Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Mokslininkė: vien tik rūšiavimas neišsprendžia atliekų pertekliaus žemėje

www.alkas.lt
2024-05-28 06:00:00
0
Atliekų rūšiavimas | vdu.lt nuotr.

Atliekų rūšiavimas |

Klimato kaita vis dažniau įvardijama kaip viena didžiausių grėsmių ne tik aplinkai, bet ir ekonomikos augimui, socialiniam stabilumui.

Prie klimato kaitos ženkliai prisideda vis didėjantis energijos poreikių tenkinimas, perteklinis vartojimas, žemės ūkis ir netinkamas atliekų tvarkymas.

Energijos krizės kontekste buvo tikimasi, kad elektros suvartojimas namų ūkiuose sumažės, bet tyrimai parodė, kad jis net išaugo.

Ženklus ir transporto bei žemės ūkio sektorių indėlis į klimato kaitą, nes juose sunkiai sekasi mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.

Saulės energija | vdu.lt nuotr.
Saulės energija | vdu.lt nuotr.

Daugiau dėmesio būtina skirti dirvožemio būklei

Kaip teigia Vytauto Didžioj universiteto (VDU) Gamtos mokslų fakulteto (GMF) Aplinkotyros katedros docentė dr. Jūratė Žaltauskaitė, žemės ūkis šiuo metu atsakingas už kiek daugiau nei 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų.

Tuo pačiu, vykstant klimato kaitai, vienas svarbiausių iššūkių pasauliniu mastu yra užtikrinti maisto ir vandens saugą – išlaikyti pakankamą maisto ir geriamojo vandens kiekį, užtikrinti jų kokybę bei prieinamumą.

Šie siekiai įvardinti ir JT Darnaus vystymosi tiksluose.

„Šiuo metu Lietuvoje turime labai homogeniškus pasėlius, t. y. dideliuose plotuose auginamos vienos rūšies kultūros ir jeigu ūkininkai nevykdo sėjomainų, galima teigti, kad dirvožemis degraduoja.

Perteklinis trąšų, pesticidų naudojimas teršia dirvožemį ir vandenį, pesticidų likučiai gali likti maisto produktuose, taip keldami pavojų ir žmonių sveikatai.

Šiuo metu ES daugiau kaip 60 proc. dirvožemio būklė nėra gera, todėl būtina daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei ir Lietuvoje“, – tikina doc. dr. J. Žaltauskaitė.

Kita svarbi aplinkos valdymo dalis – atliekų kiekio mažinimas, jų surinkimas ir perdirbimas.

„Nors Europos Sąjungos (ES) atliekų tvarkymo politika siekia sumažinti atliekų kiekius, tačiau dėl didėjančio vartojimo šalyse narėse jie auga – įskaitant ir Lietuvą.

Tyrimai rodo, kad kuo šalis yra linkusi labiau rūšiuoti, tuo daugiau atliekų yra sugeneruojama ir išmetama.

Rūšiavimą skatina kaltės jausmas, nes žmonės yra įsitikinę, kad jeigu tinkamai rūšiuoja savo atliekas, jų tarsi nelieka, todėl galima dar pirkti ir vartoti, tačiau iš tiesų „šiukšlės“ niekur nedingsta“, – paaiškina VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Genovaitė Liobikienė.

Klimato kaitos rykštė

VDU mokslininkė J. Žaltauskaitė sako, kad labai svarbu suprasti, jog klimato kaita nėra vien tik temperatūros kilimas, ją lydi daugybė kitų neigiamų padarinių – ekstremalūs įvykiai (sausros, karščio bangos, potvyniai), kyla jūros lygis, kinta vandenyno cirkuliacija ir t. t.

Lietuvoje jau mes tikrai matome dažnėjančius mums neįprastus ekstremalius svyravimus.

JT organizacijos duomenimis, pasaulyje kasmet dėl ekstremalių klimato įvykių priversti migruoti 21.5 mln. žmonių, tai vadinamieji klimato migrantai.

„Klimato kaita atveria ir naujas galimybes. Galime tikėtis ilgesnio turizmo laikotarpio, naujų verslo galimybių, galim auginti anksčiau mums atrodytų neįprastas kultūras, tokias kaip vynuogės ar arbūzai.

Vykstant klimato kaitai, kai kur mes galime tikėtis didesnių derlių, tarkim šiaurinėse platumose, kaip pavyzdžiui Lietuvoje ar Skandinavijos šalyse, kur vidutinė temperatūra kasmet kyla ir pailgėja vegetacijos laikas, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad užauginamos gamybos maistinė kokybė išliks tokia pat.

