Ž.Miškinytė. Lenkų rinkimų akcijos mitingas: rinkiminiai šūkiai ir tikrovė

Į planuotą penkių tūkstančių Lietuvos lenkų mitingą 2011 m. rugsėjo 23 d. ir vėl susirinko tik apie 2 000 autobusais iš Vilniaus rajono atvežtų mokinių bei pavienių šeimų su vaikais. Atvykę dalyviai organizatorių buvo palydėti į „stop“ juosta aptvertą žolyno teritoriją už Seimo mašinų stovėjimo aikštelės.

Organizatoriai taip pat išdalijo plakatus susirinkusiems mokiniams, prieš prasidedant mitingui kelis kartus buvo raginama nepamiršti jų iškelti. Apie 12 metų amžiaus vaikai, laikantys plakatą, ant kurio parašytas šūkis lenkų kalba, žurnalistų paprašyti pasakyti, ką reiškia užrašas, jį perskaitė, tačiau išversti į lietuvių kalbą nemokėjo. Renginiui įpusėjus, mokiniai nedideliais būreliais vis išeidavo iš aptvertos teritorijos, o paklausti, kodėl nepasilieka, atsakė, jog jiems nelabai įdomu, mokytojai juos paragino atvykti, tačiau jie labiau norėtų pasivaikščioti po Vilnių. Toliau nuo renginio, prie Seimo rūmų, ant suoliukų sėdėjo kelios dešimtys lenkiškai kalbančių jaunuolių, greičiausiai tokiu pat būdu auklėtojoms nematant pasitraukę iš mitingo.

Mitinge susirinkusiems atstovavo įvairūs lenkų profsąjungų bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai, sakantys kalbas iš tribūnos. Jie skelbė, jog atėjo čia ginti lenkų tautinės mažumos teisių, jog Vilniaus kraštas yra jų žemė, ir jie joje nori jaustis kaip namuose. Kai kurie pakalbinti mitingo dalyviai, dažniausiai mokyklinukų motinos, papasakojo apie savo baimę, jog po švietimo reformų jų vaikams bus didžiulis krūvis mokyklose, nes istorija ir geografija bus dėstoma valstybine, o ne gimtąja kalba, be to, vyresniųjų klasių mokiniai per metus nespės pasiruošti lietuvių kalbos egzaminui.

Panašu, jog vietiniai Vilniaus rajono gyventojai, leidžiantys vaikus į lenkiškas mokyklas, yra kažkieno labai suklaidinti ir išgąsdinti. Nesunku nuspėti, jog taip su jais pasielgė tie patys, kurie užsakytais autobusais iš Šalčininkų autobusų parko veža mokinius į mitingus Vilniuje. Kažkodėl mitinguotojai nebuvo informuoti, jog pagal švietimo įstatymo pataisas tautinių mažumų mokyklose valstybine kalba bus mokoma tik Lietuvos istorijos ir Lietuvos geografijos. Tai tik nedidelė dalis visų geografijos bei istorijos pamokų turinio. Taip pat lietuvių kalbos egzaminų suvienodinimas lietuviams bei tautinėms mažumoms prasidės tik nuo 2013 metų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams bus daromos nuolaidos, jų rezultatai bus vertinami švelniau, atsižvelgiant į bendrą mokinių lygį. Labiau dėl to turėtų skųstis ne tautinių mažumų mokyklų atstovai, o tie kitakalbiai, kurie mokosi lietuviškose mokyklose, nes jiems lengvatos taikomos nebus. Be to, tokiu būdu nebebus egzaminų slaptumo, nes, kad egzaminų vertintojai galėtų atskirti tautinių mažumų mokyklų mokinius, turės būti kažkaip pažeidžiamas abiturientų identifikacijos kodavimas. Tai sudarys galimybes egzaminų vertintojų šališkumui.

Mitingai panašesni į politinius spektaklius

Taigi panašu, kad LLRA atstovai šiais mitingais tiesiog stengiasi daryti sau reklamą, kelti savo politinį reitingą, o galbūt ir kurstyti nesantaiką tarp paprastų Lietuvos piliečių – lietuvių ir tautinių mažumų. Netgi Seimo pirmininkė Irena Degutienė nesibaigiančius lenkų mitingus vadina politinėmis akcijomis. „Tai, kas vyksta šiandien prie Seimo, yra ne dalykinė, o politinė akcija, kurią inspiruoja politikai, net mūsų lenkų tautybės Seimo nariai“, – kalbėjo I. Degutienė. Ji taip pat priminė, jog šiuo klausimu norint išspręsti problemą yra sudaryta net tarpvalstybinė nešališka ekspertų grupė, tačiau Seimo pirmininkę stebina lenkų politikų mitingai tokiame kontekste. „Ir tame fone užsispyrusiai organizuoti tokius mitingus… Pirmiausia aš tai matau kaip nesantaikos kurstymą tarp dviejų tautų. Ir šiandien turbūt yra noras sukurstyti eilinį lietuvį su eiliniu lenku, kurie yra draugai, bičiuliai, draugauja šeimomis, aš pati tikrai turiu ne vieną artimą lenkų tautybės draugą“, – tvirtino ji. Valdemaro Tomaševskio politinė kampanija daugiausia ant šių kortų ir pastatyta, kai vis stengiamasi sukelti lietuvių bei lenkakalbių priešpriešą ir trintį, skelbiamasi, jog tokiais politizuotais mitingais yra ginamos mažumų teisės, LLRA vis sulaukia sėkmės rinkimuose.

Plakatai prieš mažumų diskriminaciją?

LLRA savo mitinguose teigia siekiantys išreikšti lenkų tautinės mažumos nuomonę, tačiau kitokių nuomonių išgirsti nenori. Prieš kelias savaites vykusiame mitinge prie Prezidentūros, išreikšti savo pozicijos buvo atėję ir devyni Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos nariai, kurie piketavo su plakatais šiek tiek atokiau nuo mitinguotojų. Plakatuose buvo tokie šūkiai kaip „Visos kalbos gražios, tačiau valstybinė viena“, „Gal pagaliau susišnekėsim?“ ir t. t… Juos iš visų pusių ėmėsi įžeidinėti su akcentu kalbantys žmonės, kurie ant kaklo turėjo pasikabinę organizatorių korteles. Taikius protestuotojus bandė išvyti, susierzinusios organizatorės teigė, jog jie neturi teisės piketuoti, įžeidinėjo paniekinančiais žodžiais. Žurnalistams atkreipus dėmesį į sujudimą, būrelis mitingo organizatorių bandė užstoti piketuotojus, trukdė žurnalistams fotografuoti. Tad nejaugi lenkų atstovai pripažįsta tik savo teises išreikšti nuomonę? Tuomet ką reiškia užrašai jų mitinguose apie mažumų diskriminaciją, jeigu piketuoti susirinkusius kelis asmenis organizatoriai bando išvaryti? Palyginkime tai su keliais tūkstančiais atvežtų mitinguotojų. Tai panašu į politinį spektaklį, kuriame nenumatyti aktoriai nėra pageidaujami, o numatytieji atvežami iš anksto parašius jiems sugalvotą scenarijų – neva jų vaikai turės mokytis ištisų dalykų mokyklose ne gimtąja kalba bei neturės galimybės pasiruošti egzaminams ir jų neišlaikys, nes į juos nebus atsižvelgta.

Autorės nuotraukose: Mitingo prie Seimo akimirkos