Žymos archyvas: lenkų mokyklos

A. Lapinskas. Ar lenkai nori išmokti lietuviškai? (49)

Lietuvos lenkų mitingas prie Amerikos ambasados | V. Morkevičiaus nuotr.

Lietuvoje 2013 metais gyveno 154 tautybių gyventojai. Greičiausiai tiek pat tautybių esti ir dabar. 2017 m. iš pagrindinių tautybių lietuvių priskaičiuota 2476,2 tūkst., rusų – 131,0 tūkst., lenkų – 159,5 tūkst. 2017 m. rugsėjo pradžioje Lietuvoje veikė 1056 mokyklos lietuvių mokomaja kalba, 56 – rusų, 76 – lenkų.

Dar yra mokykla baltarusių mokomaja kalba, dalis dalykų čia mokoma lietuvių kalba, o žydų Šolomo Aleichemo gimnazijoje viskas vyksta lietuvių kalba. Beje, mokyklos vizija yra „ugdyti asmenybę, kuri būtų visapusiškai integruota į Lietuvos socialinį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą“. Kilni vizija, pagarba mokyklos direktoriui! Skaityti toliau

Streikuoja kai kurios tautinių mažumų mokyklos (1)

Moksleiviai | mokyklaelma.lt nuotr.

Rugsėjo 2 d., palaikomi  nacionalistinės Lietuvos lenkų rinkimų akcijos  (LLRA), kai kurių lenkiškose mokyklose besimokančių vaikų tėvai neleidžia savo atžalų į mokyklas ir vietoje pamokų veda juos į mišias Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje.

„Nepaisant nesuskaičiuojamų protesto akcijų ir prieš 60 tūkst. gyventojų, pasirašiusių prieš Švietimo įstatymo pakeitimus, valią 2011 m. kovo 17 d. įsigaliojo pakeistas įstatymas. Politizuotos pataisos buvo priimtos skubotai, nors švietimo sistema buvo visiškai nepasiruošusi įgyvendinti teisės akto pakeitimus. Lietuvių valstybinės kalbos brandos Skaityti toliau

„Baltijos Banga“ kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo (0)

Baltijos banga 2014Rugpjūčio 30 dieną, Nidoje baigiasi savaitę vykęs tarptautinis kino festivalis „Baltijos banga“. Jau penkis metus vykstančio festivalio sumanymas sukurti  atvirą erdvę filmų kūrėjams ir kino mėgėjams iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos, kurioje galėtų draugiškai, bei konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti.  „Baltijos banga“ siūlo nemokamai peržiūrėti pilnametražių pasakojimų, dokumentinių ir animacinių filmų pagamintų Baltijos šalyse per pastaruosius kelerius metus. Festivalio metu organizuojami profesiniai seminarai, švietimo renginiai, bei vaikų ir jaunimo animacijos mokykla, kuri jau tapo neatsiejama „Baltijos banga“ festivalio dalimi. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinės mažumos galėtų nesimokyti lietuvių kalbos (4)

Anatolijus Lapinskas | Delfi.lt, K.Čachovskio nuotr.

Gruodžio 4 d. Seime vykusioje spaudos konferencijoje LLRA pirmininkas Valdemaras Tomaševskis ir Rusų aljanso vicepirmininkė Seimo narė Irina Rozova pranešė, kad šios abi partijos nusprendė kartu dalyvauti europarlamento rinkimuose.

Anot I. Rozovos, toks sprendimas priimtas dėl „gero V.Tomaševskio darbo EP“, o taip pat, kad „tautinių mažumų partijų dalyvavimas EP darbe yra rimtas dalykas ir jis labai reikalingas Lietuvai. Manau, kad mes turime šiokią tokią patirtį dirbant Lietuvoje su tokiu reiškiniu kaip priverstinė asimiliacija. Mes matome, kad beveik tokie pat procesai vyksta ir Europoje. Jos gyventojai vertina Europos Sąjungos pliusus, bet globalizacija turi ir minusų. Manau, kad mūsų patirties kaip tik ir reikės dirbant europarlamente tam, kad vokiečiai liktų vokiečiais, prancūzai – prancūzais, o lietuviai – lietuviais“. Skaityti toliau

A. Lapinskas. Kodėl Lietuvos lenkai nenori puikiai išmokti lietuvių kalbos? (5)

Anatolijus Lapinskas | delfi.lt nuotr.

Valdančiosios koalicijos politinei tarybai priėmus sprendimą (2013-02-11) suteikti Lietuvos lenkų mažumai dar daugiau lengvatų dėl lietuvių kalbos egzamino (yra ir kitokių įvardijimų – „nusileidus lenkų ultimatumui“…) atsirado viltis, kad pagaliau nors viena konflikto priežasčių tarp Lietuvos valdžios ir lenkų tautinės mažumos bus pašalinta. Deja, toji viltis buvo sudaužyta tą patį vakarą: Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis Valdemaras Tomaševskis pareiškė, kad LLRA “VIS TIEK trauksis iš koalicijos”.

Kodėl Lietuvos lenkai nori trauktis iš Lietuvos ateities kūrimo kartu su visais šalies žmonėmis į jiems įprastą opozicijos Lietuvai pusę, V.Tomaševskis nesugebėjo įtikinamai paaiškinti. Jo žodžiais, „mums nepavyksta susitarti dėl mūsų programinių nuostatų įgyvendinimo“ (pagrindinė jo partijos nuostata – Skaityti toliau

G.Steponavičius: Egzamino palengvinimas tautinėms mažumoms gali būti įgyvendintas lietuvių moksleivių sąskaita (9)

G.Steponavičius

Jei bus įgyvendinti siūlymai palengvinti valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino užduotis tautinių mažumų moksleiviams, tai gali būti daroma lietuvių abiturientų sąskaita, –- sako Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Gintaras Steponavičius.

Buvęs švietimo ir mokslo ministras šiandien Seime surengtoje spaudos konferencijoje „Kur veda valdančiosios koalicijos siūlomi pokyčiai švietimo srityje?“ neigiamai įvertino koalicijos iniciatyvas švelninti valstybinio lietuvių kalbos egzamino sąlygas atskiroms moksleivių grupėms. Skaityti toliau

A.Butkevičius: lietuvių kalbos egzaminas tautinių mažumų atstovams vėlinamas nebus (3)

A.Butkevičius | lsdp.lt nuotr.

Vakar, vasario 8 dieną, į Šalčininkus atvykusį Vyriausybės vadovą Algirdą Butkevičių klausimais apipylė moksleiviai, kurie klausė dėl suvienodinto lietuvių kalbos brandos egzamino. Premjeras užsiminė apie nuolaidesnę lietuvių kalbos egzamino vertinimo tvarką nelietuviškose mokyklose, tačiau paties egzamino nukelti – neplanuoja.

„Vienas pasiūlymas – nukelti vėlesniam laiku, o kitas variantas – supaprastinti lietuvių egzamino laikymą, ir mes šitą klausimą svarstysime pirmadienį“, – sakė A.Butkevičius. Skaityti toliau

G. Steponavičius dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų skundų vėl susitiko su K. Volebeku (1)

K.Volebekas | Punskas.pl video stop kadras

Kovo 27 d. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštasis komisaras tautinių mažumų klausimais Knutas Volebekas (Knut Vollebaek) jau antrą kartą susitiko su Lietuvos švietimo ministru Gintaru Steponavičium dėl lenkakalbių Lietuvos gyventojų, prieštaraujančių, kad  Lietuvos lenkiškose mokyklose būtų sustiprintas valstybinės kalbos mokymas, skundų.

Praėjusiais metais priimtas naujas Švietimo įstatymas numato, kad mokyklose tautinės mažumos kalba daugiau pamokų skiriama mokytis valstybinės lietuvių kalbos, Skaityti toliau

Vilniuje – lenkų nacionalistų mitingas prieš Lietuvos švietimo įstatymą (17)

delfi.lt, Š.Mažeikos nuotr.Kovo 17 d. Lietuvos lenkų nacionalistai Vilniuje surengė mitingą prieš naują mokymo tvarką lenkų mokyklose. Be lenkų mitinge dalyvavo ir kai kurios rusų organizacijos.

Lrytas.lt praneša, kad nebuvo išvengta ir incidentų. Vilniaus apskrities policijos vadui Sigitui Mecelicai per garsiakalbį mitingo dalyviams aiškinant mitingo taisykles, prie policininko puolė šaukdamas: „Po polsku!“ („Lenkiškai“) puolė Lenkijos laikraščio „Goniec“” žurnalistas Aleksandras Pruschinskis. Susirinkusiems žurnalistams jis bandė  aiškinti, kad lenkų mitinge policija turi kalbėti lenkiškai ir apstumdė žurnalisto pažymėjimą parodyti paprašiusį fotografą. Skaityti toliau

K.Garšva. Prezidentas V.Adamkus ir lenkų tikybos aktyvistai (96)

Kazimieras Garšva

Naujoje dienoraščio knygoje „Paskutinė kadencija. Prezidento dienoraščiai“ V. Adamkus pažymi, kad buvo „auklėjamas nuoširdaus patriotizmo, tėvynės meilės dvasia – ir gimnazijoje, ir šeimoje […] Kaip asmenybė aš galutinai subrendau jau gyvendamas JAV, ten susiformavo mano politinės pažiūros, pilietinių laisvių suvokimas“ (p. 525). Taigi Prezidentas jau nebebuvo tipiškas pirmosios Lietuvos Respublikos patriotas – jis jau buvo šiek tiek dvilypis pilietis, nors abu šie bruožai turėjo ir privalumų.

Kaip prieškario patriotas jis stengėsi laikytis „moralinės atsakomybės tautai“ (p. 185), gegužės 9-ąją prie Kremliaus nedėjo gėlių, greitai perprato paksininkus, nors tik ilgainiui tesuprato, jog nepakankamai pažįsta penkis sovietinės okupacijos dešimtmečius išgyvenusius lietuvius. Skaityti toliau

Seimo nariai susitiko su Vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais (8)

Knutas Volebekas (Knutt Vollebek)Lapkričio 16 dieną Žmogaus teisių komitetas kartu su Švietimo ir mokslo komitetu susitiko su Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) vyriausiuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knutt Vollebek).

Susitikime buvo aptarti šie klausimai: tautinių mažumų politika Lietuvoje; valstybinės kalbos politika ir tautinių mažumų teisė į gimtąją kalbą; švietimo reforma ir tautinių mažumų mokyklos; tautinių mažumų klausimo vaidmuo Lietuvos ir Lenkijos santykiuose. Skaityti toliau

Lenkų skundų tikrinti į Lietuvą atvyko ESBO komisaras tautinių mažumų klausimams (10)

Knutas Volebekas (Knut Vollebaek) | OSZE nuotr.Lapkričio 14 d. švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius susitiko su Lietuvoje viešinčiu Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) aukštuoju komisaru tautinių mažumų klausimais Knutu Volebeku (Knut Vollebaek).

Už tautines mažumas atsakingas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) komisaras K.Volebekas Lietuvoje praleis tris dienas. Pirmadienį susitikęs su politikais, antradienį jis vyks į Šalčininkų rajoną susitikti su vietos valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovais, etninių bendrijų vadovais, Skaityti toliau

A. Lapinskas. Lietuva-Lenkija: jokių tarpvalstybinių kivirčų nėra (8)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Atsiliepti į gerbiamo Seimo nario Egidijaus Vareikio straipsnį, ar kaip jis įvardijo – paskaitą, po pusantro mėnesio nuo jos pasirodymo, gal ir nėra gero tono požymis, bet jo „Paskaita apie Lietuvos taiką su Lenkiją“, manyčiau, tikrai neprarado aktualumo.

Dėl pačios paskaitos, žinoma, jokių pretenzijų negali būti, tai profesionalus ir aukštos kokybės darbas. Vis dėlto, norėčiau brūkštelėti keletą pastabėlių dėl kelių vertinimo momentų, o konkrečiai – dėl kai kurių E.Vareikio teikiamų esamos padėties apibrėžimų. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos premjerai aptarė su tautinių mažumų problematika susijusius klausimus (9)

D.Tuskas | A.Didžgalvio nuotr.

Palangoje susitikę Lietuvos ir Lenkijos premjerai Andrius Kubilius ir Donaldas Tuskas sutarė sukurti ekspertų darbo grupę, kuri įvertintų naująjį Lietuvoje įsigaliojantį Švietimo įstatymą, kuris numato platesnį mokymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose.

Po Lietuvos ir Lenkijos premjerų susitikimo, kuriame daugiausia dėmesio buvo skirta naujajam Švietimo įstatymui aptarti, paskelbta apie sprendimą sukurti ekspertų darbo grupę, kuri turėtų nagrinėti ne tik Lietuvoje gyvenančių lenkų keliamas problemas, bet ir kaimyninėje šalyje gyvenančių lietuvių. Skaityti toliau

Lenkų radikalai protestuos prieš Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymą (25)

Lenkų protesto mitingas Varšuvoje |   Agencja Gazeta, R.Kovalevskio nuotr.Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius išdavė leidimą rugsėjo 2 d. Vilniuje S.Daukanto aikštėje Naujuoju švietimo įstatymu nepatenkintiems Lietuvos lenkams – Jolantai Gulbinovič, Jolantai Šostko ir Pavelui Karpovičiui – prie prezidentūros surengti protesto mitingą.

Nors leidimo prašę asmenys reikalavo leisti tūkstančio žmonių mitingą, tačiau leidimas buvo išduotas 600 asmenų susibūrimui.

Lenkų tautinės mažumos atstovai sieks įtikinti šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, kad naujasis Švietimo įstatymas diskriminuoja lenkakalbius moksleivius Skaityti toliau

A. Lapinskas. Tautinės mažumos niekada neišmoks lietuviškai? (6)

Anatolijus Lapinskas |DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Švietimo ir mokslo ministerijos internete rugpjūčio 2 dieną pasirodė ministerijos pranešimas dėl taikomų nuolaidų per valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą mokyklų tautinės mažumos kalba abiturientams. Jame aiškinama, kad 2011 – 2012 mokslo metais visų Lietuvos mokyklų, taigi ir tautinių mažumų, vienuoliktokai mokysis pagal tą pačią lietuvių kalbos ir literatūros bendrąją programą. Taip pat primenama, kad 2013 m. naują lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą laikys visų Lietuvos mokyklų abiturientai – dabartiniai vienuoliktokai. Skaityti toliau

A. Melianas. Atviras laiškas Lenkijos kolegoms: Kas ir kodėl klaidina mūsų Lenkijos bičiulius? (18)

Artūras Melianas | asmeninė nuotr.

Išsilaisvinus iš sovietinės priespaudos Lenkijos ir Lietuvos santykiai pradėjo sparčiai gerėti. Nors, suprantama, buvo skirtingų požiūrių į atskirus praeities įvykius, esamų problemų sprendimus, tačiau vyravo abiejų tautų konstruktyvus noras bendradarbiauti. Įtampas mėgindavo kelti tik marginalūs politiniai veikėjai ir organizacijos. Galima nuspėti ir jų įkvepėjus. Intelektualai, politikai ir žiniasklaida akivaizdžiai buvo konstruktyvumo pusėje. 

Deja, neramina pastaruoju metu Lenkijoje ypač aktualizuotas tariamai blogas lenkų padėties Lietuvoje klausimas ir rimtų politikų pasidavimas kurstomoms neigiamoms nuotaikoms. Skaityti toliau

Kodėl Lietuvos lenkams nepatinka Švietimo įstatymo pataisos (19)

Vytautas Landsbergis, J.Vaiškūno nuotr.

Lietuvos Seimo priimtos įstatymo pataisos, numatančios, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos, geografijos ir pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų, sukėlė Lietuvos lenkų bendruomenės nepasitenkinimą.

Lietuvos lenkų sąjunga ir kai kurie Lenkijos politikai piktinasi nuostatomis, kurios keičia ligšiolinę tvarką, kai apie 90 proc. dalykų tautinių mažumų mokyklose mokoma tautinės mažumos, o ne valstybine lietuvių kalba. Skaityti toliau

Lenkijos URM pareiškė esą Lietuvos švietimo įstatymas lems prievartinę lenkų asimiliaciją (5)

www.alkas.lt

Vakar kovo 23 d. Lenkijos URM išplatino oficialų pareiškimą, kuriame teigia, esą kovo kovo 17 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimtos Švietimo įstatymo pataisos sukėlė tiek Lietuvos lenkų mažumos tarpe, tiek ir Lenkijos visuomenėje nusivylimą ir susirūpinimą.

Lenkijos URM nusivylė priimtu Lietuvos parlamento sprendimu, kuriuo išplečiamas mokymas lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose. Pasak Lenkijos URM atstovo spaudai Marcino Bosackio, šis sprendimas reiškia palaipsnį lenkų mažumos švietimo sistemos Lietuvoje išardymą, Skaityti toliau

Švietimo ir mokslo ministras sulaukė pagalbos šauksmo iš lenkų diskriminuojamų Šalčininkų rajono lietuviškų švietimo įstaigų atstovų (2)

Poškonių vaikų motinos pasipiktinusios Šalčininkų rajono savivale, 2009 m., N.Balčiūnienės nuotr.

Sausio 18 dieną švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius lankėsi Šalčininkų rajono lietuviškose ir lenkiškose mokyklose, susitiko su rajono vadovais. Buvo kalbama apie pasirengimą planuojamam įvesti lietuvių kalbos brandos egzaminui vietoj buvusių lietuvių valstybinės ir lietuvių gimtosios kalbos egzaminų. Taip pat buvo aptartos klasių komplektavimo galimybės tautinių mažumų mokyklose bei kiti opūs klausimai. 

Šalčininkų rajono savivaldybės salėje vykusio pasitarimo su rajono švietimo įstaigų vadovais metu grupė Šalčininkų rajono švietimo įstaigų dirbančių valstybine kalba darbuotojų ministrui G.Steponavičiui įteikė kreipimąsi „Dėl švietimo Šalčininkų rajone“.

Švietimo įstaigų vadovai, pasirašę kreipimąsi prašo pradėti spręsti daugelį metų nesprendžiamus klausimus. Skaityti toliau