Azerbaidžano sostinėje vykstančioje Jungtinių Tautų klimato kaitos konferencijoje (COP29) trečiadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas, pristatydamas nacionalinį pranešimą, kalbėjo apie mūsų šalies įsipareigojimus prisidėti prie pasaulinių klimato tikslų ir jų vykdymą.
Turi aiškų tikslą
Laikomės aiškaus įsipareigojimo iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 70 proc. palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. tapti neutralia klimatui ir žiediškumo principus atitinkančia ekonomika.
„Lietuva laikosi aiškaus įsipareigojimo iki 2030 m. sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį bent 70 proc. palyginti su 1990 m. lygiu, o iki 2050 m. pasiruošusi tapti neutralia klimatui ir žiedine ekonomika“, – teigė S. Gentvilas.
Pereisime prie žalios elektros
Anot jo, iki 2030 m. mūsų šalyje gaminama visa elektros energija bus žalia, o iki 2020 m. keturis kartus išaugusi saulės ir vėjo energetika per artimiausius dvejus metus padidės dar dvigubai. Be to, galutinėje energijoje (šildymo-vėdinimo ir elektros energijos gamyba) atsinaujinančiųjų išteklių energijos dalis iki 2050 m. taip pat pasieks 100 proc.
„Tarptautinei bendruomenei itin svarbu išlaikyti Paryžiaus susitarimo 1,5°C globalios temperatūros nepadidėjimo tikslą ir užtikrinti ilgalaikį planetos atsparumą neigiamiems klimato kaitos padariniams. Taip pat turime susitarti dėl įsigaliosiančio ilgalaikio globalaus klimato finansavimo tikslo po 2025 m., kuris turėtų būti realistiškas ir susijęs su kiekvienos valstybės klimato kaitos švelninimo pastangomis“, – sakė aplinkos ministras.
Konferencijoje S. Gentvilas paragino tarptautinę bendruomenę spręsti agresorės Rusijos padarytos milžiniškos ilgalaikės žalos Ukrainos aplinkai ir klimato kaitos švelninimo pastangoms kompensavimo klausimą.
„Lietuva remia tarptautinės platformos, kuri priverstų Rusiją atsakyti už savo veiksmų pasekmes, tarp jų ir žalą aplinkai ir klimatui, sukūrimą“, – kalbėjo S. Gentvilas.
Lapkričio 11 d. prasidėjusioje COP29 vyksta derybos dėl Paryžiaus susitarimo veiksmų programos ir pirmojo bendros pažangos vertinimo sprendimo, priimto pernai Dubajuje vykusioje COP28, įgyvendinimo ir pasirengti 2025 m. naujų šalių nacionaliniu lygiu įpareigojančių veiksmų po 2030 m. pateikimui.
Pasiekta reikšmingos pažangos derybose dėl rinkos mechanizmų įgyvendinimo, tačiau trūksta proveržio klimato kaitos švelninimo srityje, o kompromisų paieška dėl ilgalaikio klimato finansavimo tikslo po 2025 m. vis dar išlieka sudėtinga.
