Tai įrodo „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa rodo – net 90 proc. respondentų pasisako taupantys elektrą. Nors pagrindine elektros taupymo priežastimi išlieka siekis sumažinti sąskaitas, tačiau ryškus ir moralinis aspektas – gyventojus motyvuoja noras taip prisidėti prie klimato kaitos padarinių mažinimo bei siekis elektros energijos taupymo įgūdžius perduoti vaikams.
Taupo norėdami gyventi sveikesnėje planetoje
Apklausos metu buvo siekiama išsiaiškinti šalies gyventojų elektros energijos taupymo įpročius ir kovos su klimato kaita būdus. Rezultatai parodė, kad dažniausiai elektros taupymu siekiama sumažinti sąskaitas už elektrą – šią priežastį įvardijo net 71 proc. apklaustųjų.
Tačiau buvo pastebėti ir kiti tikslai – net trečdalis (33 proc.) elektros taupymo priežastimi nurodė galimybę prisidėti prie klimato tausojimo, 21 proc. apklaustųjų skatina smalsumas ir noras turimus prietaisus naudoti efektyviai, o dar beveik penktadalis (18 proc.) nori rodyti tinkamą pavyzdį vaikams.
„Lietuvių atsakomybė klimato kaitos atžvilgiu auga. Jei anksčiau elektra būdavo taupoma mažesnių sąskaitų sumetimais, dabar pastebime didėjantį norą šiuo veiksmu prisidėti prie aplinkos tausojimo. Juk atsakingai elgdamiesi ir ribodami energijos suvartojimą, galime sumažinti karščio bangų, sausrų, kylančio jūros lygio ir kitų stichinių nelaimių dažnumą, intensyvumą ir padarinius“, – sako Neringa Petrauskienė, „Elektrum Lietuva“ valdybos narė ir komercijos direktorė.
Apklausos duomenimis, 64 proc. apklaustųjų elektros taupymą nurodo kaip vieną iš būdų prisidėti prie kovos su klimato kaita. Taupantys elektrą aplinkosauginiais tikslais – 46 metų ir vyresni, aukščiausio išsimokslinimo respondentai.
Su klimato kaita kovoja įvairiausiais būdais
Pasak „Elektrum Lietuva“ atstovės, apklausos metu išryškėjo du populiariausi būdai, kuriais prisidedama prie kovos su klimato kaita – atliekų rūšiavimas (76 proc.) ir elektros taupymas (64 proc.)
„Tiek 2021 metais, tiek šįkart atliktas tyrimas rodo, kad elektros taupymo metodai išlieka tie patys. Tačiau šiemet pastebėjome ir naują tendenciją – vis dažniau prie gamtos išsaugojimo lietuviai prisideda tvariau naudodami daiktus – nevengia pirkti naudotų, o nereikalingus perleisti kitiems“, – komentuoja N. Petrauskienė.
Jos teigimu, prie to prisidėti galėjo išpopuliarėjusios naudotų daiktų pardavimo platformos ir iniciatyvos, kurių metu gyventojams yra sukuriamos galimybės dalintis daiktais. Vienas iš tokių pavyzdžių – maisto dalijimosi stotelė Sapiegų parke Vilniuje. Aktyvios bendruomenės kuria aplinką tausojančias tradicijas.
Lyginant 2021 metais atlikto tyrimo rezultatus ir šių metų apklausą matoma, kad apskritai aplinkosauga labiau rūpi moterims. Jos dažniau nei vyrai rūšiuoja atliekas, perka naudotus daiktus, renkasi aplinkai draugiškesnes transporto priemones.
Per 3 metus pastebėtas ir 12 proc. sumažėjęs respondentų, kurie kaip būdą kovai su klimato kaita vietoje automobilio renkasi gamtai draugiškesnę transporto alternatyvą, skaičius – 2021 m. tokį būdą rinkosi 35 proc., o šiemet – 23 proc. respondentų.
Taip pat apklausos metu išryškėjo ryšys tarp respondentų išsilavinimo ir noro prisidėti prie aplinkos būklės gerinimo – tiek elektros energijos švaistymą stengiasi mažinti, tiek gamtai draugiškesnius pasirinkimus priima aukštesniojo išsilavinimo apklaustieji.
Niekaip neprisidedančiųjų prie klimato kaitos apklaustųjų skaičius išlieka mažas – vos 9 proc.
