Aplinkos ministerija teikia derinimui dokumentą, nustantį projektų finansavimo sąlygas savivaldybėms, siekiančioms įgyvendinti potvynių rizikos valdymo priemones Vidurio ir Vakarų Lietuvoje.
2021–2027 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis planuojama skirti 34 mln. eurų potvynių prevencijai. Lėšos bus nukreiptos į projektus, kurie padės savivaldybėms apsaugoti gyventojus, infrastruktūrą ir turtą nuo vis dažnėjančių potvynių.
„Ši finansavimo tvarka yra ypač svarbi savivaldybėms, kurios vienos nepajėgtų pakankamai investuoti į efektyvias potvynių prevencijos priemones. Pasinaudojus ES fondų parama, regionai taps atsparesni klimato pokyčiams, o gyventojų gyvenimo kokybė žymiai pagerės,“ – sako aplinkos viceministras Justas Ruškys.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse, dėl klimato kaitos iškrenta vis daugiau kritulių, todėl potvynių rizika nuolat didėja. Ypač didelę žalą potvyniai daro Vakarų Lietuvos regionui, kur kyla grėsmė tiek aplinkai, tiek žmonių turtui.
Į šias investicijas galės pretenduoti 12 savivaldybių, esančių Nemuno ir Lielupės upių baseinų rajonuose. Šios savivaldybės, tarp jų Klaipėdos ir Kauno miestų bei rajonų, Kretingos, Kėdainių, Jurbarko, Šilutės, Ukmergės, Panevėžio rajonų, Marijampolės bei Pagėgių savivaldybės, planuoja įgyvendinti 43 potvynių riziką mažinančias priemones. Daugiausia dėmesio bus skiriama naujų pylimų statybai ir esamų paaukštinimui, taip pat kelių paaukštinimui.
Savivaldybės galės padengti iki 85 proc. išlaidų ES fondų lėšomis, o likusią dalį turės prisidėti pačios.
Pastabas ir pasiūlymus dėl šio projekto galima teikti Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) iki lapkričio 6 d.