Pasaulyje vis auga susirūpinimas tuo, kad spartesnis augimas gali sumažinti maisto kokybę ir jų mitybinę vertę“, – teigia J. Žaltauskaitė.

VDU mokslininkai savo tyrimais patvirtino, jog dėl padidėjusios oro temperatūros ir anglies dioksido kiekio mažėja žemės ūkio augalų konkurencingumas su piktžolėmis, keičiasi pesticidų efektyvumas ir ypač didelį neigiamą poveikį žemės ūkio augalų kokybei ir derliui turi ekstremalūs klimato įvykiai, tokie kaip sausros.

Doc. dr. J. Žaltauskaitė teigia, kad dėl to susiduriame su rimtu iššūkiu – kaip užauginti pakankamai maisto nenumaldomai augančiai pasaulio populiacijai.

Docentė priduria, kad Lietuvoje ateityje dėl klimato šiltėjimo gali išnykti ir kai kurios mums įprastos augalų rūšys, kurias pakeis atvežtinės ar invazinės, taip pat numatoma, kad, pavyzdžiui, eglės pamažu gali palikti Lietuvos teritoriją, o lietuviškų eglių puošimas per Kalėdas gali tapti egzotika.

Dirvožemis | vdu.lt nuotr.
Dirvožemis | vdu.lt nuotr.

Prisidėti prie klimato kaitos mažinimo gali kiekvienas

Kaip pasakoja VDU Aplinkotyros mokslininkė G. Liobikienė, energijos vartojimo augimas, net ir energetinės krizės kontekste įspėja, kad vykstant sparčiai elektrifikacijai jos vartojimas ir toliau sparčiai augs, todėl svarbu ne tik skatinti pirkti bei naudoti energiją taupančius prietaisus, bet ir ugdytis įpročius, kurie mažintų jos vartojimą – pavyzdžiui nepalikti prietaisų budėjimo režimuose.

„Diegiami išmanūs elektros skaitikliai galėtų pagelbėti susigaudant, kas namuose yra didžiausias „elektros valgytojas“ ir kaip bendrą elektros suvartojimą būtų galima sumažinti.

Pasirinkimas žaliojo elektros tiekėjo taip pat prisideda ne tik prie klimato kaitos mažinimo, bet ir gali mažinti energetinę priklausomybę nuo importo.

Dabar turime išskirtinę galimybę, nes dėka elektros tiekėjų liberalizavimo gyventojai yra įgalinami taip pat rinktis atsinaujinančią energiją“, – tikina G. Liokienė ir papildo, kad remiantis 2022 m. atlikta apklausa, 39 proc. respondentų teigė, kad jie pasirinko būtent žaliąją elektrą.

Labai svarbus yra ir atsakingo vartojimo ir atliekų rūšiavimo skatinimas.

Atsakingesnį vartojimą ir rūšiavimą reikėtų skatinti remiantis sėkmingomis užsienio praktikomis – pavyzdžiui, už tinkamą atliekų rūšiavimą galėtų būti mažinamas atliekų mokesčio tarifas.

VDU docentė dr. G. Liobikienė taip pabrėžia, kad svarbus ir visuomenės sąmoningumo didinimas bei pasitikėjimo ugdymas, kad žmogus žinotų, jog jo išrūšiuotos atliekos ir toliau bus tvarkomos tinkamai ir naudingai.

„Rūšiuoti yra labai gerai, tačiau nevertėtų pamiršti, kad visgi pats veiksmingiausias būdas kovoti su atliekų pertekliumi žemėje ir poveikiu aplinkai bei klimato kaitai yra apskritai vengti perteklinio vartojimo, taip pat rinktis antrinį daiktų panaudojimą“, – tikina mokslininkė. Perteklinio vartojimo aspektas ypač aktualus kalbant apie maisto atliekas.

Sumažinę iššvaistomo maisto kiekį prisidėtume ne tik prie klimato kaitos švelninimo, bet spręstume ir socialinę, maisto prieinamumo problemą.

Doc. dr. G. Liobikienė sako, kad mobilumas dar viena sritis susilaukianti daug dėmesio.

„Viešasis transportas ir elektromobiliai yra viena iš alternatyvų mažinti miestų oro taršą ir iškastinio kurio naudojimą, tačiau kalbant apie pastaruosius, labai svarbu iš ko yra pagaminama juos varanti elektra.

Be to, elektromobiliai nesprendžia sisteminių transporto problemų, pavyzdžiui, automobilių spūsčių, parkavimo, išteklių automobilių gaminimui poreikio augimo ir panašiai“, – tikina mokslininkė, kurios teigimu, klimato kaitos, kaip ir kitų aplinkos iššūkių, problematika yra įvairialypė ir reikalauja visaapimančių sprendimų.

Būtent į tokių sprendimų paiešką dėmesį kreipia tarpdisciplininė Aplinkotyros katedros vykdoma Aplinkotyros ir aplinkos apsaugos bakalauro studijų programa, apimanti aplinkos fizinių, cheminių, biologinių elementų ir žmogaus tarpusavio sąveikas vietiniu ir globaliu mastu, labiausiai koncentruojantis į žmogaus poveikį aplinkai, taršą, įtaką bioįvairovei ir darniam vystymuisi bei galimus sprendimus šių aspektų valdymui įmonės, organizacijos, sektoriaus ar nacionaliniu lygmeniu.

Plačiau apie programą: čia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Atliekų rūšiavimui – dar 73 tūkst. konteinerių
  2. Keičiasi pakuočių atliekų tvarkymo sistema
  3. Lietuva taip pat galėtų tapti ekologijos pavyzdžiu
  4. Pasaulinis klimato kaitos žygis nuvilnys ir Lietuvos sostinės centre
  5. Lietuviai vairuoja seniausius automobilius Europoje
  6. Lietuva prisidėjo prie „Europos miškų“ deklaracijos
  7. Nyksta kurtiniai – rečiausi mūsų sengirių gyventojai (video)
  8. Nuo temperatūros svyravimų kenčia keliai: ką siūlo mokslininkai?
  9. VU geografai: ar pavyks sustabdyti negailestingą Lietuvos miškų kirtimą?
  10. EP balsavo už kovą su miškų naikinimu
  11. Pateikta ataskaita apie klimato kaitos valdymą
  12. Gyventojai pasisako už bioįvairovės didinimą, bet stokoja žinių kaip gali prisidėti
  13. Įrodymai iš palydovų: 2023-ieji – karščiausi metai
  14. LOD pozicija dėl žemės ūkio politikos
  15. Lietuvos mokslininkų atrastos „genų žirklės“ gali padėti ir Baltijos jūrai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04
Baltijos šalių Prezidentai
Lietuvoje

Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus

2025 07 04
Pinigai
Lietuvoje

Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu

2025 07 04
Pasienis
Lietuvoje

Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

2025 07 04
Vandens dulksnų stotelė
Gamta ir žmogus

Kaune – dar daugiau atsivėsinimo vietų

2025 07 04
„Rail Baltica“
Lietuvoje

„Rail Baltica“ projektui – papildomos ES lėšos

2025 07 04
Pėsčiųjų ir dviračių takas
Gamta ir žmogus

„Via Lietuva“ keliautojams siūlo 5 vaizdingus maršrutus

2025 07 04
Mobilus internetas telefone
Lietuvoje

Interneto kokybę jau galima įsivertinti dar paprasčiau

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai
  • Baltijos šalių Prezidentai aptarė saugumo klausimus
  • Pareigūnai ragina nesusigundyti greitu ir lengvu pelnu
  • Važiuojant į Lenkiją patikrinimai vyks 13-oje vietų

Kiti Straipsniai

Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03
Cie Bruboc (Italija) – „Woow!“ | zvejurumai.lt nuotr.

Į Klaipėdą kviečia spalvingoji gatvės teatrų šventė „Šermukšnis“

2025 07 03
Elektra

Vartotojai gaus atnaujintas elektros sąskaitas

2025 07 02
Namai po vandentiekio avarijos | 123RF.com nuotr.

Atostogų išvakarėse – svarbiausi namų darbai

2025 07 02
„Saulės žiedas“

Šiauliuose iškilmingai atidarytas jubiliejinis X tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“

2025 07 02
Poilsis gamtoje

Aplinkosaugininkai ragina gamtoje poilsiauti atsakingai

2025 07 02
Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

Mokesčių reforma sumažino savivaldybių savarankiškumą

2025 07 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Ar pamenate, apie Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite
  • Vis dar awaiting’e? apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
  • >P.Skutas apie Lietuvoje lankysis Vokietijos Prezidentas
  • Michailas Velleris apie K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“
  • Rimgaudas apie R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilma Leonavičienė su lietuvių kalbos ir kultūros kursų studentais | vdu.lt nuotr.

Nuo dirbtinio proto iki tautinių šokių: kodėl lenkai domisi Lietuva?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai