Žymos archyvas: lietuviški rašmenys

A. Juozaitis. Iš nepasakytos kalbos Lietuvos Seime (18)

Arvydas Juozaitis | newsbalt.ru nuotr.

Kalba turėjo būti pasakyta iškilmingame Seimo posėdyje, 2017 metų  kovo 11 dieną. Ji buvo suderinta su Seimo daugumos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – vadovybe. Seniūnų posėdyje, reikalaujant konservatorių vadovybei, ji buvo atmesta.

Tezės

Dabartis dažniausiai būna akla savo pačios atžvilgiu. Tai ypač pasitvirtina tada, kai viltys imamos laikyti tikrove. Po metų minėsime modernios Lietuvos valstybės 100-metį. Skaityti toliau

Grupė konservatorių Seimui pateikė dar vieną vardų ir pavardžių rašybos įstatymo projektą (9)

Piketas prie Seimo už lietuvių valstybinę kalbą | J. Česnavičiaus nuotr.

Kovo 16 d. grupė konservatorių Seime įregistravo Vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose įstatymo projektą (XIIIP-471) leidžiantį nelietuviškais rašmenimis užrašyti asmenvardžius Lietuvos Respublikos išduodamuose asmens tapatybę patvirtinančiuose dokumentuose.

Iniciatorių teigimu, šis įstatymo projektas – tai subalansuotas būdas išspręsti asmenvardžių rašymo klausimą, kuris aktualus įvairių tautybių Lietuvos piliečiams ir atitinka visus tarptautinius reikalavimus, taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatas. Skaityti toliau

M. Karalius. LRT klystkeliai (5)

Mindaugas Karalius | Respublika.lt, I. Sidaravičiaus nuotr.

Deja, ne tik LRT, bet ir ponų Rimvydo Valatkos, Antano Smetonos, Žinių radijo, dalies lituanistų bendruomenės bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išsakomi teiginiai apie „originalią“ svetimvardžių rašybą ar tapatybės panaikinimą perrašant juos lietuviškai yra klaidinantys, kiršinantys visuomenę ir brangiai kainuojantys Lietuvos valstybei.

Vadinamosios originalios rašybos nėra, nes tai visada yra vardo užrašymas dokumentuose kurios nors valstybės valstybine kalba – vokiečių, lenkų, gruzinų, rusų, hebrajų ir t. t. Todėl nei latviai, nei lenkai, nei belgai, rusai, Skaityti toliau

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas? (64)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą Skaityti toliau

R. Kupčinskas. Saugoti lietuvių kalbą svarbu ir šiandien (2)

Rytas Kupčinskas | asmeninė nuotr.

Gegužės 7 d. minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ji kiekvienam sąmoningam ir pilietiškam lietuviui itin svarbi, nes primena laikotarpį, kai tautiečiai priešinosi carinei valdžiai, varžiusiai lietuviško žodžio laisvę. Dėl teisės reikšti mintis savo raštu kovojo daug tautiečių. Knygnešiai rizikavo savo sveikata ir gyvybe atkakliai kovodami dėl lietuvių kalbos išlikimo. Tai išskirtinė kova visos Europos istorijoje. Knygnešiai darė didžiulį ir reikšmingą darbą savo tėvynei. Už tai jie kentėjo kalėjimuose ir tremtyje Sibire. Toks galingas pasipriešinimas padėjo subręsti visos lietuvių tautos atgimimui, savimonei, siekiui atkurti savo nepriklausomą valstybę. Skaityti toliau

Pakliūti į konkursą „Švari kalba – švari galva“ – didžiulė konkurencija! (1)

Konkursas Svari kalba-svari galva_penki.lt

Pasibaigus nacionaliniam konkursui „Švari kalba – švari galva“, Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo apdovanoti laimėtojai. Devintą kartą vykęs konkursas šiemet sulaukė rekordinio dalyvių skaičiaus – net 16,5 tūkst. Lietuvos ir užsienio lietuviškų mokyklų moksleivių pasiryžo įrodyti, jog taisyklinga lietuvių kalba ir šiuolaikinės technologijos yra lengvai suderinami dalykai.

Sveikindamas konkurso nugalėtojus Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Tomas Daukantas pabrėžė, kad šių metų dalyvių skaičius iš tiesų įspūdingas. Pasak jo, konkursas į antrąjį etapą buvo daug didesnis nei į paklausiausias aukštųjų mokyklų specialybes. Skaityti toliau

Vilniaus miesto apylinkės teisėjas leido oficialiuose dokumentuose įrašus ne valstybine kalba! (nutartis) (59)

teisejas-gintaras-seikalis-alkas.lt-koliazas

Lietuvoje vardų ir pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis dar neįteisinta, o teismai jau priiminėja sprendimus, leidžiančius dokumentuose rašyti pavardę su raide „w“. Liepos 30 d.tokį akibrokštą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, prieš septynetą metų sugebėjęs savo nutartyje Seimo narius išvadinti marginalais ir sulyginti su „mambu-jambu“ genties čiabuviais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas vakar patenkino pareiškėjos, norėjusios pasikeisti savo pavardės rašybą santuokos liudijime, prašymą. Vilniaus miesto civilinės Skaityti toliau

V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja (29)

Alkas.lt, A. Sartenavičiaus nuotr.

Birželio 17 dieną  LRT po „Panoramos“ transliavo įprastinę laidą „Dėmesio centre“. Tą kartą laidos tikslas buvo įvertinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos teikimą nepritarti Lietuvos Respublikos Seime svarstomam įstatymo projektui leisti tautinių mažumų Lietuvos piliečiams rašyti vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tautinio alfabeto raidėmis. Dėl tokio leidimo jau pora dešimtmečių labai atkakliai kovoja tam tikros Lietuvos lenkų grupės. Tą kovą visą laiką rėmė ir remia ne tik Lenkijos Respublikos vadovybė, bet ir kai kurie šio dalyko esmės nesuvokiantys lietuviai, linkę „tautų draugystei“ aukoti savo tautos interesus. Skaityti toliau

V. Stundys. Asmenvardžių rašymo dokumentuose keitimo siekiai – sąmoninga ir suplanuota antikonstitucinė akcija? (8)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Besitęsianti diskusija dėl asmenvardžių rašymą dokumentuose, nors visais būdais norima parodyti kalbos tradicijos gynėjų konservatyvumą, jų senamadiškumą, nėra tik skirtingos nuomonės. Visuomenės informavimo priemonėse jau kelias savaites „vyksta“ tikslinga akcija: reikia įteisinti autentišką rašymą tiek ir taip, kaip nori kiekvienas. Tačiau kur kas svarbiau, ką šiuo klausimu pasako Konstitucinis Teismas (KT) ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK), t.y. tos valstybės institucijos, kurios šiuo atveju yra kompetentingiausios. Tik Konstituciniam Teismui suteikta galia aiškinti Konstituciją ir kitų teisės aktų atitiktį Jai, Valstybinė lietuvių kalbos komisija įgaliota rūpintis valstybinės kalbos saugojimu. Skaityti toliau

V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės (4)

Valentinas Stundys | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK), vadovaujamas socialdemokrato J.Sabatausko, įregistravo patobulintą įstatymo projektą. Nuosekliai atmesdamas pasiūlymus: balsavimo konfigūracija nepaprastai įdomi (2-prieš, 2- už, 2-3- susilaiko) – komitetas sunkiais grybšniais iriasi į priekį. Skaityti toliau

P. Gylys. Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas (25)

Povilas Gylys | Asmeninė nuotr.

Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą.

Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos žmonės, o į tai, ko gali norėti kitų šalių sostinėse ar Briuselyje. Todėl eilinis lietuvis nemano, kad mus valdo elitas. Jis labiau linkęs valdančiuosius vadinti naująja nomenklatūra. Tie, kas turi visuomeninį ar humanitarinį išsilavinimą, Skaityti toliau

G. Songaila. Valstybinė kalba:  Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori (12)

Gintaras Songaila | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Praėjusią savaitę Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) nepritarė, kad būtų plečiamos išimtys asmenvardžių rašybai valstybine kalba Lietuvos piliečių pasuose. Žinia, jau dvidešimt penkeri metai Lietuvos Respublikoje galioja lietuvių kalbos valstybinis statusas. Piliečių asmenvardžiai tapatybės dokumentuose iki šiol buvo rašomi lietuvių kalba (lietuviškais rašmenimis). Tačiau, pasak kai kurių politikų ir apžvalgininkų, gyvenimas sparčiai keičiasi, ir tokia tvarka jau esą laikytina piliečių teisių pažeidimu ar netgi juos „verčia durniais“. Skaityti toliau

V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą (20)

raidėsKalba – bendras meilės ryšys, vienybės motina, pilietiškumo tėvas, valstybės sargas. Sunaikink ją – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę, užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką. Taip prieš kelis šimtmečius kalbos reikšmę suprato pirmosios lietuviškos knygos Lietuvoje autorius Mikalojus Daukša. Didžio žmogaus didi išmintis – nesenstanti, tobulai išreikšta. Tą išmintį turėtume suprasti ir atminti visi lietuviai.Ypač todėl, kad kalbame lietuviškai – seniausiąja iš gyvųjų indoeuropiečių kalbų, kuri nusipelno ypatingos pagarbos. Skaityti toliau

Klaipėdoje vyks tarptautinės kaligrafijos bei piešinio parodos (0)

Kaligrafijos paroda. A.Lisauskienė. Diversija | organiz. nuotr.

Liepos 18 d., penktadienį, 18 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) atidaroma tęstinė piešinio paroda „Emocija I“ bei 5-oji Lietuvos rašto meno ir kaligrafijos paroda.

Parodos „Emocija I“ pavadinimas sufleruoja, kad šis projektas bus tęstinis. Jį rengiantis Lietuvos dailininkų sąjungos (LDS) Klaipėdos skyrius bei kuratorius Simas Žaltauskas siekia neįprastu kampu pažvelgti į piešimą kaip kūrybinį procesą bei piešinį kaip šio rezultatą. Parodos koncepcija – lakoniška, Skaityti toliau

Lituanistai: įrašai asmens dokumentuose turi būti rašomi vartojant lietuvišką abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės (2)

A.Solomino (DELFI) nuotr.

