Žymos archyvas: klimato kaita

Vyriausybė žada skirti dėmesio klimato kaitai (0)

Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Vyriausybė parengė 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą (NPP), kuriame nustatyti pagrindiniai ateinantį dešimtmetį valstybėje siektini pokyčiai, jie turėtų užtikrinti pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos, saugumo ir kitose srityse. Pagrindinis dėmesys šiame plane skiriamas klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams. Ypatingą indėlį formuojant Lietuvos ilgalaikius aplinkosaugos tikslus įnešė šioje srityje veikiančios Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Kaip globalistai su klimato kaita „kovoja“ (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Klimato vajus vis labiau audrina visuomenes. Tik štai pagrindiniai „kovotojai“ siūlantys europiečiams paaukoti savo patogumus bei ekonominę gerovę, tuo pat metu varžosi kas greičiau pastatys vis naujas gamyklas augančiose, pirmiausiai be abejo Kinijos bei Indijos rinkose.

Tuo tarpu po stipriu ideologiniu bei propagandiniu spaudimu esantys Skaityti toliau

Paukščių mažėja katastrofiškai (0)

Kėkštas | alkas.lt nuotr.

Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?

Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau

A. Cicėnaitė-Čarles. Apie gaisrus ir fejerverkus Australijoje (1)

Gaisrai Australijoje | Metju Eboto (Matthew Abbott) / NewYork Times / REDUX / EYEVINE nuotr.

Rašytoja iš Australijos Akvilinos Cicėnaitės-Čarles (A. Cicėnaitės-Charles) feisbuke pasidalino mintimis apie jau kelis mėnesius besitęsiančius gaisrus Australijoje.

Gyvendama Australijoje negaliu negalvoti ir nerašyti apie tai, kas čia dedasi paskutiniais mėnesiais.

Kai manęs klausia, ar jau galiu atsidaryti langus ir įkvėpti gryno oro, galvoju, kad man pasisekė, jog dar turiu namus, kai tūkstančiai jų neteko.

Kai manęs klausia, ar ten dar liko kam degti, galvoju apie pusę milijardo liepsnose sudegusių gyvūnų, galvoju apie tuos, kurie dar liko.

Skaityti toliau

Klimato planas – nuosprendis brandiems miškams? (4)

Pagal Lietuvos siūlomą klimato veiksmų planą norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą.

Šis pasiūlymas sukėlė gamtininkų ir aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą. Skaityti toliau

Lietuviams svarbiausias aplinkosaugos klausimas – nesutvarkytos atliekos (1)

Atliekos mieste | glis.lt nuotr.

Kokie, jūsų nuomone, aplinkosaugos klausimai yra aktualiausi Lietuvoje? Į šį klausimą atsakė daugiau nei tūkstantis penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojų. Lietuvos gamtos fondo (LGF) užsakymu tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai susirūpinę atliekų tvarkymu, o mažiausiai jiems rūpi augalų ir gyvūnų rūšių nykimas.

Nors apklausa buvo vykdoma dar gerokai iki įsiplieskiant naudotų padangų gaisrui Alytuje, Lietuvos miestų gyventojai nurodė, kad nesutvarkytos atliekos – aktualiausia aplinkosaugos bėda. Taip mano beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų. 

Skaityti toliau

Lietuoje sparčiai nyksta net įprasti paukščiai (1)

Kurapka | A. Čerkausko nuotr.

Lapkričio 28 d., Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre buvo pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių inventorizacijos rezultatai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rengtame renginyje savo naujausiais atradimais dalinosi šios tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Skaityti toliau

Europiečiai susirūpinę klimatu, lietuviai – skurdu ir miškais (0)

Benamis | wikipedija.org nuotr.

Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu įvykdyta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje.

Ši „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šį klausimą laiko EP prioritetu.

Skaityti toliau

Lietuva, Latvija ir Estija pasisako už atsakingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos (0)

Baltijos valstybių vėliavėlės | kam.lt nuotr.

Lietuvos Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais pasirašė bendrą laišką ES institucijų ir valstybių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, kuriame pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Laiške atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą,

Skaityti toliau

Dusios ežero vandens lygis per pastaruosius 44 metus sumažėjo 19,4 cm! (2)

Gulbės Metelio ežere | Metelių reg.parko nuotr.

Klimato kaita atrodo kaip išgalvotas dalykas tol, kol „gyvenama“ virtualiame pasaulyje, arba neiškeliaujama toliau nuo miestų į gamtą. Jei  nutartumėte patyrinėti didžiųjų Dzūkijos ežerų pakrantes, tokios akcijos kaip „Global Climate Strike“ gali pasirodyti ne visai beprasmės net ir patiems didžiausiems skeptikams.

Antrus metus besitęsianti hidrologinė sausra stipriai apmažino paviršinius vandenis Lazdijų krašte, o gruntinius paslėpė giliau į žemę. Viso to pasekmes vasarą pajunta kaimų gyventojai, sausuose šuliniuose bergždžiai beieškantys vandens. Skaityti toliau

Aplinkos ministerija skelbia Klimato savaitę ir kviečia į jos renginius (0)

Aplinkos ministerija skelbia Klimato savaitę ir kviečia į jos renginius | lrv.lt nuotr.

Lapkričio 22-29 d., Aplinkos ministerija skelbia Klimato savaitę. Bus rengiamos diskusijos apie strateginius Lietuvos klimato kaitos politikos tikslus bei priemones, klimato iššūkius ir galimybes miškininkystės, energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio skyriuose. Jų metu kartu su mokslininkais, politikais, visuomenės veikėjais ir visais besidominčiais šia tema bus mėginama atsakyti į klausimą „Keisti ar keistis?“.

Norintieji dalyvauti Klimato savaitės renginiuose turėtų užsiregistruoti iki lapkričio 22 d., nes vietų skaičius ribotas. Skaityti toliau

Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui (0)

Aukštumala | N. Žitkevičiaus nuotr.

Pelkės – paslaptingos ir savitos krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius nuo priešo. Tokie mistiniai žodžiai, kaip antai raistas, liūnas, palios, tyruliai, baimę kėlė ir to paties tūlo lietuvio vaikui, turėjusiam kasdien kovoti su vaizduotėje atgimstančiomis pasakų būtybėmis ir monais iš ūkanotų ir migloje paskendusių pelkynų. Šios legendomis apipintos ir slėpinių kupinos vietos net ir šiandien dažnam kelia pagarbą. O kaip kitaip, jei ne mistine pavadinsi vietą, kurioje įžengus pavasarį kvapais apsvaigina spanguolių žiedai, užliūliuoja gailių jūra, tuoktuvių balsais užburia tetervinai, pakeri tviskantys saulašarių deimantai, gąsdina grėsmingu tonu mekenantis perkūno oželis. Skaityti toliau

Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva (0)

Klimato kaita | am.lt nuotr.

Mažas, bet reikšmingas Lietuvos indėlis į klimato kaitos mažinimą – vis daugiau žmonių atsisako vienkartinių indų

Ledynų laidotuvės, neregėti karščiai, kova su klimato kaita pralaimima – šie žodžiai girdimi vis dažniau ir kas kartą tariami garsiau. Didingiausiuose Europos kalnuose – Alpėse, jau nyksta ledynai. Paskutinysis, pasak mokslininkų, išnyko stebėtinai greitai – vos per dešimtmetį. Skelbiama, kad Alpės greitai praras pusę sniego ir ledo masyvų. O meteorologai praneša, kad pastarieji ketveri metai buvo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gamtosauga ir patriotinė dešinė (8)

Pixabay.com nuotr.

Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.

Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas (video) (15)

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas | Youtube nuotr.

Tai šildome mes planetą ar ne? Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui. Antropogeninio klimato atšilimo šalininkai mosikuoja industrinio laikotarpio CO2 ir temperatūros grafikais, jų oponentas primena apie nuolatinę Žemės klimato kaitą. Kas teisūs?

Kaip visuomet tiesa yra daug ramesnė, nei isteriški riksmai iš JTO tribūnos ir kiek Skaityti toliau

I. Ruginienė. Klimato kaita vers prisitaikyti arba išnykti (9)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Klimatas keičiasi ir tai veikia daugelį gyvenimo sričių. Kuo greičiau įsisavinsime faktą, kad dėl to dalis darbų ir net sektorių išnyks ar turės stipriai keistis, bei imsimės veiksmų, tuo lengviau pakelsime pasekmes. Tiesa, yra ir gerų žinių – nemažai sektorių plėtosis ir atsiras naujų.

Sunkiai prognozuojamas ir sparčiau besikeičiantis oras, vis nauji temperatūros rekordai, dažnėjančios sausros, besikeičiančios kritulių tendencijos, kylantis vandens lygis ir kiti gamtiniai Skaityti toliau

JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą (3)

JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą | Lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 24 d., Niujorke, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą viename reikšmingiausių sesijos renginių – Klimato kaitos viršūnių susitikime.

Šalies vadovas kalbėjo iškart po Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko pasisakymo. Lietuva solidarizavosi su pasaulio valstybėmis, teikiančiomis išskirtinį dėmesį aplinkos apsaugos ir klimato kaitos klausimams, akcentavo tvarių gamtos procesų išsaugojimo svarbą, dalijosi patirtimi, kaip veiksmingai spręsti klimato kaitos klausimus ir sėkmingai vykdyti klimato neutralumo įsipareigojimus Europos Sąjungai. Skaityti toliau

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių (0)

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių | VDU nuotr.

Rugsėjo 26–28 dienomis, vykstant pasaulinio klimato streiko savaitei, Kaune vyks 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančio renginio metu per 200 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuos apie šios šakos vystymo svarbą bei siūlys ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.

VDU ŽŪA mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu yra atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją – joje buvo įrodyta, kad moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika padeda tausoti aplinką, pasiekti didesnį energetinį saugumą, didinti pramonės konkurencingumą ir regionų plėtrą. Skaityti toliau

Kovoje su aplinkos tarša: Europa įdarbino energiją iš grūdų (0)

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio gamykla „Kurana“ | Europos etanolio asociacijos „ePURE“ nuotr.

Europos Sąjungos (ES) atsinaujinančių išteklių direktyvoje nurodyta, kad iki 2020 metų ES šalyse narėse atsinaujinantys ištekliai transporto sektoriuje turėtų pasiekti mažiausiai 10 proc., o iki 2030 metų mažiausiai 14 proc. energijos išteklių dalies.

Elektromobilių Europos keliuose dar taip sparčiai negausėja, tad vairuotojai prie rodiklių gerinimo prisideda vartodami ekologiškesnius degalus. Naujausia studija skelbia, kad ES šalyse pastaraisiais metais sparčiai auga iš javų gaminamo etanolio, kuris yra įmaišomas į benziną, vartojimas. Skaityti toliau

Latvijoje pasiūlyta atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus (1)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu | prezidentas.lt nuotr.

Liepos 23 d. pirmojoje darbo išvykoje Rygoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Prezidentas paragino atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus, skirtus aptarti svarbiausius einamuosius politinius, ekonominius, regioninės gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime dėmesio skirta ir šalių energetinės nepriklausomybės, strateginiams transporto projektams.

„Istorinės sąsajos, abipusis palaikymas ir bendradarbiavimas paklojo tvirtą Baltijos šalių brolybės pamatą, kurį reikia deramai saugoti ir tvirtinti, ypač kai susiduriame su bendromis grėsmėmis.

Skaityti toliau

Lietuviški žaliųjų technologijų sprendimai varžysis su geriausiais pasaulyje (0)

Renginio akimirka | Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko nuotr.

Liepos 19 dieną baigėsi didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinė programa Lietuvoje. Konkurse siekiama skatinti žaliųjų technologijų inovacijas tarptautiniu mastu taip potencialiai stabdant klimato kaitą. Penktą kartą Lietuvoje rengtos programos finale varžėsi 8 komandos iš Vilniaus, Kauno ir Garliavos miestų.

Šiais metais prie tarptautinės programos prisijungė 16 naujų valstybių, tad iš viso programa vyksta daugiau nei 50 šalių ir pirmą kartą apima visus žemynus. Skaityti toliau

M. Puidokas. Energetikos ministras Seime stumia leidimą teršti žemės gelmes ir vandenis (9)

Žygimantas Vaičiūnas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Kam Lietuvoje rūpi aplinkos tausojimas?

Visuomenė, įvairios organizacijos, ir svarbiausiai – pavieniai atsakingi piliečiai, skiria labai daug dėmesio aplinkos tausojimui. Pilietiška visuomenė vykdo įvairias akcijas, skirtas gamtos apsaugai, siekdama mažinti oro taršos kiekį, išsaugoti miškus ir kuo daugiau dėmesio sutelkti įvairiems ekologiniams klausimams. 

Deja, aplinka ir jos problemos Lietuvoje vis dar labiausiai rūpi gamtos mylėtojams. Skaityti toliau

VDU profesorius A. Maziliauskas: Prie pokyčių teks prisitaikyti (0)

Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas sako, kad yra du vienodai svarbūs kovos su klimato kaita būdai. Vienas – švelninti klimato kaitą, antras – prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios jau susidarė dėl jos. Profesoriaus nuomone, nors Lietuva daro žingsnius abejomis kryptimis, šiandien jie nepakankami. Ypač trūksta švietėjiškos veiklos, kadangi klimato kaita priklauso nuo visos visuomenės elgsenos. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Miškai kertami, urėdija džiaugiasi pelnu (5)

Išplukdoma mediena | respublika.lt nuotr.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidžiaugė, jog praėjusiais metais dirbo taip pelningai, jog beveik 40 proc. viršijo numatytą metinį planą. Tačiau už ką gautas pelnas? Už miškų atsodinimą ar jų iškirtimą?

Pernai VMU pervedė į valstybės biudžetą 25,3 mln. Eur už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Atliko įvairias socialines bei ekologines veiklas, kurių vertė – 7,4 mln. Eur. Kaip bebūtų, šios veiklos buvo tris kartus pigesnės nei privalomi atsiskaitymai už parduotą medieną. Skaityti toliau

Socialinis verslas: ko Lietuva gali pasimokyti iš Švedijos? (0)

Marija Kristina Lundkvist | swedenabroad.se nuotr.

Daugelyje sričių Lietuva lygiuojasi į Šiaurės šalis: tai sėkmingos, socialiai atsakingos valstybės, kuriose gera gyventi. Švedijos karalystės ambasadorės Lietuvoje Marios Kristinos Lundkvist (Maria Christin Lundqvist) teigimu, vienas iš raktų į sėkmę – visuomenė, kuri prisiima atsakomybę.

Taip ambasadorė kalbėjo „Talentas keisti“ baigiamojoje konferencijoje – ji pabrėžė, kad dėl socialinės gerovės Švedijoje dirba ne tik valstybė, bet ir patys žmonės. Skaityti toliau

Lietuvos paviljonas įvertintas Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ (0)

Venecijos šiuolaikinio meno bienalė | rengėjų nuotr.

Gegužės 11 d. Lietuvos paviljonui 58-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą skirtas pagrindinis bienalės apdovanojimas  – „Auksinis liūtas“.

Šių metų Lietuvos nacionaliniame paviljone pristatoma menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Šiuo kūriniu menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Skaityti toliau

Palmių aliejus naikina – išgelbėkime žemės plaučius (0)

Orangutanų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų | bepalmiualiejaus.lt nuotr.

Balandžio 26 d., penktadienį, Vinco Kudirkos aikštėje, 12-14 val. vyks protesto akcija „Prieš palmių aliejų“. 

Palmių aliejus – tema apie kurią kalbama vis dažniau ir dažniau, tačiau ar tikrai mus pasiekia visa informacija?

„Be palmių aliejaus“ ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ suvienija jėgas su jaunimo organizacijomis Fridays for Future ir Earth Strike Lietuva kovoje prieš klimato kaitą, atogrąžų miškų kirtimą ir svarbių ekosistemai gyvūnų rūšių naikinimą. Skaityti toliau

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės (6)

Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

Auginkite savo pirmeivius, iškelkite juos. Išugdyti gerus vadovus yra jūsų pareiga. Iškelkite juos ten, kur jie gali veikti, – taip vyksmus pakreipsite nauja linkme. Onondagų vadas Orenas Lyonsas (Oren Lyons) 1

Anišinabė Vynona La Djuk (Wynona La Duke) teigia, kad šiais laikais būti prigimtiniam (angl. indigenous) visai nereiškia noro sugrįžti į praeitį ar į pirmaprades Amazonės džiungles. Būti prigimtiniam moderniame pasaulyje reiškia rūpintis savo gyvenamąja vieta ir jos ekologine gerove, remtis prigimtinių vertybių principais ir būti atsakingam už savo vietą pasaulyje2. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė paramą Ukrainai (2)

Dalia Grybauskaitė susitinka su Andžejumi Duda | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 3 d. Katovicuose, Lenkijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišalio pokalbio susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė abiem šalims svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų buvo regiono saugumas ir padėtis Ukrainoje.  

Pasak šalies vadovės, neteisėtai aneksavusi Krymą, tęsdama agresiją Rytų Ukrainoje ir vykdydama strateginių Mariupolio ir Berdiansko uostų blokadą, Rusija siekia Skaityti toliau

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos) (1)

Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Kanadoje | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.

Lapkričio 1-7 dienomis Romuvos krivė Inija Trinkūnienė lankėsi Toronte (Kanadoje) vykusiame Pasaulio religijų parlamente (PRP), kuriame įvairių religijų atstovai dalinosi savo gerąja patirtimi. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos atstovai jau trečią kartą pasaulio bendruomenei PRP pristatė baltų tikėjimą ir kultūrą. Skelbiame pokalbį apie tai su Krive I. Trinkūniene.

– Kuo ypatingas renginys yra Pasaulio religijų parlamentas?

– Pasaulio religijų parlamentas vadinamas tarpreliginio dialogo motina, nes tai pats Skaityti toliau