Žymos archyvas: komunizmas

J. Survilaitė. Pokario tremčių prisiminimai (3)

Janina Survilaitė | Asmeninio albumo nuotr.

Šių metų birželio mėnesį buvo paminėta 79 metų sukaktis nuo 1941 m. mūsų Tautai vykdyto genocido – nekaltų piliečių trėmimų į Sibirą. Kitąmet bus 80, ir vargu kiek bus dar gyvų pirmųjų trėmimų liudininkų. Kaip Lietuvos vyriausybė rengiasi paminėti šias skaudžias Tautos istorijai datas? 30 metų mūsų seimai, prezidentai ir vyriausybės atrodo kaip Tautos moralinių, politinių, kultūrinių vertybių ir idealų neginanti beveidė visuomenės dalis, nes nerodo jokios atsakomybės suprasti 10 % komunizmo sunaikintos Tautos istorijos vidinių žaizdų, kurios niekada neužgis. Skaityti toliau

O. Voverienė. „Atsibus tėvynės sūnūs didžią praeitį atminę“ (10)

kam.lt, A. Pliadžio nuotr.

Vasario 16-osios Lietuvai – 102 metai

Kiekvienąkart, kai užeina ledynmetis ir vėl atsitraukia, …lieka pelkė. Po ją klampoja mamutai ir krokodilai. Bet štai ten už Katedros ir aukštuma. O joje pilis. Pilyje nuo amžių telkiasi piliečiai. Gina ją, kaip savo gyvastį ir garbę…
prof. Vytautas Landsbergis, 2012 m.

Tai – taikliausia metafora, apibūdinanti padėtį… Šią metaforą ateinančių kartų istorikams ir mums, gyvenantiems ČIA ir DABAR, padovanojo Aukščiausiosios Tarybos Skaityti toliau

O. Voverienė. Tautinės kultūros asmenybė kapitonas Jonas Noreika-Generolas Vėtra (19)

Jonas Noreika – Generolas Vėtra | archyvinė nuotr.

Jonas Noreika – diplomuotas teisininkas, tapęs Lietuvos patriotinių leidinių redaktoriumi ir jų autoriumi į Lietuvos istoriją įėjo, kaip vienas iš labiausiai žydų enkavedistų kankintų Lietuvos patriotų, savo nežmoniškomis kančiomis paakinusių lietuvius kritiškiau žvelgti į tautinę mažumą – žydus Lietuvoje, kurių atžvilgiu lietuviai šimtmečiais buvo tolerantiškiausi, palyginus su kitomis tautinėmis mažumomis ir bendruomenėmis. Šitokią psichologinę nuostatą pasirinko Lietuvos patriotas, nusipelnęs Lietuvai lakūnas, sovietinio režimo kankinys Viktoras Ašmenskas, rašydamas savo knygą „Generolas Vėtra“ (V.,). Manau, kad jo pasirinkta memuarinės lietuviškos literatūros kryptis sulauks Lietuvoje pasekėjų, sudomins jaunąsias gebančių rašyti lietuviukų kartas, kurioms yra labai svarbu jų Tėvynės garbė ir prestižas pasaulio Skaityti toliau

M. Mazovieckis. Lenkija privalo apginti tiesą (17)

proza.ru nuotr.

Lenkijos Ministras pirmininkas Mateušas Mozavieckis (Mateusz Morawiecki) prieš Naujus metus griežtai pasmerkė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, kad Varšuva yra prisidėjusi kurstant Antrąjį pasaulinį karą. Skelbiame šį pareiškimą.

XX a. atnešė pasauliui neįsivaizduojamas kančias ir šimtų milijonų žmonių, nužudytų vardan išsigimusių totalitarinių ideologijų mirtį. Nacizmo, fašizmo ir komunizmo mirtini padariniai mūsų kartai akivaizdūs. Akivaizdu ir tai, kas atsakingas už šiuos nusikaltimus bei kokia sąjunga pradėjo Antrąjį pasaulinį karą – didžiausias žmonijos istorijoje žudynes. Skaityti toliau

O. Voverienė. Lietuva kagėbizmo vorantinklyje (1990 – 2019) (21)

Ona Voverienė | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

„Kaip gyventi su kagėbizmu? Praėjo 17 metų, ar klausimas dar aktualus? Juk Lietuva savo sūnums palaidūnams atleido ir kai sovietų imperija sugriuvo iškepė jiems jautį, t.y. leido privatizuoti jiems turtus. Kur tiesa ir teisingumas? – klausia metų metais persekiotieji ir kankintieji.“ Žurnalistas A. J. Patriubavičius (Lietuvos aidas, 2002.05.30, p. 1).

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, lietuvybės dvasia, vedusi ir suteikusi mums visiems sparnus dainuojančioje Sąjūdžio revoliucijoje bei Sausio 13-osios neginkluotame pasipriešinime, atrodė, tvirta, atspari, amžiams prabudusi. Tai buvo tikras stebuklas Tautos istorijoje. Skaityti toliau

Maskvoje Lenino gimimo dieną ant jo paminklo pritvirtintas šūkis „Turi būti išmontuotas“ (video) (2)

Lenino gimtadienio dieną ant jo paminklo iškaba „Turi būti išmontuotas“ | Doždj nuotr.

Balandžio 22 d., Vladimiro Lenino gimimo dieną,  ant jam skirto paminklo Maskvoje Kalugos aikštėje buvo iškabintas transparantas „Turi būti išmontuotas vykdant dekomunizaciją“. Tai padarė grupės „Dekomunizacija“ aktyvistai raginantys „išvalyti šalį nuo paminklų valstybinio teroro funkcionieriams“.

„Dekomunizacija“ atstovas Dmitrijus Enteo pareiškė, kad „kiekvienas paminklas Leninui, Stalinui. Dzeržinskiui, Kirovui – tai paminklas valstybinei prievartai, Skaityti toliau

G. Burneika. Klerikalinis globalizmas (36)

Alkas.lt koliažas

Klerikalinį globalizmą galima apibrėžti kaip siekį primesti tautoms vienos kurios nors religijos viršenybę. Krikščioniškajai ekspansijai apibūdinti orientalistas Audrius Beinorius vartoja sąvoką „kolonialistinis klerikalizmas“ [1], o filosofas Arvydas Šliogeris tai vadina tiesiog banditišku Žemės užkariavimu [2].

Šiai globalizmo rūšiai pakomentuoti pasitelksiu kito filosofo – Vytauto Radžvilo minčių, Skaityti toliau

O. Voverienė. Kada lietuviška liaudis taps lietuvių tauta? (5)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Tegul pavojaus supratimas sutvirtins Jūsų širdis patys sutvirtėję, tvirtinkit nusiminėlius, įtikinkit netikėlius, sujudinkit apsnūdėlius, taikykit susivaidijusius, mokykit neišmanėlius. Tegul visos jėgos susivienys bendrajam didžiajam savo ateities ir laimės gynimo darbui. (Vladas Putvinskis-Pūtvis. Raštai, 1993, p. 227)

Dabar Lietuvoje tautinių jėgų ir naujųjų liberalų, kurių ideologija įsivyravusi Lietuvoje, vyksta žūtbūtinė kova, pradedant Seimu ir baigiant visuomeniniais judėjimais. Mūsų valstybė, globalistų pastangomis nusilpninta, ir Skaityti toliau

V. Striužas. Triskart paniekintieji (10)

Partizanai | LGGRTC Genocido aukų muziejaus fondų nuotr.

Pirmasis paniekinimas

Žuvę laisvės kovose arba nužudyti partizanai nudvasėjusių išvaduotojų – čekistų, stribų – būdavo sumetami į roges, sunkvežimius, arba tiesiog pririšami spygliuotomis vielomis, pasitaikiusiomis virvėmis prie ratų, vežimų ir kraujams varvant, teškant suvežami sutempiami į miestų, miestelių, aikštėse, prie stribų būstinių. Nurengus, numovus, geresnius drabužius, labiausiai odinius batus, žuvusių partizanų kūnai nudrebiami, numetami viešoms patyčioms, piktdžiugiškai priešams teigiant: Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kručinskų drama – sapnuojame košmarišką karinio komunizmo sapną? Ne – tai tikrovė (18)

Arvydas Juozaitis | S. Paškevičiaus nuotr.

Darnios šeimos, Gintaro ir Eglės drama – „vakarietiškų vertybių“ amoralumo smūgis šeimų visuomenei, tautai.

Jeigu šios „vertybės“ nugalės, niekas nebepasakys, kuo žmogus skiriasi nuo „paslaugos“. Jau toli nueita. Jau ir švietimas – paslauga, ir kultūra – paslauga, dabar laikas šeimai. Kaip paslaugų fabrikui.

Norvegiškas laimės modelis turi atvesti į visuomenę be šeimų. Be tradicijų, be tautos atminties. Skaityti toliau

L. Šopauskas. Vienos politologinės konferencijos analizė, arba Už Lietuvos pinigus – valstybės griovimas (IV) (23)

Laisvūnas Šopauskas | Asmeninė nuotr.

Tęsinys. Pirmoji dalis yra čia, antroji – čia, trečioji – čia.

Dabar pereikime prie pranešimų, kurių autoriai yra konferencijos rengėjai – LMT remiamo projekto „Europietiškoji tapatybė kaip esminis atvirosios visuomenės Lietuvoje formavimosi faktorius: filosofinė analizė ir juridinė interpretacija“ vadovas, Mykolo Romerio universiteto docentas Povilas Aleksandravičius ir projekto dalyvis, šio universiteto profesorius Vytautas Šlapkauskas. P. Aleksandravičius perskaitė pranešimą „Kodėl atvirumas yra europietiškojo mąstymo konstanta?“. Prelegento pranešimas remiasi paprastute konceptualine schema, kurią dabar rekonstruosime.  Skaityti toliau

A. Juozaitis. Kursime gyvybingą, pasauliui atvirą, orią ir savo vertę žinančią Lietuvos valstybę (14)

Sambūris Raudondvaryje | S.Paškevičiaus nuotr.

Skelbiame Arvydo Juozaičio kalbą, pasakytą Raudondvario pilyje, Kauno rajone, minint Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo 30-metį, kur tuo pačiu vyko ir kandidato į Lietuvos Respublikos prezidentus Sąjūdžio pradininko, rašytojo, filosofo A. Juozaičio telkiamo rinkiminio sambūrio „Lietuva yra čia“ pirmoji sueiga.

PAGALIAU atėjo ši diena.
Lygiai prieš 30 metų būtent šią dieną būtent taip ištarė JUSTINAS MARCINKEVIČIUS. Skaityti toliau

B. Puzinavičius. Estams pasisekė – jie turi alergijai paminklams atsparią ir galvoti apie praeitį nevengiančią Prezidentę (3)

Estijos Prezidentė pagerbia žuvusiųjų už Tėvynę atminimą prie Nepriklausomybės monumento | wikipedia.org nuotr.

Rugpjūčio 31 dieną, Lukiškių aikštėje, Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė prisipažino, jog „jaučia alergiją paminklams“, nes bet kuris jų verčia galvoti ne apie dabartį ir ateitį, o apie praeitį, sakė, jog paliktų aikštę gyvą, kad žmonės joje galėtų džiaugtis, žaisti. Tokiu būdu, manau, Prezidentė faktiškai pritarė Kultūros ministerijos ir Vilniaus savivaldybės pastangoms paneigti Seimo nutarimu įtvirtintą Lukiškių aikštės kaip reprezentacinės Lietuvos valstybės aikštės su laisvės kovų memorialiniais akcentais statusą ir paversti ją vien tik pramogų, poilsio, triukšmingų renginių ir pasilinksminimų arena. Skaityti toliau

A. Zolubas. Komunistinio raugo recidyvas (8)

Algimantas Zolubas | asmeninė nuotr.

Ministro pirmininko patarėja, LSDP pirmininko Algirdo Butkevičiaus pavaduotoja Auksė Kontrimienė 2016 m. birželio 8 d., prieš po dienos vyksiantį Seimo posėdį, kuriame turėjo būti svarstoma rezoliucija dėl LKP pasmerkimo, išplatino rašinį, pavadintą „Lietuvos neokomunistai, vienykimės!“, kuriame davė aiškų signalą LSDP partijai bei buvusiems LKP nariams Seime nebalsuoti už tokią rezoliuciją.

Komunistinės kilmės LSDP, pasižyminti senąja partine drausme, signalui besąlygiškai pakluso, juolab kad jis sukėlė nostalgiją šūkiui „Visų šalių proletarai, vienykitės!“. Skaityti toliau

„Aktualioji istorija“: Kodėl komunistai ir „progresyvistai“ paskelbė karą santuokai ir šeimai? (video) (2)

Tomas Baranauskas ir Vytautas Sinica | Alkas.lt nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ laidos vedėjas istorikas Tomas Baranauskas ir politologas Vytautas Sinica kalba apie vieną iš odioziškiausių kairiosios ideologijos aspektų – idėją pakeisti tradicinę šeimos sampratą bet ko sugyvenimu su bet kuo, arba šeimos, kaipo tokios, išardymo siekį. Kartu pristatoma neseniai šia tema lietuviškai išleista Polo Kengoro (Paul Kengor) knyga „Išardymas. Nuo komunistų iki progresyvistų – kairiųjų karas prieš santuoką ir šeimą“ (Vilnius, 2017).

Kur yra šiandien skelbiamos „seksualinės revoliucijos“ ištakos? Ką apie šeimos išardymą Skaityti toliau

Seimo nariai prašo įvertinti Ž. K. Junkerio sprendimą pagerbti Karlo Markso atminimą (video) (13)

Marksas gyvas, šmėkla žavinga ir dar pavojingesnė | Alkas.lt koliažas

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai Audronius Ažubalis ir Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į Europos Parlamento Europos liaudies partijos (ELP) frakcijos pirmininką Manfredą Vėberį (Manfred Weber), prašydami politiškai įvertinti šios partijos deleguoto Europos Komisijos (EK) Pirmininko Žano Klodo Junkerio (Jean-Claude Juncker) veiksmus, kuriais šis pagerbė Karlo Markso atminimą.

Gegužės 5 d. EK pirmininkas Ž. K. Junkeris dalyvavo K. Markso 200 metų gimimo metinių minėjime Tryro mieste, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas atveria pragarą? (14)

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

Žymus anglų rašytojas Klaivas Steiplzas Ljuisas (Clive Staples Lewis) savo knygoje „Didžiosios skyrybos“ aprašo vietą, kurioje pildosi visi žmonių norai, tačiau tik tie, kurie susiję vien su jais pačiais. Čia žmonės taip susitelkę į save, kad prarado gebėjimą tiek teikti dovanas, tiek jas priimti. Nėra nieko, kas juos jungtų, išskyrus jų pačių vienišumą. Autorius šią vietą vadina pragaru.

Anot kito žymaus mąstytojo Čarlzo Teiloro (Charles Taylor) knygos „Autentiškumo etika“ žmogų sudaro tai, ką jis mąsto, ką jis myli, ką jis daro. Žmogaus vertė nėra tai, ką jis turi, o tai, ką jis ir tik jis gali duoti. Skamba instrumentiškai, jei to reikalaujame sau iš kitų, Skaityti toliau

V. Radžvilas. Mankurtizmo spąstai (101)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

Praėjusią savaitę prof. Jūratė Laučiūtė paskelbė straipsnį „Pirmyn! Į praeitį?“, kuriame atkreipė dėmesį į panašumą tarp VU TSPMI studentų piktinimosi mano „euroskeptiškomis“ pažiūromis ir okupacinio režimo entuziastų skundų dėl „nacionalizmo dvasios“ pokario VU filologijos profesorių paskaitose. Pastarąjį mėnesį tai toli gražu ne pirmas šiuos ir kitus dabartinių ir sovietinių mėginimų įtvirtinti „vieną tiesą“ panašumus primenantis tekstas, išskirtinis savo atvirumu ir neatsitiktinai sulaukęs atitinkamo jį skelbusios redakcijos įvertinimo – su ištisus trejus metus kas savaitę komentarus leidiniui rašiusia autore skubiai nutraukta sutartis.

Šis straipsnis aktualus visai Lietuvos visuomenei. Skaityti toliau

Seimas paragino Vyriausybę kuo skubiau parengti įstatymą kuriuo LKP būtų pripažinta nusikalstama organizacija… (1)

LKP | luksas.wordpress.com nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos komunistų partijos (LKP) nusikalstamos veiklos įvertinimo.

Seimas, pažymėdamas, kad 1940-ųjų birželio 15 d. įvykdyta brutali sovietinė Lietuvos okupacija atnešė Lietuvai ir jos žmonėms milžinišką žalą, o okupacijos metu įvykdyti okupacinio režimo nusikaltimų žmogiškumui vykdytojai iki šiol nesulaukia tinkamo tarptautinio ir nacionalinio valstybinio įvertinimo, pakvietė Vyriausybę kuo skubiau parengti Lietuvos Respublikos įstatymą, kuris Lietuvos komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija. Už tai numatančią Seimo Skaityti toliau

A. Martinkus. Rusijos revoliuciją prisimenant (8)

Alkas.lt koliažas.

Netrukus minėsime vieno svarbiausių kelių pastarųjų amžių pasaulio istorijos įvykių, suvaidinusio išskirtinį vaidmenį ir mūsų valstybės istorijoje, šimto metų sukaktį. 1917 m. vasario mėnesį Rusijoje buvo nuversta monarchija, o tų pačių metų spalį valdžią šalyje užgrobė bolševikai – po kelerius metus trukusio kruvino pilietinio karo jie įvedė vieną nuožmiausių politinių režimų žmonijos istorijoje ir pradėjo iki tol nematyto masto socialinės inžinerijos eksperimentą (vėliau panašių eksperimentų įvairiose pasaulio vietose bus dar ne vienas), kurio vienas pagrindinių bruožų buvo kova su Biblijos religija ir siekis pakeisti šią Dievo įkvėptą knygą nuo Dievo atkritusios Vakarų filosofinės minties pagimdytomis knygomis. Skaityti toliau

Pasaulinio konflikto ženklai vis ryškesni (0)

Audrius Butkevičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Apie svarbiausius praėjusios savaitės pasaulio politikos įvykius ir reikšmingiausias tendencijas specialiai „Respublikai“ pasakoja Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, saugumo politikos ekspertas Audrius Butkevičius.

–  Lenkija, regis, ketina priimti įstatymą, kuris „lietuviškąjį nacionalizmą“ prilygintų šalyje draudžiamoms totalitarinėms ideologijoms – nacizmui ir komunizmui. O juk mūsų valdžia visą laiką aiškino, kad lenkai yra mūsų „strateginiai partneriai“. Ar tai reiškia, kad „partnerystė“ baigėsi? Skaityti toliau

R. Navickas. Neadekvatus savęs ir kitų vertinimas – neįveikiama Lenkijos elito tradicija (8)

Blogeris ZeppelinusGera ta kaimyninė šalis Lenkija ir žmonės ten gyvena neblogi. Tik štai kai kurios nuostatos jų elito galvose niekaip nėra išgyvendinamos.

Pagrindinė jų elito problema yra ta, kad nesugebama daugmaž objektyviai suprasti savo tautos ir valstybės vietos šiame pasaulyje ir konkrečiame jo regione. Būtent šis negebėjimas praeityje ne kartą ir ne du yra tapęs Lenkijos valstybės žlugimo priežastimi.

Paskutinį kartą tai nutiko 1939 m., kuomet į naujos Vidurio Europos imperijos vaidmenį beįsijaučiantys lenkai gavo žiaurią pamoką nuo nacistinės Vokietijos Reicho.

Skaityti toliau

M. Kundrotas. Patriotai, kosmopolitai ir vatnikai: kas yra kas? (30)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Dažnai tenka girdėti prašymus apibrėžti vieną ar kitą politikoje naudojamą sąvoką. Pasitaiko, jog žmonės svaidosi žodžiais be rimtesnio jų turinio apmąstymo, o kartais įvardija save vienaip, kai kiti juos linkę vadinti visai kitaip. Taigi – kas yra patriotas, tautininkas, nacis, kosmopolitas, vatnikas? Pamėginkime tai apibrėžti.

Patriotas. Patriotizmas – tai ištikimybė Tėvynei, o pirmiausiai – tapatinimasis su ja. Galima skirti du patriotizmo aspektus: krašto patriotizmą ir valstybės patriotizmą. Skaityti toliau

KTU vertėjų darbas teatre nominuotas Jungtinių Tautų premijai (1)

NKDT spektaklio repeticija_ nkdt.lt

„Spektaklis yra visai kitoks negu, pavyzdžiui, konferencija, jis – gyvas organizmas. Aktoriai kartais kalba vienu metu, o ką tada daro vertėjas? Juk negali nutildyti aktorių, paprašyti, kad kalbėtų po vieną“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) studijų prodekanė Dainora Maumevičienė. Už KTU pasiūlytą naujovę Lietuvoje – spektaklių sinchroninį vertimą į anglų kalbą – Nacionalinis Kauno dramos teatras (NKDT) buvo nominuotas Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijų apdovanojimui. Skaityti toliau

T. Baranauskas. Europa, kurios nenorime matyti: kodėl ji gina stribus ir vilioja islamistus? (118)

Tomas Baranauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuva turės sumokėti 12 tūkstančių eurų kompensaciją stribui Vytautui Vasiliauskui, pokaryje žudžiusiam Lietuvos partizanus. Tai – kompensacija už pasikėsinimą tokį „nusipelniusį“ žmogų nubausti (jis, beje, nė nebuvo nubaustas realia laisvės atėmimo bausme), nes juk okupantams pasipriešinusių Lietuvos partizanų žudymas nėra genocidas, o ir tie partizanai Lietuvos liaudies neatstovavo… Taip nusprendė Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre.

Netikėtumas? Sveiki atvykę į realų pasaulį, gerbiami lietuviai! Skaityti toliau

V. Sinica. Kosmopolitinis pilietinis ugdymas (62)

Vytautas Sinica | E.Levin nuotr.

Rusijos agresijos Ukrainoje ir vis aštresnės retorikos prieš Lietuvą fone plinta susirūpinimas „pilietinės visuomenės branda“, populiarėja diskusijos dėl pilietinio ugdymo būklės Lietuvoje. Būtent pilietinį ugdymą valstybės institucijos ir politikai suvokia ir pateikia kaip universalų vaistą nuo propagandos pavojų ir pražūtingo abejingumo savo valstybės reikalams. Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Apie ideologijų prigimtį ir žalą (51)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Kas iš esmės, pamatiniu būdu jungia dvi ideologijas, neva visiškai skirtingas ir priešiškas – komunizmą ir genderizmą​? Atviras ir programinis, manifestinis atsiskyrimas nuo Dievo ir religijos, jo neigimas ir viso socialinio gyvenimo grindimas kitais, „žmogiškais“ pagrindais. Kiek mūsų istorinė atmintis pajėgi aprėpti, tūkstančiai pasaulio religijų, didelių ir mažų, buvo žmogaus būties pamatas. Toks jis buvo ir išliks, nes to reikalauja pati žmogaus prigimtis, įėmusi dieviškąją kibirkštį ir gėrio pradą. Aiškiai reflektuodamas tąjį pradą žmogus atsiskyrė nuo likusios mažiau sąmoningos gamtos. Skaityti toliau

D. Stancikas. Leniniados pabaiga (2)

Dalius Stancikas | asmeninė nuotr.

Vėl stovime istorinių, Lietuvai itin reikšmingų įvykių akivaizdoje.

Jei prieš ketvirtį amžiaus patys griovėme tuomet galingiausią pasaulyje imperiją, tai dabar stebime kaip jos likučius, tiksliau – pamatą, ardo ukrainiečiai. Šią žiemą ir pavasarį Ukrainoje masiškai virtę Lenino paminklai (nuo metų pradžios jų nugriauta per 300; ir kas galėjo pagalvoti, kad po 2004 m. oranžinės revoliucijos jų ten išlikę tiek daug – daugiau nei 2 tūkst.) pagaliau įgijo ne tik simbolinę reikšmę. Skaityti toliau

J. Užurka. Sovietmankurtai – Kremliaus jėgos specstruktūrų tarnai (52)

Rusai – teroristai | islamkuzbass.ru nuotr.

Ne pirmus metus mūsų valstybėje, ypač švietimo sistemoje, vykstančių skandalingų politinių įvykių akivaizdoje, patiriame įsisenėjusį ne tik švietimo ministro, bet ir Seimo (bei jo kuruojamų spec. tarnybų) bejėgiškumą.

Sprendžiant iš švietimo ministro neveiklumo bei iš jo nerišlių pasisakymų dėl padėties švietimo sistemoje, ypač rusakalbėse mokyklose bei universitetuose, darytina išvada, kad jis aklai vykdo savo partijos šeimininko (nuolankaus Kremliaus tarno) nurodymus. Negi jis – švietimo ministras – Skaityti toliau

V. Radžvilas. Lietuva – lietuviams (I) (22)

Vytautas Radžvilas

Būtent šiuos žodžius dera prisiminti ir drąsiai bei tvirtai ištarti kiekvienais metais švenčiant Kovo 11-ąją – atkurtosios Nepriklausomybės dieną. Jie yra be galo svarbūs ir prasmingi, nes, kaip ir prieš šimtmetį, vėl tapo tautos išlikimo pasaulyje ir istorijoje formule.

Visa žmonijos patirtis, deja, liudija, kad tautų kova dėl vietos po Saule visais laikais buvo nuolatinė jos istorijos palydovė. Nepajėgusios susiorganizuoti į politinius darinius – valstybes arba nesugebėjusios jų apginti ir išsaugoti tautos gyvuoja tik kaip etnokultūrinės bendrijos, turinčios nedaug galimybių išvengti jų tykančios lemties. Skaityti toliau