Žymos archyvas: Mindaugas

A. Butkus. Baltų krikštas ir krikščionėjimas (53)

„Saulės mūšis“ filmo stop kadras

Krikšto laikas

Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.

Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.

Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau

V. Deniušas. Sūduvių, dainavių ir jotvingių netapatumas (21)

Baltų gentys XII a. | Wikipedia.org nuotr.

Šiuo metu sūduvių, dainavių ir jotvingių tapatumas nekelia niekam net klausimo. Bet kuris su savo krašto istorija susipažinęs Suvalkijos ar Dzūkijos krašto gyventojas šių Lietuvos regionų viduramžišką kilmę sieja su karingųjų jotvingių genties palikimu, o tiksliau tariant, su jų likučiais nusėdusiais pietinėje Lietuvos valstybės dalyje. Net garbingoji „Wikipedia“, įvedus žodį sūduviai, akimirksniu nukreips į straipsnį su išdidžiu pavadinimu Jotvingiai. Taip pat ir seseriškoji mūsų kaimynė Baltarusija, kurios valstybingumo šaknys su Lietuva yra bendros, Gardino srities Polesės Ятвязь (Jotvą), taip pat mielai tapatina su Skaityti toliau

A. Butkus. Palemoniškosios legendos kontekstas (53)

dr. Alvydas Butkus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praeityje būta įvairiausių mėginimų aiškinti lietuvių ir kitų baltų kilmę iš kitų tautų, tikrų ir spėjamų – alanų, herulų, trakų, frygų, sarmatų, keltų ir pan. Kai kurie mėginimai, tiesa, turėjo ir politinių tikslų. Pavyzdžiui, XV-XVI a. autorius Erazmas Stela (tikrasis vardas – Johanas Štiuleris (Stüler)) lotyniškai parašęs „Dvi knygas apie prūsų senovę“ (išleista 1518 m.), įrodinėjęs, kad prūsai (borusai) atsikėlę į jau gotų gyventas žemes, tačiau, būdami žemesnės kultūros, buvo germanų nugalėti. Kadangi Prūsija nuo 1466 m. Torūnės sutartimi buvo tapusi Lenkijos vasale, toks aiškinimas turėjo paneigti lenkų politikų teiginius esą didžioji Prūsijos dalis yra lenkų gyvenamos žemės (žr. Jurginis 1971, 69-75). Skaityti toliau

Mindaugo vardo reikšmė ir ką reiškia „karalius“ (23)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Liepos 6-ąją švenčiame Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną. Istorikai teigia, kad Didysis Lietuvos kunigaikštis ir pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas buvęs labai valingas, atkaklus ir nuoseklus, garbėtroška, negailestingas, tačiau ir labai išmintingas.

Nesunku atspėti, kodėl lietuviai apie jį taip manė – jis tuo metu sugebėjo vykdyti tokią lanksčią politiką, kuri niekais pavertė daugelį Kryžiuočių ordino planų. Istorikas A. Dubonis knygos „Mindaugo knyga: istorijos šaltiniai apie Lietuvos karalių“ įžangoje rašo: Toks žmogus, kurio praeities šaltiniai neįstengia apibūdinti Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kuo ypatingos viduramžių Lietuvos pilys? (video) (8)

Tomas Baranauskas ir Gintautas Zabiela | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikas Tomas Baranauskas ir archeologas Gintautas Zabiela kalbasi apie viduramžių Lietuvos pilis, jų reikšmę ir pavidalus.

Kokią vietą Lietuvos piliakalnių raidoje užima viduramžių etapas? Ar pilys stovėjo tik piliakalniuose? Koks mūrinių ir medinių pilių santykis Lietuvoje? Kada Lietuvoje atsiranda mūro architektūra? Ar galima sakyti, kad pilis – tai tik mūrinė pilis? Koks buvo medinių pilių tinklas Mindaugo laikais? Kur buvo daugiau pilių – Kurše ar Lietuvos valstybės centre? Ką pilių tinklo tankis gali pasakyti apie to meto Lietuvos valstybę? Kada baigiasi Lietuvos pilių „aukso amžius“? Šiuos ir kitus klausimus aptariame laidoje. Skaityti toliau

Iš Rytų Lietuvos lenkinimo istorijos. Z. Zinkevičius. Lenkų kalbos atsiradimas Lietuvoje (10)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt nuotr.

Skelbiama iš: Zigmas Zinkevičius, Vilnijos lenkakalbių pavardės, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012, p. 15–20. Ištraukos.

