Trečiadienis, 20 rugsėjo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Valiušaitis. Šiandien jau beveik sunku patikėti, kad prieš 30 metų taip atsitiko…

Vidmantas Valiušaitis www.facebook.com, www.alkas.lt
2023-08-31 18:47:51
1
Sovietų armijos išvedimas | V. Valiušaičio faksimilė iš joknygos "Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės prisiminimuose ir amžininkų liudijimuose"

Sovietų armijos išvedimas | V. Valiušaičio faksimilė iš joknygos "Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės prisiminimuose ir amžininkų liudijimuose"

Tarpukario nepriklausoma Lietuva tegyvavo vos 22-jus metus, o štai mes jau 30 metų gyvenam be priespaudą atnešusios kariuomenės. XX a. pabaigoje turbūt lengviau buvo patikėti Lozoriaus prisikėlimu, negu tuo, kad šita baisi jėga pati išsidangins iš Lietuvos. O vis dėlto taip atsitiko.

Kai žmonės turi didelį tikslą, juo tiki, sutartinai dirba, ištvermingai ir atkakliai jo siekia, – įvyksta stebuklai. Sovietų kariuomenės išvedimas iš Lietuvos 1993-aisiasis – prilygsta stebuklui.

Kitapus stebuklo, be abejo, buvo vieninga tautos valia ir išmintingas politinis vadovavimas.

Matome, kas dedasi ten, kur istorine proga pasinaudota nebuvo ir tokie stebuklai neatsitiko.

Verta tai prisiminti. Ir tą pasiekimą – atitinkamai vertinti. Mums dera švęsti ne gegužės 8-ąją, o rugpjūčio 31-ąją, kada paskutinis sovietų kareivis apleido Lietuvą.

Tada išties mums baigėsi Antrasis pasaulinis karas.

Gegužės 8-ąją (arba gegužės 9-ąją) švenčia tie, kurie šiemet tądien slapta dažais apipylė Adolfo Ramanausko-Vanago paminklą Merikinėje.

Tai „karo laimėtojai“ šitaip pas mus „įtvirtina“ savo pergalę ir ją „švenčia“.

Mums tą dieną nėra ką švęsti. Ką 1945 m. gegužės 8-oji reiškė lietuviams, jų nuotaikas ir savijautą perduoda partizanas Lionginas Baliukevičius-Dzūkas.

Tą dieną savo dienorašyje jis prisiminė 1949-aisiais, t.y. lygiai po 4 metų, prigulęs ant samanų su automatu prie šalies.

Tekstas ir nuotraukos iš mano knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės prisiminimuose ir amžininkų liudijimuose“ (2022).

Lionginas Baliukevičius-Dzūkas (1925-1950) | archyvinė nuotr.
Lionginas Baliukevičius-Dzūkas (1925-1950) | archyvinė nuotr.

* * *

IŠ PARTIZANO LIONGINO BALIUKEVIČIAUS-DZŪKO DIENORAŠČIO

Apie 1945 m. gegužės 8-ąją

[1949 m.] Gegužės mėn. 8 d.

Lygiai prieš ketverius metus, tą patį mėnesį ir dieną [1945 m. gegužės 8 d.], Čekoslovakijoje patekau rusams į nelaisvę. Atmintina diena, ir aš jos, kol gyvas būsiu, neužmiršiu…

…Saulė, rodos, dar buvo nepatekėjusi, kai mes iš vieno nedidelio Čekoslovakijos miestuko pradėjome trauktis Prahos link pasiduoti amerikiečiams.

Aušo puikus rytas. Dangus, žydras kaip rugiagėlė, žadėjo puikią dieną. Buvo gana šalta, ir mes vilkėjome milinėmis. Truputį virpėjome nuo šalčio ir paskubomis rijome cigarečių dūmus.

– Los! Abmarch! [Nagi! Atsisveikink! – VV] – skambėjo kietai ir griežtai feldfebelių komandos.

Mes, dauguma lietuvių, važiavome gurguolėmis kartu su vengrais. Susidarė ilgiausia kolona, bet į priekį judėjome tvarkingai, be jokio grūdimosi. Privažiavom puikų asfaltuotą kelią. Tai autostrada, jungianti Prahą ir Brno.

Arkliams vienas malonumas traukti sunkias gurguoles tokiu keliu. Mes dairėmės į šalis. Čekoslovakija – kultūringas ir civilizuotas kraštas. Tai matai iš pirmo žvilgsnio.

Koks bus toliau mano ir mūsų visų likimas? Kažkas turėjo įvykti neįprasto. Pro šalį nuolat zujo lengvosios mašinos, ropojo šarvuočiai, tankai, tarškė motociklai, sunkvežimiai…

Na, dabar gaus ruskiai per nosį, nes vokiečiai jau sugniuždyti. Taip tada daugumas galvojo. Anglai ir amerikiečiai, padedami likusios vokiečių kariuomenės dalies, pradės naują karą. Ir tai turėjo būti, kaip mes galvojome, neilgas karas… Skaičiavome mėnesius ir sakėme, jog greit pateksime į savo išsiilgtą tėvynę. Vyruose įsižiebė atsiminimai, visi pradėjo gyventi tėviškės vaizdais, išgyventais jausmais, kūrė ateities planus… Aš galvojau apie paliktus namus, namiškius. Kažin ar jie gyvi?..

Po gero pusvalandžio visos viltys sudužo…

Pro šalį pralėkė nepaprastu greičiu kelios lengvosios mašinėlės. Netrukus praūžė keli motociklai su priekabom. Visi buvo paskendę savuose atsiminimuose, tad į pravažiuojančius nekreipė per daug dėmesio. Staiga vėl pralėkė keli motociklai su kažkokiais baltais skudurais ant stiebų.

– Rusai! – staiga riktelėjo kažkur lietuviškai, ir aš staiga iš pilkų kalinių milinių ir bintuotų kojų atpažinau dar Lietuvoje taip dažnai matytus raudonarmiečius.

Keli mūsų puskarininkiai nusikeikė ir sugriežė dantimis. Visi buvo balti kaip drobė. Turbūt ir aš toks buvau. Visi vieną akimirką pamatė, kas mūsų netolimoje ateityje laukia.

– Mums galas, vyrai, – tyliai ištarė Petras P.

O pro mus jau riedėjo dideli grubiai nukalti tankai, iš kurių kyšojo mongoliški nešvarūs, pikti veidai.

– Voina kaput! – nuolat šaukė mums rusai.

Vengrai, iškėlę rankas, sveikino mongolus. Mes paskubomis sumetėme į balą pistoletus. Dienoraštį suplėšiau ir pabėriau ant kelio. Žiūronus sviedžiau į akmenį. Vokiečiai plėšė antpečius, pasižymėjimo ženklus ir t. t.

Apie pasipriešinimą negalvojome, nes nebuvo prasmės. Visur buvo pilna „nenugalimosios”. Kad bent civilinius drabužius turėtume, tada gal lengviau būtų laviruoti. Bet ir drabužiai turi mažai reikšmės, jei nėra atitinkamų dokumentų.

Mongolai pradėjo knistis po mūsų gurguoles. Triaukščiai rusiški keiksmai skambėjo be paliovos…

Tuo metu atsitiko tikra tragikomedija. Ore zvimbė keliasdešimt tarybinių bombonešių. Mongolai pradėjo šaudyti į viršų žaliomis ir raudonomis raketomis, bet tarybiniai lakūnai tarytum nepastebėjo saviškių signalų. Pasigirdo ausį rėžiantis švilpimas.

– Bombarduoja!

Vos spėjome užbėgti už kažkokio namo kampo ir sugriūti vienas ant kito, kai pasigirdo pirmųjų bombų sprogimai. Viena bomba sprogo per keletą metrų nuo mūsų. Pradėjo byrėti stiklai. Girdėti ir sužeistųjų dejavimas. Rusai dar bandė duoti ženklus raketomis, tačiau iš lėktuvų sprogstamųjų ir padegamųjų bombų serijos byra be paliovos. Keiksmai su vaitojimais maišėsi išvien.

– Kas per velniava!? – galvojam mes. – Kodėl rusai saviškius bombarduoja?..

Ant plento liepsnojo uždegti sunkvežimiai su amunicija. Sprogimai kurtino ausis. Arkliai su gurguolėmis kaip pašėlę lakstė po laukus. Daug jų krito.

Pagaliau lėktuvas nuskrido. Tik dabar pastebėjome pakelėje gulinčius užmuštuosius. Daugiausia tai tie patys rusai. Vienam ruseliui skeveldra sužeidė galvą. Jis plovė ją baloje ir, skuduru apsirišęs, numojo į viską ranka. Kažkoks ukrainietis aiškino, jog jiems dažnai tenka nuo saviškių, kai priešakiniai fronto daliniai greitai pasistumia pirmyn.

Šito netikėto bombardavimo įspūdį pakeitė kiti įspūdžiai. Rusai su keiksmais, grūmodami kumščiais, grąžino mus ant kelio.

– Kuryt u tebia jest? – Davai časy! – Ur, ur, ur, ur!.. – apspitę mus, lojo raudonieji.

– Ko jie nori, po velnių! – galvojau, nesuprasdamas jų mekenimo. Vienas parodė į ranką. Aha, jie laikrodžių reikalavo. Kurie spėjo, tie paslėpė, gi kitiems tuojau nuo rankų numovė. Iš manęs taip pat norėjo paimti, bet aš pasakiau, kad neturiu, ir parodžiau rankas.

– Kitas jau paėmė, – pasakiau. – Vrioš!.. mat… mat! – ir tuojau apkrėtė. Vienas, taip bekrėsdamas, laikrodžio kišenėlėje rado vieną 8 mm šovinį.

– Gde revolver, pistolet?.. mat… mat…! – šoko ant manęs su kumščiais rusai. Pradėjau aiškintis, teisintis, kad pistoletą atidaviau, tik šitas šovinėlis netyčia užsiliko.

– Ty vlasoviec?

– Ne, lietuvis.

Rodžiau rusui savo studijų knygelę ir lietuvišką pasą ir pastebėjau, kad šis visiškas analfabetas. Gerai pataikiau! Ruskis susiglumijo, pamatęs geltonais viršeliais studijų knygelę, ir, kažką sumurmėjęs, nuėjo.

Pažiūrėjus išilgai plento, vaizdas kaip didžiausiam turguj.

– Snimai sapagi… davai časy… [Maukis batus, atiduok laikrodį – VV] – aidėjo visuose kampuose.

Taip visus apkrėtę, rusai liepė mums grįžti autostrada atgal. Paaiškino, kad kažkur pakeliui būsiąs lageris. Pasiėmę kuprines, žygiavome atgal. Mūsiškiai aptiko gurguoles su maistu. Prisikrovėm į katiliukus marmelado, sviesto, medaus ir, taip apsirūpinę maistu, traukėm tolyn.

Keliu nenutrūkstama srove važiavo rusiškos tanketės. Tai tikros „tačenkos”: mažos, iškrypusios. Jose patrankos keli sviediniai maišėsi su, matyt, kažkur pavogtais moteriškais bateliais, pusbačiais, čemodanais…

„Tačenkos” riedėjo be jokios tvarkos, viena kitą pralenkdamos. Sunkvežimiai dėl tokios netvarkos negalėjo pravažiuoti. Šoferiai keikė vežimais važiuojančius kareivius, grūmojo jiems kumščiais.

– Argi čia kariuomenė? – nustebęs pats savęs klausiau. Jokios tvarkos, jokios drausmės, atrodė, kad galvijų banda Azija veržiasi į pasakų šalis. Proletarai skuba pasiplėšti. Kas pirmesnis, tas geresnį grobį ras.

Mūsų adresu, be abejo, grūmojimų ir keiksmų netrūko. Mes, lietuviai, susitarėm rusiškai neatsakinėti. O rusiškai prakalbėti pavojinga, nes tuojau „vlasovcu” palaikys. „Vlasovcų” likimą iškalbingai rodė pakelėse gulį lavonai. Taip į kiekvieno ruso paklausimą atsakydavome:

– Verstehe nicht.

