Bonoje (Vokietija) Lietuvos ir dar 34 Europos valstybių už miškus atsakingi ministrai ar ministerijų pareigūnai ir Europos Komisijos atstovai 9-ojoje Ministrų konferencijoje „Europos miškai“ pasirašė deklaraciją dėl tvaraus miškų valdymo išsaugojimo.
Šiame dokumente įsipareigojama ir toliau skatinti ir įgyvendinti dinamišką tvaraus miškų valdymo koncepciją reaguojant į kylančias problemas ir atsižvelgiant į visuomenės poreikius, skatinti subalansuotą požiūrį į tvarų miškų valdymą Europoje ir nacionaliniu lygmeniu, didinti “žaliųjų” darbo vietų, prisidedančių prie aplinkos kokybės išsaugojimo ar gerinimo miškų sektoriuje skaičių, didesnį dėmesį skirti pranešimams apie miškus.
Taip pat nutarta skatinti nuolatinį miškų stebėsenos priemonių ir technologijų kūrimą ir naudojimą, teikti pagalbą Ukrainai dėl miškų sektoriaus atkūrimo karo ir pokario metais.
Deklaracijoje pabrėžiama tvarios ir žiedinės bioekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo svarba, prisidedanti prie JT tvaraus vystymosi tikslų įgyvendinimo.
Klimato kaitos švelninimas
Konferencijoje taip pat nuspręsta įkurti Europos miškų rizikos valdymo priemonę (FoRISK), padėsiančią remti miškų prisitaikymą prie besikeičiančių klimato ir vietos sąlygų, taip pat didinti miškų atsparumą ir klimato kaitos švelninimo potencialą visoje Europoje. Ši nauja priemonė teiks politinių sprendimų priėmėjams aktualią, įrodymais pagrįstus duomenis apie klimato kaitos sąlygojamą miškų pažeidimų riziką ir prisitaikymą prie klimato kaitos, skatins tarpvalstybinį bendradarbiavimą ir keitimąsi žiniomis.
9-ojoje Ministrų konferencijoje dėl miškų apsaugos Bonoje taip pat diskutuota apie tvarų miškų valdymą, atsparumą ir jaunimo dalyvavimą šiame procese. Svarbiausiose teminėse sesijose daugiausia dėmesio buvo skiriama dalijimuisi nacionaline patirtimi, kylančių iššūkių sprendimo būdams bei miškų ateities vizijos kūrimui.
Lietuvai šioje Vokietijoje vykusioje konferencijoje atstovavo Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės atstovė Anžela Valainė.
Iniciatyva „Europos miškai“ – tai 1990 m. įsteigtas savanoriškas už miškus atsakingų ministrų tarpvyriausybinis dialogas ir bendradarbiavimas miškų politikos srityje. Šiam judėjimui priklauso 45 Europos šalys ir Europos Sąjunga, 14 šalių stebėtojų ir 48 organizacijos.
Kadangi nei Europos, nei pasauliniu mastu nėra teisiškai įpareigojančių miškų susitarimų, šis procesas europiniu lygiu yra svarbiausias miškų politikos srityje. Didžiausias „Europos miškų“ pasiekimas – tarptautiniu mastu suderintos tvaraus miškų tvarkymo gairės, nustatyti tvaraus miškų valdymo kriterijai ir indikatoriai.
Nuo 2021 m. „Europos miškų“ procesui pirmininkauja Vokietija. Jai pirmininkaujant imtasi konkrečių veiksmų, didinančių miškų atsparumą klimato kaitai, naujų ir ekologiškų darbo vietų kūrimo šiame sektoriuje skatinimo, pabrėžiama švietimo ir informavimo apie miškus svarba, taip pat imtasi lyderiaujančio vaidmens koordinuojant paramą Ukrainos miškams. Po šios konferencijos pirmininkavimą perims Švedija.