Mokslininkai baltų kilmės hidronimų (upių ir ežerų pavadinimų) randa dideliame plote į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos bei Latvijos – dabartinių baltų žemių. Pirmieji tai ėmė skelbti rusų mokslininkai Aleksandras Kočiubinskis ir Aleksandras Pogodinas dar XIX a. amžiuje. Toliau jų darbą tęsė lietuvis Kazimieras Būga, vokietis Maksas Fasmeris (Max Vasmer), Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2017-ųjų Lietuvos istorijos jubiliejai (8)

Radviliškio ju­bi­lie­jaus lo­go­ti­pas | Dail. Auš­ra Dil­ni­kai­tė

Prasidedantys 2017-ieji metai, kaip ir visada, primins mums keletą svarbių istorinių datų, kurioms šiemet sukanka jubiliejinės sukaktys. Priminsiu, kad tikru jubiliejumi turi teisę vadintis tik kas 50 metų minimos sukaktys, o ne tai, ką jubiliejais vadina, pavyzdžiui, LRT laida „Istorijos detektyvai“, nevengianti „jubliejais“ vadinti ir 5 metų sukakčių.

Solidžiausia 800 metų sukaktis šiemet sukanka nuo pirmojo kryžiaus žygio prieš prūsus paskelbimo. 1217 m. kovo 3 d. popiežius Honorijus III įgaliojo pirmąjį Prūsijos vyskupą Kristijoną rinkti kryžininkus ir suteikti jiems tokius pačius atlaidus, kaip vykstantiems į Palestiną. Skaityti toliau

Anykščiuose netrukus prasidės medinės Vorutos pilies statybos! (15)

IMG_1709

Gegužės 20 d., penktadienį, Anykščių rajono savivaldybėje buvo pasirašyta sutartis su medinės Vorutos pilies statybų rangovais. Viešojo pirkimo konkursą laimėjo UAB „Povilo Gurklio firma“, kurios darbuotojai turi 18 metų statybų, rekonstrukcijos ir restauravimo darbų patirtį. Iš viso paraiškas dalyvauti viešojo pirkimo konkurse buvo pateikę 6 dalyviai.

„Medinės Vorutos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio statybų projektas – netipinis, reikalaujantis kokybiško ir kruopštaus darbo, puikaus statybų rangovo pasiruošimo. Džiaugiamės, kad konkursą laimėjusios įmonės darbuotojai turi ir kultūros paveldo Skaityti toliau

„Sėlos aktuose“ – seniausia Šiaurės Rytų Lietuvos praeitis (10)

„Sėlos aktų“ viršelis

Sausio 27 d. – vasario 2 d. Sėlos ir Žiemgalos kraštų muziejuose – Kupiškyje, Anykščiuose, Rokiškyje, Joniškyje, Biržuose ir Pasvalyje – bus pristatyti Sėlos istorijos dokumentai. Pasvalio krašto muziejus drauge su Joniškyje įsikūrusia asociacija Žiemių pradas „Simkala“ išleido dokumentų rinkinį „Sėlos aktai. Acta Seloniae“ (sudarytojas Tomas Baranauskas), į kurį įtraukti seniausiai Biržų, Kupiškio, Anykščių, Rokiškio ir Zarasų rajonų praeičiai svarbūs Mindaugo ir vėlesnių laikų dokumentai (iki XIV a.). Šiame rinkinyje dokumentai skelbiami originalo (lotynų) kalba paraleliai su vertimu į lietuvių kalbą, o taip pat pateikiamos Skaityti toliau

Anykščiai sieks atstatyti Vorutos pilį (13)

Anykščių rajono sav. nuotr.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, 2017 metais turėtų iškilti iš medinių rąstų pastatyta Vorutos pilis.

Rajono meras Kęstuts Tubis teigė, jog rūpintis XIII amžiaus pilies statybomis jį skatina noras padaryti šį kraštą dar patrauklesnį ir patiems anykštėnams, ir svečiams.

Voruta (arba Varuta) – Volynės metraštyje apie 1251 m. paminėta lietuvių pilis, kurioje Livonijos ordino kariuomenės dalinio remiamas Mindaugas apie 1251 m. Skaityti toliau

V. Turčinavičius. Tapatybės kaita (I) (6)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Netikėk ką priešai suoks… reikia būti savimi.
Tautvyda Marcinkevičiūtė, „Rondo“ dainos tekstas

Šios dainos žodžiai vėl tampa svarbūs mūsų besikuriančiai pilietinei visuomenei, o ypač laisvos informacijos sklaidos laikotarpiu, kai melaginga, Lietuvą menkinanti informacija sklinda be mūsų žiniasklaidos tinkamo atkirčio, be mūsų intelektualų plataus ir viešo kalbėjimo.

Kai  atvykę britų intelektualai klausia: „Mums įdomu, kas jūs esate per tauta, kad gyvendami Europos centre iki 13–14 a. sugebėjote būti neapkrikštyti? Skaityti toliau

A. Patackas. Kada užgis Treniotos randas? (26)

Algirdas Patackas | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Tautinio tinklalapio alkas.lt redakcija išspausdino Vydūno straipsnį „Krikščionija“[1], kuriame Vydūnas griežtai kritikuoja viso pasaulio „krikščioniją“, t. y. krikščionių bendruomenę, netgi teigdamas, kad visa apmąsčius, reikia pasakyti: krikščionijos nėra, seniai nebebuvo.

Mūsų dienose tai visai aiškiai pasirodo. Krikščionybė niekur nebelaikoma svarbiu bendru tūlų žmonių ir tautų dalyku. Visiškai kitokie, net krikščionybei priešingi dalykai telkia žmones. Krikščionybė yra prieš tuos dalykus visai menka. Apie pačią krikščionių religiją, o ne jos išpažinėjus, gerai paieškojus vis tik galima rasti teigiamų užuominų Skaityti toliau

J. Užurka. Istorinės restitucijos būtinybė (11)

Vytautas Didysis | delfi.lt, A. Didžgalvio nuotr.

Ši tema itin nepopuliari ypač tarp okupacinių laikų istorikų. Na, o politikai – įstatymleidėjai bei kitos partinės valdžios bijo garsiai ir išsižioti apie mūsų Tautos teisę į istorinę restituciją, nors kuluaruose ir kalba apie tai. Reikalas štai kame. Atkovojus Nepriklausomybę vis garsiau kalbama apie istorinės tiesos atstatymą, kad būtina atsisakyti mums primesto nuo carienės Jekaterinos laikų žeminančio požiūrio į mūsų istoriją – į valdovus, mūsų Tautą.

Aš savo istoriniuose romanuose, – o ir viešuose renginiuose, pokalbiuose, Skaityti toliau

Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija (2)

Senąją ir Naująją pilis ant gretimų kalvų jungia akmeninis viadukas, pakeitęs pakeliamąjį tiltą | N.Baronienės nuotr.

Prieš 20 metų į netolimus miestus Gardiną ar Lydą Baltarusijoje važiuodavome nebent apsipirkti – kai pabosdavo eilės ir prekės savose parduotuvėse. Ir tuoj pat sukdavome ienas atgal: o ką veikti – grožėtis  sovietų karinės šlovės paminklais, klupinėti po griuvėsius pilių, kurių valdovų vardų vietiniai nė nežino? O šiandien, už vizas sumokėję, sieną įveikę ir ten nukakę, nuoširdžiai aikčiojame: Vytauto pilis! Stepono Batoro rūmai! Ir pripažįstame, kad kažin ar patys būtume galėję geriau šiais turtais  pasirūpinti nei kaimynai gudai.

Ir mūsų, ir gudų

Kiekvienas lietuvis turėtų aplankyti Lydą, Gardiną, Nesvyžių, kitus Skaityti toliau

Karaliui Mindaugui išleidžiamas grynu auksu padengtas medalis (9)

„Monetų namai“ nuotr.

Liepos 6-ąją švenčiame pirmojo suvienytos Lietuvos valstybės valdovo, kunigaikščio Mindaugo vainikavimo karaliumi šventę – Valstybės dieną.

Ta proga žymiausių pasaulio monetų kalyklų atstovė ir oficiali kolekcinių monetų ir medalių platintoja Lietuvoje UAB „Monetų namai“ pristato proginių medalių kolekciją „Didingoji Lietuva“. Pirmasis šios kolekcijos, grynu auksu padengtas, medalis skiriamas valstybės suvienytojui, vieninteliui karūnuotam karaliui Mindaugui.

Kolekcijos „Didingoji Lietuva“ medalių autorė – dailininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos bei Tarptautinės medalininkų asociacijos Skaityti toliau

Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Viduramžių Lietuvos valdovai“ (1)

A.Slapšio pav.

Kovo 11 d., antradienį, 13 val., minint Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną, Trakų salos pilyje vyks  parodos „Viduramžių Lietuvos valdovai“ atidarymas ir knygos „Viduramžių Lietuvos Viešpačiai“ pristatymas. Dalyvaus paveikslų autorius, dailininkas  Artūras Slapšys, istorikai Inga ir Tomas Baranauskai,  Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro mokslinių leidinių redakcijos vedėja Irena Stankevičienė, sutartinių giedotojų grupė Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Eurointegracija viduramžiais ir šiandien: ar sugebame mokytis iš praeities? (29)

Inga Baranauskienė

Istorija yra gyvenimo mokytoja, – taip prieš du tūkstantmečius pasakė Markas Tulijus Ciceronas, ir nuo to laiko nekas nepasakė nieko geriau. Išties, vienintelė prasmė kapstytis praeityje yra įsisavinti joje slypinčią patirtį ir prisitaikyti ją savo dabarčiai. Visiškai tapačių situacijų, aišku, nebūna nei tautų, nei atskirų žmonių gyvenimuose, bet, perpratus bendrumus ir dėsningumus, atsiranda galimybė prognozuoti ateitį ir galimas vienokių ar kitokių sprendimų ar pasirinkimų pasekmes.

Daugelis šiandieninių istoriografijos autoritetų ragina žiūrėti į Lietuvos istoriją kaip į pritapimo prie Europos arba europeizacijos istoriją. Kadangi santykių su Europa (Europos Sąjunga) problematika šiandien tikrai aktuali, toks požiūris galėtų būti netgi sveikintinas. Deja, europeizacijos paradigma sekantys istorikai į šį procesą linkę žvelgti su naiviu idealizmu – pritapimas prie Europos (ar jos politinės konjunktūros) jų koncepcijose tampa savaiminiu tikslu ir aukščiausia siekiamybe. Skaityti toliau

Baltijos regiono istoriją pristatančioje parodoje Čekijoje – Lietuvos nacionalinio muziejaus eksponatai (0)

Apeiginė lazda su briedės galva, rasta Šventosios 3-ojoje gyvenvietėje. III tūkst. pr. m. e. | Lietuvos nac. muziejaus nuotr.

Gruodžio 3 d. Moravijos krašto muziejuje buvo atidaryta tarptautinė Baltijos regiono istorijos paroda „Dievų keliai – paslaptingųjų baltų pasaulis“. Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai proga surengta paroda pristatoma antrajame pagal dydį ir glaudžiai su Lietuva bendradarbiaujančiame Čekijos mieste Brno. Moravijos krašto muziejuje šiais metais įkurtame Baltų salone bus rengiamos parodos, susitikimai ir kiti su Lietuva, Latvija bei Estija susiję renginiai.

Tarptautinės parodos tikslas – pristatyti mažai žinomą Baltijos šalių – Lietuvos, Latvijos, Estijos – kultūrą ir istoriją bei šių šalių ryšius su Čekija. Skaityti toliau

„Istorijos detektyvai“: Kas buvo leičiai, nacių generolo giminės paslaptis ir sensacinga Lietuvos vardo kilmė (25)

Mindaugo Mikulėno pieš.

Spalio 26 d., šeštadienį, 15 val. LRT TV laidoje „Istorijos detektyvai“ Virginijus Savukynas ieškos atsakymų į painius, atrodo labai skirtingus, tačiau, kaip pasirodys, tarpusavyje susijusius klausimus: Kuo pasitikėti tais, laikais, kai artimiausi giminaičiai buvo pasiruošę suvarti peilį į širdį? Kas atkeršijo už Mindaugo nužudymą? Kas sieja Gedimino pavaldinį su nacistinės Vokietijos generolu Erichu fon Manšteinu (Erich von Manstein)? Kokią Lietuvos valstybės paslaptį slepia leičių kaimų pavadinimai? Iš kur kilo Lietuvos vardas?

XIII amžiuje giminaičiai buvo ir stiprybė, ir pavojus. Jie ne tik galėjo padėti kovoje, bet ir patys smeigti durklą iš už nugaros. Skaityti toliau

Smulkiųjų kunigaikščių epocha (video) (21)

Tomas Baranauskas

Gerai žinomas faktas, kad XIII amžiuje Lietuvos istorijos šaltiniai mini daug kunigaikščių. Jei surinktume visus XIII amžiuje vardais suminėtus lietuvius, galėtume suskaičiuoti 75 Lietuvos valdančiajam elitui priskirtinus asmenis, prie jų dar galima pridėti 40 jotvingių, kelis kitų Lietuvos įtakoje buvusių baltų genčių atstovus.  Beveik visus juos galima būtų pavadinti kunigaikščiais. Didžiausių kunigaikščių grupių paminėjimai išsimėto po visą XIII amžių ir kartu paneigia mitą, esą Mindaugas kūręs valstybę, naikindamas smulkius kunigaikščius. Smulkių kunigaikščių sluoksnį Mindaugo laikais dar per anksti laidoti. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuvos Respublika ar Lietuvos Karalystė? (30)

Česlovas Iškauskas | DELFI, V.Kopūsto nuotr.

Perfrazuojant žinomą posakį apie mišką ir medžius, galima būtų tvirtinti, kad kuo giliau į istoriją, tuo daugiau nežinomųjų. O prieš 760 metų įvykęs pirmojo ir vienintelio Lietuvos karaliaus Mindaugo vainikavimas apskritai apgaubtas spėlionių ir ginčų rūko.

Tai tarsi pagrindžia savaitraščio „Veidas“ ir konsultacijų bendrovės „Prime consulting“ birželio antroje pusėje atliktų tyrimų rezultatus, pagal kuriuos Valstybės dienos ir apskritai valstybės švenčių nešvenčia apie 15 proc. apklaustųjų. Skaityti toliau

A. Patackas. Sąjūdis – „gatvinis“ ir Gedimino prospekto (86)

Algirdas Patackas

Laiminga yra karta, gyvenusi Sąjūdžiu, nes jos venose audringai sruvo svaigus gyvenimo vynas, nors ir su kartėlio prieskoniu, nes buvo konsekruotas tėvų ir senelių kančiomis. Laimingi esame tie, kurie patyrė tą nenusakomą laimės ir džiugesio jausmą, kai pasirodė, kad tai, ką buvome skaitę storose ir išmintingose istorijos knygose apie žmogaus dvasios pakilimus ir skrydžius, nebesuprantamus palikuonims,  kad tai vyksta ištikrųjų, čia ir dabar, ir tu esi šio stebuklo dalyvis ir netgi lėmėjas, nes ir nuo tavęs, mažo žmogaus irgi priklauso, ar įvyks, ar realizuosis stebuklas, palaimintas ten, aukštai, bet vykstantis čia , žemėje – čia ir dabar, tavo tėvynėje, Lietuvoje. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Lietuvių literatūros pradžios beieškant (44)

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algimantas Bučys. Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija. V.: Versus aureus, 2012. 656 p.

Knyga, apie kurią, mano galva, reikėtų nemažai kalbėti ir netgi pasiginčyti, tarsi liko beveik visiškai nepastebėta. Nepastebėta nei istorikų, nei literatūrologų, nors ir vienų, ir kitų ambicijas ji turėtų pirmiausia užgauti arba bent jau sudominti.Turiu omenyje dr. Algimanto Bučio solidų foliantą „Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Tai tarsi trilogijos trečioji, baigiamoji, dalis. Skaityti toliau

Valdovų rūmų muziejus ruošiasi įkurtuvėms (3)

Valdovų rumai |  mokslolietuva.lt nuotr.

Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų statinio A dalies statybos užbaigimo komisijai pasirašius Valdovų rūmų (A dalies) statybos užbaigimo aktą, oficialiai atkurta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų dalis, sudaranti 53 proc. viso pastato ploto. Pastato patalpas po Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo paskelbimo perims 2009 m. įsteigtas ir iki šiol kitose erdvėse veikęs Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Pasak Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus dr. Vydo Dolinsko, iškart po dalies Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų priėmimo Valdovų rūmų muziejus perims patalpų apsaugą, Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.

Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau

Z. Zinkevičius apie būsimą knygą „Lietuviai. Praeities didybė ir sunykimas“ (58)

Prof. Zigmas Zinkevičius | voruta.lt nuotr.

Šalia didžiulės senosios Lietuvos valstybės yra maža lietuvių tauta. Kaip ši tauta galėjo sukurti tokią valstybę, tirdami rašytinius šaltinius nesužinosime. Tačiau tam reikalui daug duomenų teikia istorinė (diachroninė) kalbotyra, archeologija, etnologija ir antropologija. Šie duomenys patikimesni už rašytinius šaltinius, neretai piktavalių žmonių klastojamus, be to, nušviečia tolimus laikus, kurių nesiekia rašytiniai šaltiniai. Visa tai ignoruojantys istorikai daro sau daug žalos, nes netenka pagrindo po kojomis. Šioje knygoje žvelgiama į praeitį per minėtų disciplinų „akinius“, leidžiančius pamatyti tikrąją padėtį, visai kitokią nuo dabartinės, tuo pačiu atsakyti į mums rūpimą klausimą.

Apie netrukus pasirodysiančią knygą „Voruta“ kalbasi su jos autoriumi, akademiku, prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Lietuva – monarchija? Viltys dar nežlugo… (28)

Česlovas Iškauskas | iskauskas.lt nuotr.

Tai jokia fantazija: Lietuvos Karalystės Rūmai (LKR) egzistuoja. Rekvizituose galima rasti net jų adresą, telefoną, nuorodą Lietuvos monarchistų judėjimo (LMJ) svetainėje ir šios asociacijos prie Vilniaus miesto savivaldybės vadovo – LKR senato maršalo Stanislovo Švedarausko pavardę.

LKR buvo įkurta prieš keletą metų, o pernai lapkritį Vokietijos ambasados Vilniuje ir šios nevyriausybinės organizacijos pastangomis buvo surengtas kunigaikščio Inigo fon Uracho – Uracho hercogo Viurtenbergo grafo Fridriko Vihelmo fon Uracho (Frydrich Wilhelm von Urach) anūko – antrasis vizitas Lietuvoje.

Vizitas praėjo gana pompastiškai, ir LKR su „šimto dienų valdovo“ palikuonimi Signatarų namuose pasirašė pretendento į Lietuvos Karalystės sostą sutartį. Nuo pirmojo apsilankymo Lietuvoje 2009 m. save vadinantis Mindaugu II Skaityti toliau

Su kny­gos „ply­ta“ ran­ko­je – is­to­ri­jos re­konst­ra­vi­mas šiuo­lai­ki­niam te­at­rui (0)

Ar­vy­das Juo­zai­tis. Gy­vų­jų te­at­ras. Is­to­ri­nių as­me­ny­bių dra­mos. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 485 p.

Pra­ėju­sių me­tų gruo­džio 3 d. Ra­šy­to­jų klu­be bu­vo pri­sta­ty­tas Ar­vy­do Juo­zai­čio dra­mų rin­ki­nys „Gy­vų­jų te­at­ras“. Tai la­bai so­li­di be­veik 500 pus­la­pių dra­mi­nės kū­ry­bos kny­ga, to­kių šio žan­ro lei­di­nių Lie­tu­vo­je se­niai nė­ra bu­vę, to­dėl jos pa­si­ro­dy­mą rei­kė­tų lai­ky­ti svar­biu mū­sų kul­tū­rai įvy­kiu.

Še­šių žir­gų trau­kia­ma ka­rie­ta

Kny­ga yra net še­šių dra­mų, la­bai skir­tin­gų ir vie­na už ki­tą la­biau trau­kian­čių skai­ty­ti, vi­su­ma. Skaityti toliau

T. Baranauskas. 2013-ųjų metų Lietuvos istorijos jubiliejai (31)

Mindaugas. Dail. Arūnas Slapšys, 2012 m.

Kalendorinės sukaktys dažnai mums suteikia progą suaktualinti sau vieną ar kitą istorijos epizodą. Antai 2009-aisiais vienu svarbiausių įvykių, apie kurį buvo rašomi straipsniai, mokslinės ir grožinės knygos buvo tapęs pirmasis Lietuvos paminėjimas istorijos šaltiniuose ir su juo susijusi šventojo Brunono misija baltų žemėse.

Praėjo metai ir šį, rodėsi, svarbiausią Lietuvos istorijos įvykį (kaip apie jį buvo kalbama) visi užmiršo, eilinių jo metinių nebeprisimena. Paaiškėjo, kad 1918 m. vasario 16-osios aktas vis dėlto buvo svarbesnis. Labiau pasisekė 1253 m. vasarą įvykusiam Mindaugo karūnavimui, kurio minėjome ne tik 750 metų jubiliejų prieš 10 metų, bet minime ir kasmet. Skaityti toliau

Prof. Z.Zinkevičius apie Lietuvos praeities didybę ir sunykimą (24)

Akad. prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius

Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu ZINKEVIČIUMI, parengusiu spaudai knygą Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas, kurioje  pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei žymiausio Lietuvoje kalbos mokslo specialisto išvados

Taigi įvardykime, kas buvo baltai arba kur buvo baltų pasaulis?

Naujausi hidronimijos tyrimo duomenys rodo, kad priešistorinė rytinė baltų gyvenamo ploto riba vestina per Volgos, Maskvos ir Okos aukštupius, Skaityti toliau