Lietuvoje gimusios lenkės vardas ir pavardė dokumentuose turi būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis, ketvirtadienį konstatavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas. Išnagrinėjęs Lietuvoje gimusios Malgožatos Runevič-Vardyn bei jos sutuoktinio, gimusio Lenkijoje, valstybei iškeltą bylą teismas nusprendė jų ieškinį atmesti.
Priimdamas sprendimą šiuo metu Belgijoje gyvenančios M. Runevič-Vardyn ir jos sutuoktinio Lenkijos piliečio Lukaszo Pawelo Wardyno (Lukašo Pavelo Vardyno) byloje teismas rėmėsi Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimu.
Pagrindinis motyvas, dėl ko buvo atmestas ieškovų ieškinys, – jų patiriami nepatogumai dėl skirtingų pavardžių rašymo yra „asmeninio buitinio pobūdžio“.
Teisėja Bronislava Todesienė pažymėjo, kad M. Runevič-Vardyn gyvenime patiria nepatogumų dėl to, kad jos asmens dokumentuose nurodyti duomenys su lietuviškais rašmenimis, o mokslinėje literatūroje ją žino iš lenkiškomis raidėmis rašomos pavardės, tačiau šiuos nepatogumus ieškovė susikūrė pati, kai nusprendė pasirašinėti su lenkiška pavarde.
Be to, pasak teismo, nepatogumus patiria ir abu ieškovai, kai jų pavardės yra skirtingos, tačiau šiuos nepatogumus jie patiria tik buityje, pvz., užsisakydami lėktuvo bilietus, registruodamiesi viešbutyje, atsiimdami bendrą korespondenciją ir pan. Tačiau šie nepatogumai, teismo nuomone, nėra reikšmingi.
„Darytina išvada, kad nacionalinę teisę reglamentuojantys teisės aktai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės reglamentavimo sričiai“, – pažymėjo teismas.
Ketvirtadienį paskelbtas sprendimas dar negalutinis – ieškovai jį galės skųsti apeliacine tvarka.
DELFI primena, kad ieškovė siekė, jog Lietuvos lenkės dokumentuose būtų nurodyta ne „Malgožata Runevič“, o „Malgorzata Runiewicz“, kaip būtų rašoma lenkiškai. Kai moteris paprašė į dokumentą įrašyti jos vyro pavardę „Wardyn“, Lietuvoje buvo įrašyta „Vardyn“.
Lietuvos teisės aktuose numatytas reguliavimas, kai Lietuvos piliečio vardas ir pavardė dokumentuose rašomi tik nacionaliniais rašmenimis, o užsienio piliečio, sudariusio santuoką su lietuviu – be diakritinių ženklų.
Teisingumo ministerija nesutiko su tokia pozicija ir pažymėjo, kad valstybėje kalbos interesas yra aukščiau už asmens, todėl prašymas pakeisti asmenvardžius yra nepagrįstas.
Dar gegužę ETT nenustatė tiesioginio pažeidimo dėl Lietuvoje galiojančios tvarkos, kuri reikalauja vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis, tačiau užsiminė, kad nacionaliniam teismui užfiksavus „rimtus nepatogumus“ draudimas po santuokos įrašyti originalią nelietuvišką pavardę gali būti įvertintas ES pripažintų laisvių ribojimu.
Liuksemburge įsikūręs teismas pažymėjo, kad tvarka, jog piliečio vardas ir iki santuokos turėta pavardė nėra keičiama jir lieka užrašomi tik valstybine kalba, neriboja laisvo asmenų judėjimo.
„Tokios teisės nebuvimas negali atgrasinti Sąjungos piliečio nuo noro pasinaudoti Sutartimi pripažįstamomis judėjimo teisėmis ir tai šiuo atžvilgiu nelaikytina ribojimu“, – pabrėžė teismas.
Tačiau nagrinėdamas prašymą pakeisti moters pavardę santuokos liudijime, ir įrašyti formą su raide w – „Wardyn“ vietoje „Vardyn“, teismas paskelbė, kad ES pripažįstamos laisvės gali būti netinkamai apribotos, jei atsisakymas pakeisti pavardę gali sukelti „rimtų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų“. Anot ES teismo, tai turi nustatyti nacionalinis teismas.
„Nacionalinis teismas turi nustatyti, ar atsisakymas pakeisti bendrą sutuoktinių pavardę suinteresuotiems asmenims gali sukelti tokių nepatogumų. Jei taip, tai yra Sutartyje kiekvienam Sąjungos piliečiui pripažintų laisvių ribojimas“, – nurodė teismas.
Ketvirtadienį išnagrinėta byla – jau antroji tokio pobūdžio, nagrinėta Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme – birželį teismas atmetė Lietuvos pilietės, ištekėjusios už Austrijos piliečio, pareiškimą išduoti jai naują santuokos liudijimą ir Lietuvos piliečio pasą, kuriame būtų nurodyta jos pavardė su W raide.
Šis teismo sprendimas yra apskųstas Vilniaus apygardos teismui.
Gerai teisėja parašė – ieškovė problemas susikūrė pati:
vienintelį dalyką, ką Lietuva galėjo leisti, tai tik tokią pat kaip vyro pavardę Wardyn su W, o ne su V), tačiau ieškovė, žinodama Lietuvos tvarką, čia tuokėsi (o galėjo tai padaryti Belgijoje ir ten būtų tapusi Wardyn) ir kėlė kitus pan. reikalavimus, kas, matyt, buvo daroma provokaciniu tikslu.
Dabar jai buvo parodyta įstatymais nustatyta jos vieta – nei kiek ne aukščiau, nei, kad yra visi kiti piliečiai.
Čia po w raide,labai didelė kiaulė pakasta,geras sprendimas-super.
Šitie tutakai nenusirams, varys ant Lietuvos, kur tik galės: skųs, šmeiš, piketuos kaip išprotėję. Kaip elgėsi Liankų fanatikas Zavistonovič, iššaudęs lietuvių kaimą, lietuviai stengėsi nutylėti iš to prakeikt nuolankumo. Tutakai – aršūs ir tamsūs fanatikai, iki šiol tikintys kad Dievas lietuviškai nesuprnta, todėl viskas turi būti liankiška.
Visgi negirdėti Prezidentės balso. O Kubilius turbūt užliūliuotas Okinčico miega.
INFORMACIJA: LIETUVOJE NĖRA LENKŲ TAUTINĖS MAŽUMOS,YRA LENKŲ BENDRUOMENĖ IR LENKIJA..Baltarusijoje tuteišų (“lenkų”) bendruomenė yra Batkos išdraskyta.Apie kažkokią asimiliaciją čia “lenkai” nekalba. Matomai tuteišų bendruomenei Baltarusijoje rusiškos spec tarnybos paskirsto kitas nei Lietuvoje funkcijas..Lietuvoje nėra “lenkų tautinės mažumos”,yra lenkų bendruomenė,nes Lenkija yra lenkų valstybė.Čia lietuvių politikų impotencija.Tomaševskiai drasiai manipuliuoja antilietuviškais stereotipais,sušaudė lietuvišką Draučių kaimelį.Yra įrodymų,kad signataro R.Ozolo sūnų žiauriai nužudė fanatikas pasiutlenkis tuteišas,pritvinkęs neapykanta lietuviams…Lietuviai ,kaip medžiojami tetervinai,nereaguoja į pasiutlenkių siautėjimą Rytų Lietuvoje..20 Vilniaus lenkiškos okupacijos ir 50 rusiškos okupacijos metų gerokai išplovė lietuviams smegenis,jie tapo tetervinais,abejingais savo likimui..