Kalbininkai tvirtina, kad pagal Lietuvos Konstituciją piliečių asmenvardžiai asmens dokumentuose turi būti rašomi valstybine kalba, taigi vartojant lietuvių kalbos abėcėlę, kurią sudaro 32 raidės.

Taip teigiama Lietuvių kalbos instituto mokslininkų Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui ir Valstybinei lietuvių kalbos komisijai (VLKK) išsiųstame rašte.

„Nelietuviškų raidžių vartojimas rašant vardus ir pavardes asmens dokumentuose būtų abėcėlės pakeitimas. Skaityti toliau

Spaudos konferencija: Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje (tiesioginė transliacija, video) (2)

VU Filologijos fakulteto dekanas dr. Antanas Smetona | asmeninė nuotr.

Birželio 6 d., 12.10 val., Seimo II rūmuose, Spaudos konferencijų salėje įvyks spaudos konferenciją „Lietuvių kalba informacinėje visuomenėje“, kuri vyks tarptautinės konferencijos „IKT projektai mokyklai“ metu. Spaudos konferencijoje bus ieškoma atsakymų į klausimus: Kodėl atsakingos institucijos nekontroliuoja Valstybinės  kalbos įstatymų pažeidėjų? Kodėl patys lietuviai atkakliai vengia vartoti lietuviškas raides? Ar problemą išspręstų atskiros valstybinės institucijos, kuri rūpintųsi lietuvių kalbos vartojimo IKT priemonėse klausimais, įkūrimas? Kokią naudą šiose situacijose duotų privaloma sulietuvinta programinė įranga? Skaityti toliau

„Savaitės pjūvis“ apie grėsmes lietuvių kalbai ir Lietuvai (video) (0)

Ainė Ramonaitė | penki.tv nuotr.

Šioje „Penki TV“ apžvalginėje laidoje „Savaitės pjūvis“ matysite žurnalisto Česlovo Iškausko pokalbį su Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariu Valentinu Stundžiu apie spaudos ir žodžio laisvę, prabėgus 110 metų nuo lietuviško rašto atgavimo, o politologė Ainė Ramonaitė svarstys, kokia Lietuvos politinė komunikacija naujų grėsmių mūsų šaliai atžvilgiu.

Daugiau laidų, straipsnių ir komentarų – www.iskauskas.lt, Skaityti toliau

Tautininkų Sąjunga ragina nedelsiant pradėti Konstitucinio Teismo apkaltos procesą (42)

Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Vasario 28 d. Tautininkų sąjunga (TS) išplatino viešą pareiškimą, kuriame įvertino Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (KT) spendimą dėl piliečių vardų ir pavardžių rašymo asmens tapatybės dokumentuose kaip Lietuvos Konstitucijos pamynimą ir neleistiną politinį kišimasi į lietuviškos rašybos norminimo kompetenciją.

Tautininkų Sąjungos nuomone, dabartinis KT „nusirito iki politinių grupių užsakymo vykdytojų lygmens“, nes „sudarė teisines prielaidas politikams daryti spaudimą Valstybinei lietuvių kalbos komisijai, kad ši teiktų konstitucinį lietuvių kalbos statusą paneigiančius siūlymus“. Skaityti toliau

KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose (86)

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl teisingumo ministro Juozo Bernatonio prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), Skaityti toliau

Lietuvių kalbos komisija siūlo, kaip skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę tapatybę (2)

vdu.lt nuotr.

Kalbos komisija parengė Lietuvių kalbos plėtros informacinėse technologijose 2014–2020 m. gaires, kuriose numatomos veiklos kryptys ir siūlomos priemonės, kaip daugiakalbėje skaitmeninėje aplinkoje išsaugoti kalbinę ir kultūrinę tapatybę. Gairių projektas Kalbos technologijų pakomisės teikimu apsvarstytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2013 m. spalio 24 d. posėdyje.

Gairėse apžvelgiama lietuvių kalbos technologijų būklė ir plėtros galimybės, pabrėžiama visaverčio lietuvių kalbos vartojimo skaitmeninėje terpėje svarba apsaugant lietuvių kalbą nuo vadinamojo skaitmeninio išnykimo ir mažinant lietuviškai kalbančios bendruomenės atskirtį globalioje žinių visuomenėje. Skaityti toliau

Teismas atsisakė leisti Lietuvos lenkės pavardę rašyti lenkiškai (4)

Lietuvoje gimusios lenkės vardas ir pavardė dokumentuose turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, ketvirtadienį konstatavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas. Išnagrinėjęs Lietuvoje gimusios Malgožatos Runevič-Vardyn bei jos sutuoktinio, gimusio Lenkijoje, valstybei iškeltą bylą teismas nusprendė jų ieškinį atmesti. Skaityti toliau