorian – už vokalinį meistriškumą ir įspūdingą artistinę įtaigą.
Kūrybinė grupė: Rugilė Barzdžiukaitė, Vaiva Grainytė ir Lina Lapelytė – už įkvepiantį bendradarbiavimą, kuriant aukščiausio lygio kritinį meną.
Kompozitorė Zita Bružaitė – už muzikos universalumą ir emocinį atvirumą.
Aktorė Viktorija Kuodytė – už asmenybės žymę šiuolaikiniame teatre.
Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pasidžiaugė, kad nuo 1989 metų teikiamos Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos įsitvirtino kaip aukščiausio lygio mūsų meno ir kultūros įvertinimas, nepaisant jokių politinių ar komercinių interesų.
„Vertinami visų pirma meno pasiekimai, kūrėjų reikšmė mūsų valstybei ir visam pasauliui. Šiemet galime pasakyti, kad mūsų menininkai ne tik siekia prilygti pasauliniam kontekstui, bet yra ir jo lyderiai. Per tuos Nepriklausomybės atkūrimo metus mums yra pavykę įveikti XX amžiaus istorijos nulemtą atotrūkį nuo Vakarų kultūros ir meno, ir šiandien mūsų menininkų vardai yra pasaulinėse viršūnėse“, – sakė kultūros ministras.
Pasak Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisijos pirmininkės, literatūrologės prof. Viktorijos Daujotytės-Pakerienės, komisija dirbo susitelkusi, atsakingai ir savarankiškai, prisiimdama vertinimo atsakomybę. „Tarp šių metų laimėtojų didelė ir graži moterų kūrėjų persvara. Esame tikri, kad ateina išsilyginimo laikas“, – pažymėjo komisijos pirmininkė.
Komisijos nariai – kompozitorius ir dirigentas Vaclovas Augustinas, architektas Audrius Ambrasas, teatro ir kino aktorius Juozas Budraitis, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologė Ramunė Marcinkevičiūtė, filosofas Nerijus Milerius, skulptorius ir filmų kūrėjas Deimantas Virgilijus Narkevičius, literatūrologė Jūratė Sprindytė, kino režisierius Audrius Stonys ir menotyrininkė Jūratė Tutlytė.
Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija šiemet vertino daugiau kaip keturiasdešimt visuomenės pasiūlytų kandidatų veiklą kultūros ir meno srityje ir iš šio sąrašo iš pradžių atrinko dvylika kūrėjų, po to išrinko šešis laimėtojus.
Lietuvos nacionalinėmis kultūros ir meno premijomis įvertinami reikšmingiausi kultūros ir meno kūriniai, Lietuvos ir pasaulio lietuvių bendruomenės kūrėjų sukurti per pastaruosius 7 metus, taip pat kūriniai, sukurti per visą gyvenimą.
Kasmet skiriamos premijos yra 800 bazinių socialinių išmokų dydžio. Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų laimėtojų raštai ir ženklai įteikiami Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga.
Venecijos bienalėje Lietuvos jaunųjų keistų meninkių grupė sukūrė kosmopolitinio pobūdžio ,,meno kūrinį” pavadinimu : opera ,,Saulė ir jūrą”.Šiuo ,,kūriniu” neva susižavėjo užsieniečiai,o lietuviškoji dičkė liberalmarksistinė žiniasklaida ,įskaitant ir LRT, šlovino jį,deja, iki padangių.Šiuo operos kūriniu negali,manau, žavėtis tikrieji meno žinovai ir eiliniai ,menui neabejingi, tautiečiai.Apgailėtina vienok tai,kad minėtos kūrėjų grupės trijulė gavo šių metų Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už ,,operos Saulė ir jūra” sukūrimą kaipo aukščiausio lygio kritinį meną /sic !/.Tad, kas nutiko Kultūros ministerijai,kuri paskyrė šiai ,,meninei grupei” itin reikšmingą premiją? Kas sugalvojo tokią kūrybos rūšį kaip ,,kritinis menas” ?