Žymos archyvas: LRA

Latvijos Saeimos rinkimus laimėjo prorusiška „Santarvės centro“ partija (0)

Latvijos Saeima | saeima.lv nuotr.

Nors rinkėjų apklausos rodė, kad spalio 4 d. Latvijoje vykusius Saeimos rinkimus laimėjo valdančiosios koalicijos pagrindinė centro dešinioji partija „Vienybė“ o kairysis prorusiškasis „Santarvės centras“ liko antroje vietoje, tačiau šiandien Centrinei rinkimų komisijai (CVK) paskelbus išankstinius duomenis paaiškėjo, kad pirmauja kairioji prorusiška „Santarvės centro“ partija nedideliu atotrūkiu aplenkusi dvi centro dešinės partijas – „Vienybę“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjungą (ZZS).

Išankstiniai duomenys rodo, kad „Santarvės centras“ užsitikrino 208 522 balsus, arba 23,26 %, Skaityti toliau

K.Garšva. Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs ultimatumą Lietuvai (7)

Alkas.lt asociatyvinė nuotr.

Lenkijos revanšistai ir tomaševskininkai pagerbs prieš 74 metus Lenkijos pareikštą Lietuvai ultimatumą.Tą dieną jie rengia eitynes, mitingą ir eilinę Seimo rinkimų repeticiją, apgaudinėdami savo tautiečius, esą Lietuva nori juos „sulietuvinti“.

Vilniaus rajono savivaldybės sekretorė Renata Cytacka kalba Lietuvos lenkų vardu, kviečia „ginti lenkų švietimą“, „mūsų vaikų ateitį“ ir atšaukti Švietimo įstatymo keturis punktus:

1. Baigiamojo lietuvių kalbos egzamino kaip gimtosios ir valstybinės kalbos suvienodinimą, taip diskriminuojant pusę lietuviškose mokyklose besimokančių lenkų, kuriems reikalavimai būtų didesni. Skaityti toliau

ESBO komisaras ieško ir randa „tam tikrų neaiškumų susijusių su Švietimo įstatymu“ (14)

K.Volebekas ir D.Grybauskaitė | lrp.lt nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė priėmė Lietuvoje viešintį ESBO komisarą tautinių mažumų klausimais Knutą Volebeką. Susitikime buvo aptarta Lietuvoje gyvenančių tautinių mažumų padėtis, kitų šalių patirtis, ESBO vaidmuo skatinant visuomenės integracijos procesus.

Po susitikimo su Prezidente K.Volebekas pažymėjo, kad esama tam tikrų neaiškumų, susijusių su Švietimo įstatymu, kuriuo nepatenkinta šalies lenkų mažuma ir sakė tikįs, kad išeitis bus rasta, – praneša BNS ir cituoja šio aukšto ES valdininko žodžius:

„Manau, esama tam tikrų neaiškumų, susijusių su Švietimo įstatymu, kadangi jis buvo neseniai priimtas, bet per pokalbius su švietimo ministru, ministerijoje yra atvirumas dėl šio įstatymo įgyvendinimo. Skaityti toliau

K.Garšva. Nuolaidos lenkams negerina santykių su Lietuvos piliečiais (17)

Skelbiame Hab. dr. Kazimiero Garšvos pasisakymą iš  rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusios konferencijos  „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtos pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Dabartines problemas aš suskirsčiau į 10 dalių. Pirmoji būtų Lenkijos santykiai su Lietuvos Respublika. Kadangi strateginis  partneris nepripažįsta okupacijos, kišasi į respublikos reikalus, panašiai šiek tiek  kaip prie rusų, Skaityti toliau

R.Maceikianecas. Savaitraščio „Przegląd“ redakcijai. Tai ne pokyčiai, tai tęsinys (3)

Ryšardas Maceikianecas

Jano Vidackio tezių išeities tašku yra teiginys, kad paskutinysis, be Lietuvos valdžios kvietimo, Donaldo Tusko vizitas mūsų šalyje ir jo nediplomatiškas pasisakymas per mišias Vilniaus Šv. Teresės bažnyčioje deda kryžių ant ligšiolinės teisingos Lenkijos politikos Lietuvos valstybės ir Lietuvos lenkų atžvilgiu. Ir kad J.Vidackis buvo vienas iš minėto Lenkijos premjero vizito Vilniuje koncepcijos architektų.

Laikas kaip tik tinkamas diskutuoti šiomis temomis. Nes manome, kad tai, kaip elgiasi Lietuvos ir Lietuvos lenkų atžvilgiu dabartinė Lenkijos valdžia, naudodama Vilnių Skaityti toliau

K.Garšva. 90-oji Vilniaus diena (1)

dr. Kazimieras Garšva, Voruta.lt nuotr.Skelbiame „Vilnijos“ draugijos pirmininko dr. Kazimiero Garšvos kalbą pasakytą konferencijoje Seime „Vilniaus diena: palaikome Lietuvos Respublikos teritorijos vientisumą“, skirtoje Vilniaus dienai paminėti, 2011 m. spalio 10 d.

1921 m. spalio 9-ąją pirmojoje Lietuvos Respublikoje pradėta minėti Vilniaus diena kaip sostinės netekties ir būsimo atgavimo diena. Tą dieną 1920 m. Lenkijos kariuomenė okupavo ilgaamžę istorinę Lietuvos sostinę Vilnių ir jo kraštą. Skaityti toliau

J.Panka. Tūkstantis „auksinių“ už vaiką! Kas daugiau? (15)

Lietuvių liaudis turi gerą patarlę: įleisk kiaulę į bažnyčią – ant altoriaus užlips. Kaip sakoma nei iš patarlės, nei iš dainos žodžių neišmesi. Turbūt labiausiai tie žodžiai šiuo metu tinka Lietuvos ir Lenkijos santykiams. Aišku, ši tema jau valkiota ir nuvalkiota, bet kai įvykiai vystosi su tokiu neregėtu pagreičiu, tylėti nebeišeina.

Kad Rytų Lietuvoje klesti nesąžininga konkurencija tarp lenkiškų ir lietuviškų mokyklų seniai žinomas faktas. Lenkų rinkimų akcija turėdama absoliučią daugumą Šalčininkų ir Vilniaus rajonų savivaldybėse savo rankose turi daugybę poveikio svertų. Skaityti toliau

Ž.Miškinytė. Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė (4)

Į planuotą penkių tūkstančių Lietuvos lenkų mitingą 2011 m. rugsėjo 23 d. ir vėl susirinko tik apie 2 000 autobusais iš Vilniaus rajono atvežtų mokinių bei pavienių šeimų su vaikais. Atvykę dalyviai organizatorių buvo palydėti į „stop“ juosta aptvertą žolyno teritoriją už Seimo mašinų stovėjimo aikštelės.

Organizatoriai taip pat išdalijo plakatus susirinkusiems mokiniams, prieš prasidedant mitingui kelis kartus buvo raginama nepamiršti jų iškelti. Skaityti toliau

G. Songaila: antilietuvišką ir antivalstybinį frontą palaiko dviejų kaimyninių valstybių politikai ir kitos tarnybos (29)

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Šiandien rugsėjo 23 d. prie Seimo pirmą kartą po 2009-ųjų sausio 16-osios riaušių Lietuvos lenkų rinkimų akcijai inicijuojant lenkų tautinės mažumos atstovų protesto mitingą dėl Švietimo įstatymo. Ta proga prie Vilniaus rajono savivaldybės Partijos Tvarka ir teisingumas atstovai ruošiasi  mitinguoti atkreipdami visų vilniečių bei rajono savivaldybės dėmesį į grėsmę, iškilusią lietuviškoms mokykloms Vilnijos krašte.

Šiandien Seimo narys Gintaras Songaila išplatino pareiškimą dėl šių abiejų rengiamų mitingų. Skelbiame šį dokumentą: Skaityti toliau

G.Songaila. Iššūkiai valstybės vientisumui: prieš dvidešimt metų ir šiandien (33)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Skelbiame Gintaro Songailos pranešimą, perskaitytą rugsėjo 21 d. Lietuvos Respublikos Seime vykusioje konferencijoje „Iššūkiai valstybės vientisumui prieš dvidešimt metų ir šiandien“, skirtoje pietryčių Lietuvos problemoms aptarti.

Šio pranešimo vienas iš tikslų – trumpai pristatyti prieš dvidešimt metų vykusius įvykius, kai nuo atsikuriančios Lietuvos valstybės buvo mėginama atplėšti jos rytinę dalį, paimant ir pačią sostinę į reples ir taip žlugdant valstybės atkūrimą – ne tik jos vientisumą, bet ir pačią Nepriklausomybę. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Lenkijos premjeras tęsia „kryžiaus karą“ prieš Lietuvą (54)

Donaldas Tuskas ir Krokuvos metropolitas kardinolas Stanislavas Dzivišas | PAP/P.Supernako nuotr.Sekmadienį, rugsėjo 4 dieną į Palangą, su 16 lenkų žiniasklaidos atstovų svita, atvyko Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas (Donald Tusk). Jį pasitiko Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius. Po susitikimo su A.Kubiliumi ir spaudos konferencijos Palangoje D.Tuskas išvyko į Vilnių pasimelsti šv. Mišiose Aušros Vartuose.

D.Tuskas apie savo vienos dienos vizitą į Lietuvą paskelbė po penktadienį, rugsėjo 2 d. Vilniuje įvykusio lenkų tautinės mažumos mitingo nukreipto prieš naująjį Lietuvos Švietimo įstatymą. Lenkijos premjeras ketina susitikti su Lietuvos lenkų atstovais. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus (9)

D.Tuskas | A.Didžgalvio nuotr.

Palangoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Andrius Kubilius ir Donaldas Tuskas sutarė sukurti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų naująjį Lietuvoje įsigaliojantį Švietimo įstatymą, kuris numato platesnį mokymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose.

Po Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta naujajam Švietimo įstatymui aptarti, paskelbta apie sprendimą sukurti ekspertų darbo grupę, kuri turėtų nagrinėti ne tik Lietuvoje gyvenančių lenkų keliamas problemas, bet ir kaimyninėje šalyje gyvenančių lietuvių. Skaityti toliau

V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi (23)

Vytautas Landsbergis | DELFI, Š.Mažeikos nuotr.

Vardų ir pavardžių rašyba asmens dokumentuose ir Lietuvoje gali tapti tarptautinė, tačiau tokiu atveju Lietuvos lenkai atrodytų traktuojami kaip svetimtaučiai, kaip ir mūsų šalyje gyvenantys vokiečiai ar prancūzai. Tokios nuomonę interviu DELFI išsakė europarlamentaras, pirmasis faktinis valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, rugsėjo 1-ąją apsilankęs pietryčių Lietuvoje ir dalyvavęs dvikalbėse mišiose.

„Be abejo, pavardžių rašyba būna tarptautinė, ir užsieniečiams jų pavardės galėtų būti rašomos taip, kaip jų kilmės valstybėje. Skaityti toliau

G.Paviržis. Ko siekė konferencija? (3)

Gediminas Paviržis | chessfed.lt nuotr.

Kaip ir dera, 2011-08-25 Kultūros ministerijos organizuotoje mokslinėje – praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“ išleista programėlė, joje numatyti pranešėjai, jų pasisakymų temos, laikas diskusijoms, rezoliucijos priėmimas.

Visgi, tokia rimta konferencija buvo labai mažai reklamuota, susidarė vaizdas, kad joje dalyvavo tik kviestiniai arba atsitiktinai apie ją vieni per kitus sužinoję asmenys. Neabejoju, kad Vilniuje vasaros metu, galima be vargo ir papildomų lėšų tokiai konferencijai rasti didesnę ir reprezentatyvesnę vietą, o ir dalyvių nestigtų, jei būtų apie tai tinkamai pranešta. Skaityti toliau

Visuomeninės organizacijos sveikina rugsėjo 1-osios proga ir smerkia Lenkų rinkimų akcijos veiksmus (2)

knypava.lt nuotr.Rugsėjo 1-osios proga keturios visuomeninės organizacijos išplatino bendrą pareiškimą-sveikinimą su mokslo metų pradžia:

SVEIKINAME SU NAUJŲ MOKSLO METŲ PRADŽIA.

Mokslo metų pradžia visiems yra didelė šventė. Skaityti toliau

V.Tomaševskis į politinę kovą kviečia ir vaikus (video) (16)

V.Tomaševskis ir J.Narkevičius | delfi.lt A.Solomino nuotr.Mitingu ir streikais grasinantys Lietuvos lenkų atstovai į politines kovas įtraukia ir moksleivius. Šie kviečiami neiti į pamokas, keletas tautinių mažumų moksleivių trečiadienį buvo Seime, kur spaudos konferencijoje klausėsi Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus bei europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio skundų dėl esą bloginamos tautinių mažumų situacijos.

V.Tomaševskis: mano sūnus dalyvaus streike

Europos Parlamento narys, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) pirmininkas V.Tomaševskis ironizavo, kad situacija kaip sovietmečiu Skaityti toliau

Lenkai rengiasi mitingui prie Prezidentūros ir streikui (4)

Rugsėjo 2-ąją prie Prezidentūros ruošiamasi mitingui – čia Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumas ketina protestuoti prieš rugsėjo 1-ą įsigaliojantį Švietimo įstatymą. Kartu ruošiamasi streikui – nuo rugsėjo 2 d. raginama neiti į pamokas.

Kaip teigiama išplatintame pranešime, bus mitinguojama prieš priverstinį dvikalbio mokymo tautinių mažumų mokyklose įvedimą, gimtosios ir valstybinės lietuvių kalbos mokymo programos bei egzamino suvienodinimą bei prieš mokyklų su mokomąja valstybine kalba protegavimą tautinių mažumų mokyklų sąskaita. Skaityti toliau

Seime įvyks J.Narkevičiaus spaudos konferencija tautinių mažumų švietimo klausimu (audio) (tiesioginė transliacija nuo 12 val.) (5)

Jaroslavas Narkevičius | www.15min.lt

Rugpjūčio 31 d. 12 val.  Seimo spaudos konferencijų salėje įvyks Seimo nario Jaroslavo Narkevičiaus spaudos konferencija „Dėl tautinių mažumų švietimo“. Šių metų kovo 17 d. Seimas priėmė naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, jog nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos. Priimtame įstatyme taip pat numatyta, Skaityti toliau

A. Butkus. Nesolidari baltiškoji Lietuva (I) (13)

Alvydas Butkus

Sakoma, draugą pažinsi nelaimėje. Plykstelėjus diplomatiniam skandalui su Austrija, Lietuva netruko sulaukti solidaraus Latvijos ir Estijos palaikymo.

Abi šios šalys buvo pirmosios, stojusios Lietuvos pusėn; jos neapsimetė neutraliomis stebėtojomis ir netvirtino, jog kilęs konfliktas yra išimtinai Lietuvos ir Austrijos reikalas.

Konflikto laikas sutapo su anksčiau numatytu Latvijos prezidento Andrio Bėrzinio vizitu į Lietuvą (kai kas teigia, kad M. Golovatovo sulaikymas Austrijoje buvo Kremliaus Skaityti toliau

A.Akstinavičius. Dėl tautinių mažumų politikos ir Lietuvos-Lenkijos santykių (15)

Arvydas Akstinavičius

1. Istorinės realijos

Lietuvoje nuo seno gyvena įvairių tautų žmonės, kurių protėviai Lietuvoje apsigyveno įvairiais Lietuvos istorijos tarpsniais dėl įvairių istorinių aplinkybių ir priežasčių. Lenkai, žydai, rusai, gudai, karaimai, totoriai, latviai, vokiečiai bei kitų tautų mažesnės ar didesnės etninės grupės Lietuvoje gyveno ir sovietinės okupacijos metais, ir po nepriklausomybės atstatymo. Visa eilė istorinių aplinkybių lėmė tai, kad didžiausias Lietuvoje gyvenančių kitataučių etnines grupes sudaro lenkai ir rusai, Skaityti toliau

L. Kojala. Ne Lietuvos lenkų bei lietuvių, bet LLRA ir Lietuvos konfliktas (10)

Linas Kojala

Politikai mėgsta pabrėžti, kad atkūrusi nepriklausomybę bei įtvirtinusi demokratiją Lietuva privalo ne tik spręsti savo problemas, tačiau ir padėti šiuo duobėtu, bet vieninteliu keliu žengti kitoms valstybėms.

Deja, pastarųjų mėnesių įvykiai Vilniaus rajone parodė, kad mūsų valdžiai iškyla bėdų įgyvendinant demokratinius principus bei sprendžiant jautrius klausimus, susijusius su tautinių mažumų gausiai gyvenamomis teritorijomis. Skaityti toliau

A.Eigirdas. Valdančioji koalicija Vilniuje: sveiko proto beieškant (8)

Arūnas Eigirdas, K.Vanago.nuotr.

Liberalų sąjūdžio rinkiminis šūkis – „Sveiko proto dešinieji“ – kelia šypseną, tačiau norom nenorom pradedi svarstyti, kiek to sveiko proto dar liko Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderiams Vilniaus mieste linkusiems sudaryti koaliciją su Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“.

Siūloma į galimą koaliciją su V.Tomaševskio bloku žvelgti pragmatiškai. O aš siūlau pirmiausia į tai pasižiūrėti iš politologinių pozicijų.

Lietuvos piliečių lygias teises užtikrina ir gina Valstybė. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar bus Lietuvoje lenkų autonomija? (10)

Šalcininkai, lenkų remiančių Lietuvos nepriklausomybę mitingas prieš autonomininkus | Archyvinė nuotr.

Lenkijos ir Lietuvos santykiai visada buvo jautrūs. Kaip tame lakiame posakyje: nuo meilės iki neapykantos – vienas žingsnis. Nuo 1579 m. pasirašytos Liublino unijos iki šių dienų tautinių santykių – štai tas ilgas ir prieštaringas mūsų valstybių sugyvenimo kelias, kuris kai kam pastaruoju metu vėl rodosi ne rožėmis klotas.

Naujas diskusijas paskatino buvęs tautininkų lyderis Gintaras Songaila, kuris Alkas.lt portale prisiminė 1990-1991 m. aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „Tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ ir įtarė esant tokios autonomijos atgaivinimo apraiškų šiandien, Skaityti toliau

G.Songaila: Ar Lenkijos politika jau Kremliaus rankose? (18)

Gintaras Songaila | lrs.lt nuotr.

Artėjančios Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos proga Alkas.lt portalo redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina Seimo narį Gintarą Songailą apie Lietuvos lenkų politikų veiklą bei Lietuvos – Lenkijos santykius po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir šiandien.

Jonas Vaiškūnas: Artėja Kovo 11-oji. Prisiminkime tuos laikus, kai Lietuvos Sąjūdis Aukščiausiojoje  Taryboje-Atkuriamajame Seime siekė Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimo, telkė tautą atkuriamos valstybės gynimui, rūpinosi sovietinės kariuomenės išvedimu ir tuo pat metu turėjo kurti naujos valstybės institucijas. Skaityti toliau