Šeštadienis, 21 lapkričio, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

Anykščiai sieks atstatyti Vorutos pilį

www.alkas.lt
2015-12-30 15:41:52
176
PERŽIŪROS
13
Anykščiai sieks atstatyti Vorutos pilį

Anykščių rajono sav. nuotr.

Anykščių rajono sav. nuotr.
Anykščių rajono sav. nuotr.

Kaip rašo „Lietuvos žinios“, 2017 metais turėtų iškilti iš medinių rąstų pastatyta Vorutos pilis.

Rajono meras Kęstuts Tubis teigė, jog rūpintis XIII amžiaus pilies statybomis jį skatina noras padaryti šį kraštą dar patrauklesnį ir patiems anykštėnams, ir svečiams.

Voruta (arba Varuta) – Volynės metraštyje apie 1251 m. paminėta lietuvių pilis, kurioje Livonijos ordino kariuomenės dalinio remiamas Mindaugas apie 1251 m. vidurį apsigynė nuo vidaus kare prieš jį kovojusių lietuvių kunigaikščių ir jiems talkinusios Haličo-Volynės valstybės kariuomenės. Dalies istorikų laikoma svarbiausia ar viena svarbiausių Mindaugo rezidencijų, tyrinėtojų mėgėjų − Mindaugo laikų Lietuvos sostine.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Per Anykščius vandeniu, dviračiu ir pėsčiomis

ALKO TURINYS

Pastabos 13

  1. Bartas says:
    prieš 11 metų

    O aš už . Tegu anykštėnai pastato Varutos pilį. Kur nors prieniškiai Pilėnų pilį. Žemaičiai lai pastato dar daugiau pilių . Panemunės gyventojai taip pat. Ar gi nebus Lietuva išskirtinė , nepakartojama. Atvažiuos kryžiokų palikonys, o mes jiems rodom (už eurus), kad štai jūsų protėviai, atėję atsigerti mūsų kraujo, gavo galą prie šitų pilių. Jie “dzimakratiški”, jiems gražu, mums pinigai .

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      prieš 11 metų

      Šiaip tai ir pilies-muziejaus darbuotojai galėtų būti apsirengę kažkaip pagoniškai ?

      Atsakyti
      • Bartas says:
        prieš 11 metų

        Taip , taip už “eurus” vietiniai (aborigenai) galėtų apsirengti ir lietuviškai (o ne – pagoniškai. Šūdinas lietuviškumo apibūdinimas).

        Atsakyti
        • lyvis says:
          prieš 11 metų

          Šiaip šioje svetainėje galima skelbti stribus kurie žemina Lietuvą Bartas, tikras lietuvis ir kt. lyvis

          Atsakyti
          • Bartas says:
            prieš 11 metų

            Kadangi “lyvis” manę įsiutinai , tai tada skelbdamas “skrebų” eilutę įsirašyk save , pvz: šeštu nr. Ar negerai?

        • Pakirkšnutė says:
          prieš 11 metų

          Iš tiesų Pagonis – tai žodžio lietuvis sinonimas, kilęs iš slavų. Juk visi žinome, kad nuo seno lietuvių Ženklas buvo Baltas Vytis, o slaviškai tai reiškė – Pogonia. Ir senovės slavai, vos pamatę artėjančius lietuvių pulkus su Vyčiu ant iškeltų vėliavų, išsigandę imdavo paniškai šaukti „Pogany!“ Vėliau vakarų metraštininkai, nesupratę nei slaviškai, nei lietuviškai, sutapatino tą žodį su lietuvių išpažintu Tikėjimu. Nors iš esmės nelabai daug jie ir klydo, nes lietuvius į mūšį lydėdavo jų Dievai,

          Atsakyti
          • Bartas says:
            prieš 11 metų

            Nieko nesuprantu ir nežinau kuo tikėti. Vienur rašo ,kad iš lotyniško – paganum – kilo įžeidžiantis , žeminantis kaimiečio , tuo labiau “tamsaus” LIETUVIO pavadinimas. O pats dabar sakai , kad iš slaviško.

  2. Vilna says:
    prieš 11 metų

    Kur stovėjo Vorutos pilis istorijos mokslui nėra žinoma. Regis, metraščiuose yra vienas variantas, kai rašoma Boruta. Taigi vietoje ‘V’ rašoma ‘B’. Tačiau lenk. boruta “velnias”. Taigi gali būti, kad slavų metraštininkų Vilnius palaikytas reiškiančiu “velnias” ir išverstas į lenk. “boruta”. Vėliau pereinant prie kirilicos lot. ‘B’ metraštininkų perskaitytas rus. ‘Vė’, taip iš lenk. vertinio Borutos, reiškusio velnias-Vilnius, šaltiniuose atsirado Voruta. Kad Mindaugo pagrindinė pilis, o tikriausiai kartu ir visų to meto lietuvių (baltų) pagoniška šventykla, galėjusi būti ant prie Anykščių esančio Šeimyniškėlių piliakalnio gali patikėti tik to meto gyvenimo padėties, pagoniškumo neįsivaizduojantys asmenys. Beje, apie Vorutą galimai buvusią kartu pilimi ir pagoniška šventykla netiesiogiai bylotų ir toks faktas, kad Mindaugas nusprendė su savais mūšio lauke prie pilies nesikauti, o su kariuomene įžengti į Vorutos pilį-šventyklą, kurioje tikėtina, kad pagal lietuvių (baltų) pagonišką paprotį ‘muštis’ tarp savęs nebuvo galima (tas faktas be jokių paaiškinimų, kad Mindaugas nusprendė pulkais vieni prieš kitus nesikauti, o įžengė į Vorutos pilį, pažymėtas ir metraščiuose). Tai galima suprasti ir taip, kad Mindaugas čia elgėsi protingai saugodamas savųjų gretas. Beje, tokio papročio namo viduje nesimušti prototipas lietuvių subuvimuose yra išlikęs iki šiol – muštis namo patalpoje, gal net kieme nedera – einama į lauką, už kiemo ribos (tvoros)… Čia būtų vienas iš argumentų, kad Voruta yra Vilnius.

    Dėl išdėstytų aplinkybių Anykščių atstatomos pilies ant Šeimyniškėlių piliakalnio pavadinimas Vorutos vardu būtų Lietuvos istorijos, istorinio paveldo profanacija. Taigi ant Šeimyniškėlių piliakalnio atstatomą pilį vadinti Vorutos vardu neturėtų būti leista, Anykščiai patys neturėtų tai daryti…

    Atsakyti
    • lyvis says:
      prieš 11 metų

      Vorutos pilies paslaptis atsiskleidžia paprastai tai Kauno pilis. Voruta skaidosi į Vo + ruta. Vo anglų kalboje mot giminė vomen – moteris ir miestas Kaunas yra antro luomo mot giminė. Žodis rūta tai mot giminės mitologinė gėlė. lyvis

      Atsakyti
    • Vilnai nuo pasipiktunusio skaitytojo says:
      prieš 11 metų

      Profanacija yra jūsų šitas nusišnekėjimas. Kada gi alko ura-patriotai-pagonys (kurie apie pagonybę supranta tik tai, ką patys susigalvoja) pradės skaityti ką nors? O ne iš galvos traukti kažkokį minčių srautą…
      Kai iš galvos išgaruos etanolis, tuomet galėsite nueiti iki bibliotekos ir paskaityti (už ir prieš – be šaltinių, nes bus per sunku originalą skaityti):
      Baranauskas T. Anykščių medinė pilis. Anykščiai, 2015[2], 16 p.; Baranauskas T. Kur buvo Lietuvos žemė? Lituanistica, 2002, nr. 2(50), p. 3–18; Baranauskas T. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius: Vaga, 2000, 317 p.; Baranauskas T. Vorutos pilis. Mūsų praeitis, 2001, t. 7, p. 43–70; Baranauskas T., Zabiela G. Mindaugo dvaras Latava. Lietuvos istorijos metraštis. 1997 metai, 1998, p. 21–40; Gudavičius E. Mindaugas. Vilnius: Žara, 1998, 356 p.; Gudavičius E., Lesmaitis G. Dėl Šeimyniškėlių „Vorutos“ ir Latavos dvaro. Kultūros barai, 2000, nr. 8-9, p. 74–78; Gudavičius E., Lesmaitis G. Dėl Šeimyniškėlių „Vorutos“ ir Latavos dvaro. Kultūros barai, 2000, nr. 10, p. 76–80; Lesmaitis G. Apie Vorutos paieškas XIX a. Voruta, 1997, vasario 1-6, nr. 6(287), p. 13; Lesmaitis G. Apie Vorutos paieškas XX a. pradžioje. Voruta, 1997, kovo 8-14, nr. 10, p. 14; Lesmaitis G. Trečiasis Vorutos paieškų etapas. Voruta, 1997, balandžio 12-18, nr. 14(296), p. 15; Lesmaitis G. Voruta: ką kalba faktai? Voruta, 2000, Nr. 17-18 (443-44), p. 1; Lesmaitis G. Vorutos bylos pabaiga? Voruta, 1998, spalio 24, nr. 39(369), p. 5; Dubonis A. Lietuvos didžiojo kunigaikščio leičiai. Iš Lietuvos ankstyvųjų valstybinių struktūrų praeities. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 1998, 169 p.; Baronas D. Perkūno šventykla Vilniuje. Senų mitų ir naujų mokslinių faktų tyrimų nedremė. Naujasis Židinys-Aidai, 2012, nr. 7, p. 442–447; Batūra R. XIII a. Lietuvos sostinės klausimu. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija, 1966, t. 1 (20), p. 141–165; Gudavičius E. Miestų atsiradimas Lietuvoje. Vilnius: Mokslas, 1991, 93 p.; Katalynas K. Vilnius XIII amžiuje. Mitai ir faktai. Vilniaus miesto istorijos skaitiniai. Sud. Eugenijus Manelis, Romaldas Samavičius. Vilnius: „Vilniaus knyga“, 2001, p. 48–58; Katalynas K. Vilniaus plėtra XIV – XVIII a. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2006, 208 p.; Vaitkevičius G. Vilniaus įkūrimas. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2010, 125 p.

      Čia Vilniaus/Vorutos/”sostinės” problemos “įvedimui”. Sėkmės skaitant!

      Atsakyti
      • Vilna says:
        prieš 11 metų

        Jupiteri, tu pyksti, -vadinasi esi neteisus…
        Klausimas tik, iš kurios galvos “etanolis turės išgaruoti”. Greičiau – iš piktojo…

        Atsakyti
        • Vilnai nuo pasipiktinusio skaitytojo says:
          prieš 11 metų

          Mano “pyktis” yra akademinis pyktis, o ne emocinis, vedantis prie destrukcijos. Labai sunku rimtai skaityti komentarus, kurie dvelkia humoru, bet žmonės rašo rimtais veidais. Bet kai perskaitysite šį Vorutos/Vilniaus problemų istorijos ir archeologijos pradžiamokslį, tuomet, Vilna, leisimes į rimtesnes diskusijas, nes vien iš savų samprotavimų išvados nedaromos. Sėkmės.

          Atsakyti
  3. Vilna says:
    prieš 11 metų

    Visgi dėl kitų komentarų skaitytojų dėmesio derėtų pridurti, kad čia pateikti samprotavimai, jog Šeimyniškėlių piliakalnyje stovėjusią pilį nėra rimtesnio pagrindo vadinti Vorutos pilimi, yra padaryti įvertinus tai, kas Lietuvos istoriniais klausimais yra rašoma tiek apskritai, tiek čia man atsakiusiojo (replikavusiojo) vardinamoje literatūroje dėl Vorutos pilies vietos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto:

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tyrimas parodė, kiek pinigų lietuviams lieka mėnesio pabaigoje
  • Lietuva prisideda prie pasaulio vandenynų gyvybės išsaugojimo
  • Duomenų vis daugiau, bet ar tampame protingesni? Mokslininkas įspėja apie klaidingas išvadas
  • Nutrauktos studijos – dar ne pralaimėjimas: universitetas siūlo kitą kelią

Kiti Straipsniai

Meninė Ukrainiečių istorijų tako Anykščiuose vizualizacija su pasakojimų stendais prie upės

Anykščiuose atvertas Ukrainiečių istorijų takas – 30 karo pakeistų likimų

2026 10 25
2025 m. „Pakeleivingių“ šventės spektaklio scena: aktorių būrys vaidina scenoje

Į Anykščius sugrįžta „Pakeleivingi“ – aštuoni profesionalių teatrų spektakliai

2026 10 08
Lietuvos valdovų apsisprendimą dėl krikšto vaizduojanti iliustracija

R. Dilius. Lietuvos krikštijimo(si) keliai ir klystkeliai

2026 09 09
Naktigonė

Anykščiuose vyks tradicinė naktigonė!

2026 08 04
Karalius Mindaugas ir Rasos šventės ugnys

J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas

2026 07 06
Lietuva - meteoras

R. Dilius. Imperija meteoras

2026 04 05
Milda Telksnytė, Vygandas Račkaitis | T. Kontrimavičiaus nuotr.

R. Vanagas. Rekviem tyliam rašytojui

2025 11 15
Meškonys

Sukanka 20 metų, kai Struvės geodezinio lankas įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą

2025 09 27
Kazys ir Ligita Morkūnai

Vienintelis Lietuvoje, o gal ir Europoje – Pintinių muziejus

2025 09 04
Antanas Baranauskas. | P. Kotsovskio nuotr. 1897 m.

Kviečiama siūlyti nusipelniusius gauti Antano Baranausko literatūrinę premiją 

2025 09 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Naivus klausimas apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Kęstutis K.Urba apie Prezidentas dalyvavo „Norinčiųjų koalicijos“ susitikime dėl Ukrainos
  • +++ apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
  • Naivus klausimas apie Prieš 106 metus apgynėme Lietuvą: šeštadienį – savanorių atminimo kelias ir konferencija Kernavėje
Kitas straipsnis
Šiaurės pašvaistė Lietuvoje 2013-03-18 | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar šiąnakt sulauksime prognozuotos šiaurės pašvaistės?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI | termogaminiai.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai