Žymos archyvas: klimato kaita

Prof. A. Paulauskas: Viena iš klimato kaitos pasekmių – naujos ligos ten, kur jų anksčiau niekada nebuvo (3)

Algimantas Paulauskas | J. Petronio nuotr.

Kalbėdami apie besikeičiantį klimatą, pirmiausia pagalvojame apie klimato atšilimą. Visgi globalinis atšilimas tėra viena iš klimato kaitos pusių. Mokslininkai teigia, jog besikeičiantis klimatas lemia naujų ligų atsiradimą ten, kur jų anksčiau nebuvo, daro įtaką jas pernešančių gyvūnų migravimui.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) veikia mokslininkų klasteris (Klimato kaitos ir aplinkos taršos poveikis organizmų sąveikai ir sveikatingumui geno-ekosistemos lygmenyse (KLIGEN). Čia mokslininkai siekia įvertinti populiacijų genetinės struktūros pokyčius, vykstančius dėl aplinkos pokyčių. Jų tikslas – ne tik nustatyti pokyčius, bet kalbant, pavyzdžiui, apie naujai plintančius ligų pernešėjus ir sukelėjus, gerinti ankstyvąją jų atpažinimo technologiją. Skaityti toliau

A. Kulakauskas: Naujoji pasaulio tvarka dar neišryškėjo (33)

„Svarbu būtų pasiekti, kad liktume Europos geopolitinėje erdvėje“ – teigia politologas, istorikas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Antanas Kulakauskas, kiek anksčiau mūsų laikraščio skaitytojams užsiminęs, kad Lietuvoje nelabai kas mąsto apie mūsų dienomis vykstančius globalius sisteminius pokyčius. Būtent apie tai ir paprašėme profesoriaus pasidalinti savo mintimis.

– Klimatologai jau seniai muša pavojaus varpais dėl spartaus klimato atšilimo, bet vis dar tarsi negirdime, bent jau Lietuvoje, jokių Skaityti toliau

14 Lietuvos organizacijų ragina riboti palmių aliejaus naudojimą (0)

Orangutangais persirengę jaunuoliai protestavo prieš palmių aliejaus žalą | Rengėjų nuotr.

Lietuvos aplinkosaugos, pramonės, žemės ūkio organizacijos išplatino bendrą pareiškimą, kuriame išreiškia palaikymą Seime svarstomam įstatymui apriboti palmių aliejaus naudojimą biodegaluose.

Pareiškimą palaikė 14 Lietuvos organizacijų, kurios kartu vienija daugiau nei 1000 narių – nevyriausybinius aplinkosaugos judėjimus, savanorius, atsinaujinančios energetikos ir pramonės įmones, ūkininkus ir žemės ūkio bendroves. Skaityti toliau

Aplinkos ministerija gražins dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį (0)

Aplinkos ministerija kompensuos gyventojams dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį | lrv.lt nuotr.

Siekdama sumažinti neigiamą transporto keliamos taršos poveikį klimatui ir skatinti naudotis mažataršiais automobiliais, Aplinkos ministerija gyventojams kompensuos dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį. Šiam tikslui iš ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų.

„Aplinkosauginiu požiūriu elektromobiliai yra mažiau taršūs, todėl ir skatiname juos įsigyti. Mūsų siekis – kuo daugiau šalyje aplinkai palankesnių transporto priemonių. Juk transporto keliama tarša labai prisideda prie klimato kaitos. Skaityti toliau

Ketinama jungti ministerijas ir panaikinti aplinkosaugos ministeriją (3)

Meteorologijos stotis | Aplinkos ministerijos nuotr.

Seimo nariai Aistė Gedvilienė ir Dainius Kreivys nepritaria kovo 25 d. Vyriausybės posėdyje pateiktam įstatymo projektui, kuriuo siekiama prijungimo būdu pertvarkyti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministeriją. Projekte siūloma šią ministeriją prijungti prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos bei jai perduoti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos funkcijas, susijusias su klimato kaitos, žiedinės ekonomikos politikos formavimu bei klimato kaitos ir pastatų atnaujinimo programų valdymu. Naują ministeriją planuojama pavadinti Lietuvos Respublikos darnios ekonomikos, energetikos ir klimato ministerija, ji pradėtų veikti dar šių metų spalio mėnesį.    Skaityti toliau

Pasaulinė vandens diena skatins susimąstyti apie vandenį ir klimato pokyčius (0)

pixabay.com nuotr.

Kovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Kiekvienais metais išrenkamas šios dienos obalsis. Šių metų Pasaulinės vandens dienos obalsis – „Vanduo ir klimato pokyčiai“.

Priminsime, kad Pasaulinės vandens dienos minėjimą 1992 m. pradėjo Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja, Rio de Žaneire, Brazilijoje. Nuo 1993 m. ją globoja UNESCO. Lietuvoje ši diena Skaityti toliau

Pirkti elektromobilius gyventojus skatins išmokomis (0)

elektromobilis.lt

Žmonėms, įsigijusiems naują arba ne senesnį kaip penkerių metų elektromobilį, iš Klimato kaitos programos bus skiriamos išmokos. Tai numato Aplinkos ministerijos parengta tokių išmokų skyrimo tvarka. Šios tvarkos aprašo projektas (www.e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAP/d958508069a711eaa38ed97835ec4df6) iki kovo 26 d. bus derinamas su visuomene ir įstaigomis.

Numatoma, kad vienam pareiškėjui bus Skaityti toliau

M. Norbutas. Koronavirusas ir klimato kaita: skaičiai parodo tikrąją padėtį (6)

Martynas Norbutas | Asmeninio albumo nuotr.

Jau pradedame priprasti prie milžiniško naujienų srauto apie koronavirusą. Kasdien skelbiama, kiek žmonių gyvybių prarasta. Mirtingumo procentas išties nemažas, bet keista tai, kiek daug dėmesio sulaukia virusas ir kiek mažai kiti faktoriai, kurie nulemia šimtus tūkstančių žmonių mirčių kasmet.

Panašu, kad neretai daug lengviau kovoti su grėsmėmis, kurios atėjo ir, tikėtina, po kurio laiko pasitrauks, nei tos – kurių išvengti galima tik nuolatos, metai iš metų dirbant. Deja, nei oro taršos, nei klimato kaitos mažinimo priemonės nėra patrauklios, kadangi jos turi riboti mūsų nepamaldomą norą vis daugiau turėti – todėl ir kovos už kiekvieną gyvybę skelbti niekas neskuba. Skaityti toliau

Lietuva parems dešimt saulės elektrinių besivystančiose šalyse (1)

Lietuva parems dešimt saulės elektrinių besivystančiose šalyse | lrv.lt nuotr.

Daugiau kaip pusę investicijų (1,4 mln. Eur) dešimčiai saulės elektrinių, kurias įrengs mūsų šalies įmonės Armėnijoje, Sakartvele, Mongolijoje, Moldovoje ir Nigerijoje, sudarys Lietuvos parama. Ji jau skirta iš Aplinkos ministerijos administruojamos Klimato kaitos programos.

Šiuos dešimt saulės elektrinių projektų Aplinkos projektų valdymo agentūra atrinko iš penkiolikos, pateiktų pagal 2019 m. kvietimą teikti paraiškas. Net penki iš tų dešimties bus įgyvendinti Sakartvele ir vienas Moldovoje, nes tai prioritetinės Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo kryptys – Rytų Europos regionas. Skaityti toliau

Šilta žiema pranašauja rekordinį derlių – bet ateityje taip gali ir nebebūti (0)

Šilta žiema pranašauja rekordinį derlių – bet ateityje taip gali ir nebebūti | VDU nuotr.

Jei gamta neiškrės netikėtumų, šiųmetis derlius iš tiesų gali būti rekordiškai didelis – tačiau su sąlyga, kad pavasarį ūkininkai sugebės tinkamai pasirūpinti žiemkenčiais. O jei gerų derlių norima sulaukti ir ateityje, jau šiandien reikia pradėti labiau tausoti dirvožemį ir vandenį. Tokiomis mintimis dalijasi Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) mokslininkai.

Žiemkenčiams buvo labai geros sąlygos

„Lietuvoje tradiciškai tikimės žiemos su sniegu, šalčiu. Todėl daugelis ir galvoja, kad tai būtina sąlyga ateinančią vasarą gerai užaugti javams ar daržovėms. Tačiau ūkininkams nėra niūresnio vaizdo, kaip pavasarį matyti iššalusius žiemkenčių laukus. Nes temperatūrų Skaityti toliau

Lietuvos universitetai pasirašė susitarimą dėl klimato kaitos (0)

Vilniaus Universitetas | wikipedia.org nuotr.

Į globalius klimato kaitos iššūkius reaguojantys Lietuvos universitetai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, atlikti universitetų miestelių atsparumo klimato kaitai vertinimą ir plėtoti su klimato kaita susijusius mokslinius tyrimus. Be to, universitetai užsibrėžė įtraukti klimato kaitos klausimus į vykdomas studijų programas, aktyviau didinti visuomenės sąmoningumą ir stiprinti mokslininkų vaidmenį politinių sprendimų priėmimo procesuose. Skaityti toliau

„Žalios Lietuvos“ pokalbiuose – apie plastiko gaminių ir išmetamo maisto mažinimo kiekį (0)

Plastikiniai indai | vmvt.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pakvietė visuomenę jungtis prie „Žalios Lietuvos“ iniciatyvos ir ieškoti sutarimo, kaip Lietuvą paversti švaresne ir klimatui neutralia valstybe. Šiandien Prezidentūroje įvyko pirmasis renginys, skirtas prekybos ir telekomunikacijų sektoriaus atstovams, su kuriais susitiko šalies vadovo patarėjai. Pirmojoje diskusijoje dalyvavo telekomunikacijų sektoriaus atstovai iš „Telia“, „Bitės“ ir „TELE2“ bei mažmeninės prekybos sektoriaus atstovai iš „Rimi“, ,,Iki“, „LIDL“, ,,Norfos“ ir „Maximos“.

Susitikime buvo pristatoma geroji įmonių praktika, diskutuota apie konkrečias ateities Skaityti toliau

Baltijos Asamblėjos komitetas: bendradarbiaudami kultūros srityje kurkime regioną, išsiskiriantį mažiausiu poveikiu aplinkai (0)

Baltijos Asambleja | lrs.lt nuotr.

Sausio 31 d., penktadienį, 9 val., Seime posėdžiaus Baltijos Asamblėjos Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Posėdis vyks Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai).

Šiais metais Baltijos Asamblėjai pirmininkaujanti Estija pasiūlė aptarti šias temas: Baltijos valstybių bendradarbiavimas kultūros srityje siekiant kurti regioną, išsiskiriantį minimaliu poveikiu aplinkai; Baltijos valstybių aukštojo mokslo institucijų strateginė partnerystė; Baltijos valstybių bendradarbiavimas su CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija); Baltijos kultūros fondas ir kt. Skaityti toliau

Vyriausybė žada skirti dėmesio klimato kaitai (0)

Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Vyriausybė parengė 2021–2030 metų Nacionalinį pažangos planą (NPP), kuriame nustatyti pagrindiniai ateinantį dešimtmetį valstybėje siektini pokyčiai, jie turėtų užtikrinti pažangą socialinėje, ekonominėje, aplinkos, saugumo ir kitose srityse. Pagrindinis dėmesys šiame plane skiriamas klimato kaitos ir aplinkosaugos iššūkiams. Ypatingą indėlį formuojant Lietuvos ilgalaikius aplinkosaugos tikslus įnešė šioje srityje veikiančios Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Algis Avižienis: Kaip globalistai su klimato kaita „kovoja“ (video) (2)

Vitalijus Balkus ir Algis Avižienis | Alkas.lt ekrano nuotr.

Klimato vajus vis labiau audrina visuomenes. Tik štai pagrindiniai „kovotojai“ siūlantys europiečiams paaukoti savo patogumus bei ekonominę gerovę, tuo pat metu varžosi kas greičiau pastatys vis naujas gamyklas augančiose, pirmiausiai be abejo Kinijos bei Indijos rinkose.

Tuo tarpu po stipriu ideologiniu bei propagandiniu spaudimu esantys Skaityti toliau

Paukščių mažėja katastrofiškai (0)

Kėkštas | alkas.lt nuotr.

Įvairiai dabar galvojame apie gamtą ir save, apie žiemą, nes gamta Kalėdas ir Naujuosius metus dovanojo labiau pavasariškus, nei žiemiškus. Kūčių dieną, gruodžio 24-ąją, jau pavasariškai tilindžiavo didžioji zylė, per Naujuosius (daug kur sausio 1-ąją švietė saulė ir buvo tikrai šventiška) sausom šakom grojo geniai. Visa tai nelaukta, neįprasta. Tačiau ar tai nepavojinga gamtai, ar ji ko nors nesupainiojo ir dėl tokios savo klaidos ko nors nepraras?

Tokios ir panašios mintys gal ir nekilo per šventes. Tačiau iš karto po jų apie tai tikrai pagalvojome, ypač tie, kam rūpi ne tik savo namai. Skaityti toliau

A. Cicėnaitė-Čarles. Apie gaisrus ir fejerverkus Australijoje (1)

Gaisrai Australijoje | Metju Eboto (Matthew Abbott) / NewYork Times / REDUX / EYEVINE nuotr.

Rašytoja iš Australijos Akvilinos Cicėnaitės-Čarles (A. Cicėnaitės-Charles) feisbuke pasidalino mintimis apie jau kelis mėnesius besitęsiančius gaisrus Australijoje.

Gyvendama Australijoje negaliu negalvoti ir nerašyti apie tai, kas čia dedasi paskutiniais mėnesiais.

Kai manęs klausia, ar jau galiu atsidaryti langus ir įkvėpti gryno oro, galvoju, kad man pasisekė, jog dar turiu namus, kai tūkstančiai jų neteko.

Kai manęs klausia, ar ten dar liko kam degti, galvoju apie pusę milijardo liepsnose sudegusių gyvūnų, galvoju apie tuos, kurie dar liko.

Skaityti toliau

Klimato planas – nuosprendis brandiems miškams? (4)

Pagal Lietuvos siūlomą klimato veiksmų planą norint stabdyti klimato kaitą reikia auginti daugiau jaunuolynų ir gaminti bei vartoti daugiau medienos – kitaip tariant, siūloma kirsti brandžius miškus ir kuo greičiau konservuoti CO2 į baldus ar kitus medienos gaminius, sodinti jaunuolynus, keisti betoną, metalą plastiką į medį ir taip spręsti klimato atšilimo problemą.

Šis pasiūlymas sukėlė gamtininkų ir aplinkosaugos organizacijų pasipiktinimą. Skaityti toliau

Lietuviams svarbiausias aplinkosaugos klausimas – nesutvarkytos atliekos (1)

Atliekos mieste | glis.lt nuotr.

Kokie, jūsų nuomone, aplinkosaugos klausimai yra aktualiausi Lietuvoje? Į šį klausimą atsakė daugiau nei tūkstantis penkių didžiausių Lietuvos miestų gyventojų. Lietuvos gamtos fondo (LGF) užsakymu tyrimų bendrovės „Kantar“ atlikta apklausa parodė, kad lietuviai labiausiai susirūpinę atliekų tvarkymu, o mažiausiai jiems rūpi augalų ir gyvūnų rūšių nykimas.

Nors apklausa buvo vykdoma dar gerokai iki įsiplieskiant naudotų padangų gaisrui Alytuje, Lietuvos miestų gyventojai nurodė, kad nesutvarkytos atliekos – aktualiausia aplinkosaugos bėda. Taip mano beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų. 

Skaityti toliau

Lietuoje sparčiai nyksta net įprasti paukščiai (1)

Kurapka | A. Čerkausko nuotr.

Lapkričio 28 d., Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre buvo pristatyti Lietuvoje retų ir Europos Sąjungos mastu saugomų rūšių inventorizacijos rezultatai. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos rengtame renginyje savo naujausiais atradimais dalinosi šios tarnybos Metodinio-analitinio centro gamtosaugos ekspertai, Lietuvos ornitologų draugijos ir Lietuvos gamtos fondo atstovai, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos bei Gamtos tyrimų centro mokslininkai. Skaityti toliau

Europiečiai susirūpinę klimatu, lietuviai – skurdu ir miškais (0)

Benamis | wikipedija.org nuotr.

Spalį Europos Parlamento (EP) užsakymu įvykdyta apklausa parodė, kad dauguma europiečių kovą su klimato kaita laiko svarbiausiu EP prioritetu, tačiau Lietuvoje ji – tik penktoje vietoje.

Ši „Eurobarometro“ apklausa atskleidė, jog lietuviai iš Europos Parlamento pirmiausia tikisi skurdo ir socialinės atskirties įveikimo priemonių. Šią sritį paminėjo net 57 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų – tai didžiausias rodiklis visoje ES, gerokai lenkiantis kitas valstybes. Visoje Europoje tik 31 proc. gyventojų šį klausimą laiko EP prioritetu.

Skaityti toliau

Lietuva, Latvija ir Estija pasisako už atsakingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos (0)

Baltijos valstybių vėliavėlės | kam.lt nuotr.

Lietuvos Prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos Ministrais Pirmininkais pasirašė bendrą laišką ES institucijų ir valstybių narių vadovams dėl klimato kaitos ir derybų dėl kitos finansinės perspektyvos, kuriame pažymėjo, kad ES daugiametis biudžetas yra pagrindinis instrumentas ES siekiant klimato kaitos neutralumo, įgyvendinant Žaliojo susitarimo tikslus, kartu užtikrinant atsakingą ir socialiai teisingą perėjimą prie žaliosios ekonomikos.

Laiške atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo metu Komisijos ir ES pirmininkaujančios Suomijos pateikti pasiūlymai mažinti ES daugiametį biudžetą neigiamai paveiks kovos su klimato kaita tikslų įgyvendinimą,

Skaityti toliau

Dusios ežero vandens lygis per pastaruosius 44 metus sumažėjo 19,4 cm! (2)

Gulbės Metelio ežere | Metelių reg.parko nuotr.

Klimato kaita atrodo kaip išgalvotas dalykas tol, kol „gyvenama“ virtualiame pasaulyje, arba neiškeliaujama toliau nuo miestų į gamtą. Jei  nutartumėte patyrinėti didžiųjų Dzūkijos ežerų pakrantes, tokios akcijos kaip „Global Climate Strike“ gali pasirodyti ne visai beprasmės net ir patiems didžiausiems skeptikams.

Antrus metus besitęsianti hidrologinė sausra stipriai apmažino paviršinius vandenis Lazdijų krašte, o gruntinius paslėpė giliau į žemę. Viso to pasekmes vasarą pajunta kaimų gyventojai, sausuose šuliniuose bergždžiai beieškantys vandens. Skaityti toliau

Aplinkos ministerija skelbia Klimato savaitę ir kviečia į jos renginius (0)

Aplinkos ministerija skelbia Klimato savaitę ir kviečia į jos renginius | lrv.lt nuotr.

Lapkričio 22-29 d., Aplinkos ministerija skelbia Klimato savaitę. Bus rengiamos diskusijos apie strateginius Lietuvos klimato kaitos politikos tikslus bei priemones, klimato iššūkius ir galimybes miškininkystės, energetikos, transporto, pramonės ir žemės ūkio skyriuose. Jų metu kartu su mokslininkais, politikais, visuomenės veikėjais ir visais besidominčiais šia tema bus mėginama atsakyti į klausimą „Keisti ar keistis?“.

Norintieji dalyvauti Klimato savaitės renginiuose turėtų užsiregistruoti iki lapkričio 22 d., nes vietų skaičius ribotas. Skaityti toliau

Dėmesys pelkių atkūrimui ir išsaugojimui (0)

Aukštumala | N. Žitkevičiaus nuotr.

Pelkės – paslaptingos ir savitos krašto buveinės. Istorijų metraščiai byloja, kad neįžengiama balų gadynė baugino kryžiuočius ir gelbėjo lietuvius nuo priešo. Tokie mistiniai žodžiai, kaip antai raistas, liūnas, palios, tyruliai, baimę kėlė ir to paties tūlo lietuvio vaikui, turėjusiam kasdien kovoti su vaizduotėje atgimstančiomis pasakų būtybėmis ir monais iš ūkanotų ir migloje paskendusių pelkynų. Šios legendomis apipintos ir slėpinių kupinos vietos net ir šiandien dažnam kelia pagarbą. O kaip kitaip, jei ne mistine pavadinsi vietą, kurioje įžengus pavasarį kvapais apsvaigina spanguolių žiedai, užliūliuoja gailių jūra, tuoktuvių balsais užburia tetervinai, pakeri tviskantys saulašarių deimantai, gąsdina grėsmingu tonu mekenantis perkūno oželis. Skaityti toliau

Į kovą su klimato kaita įsijungia ir Lietuva (0)

Klimato kaita | am.lt nuotr.

Mažas, bet reikšmingas Lietuvos indėlis į klimato kaitos mažinimą – vis daugiau žmonių atsisako vienkartinių indų

Ledynų laidotuvės, neregėti karščiai, kova su klimato kaita pralaimima – šie žodžiai girdimi vis dažniau ir kas kartą tariami garsiau. Didingiausiuose Europos kalnuose – Alpėse, jau nyksta ledynai. Paskutinysis, pasak mokslininkų, išnyko stebėtinai greitai – vos per dešimtmetį. Skelbiama, kad Alpės greitai praras pusę sniego ir ledo masyvų. O meteorologai praneša, kad pastarieji ketveri metai buvo Skaityti toliau

M. Kundrotas. Gamtosauga ir patriotinė dešinė (8)

Pixabay.com nuotr.

Prieš dvi dešimtis metų viena didžiausių lietuvių patriotinio judėjimo problemų buvo tai, jog dauguma patriotų sėdėjo savo kaime, stokodami paprasčiausių žinių apie tai, kuo gyvena ir ką veikia jų idėjiniai broliai kitose šalyse. Dabar slenkama į priešingą kraštutinumą, kai aklai perimami kitų šalių judėjimų akcentai ir modeliai, be apmąstymo, kas labiau tinka Lietuvai.

Klasikinis to pavyzdys – dalies lietuvių patriotų pozicija gamtosaugos, gyvūnų gerovės ir Skaityti toliau

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas (video) (15)

„Iš savo varpinės“: Projektas „Greta“ ir tikrasis atšilimas | Youtube nuotr.

Tai šildome mes planetą ar ne? Klausimas, kuris šiuo metu neduoda ramybės daugeliui. Antropogeninio klimato atšilimo šalininkai mosikuoja industrinio laikotarpio CO2 ir temperatūros grafikais, jų oponentas primena apie nuolatinę Žemės klimato kaitą. Kas teisūs?

Kaip visuomet tiesa yra daug ramesnė, nei isteriški riksmai iš JTO tribūnos ir kiek Skaityti toliau

I. Ruginienė. Klimato kaita vers prisitaikyti arba išnykti (9)

Inga Ruginienė | Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos nuotr.

Klimatas keičiasi ir tai veikia daugelį gyvenimo sričių. Kuo greičiau įsisavinsime faktą, kad dėl to dalis darbų ir net sektorių išnyks ar turės stipriai keistis, bei imsimės veiksmų, tuo lengviau pakelsime pasekmes. Tiesa, yra ir gerų žinių – nemažai sektorių plėtosis ir atsiras naujų.

Sunkiai prognozuojamas ir sparčiau besikeičiantis oras, vis nauji temperatūros rekordai, dažnėjančios sausros, besikeičiančios kritulių tendencijos, kylantis vandens lygis ir kiti gamtiniai Skaityti toliau

JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą (3)

JT Klimato kaitos viršūnių susitikime Prezidentas pristatė naują globalią Lietuvos iniciatyvą | Lrp.lt nuotr.

Rugsėjo 24 d., Niujorke, Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, dalyvaudamas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos (JTGA) 74-ojoje sesijoje, sakė kalbą viename reikšmingiausių sesijos renginių – Klimato kaitos viršūnių susitikime.

Šalies vadovas kalbėjo iškart po Europos Vadovų Tarybos Pirmininko Donaldo Tusko pasisakymo. Lietuva solidarizavosi su pasaulio valstybėmis, teikiančiomis išskirtinį dėmesį aplinkos apsaugos ir klimato kaitos klausimams, akcentavo tvarių gamtos procesų išsaugojimo svarbą, dalijosi patirtimi, kaip veiksmingai spręsti klimato kaitos klausimus ir sėkmingai vykdyti klimato neutralumo įsipareigojimus Europos Sąjungai. Skaityti toliau