Žymos archyvas: klimato kaita

Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva (0)

Klimato kaita | am.lt nuotr.

Mažas, bet reikšmingas Lietuvos indėlis į klimato kaitos mažinimą – vis daugiau žmonių atsisako vienkartinių indų

Ledynų laidotuvės, neregėti karščiai, kova su klimato kaita pralaimima – šie žodžiai girdimi vis dažniau ir kas kartą tariami garsiau. Didingiausiuose Europos kalnuose – Alpėse, jau nyksta ledynai. Paskutinysis, pasak mokslininkų, išnyko stebėtinai greitai – vos per dešimtmetį. Skelbiama, kad Alpės greitai praras pusę sniego ir ledo masyvų. O meteorologai praneša, kad pastarieji ketveri metai buvo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gamtosauga ir patriotinė dešinė (8)

Pixabay.com nuotr.

Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.

Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas (video) (15)

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas | Youtube nuotr.

Tai šildome mes planetą ar ne? Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui. Antropogeninio klimato atšilimo šalininkai mosikuoja industrinio laikotarpio CO2 ir temperatūros grafikais, jų oponentas primena apie nuolatinę Žemės klimato kaitą. Kas teisūs?

Kaip visuomet tiesa yra daug ramesnė, nei isteriški riksmai iš JTO tribūnos ir kiek Skaityti toliau

I. Ruginienė. Klimato kaita vers prisitaikyti arba išnykti (9)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Klimatas keičiasi ir tai veikia daugelį gyvenimo sričių. Kuo greičiau įsisavinsime faktą, kad dėl to dalis darbų ir net sektorių išnyks ar turės stipriai keistis, bei imsimės veiksmų, tuo lengviau pakelsime pasekmes. Tiesa, yra ir gerų žinių – nemažai sektorių plėtosis ir atsiras naujų.

Sunkiai prognozuojamas ir sparčiau besikeičiantis oras, vis nauji temperatūros rekordai, dažnėjančios sausros, besikeičiančios kritulių tendencijos, kylantis vandens lygis ir kiti gamtiniai Skaityti toliau

JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą (3)

JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą | Lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 24 d., Niujorke, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą viename reikšmingiausių sesijos renginių – Klimato kaitos viršūnių susitikime.

Šalies vadovas kalbėjo iškart po Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko pasisakymo. Lietuva solidarizavosi su pasaulio valstybėmis, teikiančiomis išskirtinį dėmesį aplinkos apsaugos ir klimato kaitos klausimams, akcentavo tvarių gamtos procesų išsaugojimo svarbą, dalijosi patirtimi, kaip veiksmingai spręsti klimato kaitos klausimus ir sėkmingai vykdyti klimato neutralumo įsipareigojimus Europos Sąjungai. Skaityti toliau

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių (0)

Mokslininkai iš 28 pasaulio šalių ieškos bioekonomikos proveržio galimybių | VDU nuotr.

Rugsėjo 26–28 dienomis, vykstant pasaulinio klimato streiko savaitei, Kaune vyks 9-oji tarptautinė mokslinė konferencija „Kaimo plėtra 2019: moksliniai tyrimai ir inovacijos bioekonomikos plėtrai“. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje (VDU ŽŪA) vyksiančio renginio metu per 200 dalyvių iš 28 pasaulio šalių diskutuos apie šios šakos vystymo svarbą bei siūlys ekonomines ir socialines inovacijas procesui spartinti.

VDU ŽŪA mokslininkai Ūkio ministerijos užsakymu yra atlikę Lietuvos bioekonomikos plėtros galimybių studiją – joje buvo įrodyta, kad moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika padeda tausoti aplinką, pasiekti didesnį energetinį saugumą, didinti pramonės konkurencingumą ir regionų plėtrą. Skaityti toliau

Kovoje su aplinkos tarša: Europa įdarbino energiją iš grūdų (0)

Pasvalyje įsikūrusi bioetanolio gamykla „Kurana“ | Europos etanolio asociacijos „ePURE“ nuotr.

Europos Sąjungos (ES) atsinaujinančių išteklių direktyvoje nurodyta, kad iki 2020 metų ES šalyse narėse atsinaujinantys ištekliai transporto sektoriuje turėtų pasiekti mažiausiai 10 proc., o iki 2030 metų mažiausiai 14 proc. energijos išteklių dalies.

Elektromobilių Europos keliuose dar taip sparčiai negausėja, tad vairuotojai prie rodiklių gerinimo prisideda vartodami ekologiškesnius degalus. Naujausia studija skelbia, kad ES šalyse pastaraisiais metais sparčiai auga iš javų gaminamo etanolio, kuris yra įmaišomas į benziną, vartojimas. Skaityti toliau

Latvijoje pasiūlyta atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus (1)

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu | prezidentas.lt nuotr.

Liepos 23 d. pirmojoje darbo išvykoje Rygoje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Latvijos valstybės vadovu Egilu Levitu. Prezidentas paragino atnaujinti trišalius prezidentų susitikimus, skirtus aptarti svarbiausius einamuosius politinius, ekonominius, regioninės gynybos ir saugumo klausimus. Susitikime dėmesio skirta ir šalių energetinės nepriklausomybės, strateginiams transporto projektams.

„Istorinės sąsajos, abipusis palaikymas ir bendradarbiavimas paklojo tvirtą Baltijos šalių brolybės pamatą, kurį reikia deramai saugoti ir tvirtinti, ypač kai susiduriame su bendromis grėsmėmis.

Skaityti toliau

Lietuviški žaliųjų technologijų sprendimai varžysis su geriausiais pasaulyje (0)

Renginio akimirka | Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko nuotr.

Liepos 19 dieną baigėsi didžiausio pasaulyje žaliųjų verslo idėjų konkurso „ClimateLaunchpad“ nacionalinė programa Lietuvoje. Konkurse siekiama skatinti žaliųjų technologijų inovacijas tarptautiniu mastu taip potencialiai stabdant klimato kaitą. Penktą kartą Lietuvoje rengtos programos finale varžėsi 8 komandos iš Vilniaus, Kauno ir Garliavos miestų.

Šiais metais prie tarptautinės programos prisijungė 16 naujų valstybių, tad iš viso programa vyksta daugiau nei 50 šalių ir pirmą kartą apima visus žemynus. Skaityti toliau

M. Puidokas. Energetikos ministras Seime stumia leidimą teršti žemės gelmes ir vandenis (9)

Žygimantas Vaičiūnas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Kam Lietuvoje rūpi aplinkos tausojimas?

Visuomenė, įvairios organizacijos, ir svarbiausiai – pavieniai atsakingi piliečiai, skiria labai daug dėmesio aplinkos tausojimui. Pilietiška visuomenė vykdo įvairias akcijas, skirtas gamtos apsaugai, siekdama mažinti oro taršos kiekį, išsaugoti miškus ir kuo daugiau dėmesio sutelkti įvairiems ekologiniams klausimams. 

Deja, aplinka ir jos problemos Lietuvoje vis dar labiausiai rūpi gamtos mylėtojams. Skaityti toliau

VDU profesorius A. Maziliauskas: Prie pokyčių teks prisitaikyti (0)

Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas sako, kad yra du vienodai svarbūs kovos su klimato kaita būdai. Vienas – švelninti klimato kaitą, antras – prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios jau susidarė dėl jos. Profesoriaus nuomone, nors Lietuva daro žingsnius abejomis kryptimis, šiandien jie nepakankami. Ypač trūksta švietėjiškos veiklos, kadangi klimato kaita priklauso nuo visos visuomenės elgsenos. Skaityti toliau

O. Strikulienė. Miškai kertami, urėdija džiaugiasi pelnu (5)

Išplukdoma mediena | respublika.lt nuotr.

Valstybės įmonė Valstybinių miškų urėdija (VMU) pasidžiaugė, jog praėjusiais metais dirbo taip pelningai, jog beveik 40 proc. viršijo numatytą metinį planą. Tačiau už ką gautas pelnas? Už miškų atsodinimą ar jų iškirtimą?

Pernai VMU pervedė į valstybės biudžetą 25,3 mln. Eur už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Atliko įvairias socialines bei ekologines veiklas, kurių vertė – 7,4 mln. Eur. Kaip bebūtų, šios veiklos buvo tris kartus pigesnės nei privalomi atsiskaitymai už parduotą medieną. Skaityti toliau

Socialinis verslas: ko Lietuva gali pasimokyti iš Švedijos? (0)

Marija Kristina Lundkvist | swedenabroad.se nuotr.

Daugelyje sričių Lietuva lygiuojasi į Šiaurės šalis: tai sėkmingos, socialiai atsakingos valstybės, kuriose gera gyventi. Švedijos karalystės ambasadorės Lietuvoje Marios Kristinos Lundkvist (Maria Christin Lundqvist) teigimu, vienas iš raktų į sėkmę – visuomenė, kuri prisiima atsakomybę.

Taip ambasadorė kalbėjo „Talentas keisti“ baigiamojoje konferencijoje – ji pabrėžė, kad dėl socialinės gerovės Švedijoje dirba ne tik valstybė, bet ir patys žmonės. Skaityti toliau

Lietuvos paviljonas įvertintas Venecijos bienalės „Auksiniu liūtu“ (0)

Venecijos šiuolaikinio meno bienalė | rengėjų nuotr.

Gegužės 11 d. Lietuvos paviljonui 58-oje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje pirmą skirtas pagrindinis bienalės apdovanojimas  – „Auksinis liūtas“.

Šių metų Lietuvos nacionaliniame paviljone pristatoma menininkių Rugilės Barzdžiukaitės, Vaivos Grainytės ir Linos Lapelytės opera-performansas „Saulė ir jūra (Marina)“. Šiuo kūriniu menininkės nagrinėja klimato kaitos, kūniškumo, ekologijos ir vartotojiškumo temas. Skaityti toliau

Palmių aliejus naikina – išgelbėkime žemės plaučius (0)

Orangutanų rūšims gresia išnykimas dėl žmonių naikinamų miškų | bepalmiualiejaus.lt nuotr.

Balandžio 26 d., penktadienį, Vinco Kudirkos aikštėje, 12-14 val. vyks protesto akcija „Prieš palmių aliejų“. 

Palmių aliejus – tema apie kurią kalbama vis dažniau ir dažniau, tačiau ar tikrai mus pasiekia visa informacija?

„Be palmių aliejaus“ ir VšĮ „Žiedinė ekonomika“ suvienija jėgas su jaunimo organizacijomis Fridays for Future ir Earth Strike Lietuva kovoje prieš klimato kaitą, atogrąžų miškų kirtimą ir svarbių ekosistemai gyvūnų rūšių naikinimą. Skaityti toliau

E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės (6)

Eglutė Trinkauskaitė | asmeninė nuotr.

Auginkite savo pirmeivius, iškelkite juos. Išugdyti gerus vadovus yra jūsų pareiga. Iškelkite juos ten, kur jie gali veikti, – taip vyksmus pakreipsite nauja linkme. Onondagų vadas Orenas Lyonsas (Oren Lyons) 1

Anišinabė Vynona La Djuk (Wynona La Duke) teigia, kad šiais laikais būti prigimtiniam (angl. indigenous) visai nereiškia noro sugrįžti į praeitį ar į pirmaprades Amazonės džiungles. Būti prigimtiniam moderniame pasaulyje reiškia rūpintis savo gyvenamąja vieta ir jos ekologine gerove, remtis prigimtinių vertybių principais ir būti atsakingam už savo vietą pasaulyje2. Skaityti toliau

Lietuvos ir Lenkijos Prezidentai aptarė paramą Ukrainai (2)

Dalia Grybauskaitė susitinka su Andžejumi Duda | lrp.lt nuotr.

Gruodžio 3 d. Katovicuose, Lenkijoje Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dvišalio pokalbio susitiko su Lenkijos Prezidentu Andžejumi Duda.

Lietuvos ir Lenkijos vadovai aptarė abiem šalims svarbiausius klausimus. Viena pagrindinių temų buvo regiono saugumas ir padėtis Ukrainoje.  

Pasak šalies vadovės, neteisėtai aneksavusi Krymą, tęsdama agresiją Rytų Ukrainoje ir vykdydama strateginių Mariupolio ir Berdiansko uostų blokadą, Rusija siekia Skaityti toliau

Romuvos Krivė I. Trinkūnienė: Motinos Žemės šauksmas vienija skirtingų tikėjimų žmones (video, nuotraukos) (1)

Krivė Inija Trinkūnienė Pasaulio religijų parlamente Kanadoje | M. Ašleig (M. Ashleigh) nuotr.

Lapkričio 1-7 dienomis Romuvos krivė Inija Trinkūnienė lankėsi Toronte (Kanadoje) vykusiame Pasaulio religijų parlamente (PRP), kuriame įvairių religijų atstovai dalinosi savo gerąja patirtimi. Senovės baltų religinės bendrijos Romuvos atstovai jau trečią kartą pasaulio bendruomenei PRP pristatė baltų tikėjimą ir kultūrą. Skelbiame pokalbį apie tai su Krive I. Trinkūniene.

– Kuo ypatingas renginys yra Pasaulio religijų parlamentas?

– Pasaulio religijų parlamentas vadinamas tarpreliginio dialogo motina, nes tai pats Skaityti toliau

Europos Parlamentas siekia sparčiau mažinti automobilių taršą (0)

EP siekia, kad iki 2030 m. elektrinių ir hibridinių automobilių dalis pardavimuose sudarytų bent 35 proc. | European Union-EP nuotr.

Nuo 2030 m. Europos Sąjungoje parduodami nauji automobiliai turi išmesti 40 proc. mažiau anglies dvideginio, o elektrinių automobilių dalis pardavimuose sudaryti bent 35 proc., įsitikinę Europos Parlamento nariai.

Europos Sąjungoje apie 15 proc. viso anglies dvideginio išskiria lengvieji automobiliai ir furgonai, o tai skatina klimato kaitą. Transporto sektorius – vienintelis, kuriame „šiltnamio“ dujų išskiriama daugiau nei 1990 metais. Europos Sąjunga siekia iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio išlakų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m. Skaityti toliau

Elektrinės transporto priemonės keičia pasaulį (0)

Elektrinis automobilis | Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) nuotr.

Pernai visame pasaulyje buvo parduota 1,2 mln. elektrinių transporto priemonių. Nors ličio jonų baterijų varomų elektromobilių akumuliatoriai kelia žymiai mažesnę grėsmę aplinkai nei daugelis kitų baterijų, jas vis tiek svarbu perdirbti.

Pasaulinė tyrimų ir konsultacijų bendrovė „Frost & Sullivan“ prognozuoja, kad elektrinių transporto priemonių rinka šiais metais išaugs iki 1,6 mln., o kitąmet – iki maždaug 2 mln. transporto priemonių. 2017 metais visame pasaulyje buvo parduota Skaityti toliau

Lietuva galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais (0)

smm.lt nuotr.

Lietuvos mokslas ir verslas galės naudotis pasaulinio lygio superkompiuteriais didelės apimties skaičiavimams atlikti tokiose srityse kaip sveikata, klimato kaita, pramonė, kibernetinis saugumas, energetika, dirbtinio intelekto kūrimas, ekonominės prognozės.

„Lietuva suinteresuota prisijungti prie Europos didelio našumo skaičiavimų iniciatyvos (EuroHPC). Tai leis mūsų šaliai naudotis aukščiausio pajėgumo duomenų skaičiavimo galimybėmis“, – sako švietimo ir mokslo viceministras G. Viliūnas. Skaityti toliau

Lietuviai vairuoja seniausius automobilius Europoje (0)

Lietuviai vairuoja seniausius automobilius Europoje | Pixabay nuotr.

Lietuvos automobilių parkas yra vienas seniausių Europoje. Vidutiniškai, lietuvių vairuojami automobiliai pagaminti prieš 15 metų ir daugelis jų – dyzeliniai. Jie ne tik tuština mūsų pinigines, bet ir skatina klimato kaitą. Senų ir dyzelinių automobilių keliama oro tarša Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje ir stipriai lenkia pasaulio vidurkį.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Valstybinės analitinės Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose (video) (0)

„Mokslo sriuba“: vieta, kur Saulė pakyla ir nusileidžia tik kartą metuose | LRT nuotr.

Antarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Vidutinė šio žemyno temperatūra siekia net minus 40 laipsnių Celsijaus, o žiemą neretai nukrenta ir dar žemiau.

Net ir naktis ten trunka ištisus šešis mėnesius – tiek laiko Pietų ašigalyje Saulė nepakyla virš horizonto.

Būtent dėl savo atšiaurumo ir nuošalumo Antarktida yra puiki vieta moksliniams tyrimams atlikti. Skaityti toliau

Baltijos šalys telkia pastangas kovai su klimato kaita (0)

am.lt nuotr.

Šią savaitę Latvijos sostinėje Rygoje vyko konferencija, kurioje buvo keičiamasi Baltijos šalių pasiekimais, iššūkiais bei įgyvendinamomis gerosios praktikos priemonėmis pereinant prie mažo išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekio, atsparios klimato kaitos pokyčiams ekonomikos plėtros. Lietuvos aplinkos ministras Kęstutis Navickas kartu su aukščiausio lygio kolegomis iš kitų Baltijos šalių pasikeitė patirtimi siekiant Paryžiaus susitarimo ir ES klimato kaitos ir energetikos tikslų iki 2030 m. įgyvendinimo. Skaityti toliau

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai (2)

Rėjus Hemondas | Rengėjų nuotr.

Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“  („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis (0)

Kovai su klimato kaita – norvegų patirtis | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Esant dabartinei ,  iki 2100 m. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje šoktelės 1,5-5,1 laipsniu, daugės kritulių, o Baltijos jūros lygis pakils iki 90 cm. Tokie grėsmingi duomenys paskelbti ketvirtadienį, Raudondvaryje vykusiame tarptautiniame susirinkime klimato kaitos klausimais.

Šis susirinkimas, kuriame dalyvavo Norvegijos ir Lietuvos žinovai bei savivaldybių atstovai, užbaigė Norvegijos fondų remiamą tarptautinį sumanymą „Klimato kaitos švelninimas ir pritaikymas vietos lygmeniu“. Skaityti toliau

Paryžiaus susitarimo ratifikavimas – gera žinia ir Lietuvai, ir pasauliui (0)

Žemė. NASA nuotr.

„Visuotinio susitarimo dėl klimato kaitos, kurį prieš metus Paryžiuje patvirtino 195 valstybės, ratifikavimas – labai svarbus žingsnis vienijant pasaulio pastangas kovojant su šia kaita. Mūsų Seimas jau pradėjo ratifikavimo procesą, ir artimiausiu metu tikimės geros žinios, kad Lietuva jau yra tarp Paryžiaus susitarimą ratifikavusių valstybių“, – sako aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

Šį susitarimą, gruodžio 20 d. duomenimis, jau ratifikavo 117 šalių. Tarp jų ir didžiosios – JAV, Kinija, Brazilija, taip pat Europos Sąjunga, kuri yra viena pagrindinių klimato kaitos mažinimo pasauliniu mastu iniciatorių ir lyderių. Skaityti toliau

Malaizijoje jau veikia dvi Lietuvos saulės jėgainės (0)

saules-jegaine-lumuto-uoste_am-lt

Malaizijoje, Perako valstijoje, jau veikia dvi Lietuvos finansuotos ir mūsų šalyje pagamintos saulės jėgainės. Viena įrengta ant Sultono Idris universiteto stogo, kita – Lumuto krovinių uoste ant birių krovinių konvejerio stoginės.

Šios jėgainės – pirmasis Aplinkos ministerijos ir UAB „BOD group“ finansuotas ir įgyvendintas dvišalis vystomojo bendradarbiavimo projektas. Juo siekta, pasak ministerijos Taršos prevencijos departamento direktoriaus Vitalijaus Auglio, vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus remti besivystančias šalis klimato kaitos srityje, Skaityti toliau

„Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Dėl ko mus įspėja rūsčioji Arktis? (video, nuotraukos) (0)

Audrys Antanaitis. Žymantas Morkvėnas | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Arkties vandenyne plyti ledų ir vandenų masėje pasimetęs Svalbardo salynas, kuriame neseniai lankėsi aplinkosaugininkas Žymantas Morkvėnas.

Norvegijai priklausančiose salose jis pamatė ne tik rūsčią gamtą, mūsų akiai neįprastus miestelius, šiaurės gyvūnus, bet ir pajuto, kad tas, pasaulio pakraštyje esantis žemės lopinėlis, mus apie daug ką įspėja.

Ir įspėja pirmiausia apie tai, kad keičiasi žemės klimatas. Skaityti toliau

Filmas apie klimato kaitą su DiKaprio – jau Lietuvoje (3)

??????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????????

JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje National Geographic pristato filmą apie klimato kaitos grėsmes „Before the Flood“. Leonardas DiKaprio (Leonardo DiCaprio), Fišeris Stivensas (Fisher Stevens), kartu su prodiuseriu Martynu Skorseze (Martin Scorsese) leidžiasi į kelionę po pasaulį.

Dokumentinis filmas „Before the Flood“ skatina visuomenę imtis veiksmų ir užkirsti kelią gresiančiam ekosistemų nykimui visame pasaulyje. Skaityti toliau