– Ech ty, prakliatyj niemec! – nusikeikdavo vis mongolai, išgirdę vokišką atsakymą.

Iš kiekvieno ruso dvelkė gili neapykanta vokiečiams. Ji lygiai teko ir mums. Mes stengėmės visi būti drauge ir kalbėti retai ir pašnibždomis, kad neįtartų lietuviais esant.

Palengva prie rusiškų keiksmų, tardymų bei grasinimų pripratome ir per daug dėmesio nekreipėme. Mus stebino rusiškų lozungų gausumas ant sunkvežimių:

– Vperiod na Berlyn! – Smert niemieckim zachvatčikam! Ir taip toliau…

Kažkokiam miestelyje prie bažnyčios šventoriaus ant žlios vejos sugulėm pailsėti. Girtas rusas ko neužjojo ant mūsų. Sprukom į šalį. Mūsų laimei, atsirado kitas rusas, kuris įtūžusį girtą jojiką nuvijo šalin.

Į bažnyčią ėjo kunigas. Išgirdęs kalbant svetima kalba, sustojo ir pradėjo mus klausinėti. Sužinojęs, kad mes lietuviai, nustebo, kodėl mes prieš komunistus kovojome. Pasitikėdami mes kunigui papasakojome, kas įvyko Lietuvoje 1941 metais.

Kunigas jokiu būdu nenorėjo tikėti. Juk Tarybų Rusija – tai demokratinė šalis. Toks atsakymas mus lyg verdančiu vandeniu apipylė. Štai tau ir kunigas: komunizme demokratiją įžiūrėjo!

Tuos kunigo žodžius aš dar ir dabar puikiai atsimenu. Atsimenu jo susižavėjimą raudonąja armija. Manau, jog dabar tas kunigas jau visiškai kitokios nuomonės. Taip, čekai dabar pamatys, kas yra komunizmas. Jie tikėjo pasaka, o dabar išgyvena juodą tikrovę, be jokių spalvų, be pagražinimų.

Tai buvo įspūdinga kelionė į Brno miestą. Brno mieste čekai mus apmėtė akmenimis ir lazdomis, nes mes buvome traktuojami kaip vokiečiai. Mums, lietuviams, sunku buvo iškęsti tokią panieką užtai, kad kovojome su didžiausiais savo tėvynės priešais – bolševikais. Fašistai padarė daug nuostolių, bet jokiu būdu ne tiek, kiek tie, kurie šiandien demokratijos vardu taiką „gina” ir yra SNO nariai.

Ką gi turėjo lietuvis pasirinkti, jeigu ne kovą? Juk mes žinom, kas įvyko Rainių miškelyje, Pravieniškėse. Gal mes turėjome padėti komunistams kovoti prieš vokiečius, kad vėl panašūs dalykai kartotųsi? Jokiu būdu ne! Vokietis mums toli gražu ne brolis, bet bolševikas buvo ir bus pats didžiausias priešas.

Argi ne ironiškas likimas tų lietuvių, kurie vokiškosios okupacijos metu nuoširdžiai stojo kovon prieš bolševizmą? Galbūt tie lietuviai buvo naivūs politikai, tikėdami, kad, kovojant prieš bolševizmą, galima dėtis į sąjungą su vokiečiu, – pagaliau ir su pačiu velniu, nes ir šis nėra toks baisus kaip bolševikas. Jie troško atsimokėti, atkeršyti už 1941 metų aukas, o visa kita prieš tai nublanko. Šių lietuvių tarpe buvau ir aš…

Plechavičiaus batalionai ir vadinamoji karo mokykla Marijampolėje – tai puikiausias ano meto lietuviškojo jaunimo nuotaikų veidrodis. Kas privertė jaunuolius taip gausiai stoti į Vietinės rinktinės eiles? Gal meilė Hitleriui, o gal prisirišimas prie „faterliando?..”

Deja, ne! Hitlerininkų šunaujai čia virė taip pat neapykanta, bet ją nustelbė dar didesnė neapykanta bolševizmui. Kas gali pasmerkti tokius jaunuolius, kurių buvo tūkstančiai? Kas gali pasakyti, kad jie buvo hitlerininkai, nors galbūt ir prisidėjo prie vokiečių vedamos kovos?

Kodėl lietuviai nestojo į SS legionus ir kodėl vokiečiams nepavyko suformuoti gausių SS pulkų Lietuvoje, kaip kad jie tai padarė Latvijoje ir Estijoje?

Bet ir estai, ir latviai buvo tūkstantį kartų teisūs, nes kur jie galėjo dingti, kai komunistinis žvėris jau buvo ant jų tėvynės slenksčio.

Visi į Vakarus išbėgti negalėjo, o likti ir pasiduoti aklai komunistinei tironijai buvo daugiau negu beprasmiška. Prieš niekšus bolševikus gali nekovoti tik tas, kuris pats niekšas yra.

Lionginas Baliukevisčius-Dzūkas | V. Valiušaičio faksimilė iš jo knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės prisiminimuose ir amžininkų liudijimuose“
Lionginas Baliukevisčius-Dzūkas | V. Valiušaičio faksimilė iš jo knygos „Juozas Lukša Daumantas žmonos Nijolės prisiminimuose ir amžininkų liudijimuose“

Pabaltijiečiai galbūt buvo menki politikai. Jie nemokėjo pirkti ir parduoti savo tėvynės. Jie nemokėjo prekiauti savo jausmais. Užtat jie buvo geri kariai, kurie pavojui ištikus nebijojo paguldyti savo galvų už tėvynę.

Ta moralinė [skriauda], kurią mes patyrėme Brno mieste, kaip žaizda degino krūtinę. Bolševikinis žvėris triumfavo, o mes… mes buvome laikomi „kariniais nusikaltėliais”!

Čekai spjaudė į belaisvius, bet apspjovė patys save. Jie dabar tikriausiai tai pajuto. Žinoma, jie nepažino bolševikų, bet užtat dabar žinos, kad dažnai pasmerkti yra labai lengva. Nesmerkime lengvabūdiškai kitų, kad patys nebūtume pasmerkti…

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos
  2. V. Valiušaitis. Birželio 14-oji: rusų NKVD ir vokiečių Gestapas – prieš lietuvių tautą
  3. V. Valiušaitis. „Lietūkio“ garažo žudynės – vienas kraupiausių ir mįslingiausių Lietuvos istorijos epizodų
  4. V. Valiušaitis. V. Gylys: Kodėl priešintis?
  5. V. Valiušaitis. Kazys Škirpa – šmeižikams
  6. V. Valiušaitis. Pasaulio sąžinė yra mirusi?
  7. V. Valiušaitis. Kai kam vis dar neaišku kodėl lietuviai sukilo?
  8. V. Valiušaitis. Hitlerio ir Stalino suokalbis 1939-ųjų spaudos veidrodyje
  9. V. Valiušaitis. Nėra amžinų draugų ar priešų, yra amžini interesai
  10. V. Valiušaitis. Apie odžių Stalinui rašytojus – iš partizanų bunkerio
  11. V. Valiušaitis. Kodėl verta prisiminti Birželio sukilimą? (video, nuotraukos)
  12. V. Valiušaitis. Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos
  13. V. Valiušaitis. Rusijos gėda
  14. V. Valiušaitis. „Iskonno ruskije zemli“
  15. V. Valiušaitis. Matyti aiškūs visuomenės delituanizavimo ženklai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. O posūkis nelaukia? says:
    3 d. ago

    Jaunimo organizacijos rinks parašus dėl pataisų, leisiančių balsuoti savivaldos rinkimuose nuo 16 metų
    – https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/jaunimo-organizacijos-rinks-parasus-del-pataisu-leisianciu-balsuoti-savivaldos-rinkimuose-nuo-16-metu/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

2023 09 20
Plokštelė su nežinomais rašmenimis | M. Kaminsko nuotr.

Neįminta mįslė Valdovų rūmuose

2023 09 20
Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai

2023 09 20
Ukrainos gynėjai pliekia okupantus | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?

2023 09 19
Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA

2023 09 19
L. Kalėdienė. Liberalai ir laisviečiai stumia Tautą į balanos gadynę

L. Kalėdienė. Liberalai ir laisviečiai stumia Tautą į balanos gadynę

2023 09 19
Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Teroristus reikia stabdyti grasinimu sunaikinti

2023 09 18
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena kitaip: žaibiškas sambūris

Kalbininkų išvada: lyčiai neutralių pavardžių projektas prieštarauja lietuvių kalbos dėsniams ir pažeidžia lygias galimybes

2023 09 18
Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko | asmeninė nuotr.

M. Puidokas. M. Drobiazko linčo teismas –  naujas diktatūrinės Lietuvos veidas!

2023 09 18
Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.

M. Kundrotas. Ar istorija žudo?

2023 09 17
Rodyti daugiau

Naujienos

Gamta | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė LRBP įgyvendinimo programai

2023 09 20
Atminimo lenta | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Vilniuje neliks sovietinių atminimo lentų

2023 09 20
Kibernetinis saugumas | kam.lt nuotr.
Lietuvoje

Bus peržiūrima kibernetinio saugumo politika

2023 09 20
Didžiausias Lietuvos šunkelis – „betonkelis“ – valstybinės reikšmės kelias iš sostinės į Uteną | miestai.net nuotr.
Lietuvoje

Valdininkai džiugina: Utenos plente prasideda ilgai laukti kelio darbai

2023 09 20
Europos diena be žuvusiųjų keliuose | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Minima Europos diena be žuvusiųjų keliuose

2023 09 20
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke
Ukrainos balsas

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

2023 09 20
Obuoliai | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Nukentėjusiems nuo šalnų ūkiams – 2 mln. parama

2023 09 20
Pratybos | KASP nuotr.
Lietuvoje

Pietryčių Lietuvoje – pratybos „Tvirtas skydas“

2023 09 20

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Valdas. apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Rimgaudas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • >>>Rimgaudui apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Kuklumas ne visada gerai apie Neįminta mįslė Valdovų rūmuose

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė pritarė LRBP įgyvendinimo programai
  • Vilniuje neliks sovietinių atminimo lentų
  • Bus peržiūrima kibernetinio saugumo politika
  • Ekspertai pataria: ką reikia žinoti apie starterių priežiūrą
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kartu mes – sugniaužtas kumštis

by Jonas Vaiškūnas
2023 09 20
0
Volodymyras Zelenskis ir Gitanas Nausėda Niujorke

Vakar vėl pratrūko pūlinys Kaukaze. Azerbaidžano pajėgos artilerijos ugnimi apšaudė Armėnijos pozicijas Kalnų Karabache, o vietos pareigūnai pranešė, kad per...

Skaityti toliau

Neįminta mįslė Valdovų rūmuose

by daiva
2023 09 20
1
Plokštelė su nežinomais rašmenimis | M. Kaminsko nuotr.

Valdovų rūmų muziejuje eksponuojama paslaptinga plokštelė su nepažintu XIII–XIV a. raštu. Iš švino nulietoje plokštelėje yra išlikę užrašai, kurių prasmę su...

Skaityti toliau

A. Sabaliauskas. Mes baltai. Vietovardžiai

by daiva
2023 09 20
2
Baltai apie 2 tūkstantmetį prieš mūsų erą, Petras Gaučas, Aleksiejus Luchtanas | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

„Kur kurios tautos senovėje gyventa, gali mums pasakyti žemė: reikia tik ji mokėti paklausti ir jos atsakas suprasti . Vietų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Valdas. apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Rimgaudas apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • >>>Rimgaudui apie Farsas Seime: Dar kartą nepripažinęs Romuvos Seimas svarstys Romuvos NEpripažinimo klausimą… JAU PAPILDYTA
  • Kuklumas ne visada gerai apie Neįminta mįslė Valdovų rūmuose
  • Diedas apie Ką teroristinė Rusija veikia prie bendro stalo su civilizuota žmonija?
Kitas straipsnis
Ukrainiečiai nugalės! | .facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

„Ką man davė Lietuva?“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | kemi.lt | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai | KlipShop | Kokybiškos tvoros | https://jarisink.com | Valgomojo stalai | ket testai | Interjero detalės

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai