Žymos archyvas: klimatas

„Mokslo sriuba“: saulės elementai ant stogo atsiperka jau po 10 metų (video) (0)

Saulės energetika_mokslosriuba.lt

Iškastinis kuras senka, jo ištekliai neatsinaujina. Šiek tiek baugina įvairios prognozės apie tai, per kiek laiko juos išnaudosime. Tačiau daug labiau gąsdina faktas, kad dėl didžiuliais kiekiais ir tempais deginamo iškastinio kuro pradėjo keistis mūsų planetos klimatas. Galite tuo netikėti, tačiau mokslininkai ir energetikos ekspertai sutaria vieningai – reikia ieškoti alternatyvių energijos gavimo būdų. Štai čia saulės energetikos durys atveriamos labai plačiai.

Energijos gamyba iš saulės neteršia gamtos. Negana to, ten, kur saulės apsčiai, saulės jėgainių vystytojai muša žemiausios kainos rekordus. Skaityti toliau

Tyrėjų naktį bus galima apsilankyti šalies meteorologijos stotyse (0)

tyreju-naktisRugsėjo 30-ąją, kai Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų Europos valstybių, vyks Tyrėjų nakties renginiai, 14 šalies meteorologijos stočių atvers duris ir kvies visus susidomėjusius iš arčiau pamatyti, kaip vyksta orų stebėjimai, kaip gimsta orų prognozė ir kokie įdomūs procesai vyksta atmosferoje.

Ekskursijos metu bus galima atlikti meteorologinius stebėjimus, išmokti teisingai „perskaityti“ įvairius termometrus, sužinoti apie debesų įvairovę, patiems įvertinti matomumą, sužinoti, kaip tyrinėjama klimato kaita, Skaityti toliau

Drugelį primenanti sodo puošmena (0)

Pieris-floribunda-valstietis.lt

Pasak dendrologės biologės Danguolės Liagienės, nuo mūsų priklauso, kurį augalą savo sode vadinsime „sodo žvaigžde“. Ja tituluoti galima ir visžalį ištisus metus dekoratyvų neaukštą krūmą bereinutį (mokslinis pavadinimas Pieris).

Mažai kas pažįsta

Pieris – erikinių šeimos, kuriai priklauso rododendrai, viržiai, erikos, augalas. Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. „Bereinučiai kol kas nėra populiarūs“, – apgailestavo D.Liagienė. Skaityti toliau

Karštis gali būti žalingas sveikatai (0)

avso.org nuotr.

Daugelį metų įvairiose pasaulio šalyse vykdyti tyrimai parodė, jog šiluma stipriai veikia žmogaus savijautą, todėl vietovei nebūdingi ypač karšti ar šalti orai gali tapti sveikatos sutrikimų ar net mirties priežastimi.

Remiantis naujausia 2014 m. parengta 5-ąja Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos ataskaita, vidutinė aplinkos oro temperatūra paskutinius tris dešimtmečius buvo aukščiausia per visą temperatūrų matavimo laikotarpį ir kiekvienas iš paskutinių trijų dešimtmečių buvo karštesnis vienas už kitą. Lietuvoje per pastaruosius penkis dešimtmečius vidutinė oro temperatūra padidėjo 0,7–1,0 °C. Skaityti toliau

Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika (4)

A.Rasakevičiaus nuotr.

Iš inercijos vis dar esame įpratę Lietuvą vadinti lietaus šalimi, tačiau klimatologai perspėja, kad artimiausiu metu toks įprotis taps vis sunkiau suprantamas. Rekordinės sausros, nusekę ar visiškai išdžiūvę vandens telkiniai bei gamtai daroma žala mokslininkus skatina ieškoti naujų sprendimų.

Jau keletą metų dėl vasarinių sausrų Lietuva susiduria ne tik su realiais masinių miško gaisrų pavojais, bet ir su kritiškai nusekusiais vandens telkiniais, džiūstančiais gruntiniais vandenimis. Skaityti toliau

Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos (0)

Anilas Markandya | Youtube.com nuotr.

Kauno technologijos universitete (KTU) šią savaitę lankysis ir paskaitas skaitys bei kūrybines dirbtuves ves Nobelio premijos laureatas Anilas Markandya. Aplinkosaugos ekonomikos korifėjumi vadinamas profesorius šioje srityje dirba daugiau nei 30 metų. Kembridžo universitetas mokslininką yra paskelbęs vienu iš 50-ies įtakingiausių tvarumo mąstytojų pasaulyje.

Prinstono, Berklio, Harvardo, Bato universitetų profesorius, Baskų klimato kaitos centro mokslinis direktorius buvo vienas pagrindinių 3-ios ir 4-os Klimato kaitos pokyčių ataskaitos, kurią rengia Tarpvyriausybinė darbo grupės Skaityti toliau

Pasaulinės meteorologijos dienos šūkis – „Klimato žinios – būtinybė veikti“ (0)

Rengėjų nuotr.

Kovo 23 dieną visoje žemėje minima Pasaulinė meteorologijos diena. 1950 m. kovo 23-ąją pradėjo veikti Pasaulinė meteorologijos organizacijos konvencija, kurią patvirtino Jungtinių Tautų organizacija, o nuo 1961 metų ir pradėta minėti ši diena.

Pasaulinės meteorologijos organizacijos paskelbtas 2015 metų Pasaulinės meteorologijos dienos šūkis – „Klimato žinios – būtinybė veikti“ ir Jungtinių Tautų Organizacijos paskelbtas Pasaulinės vandens dienos, kuri minima kovo 22 d., šūkis – „Vanduo ir darnus vystymasis“ Skaityti toliau

Šiųmetis rugsėjis – šilčiausias Žemėje nuo 1880 metų (2)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Praėjęs mėnuo buvo šilčiausias pasaulyje nuo meteorologinių matavimų pradžios 1880 metais.

Be to, 38 kartą iš eilės visuotinė rugsėjo temperatūra buvo aukštesnė už XX amžiaus vidurkį, pranešė JAV nacionalinė vandenynų ir atmosferos administracija (NOAA), kuria remiasi agentūra AFP.

Pateiktais duomenimis, vidutinė sausumos ir vandenynų paviršiaus Skaityti toliau

Rugpjūčio mėnesio karščio rekordas pagerintas du kartus (0)

Maudynės

Nusistovėjęs labai karštų orų laikotarpis su trumpa vienos dienos pertrauka rugpjūčio 1-ąją (tada aukščiausia oro temperatūra Lietuvoje nesiekė 30 °C) tęsiasi nuo liepos 24 d. Savo piką kaitra pasiekė rugpjūčio 3–4 d., kai oro temperatūra visoje Lietuvoje buvo rekordiškai aukšta (tarp 32–36 °C).

Beveik visose meteorologijos stotyse pasiekti arba viršyti tų dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. Rugpjūčio 4 d. dar karščiau buvo Pagėgiuose (36,5 °C), o Druskininkuose išmatuota net 37,1 °C. Skaityti toliau

Pasaulio mokslininkai įvardino klimato kaitos sprendimus (14)

technologijos.lt nuotr.

Balandžio 13 d., Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) Berlyne pristatė 3-osios darbo grupės ataskaitą, kurioje apibendrintos mokslininkų įžvalgos, kaip galime stabilizuoti klimato kaitą saugiose ribose.

Mokslininkai teigia, kad veiksmingiausi klimato kaitos sprendimai yra švarios energetikos plėtra ir energijos vartojimo mažinimas, pasitelkiant tinkamas politines ir ekonomines priemones bei skatinant technologijų plėtrą. Įvairių ateities scenarijų analizė aiškiai parodo, kad būtini plataus masto pokyčiai Skaityti toliau

Šešis lietuviškus gaminius EK yra pripažinusi išskirtinės kokybės (0)

Žemaitiškas kastinys

Šiuo metu tradiciniais ir išskirtiniais gaminiais, kurie gali būti specialiai ženklinami, Europos Komisija yra pripažinusi šešis Lietuvoje gaminamus produktus: Daujėnų naminę duoną, žemaitišką kastinį, Stakliškių midų, lietuvišką varškės sūrį, Seinų – Lazdijų krašto medų ir lietuvišką skilandį. Tai reiškia, kad šie produktai išsiskiria specifinėmis ypatybėmis ir kokybe, yra gaminami pagal autentiškus receptus.

Kokie produktai gali būti ženklinami specialiomis nuorodomis?

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Veterinarijos sanitarijos Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: apie klimato kaitą (4)

mokslosriuba.lt nuotr.

Ar žinojome, kad Baltijos jūroje pasirodė silkiniai rykliai? Taip pat, tropiniai krabai, kardžuvės ir piranijos. Jei niekas nepasikeis, mūsų vaikų vaikai gyvens tarsi Ispanijoje ar Italijoje!

„Anksčiau per vieno žmogaus gyvenimą klimato kaitos niekas negalėjo pastebėti. Klimatas dėl Saulės įtakos, Žemės procesų kito per tūkstančius, per dešimtis tūkstančių, net per milijonus metų. Lietuvoje temperatūra stebima jau daugiau nei 240 metų. Ir per tokį trumpą laiką mokslininkai pastebėjo pokytį. Koks jis?“ – klausia „Mokslo sriubos“ vedėjas Ignas Kančys. Skaityti toliau

Kas lemia, kad Lietuvoje skleidžiasi žiedai, o Amerikoje šalčiai kausto žemę (0)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Ventės rage dar yra sliekų, skraido uodai, o savaitgalį pasišildyti saulėje išlindo žaltys, sako ornitologas Vytautas Jusys. Anot jo, tūkstančiai paukščių Nemuno deltoje randa maisto ir atviro vandens, todėl pasilieka: „Jei atšaltų, didžioji dalis išskristų, kiti bandytų peržiemoti“, praneša LRT radijo laida „Ryto garsai“.

Klimatologo Arūno Bukančio teigimu, neįprastus orus lemia maždaug 30 km aukštyje siaučiantys labai stiprūs vėjai. Skaityti toliau

Nauja mokslininkų ataskaita patvirtina, kad žmonės yra atsakingi už klimato kaitą (3)

Žemė. NASA nuotr.

Rugsėjo 27 d. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) paskelbtoje 5-oje ataskaitoje tvirtai teigiama, kad žmonės yra atsakingi už Žemėje vykstančius klimato pokyčius. Šiuo metu CO2 koncentracija atmosferoje yra didžiausia nei kada nors per pastaruosius 800 tūkst. metų ir kasmet nesustodama auga dėl iškastinio kuro deginimo ir miškų kirtimo.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad vandenynų lygis kyla staigiau nei buvo manyta anksčiau ir yra apie 20 cm aukštesnis nei prieš šimtmetį. Skaityti toliau

Prasideda balsavimas už geriausią ES anglies dioksido kiekio mažinimo projektą (2)

1Birželio 19 d., Briuselyje baigėsi pirmasis etapas, skirtas surasti geriausią sprendimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažinimui Europoje.

Konkursas „Tau patinkantis pasaulis“ paragino kūrybingiausius ES žmones siūlyti naujoviškus anglies dioksido kiekio taršos mažinimo sprendimus. Bus apdovanoti praktiškiausi, taupiausi ir efektyviausi klimato sprendimai, kuriuos galima taikyti ir kitose Europos šalyse. Atėjo metas balsuoti ir išrinkti laimėtoją. Skaityti toliau

Patarimai kiemo ir sodo priežiūrai (0)

Lauko šviestuvai

Vasara – malonių rūpesčių metas visiems puoselėjantiems savo kiemą ar sodą. Tačiau lietuviškas klimatas ne visada dosnus gražiais orais, ko pasekoje eksterjero gerbėjams neretai tenka patuštinti kišenes stengiantis išlaikyti tvarką.

Dažniausiai pasitaikanti sodo mylėtojų problema – nenuspėjamų vasaros orų nepataisomai sugadinti sodo baldai, atmosferos bei pokyčių veikiamos kitos eksterjero detalės. O jei sode telkšo dar ir vandens telkinys ar baseinas – darbų ir problemų padvigubėja, nes turbūt kiekvienas žino, jog baseino priežiūra yra daug laiko ir jėgų reikalaujantis darbas. Skaityti toliau

Numatyti konkretūs veiksmai išmetamų šiltnamio dujų kiekiui mažinti (0)

efoto.lt | Lauros nuotr.

Kaip konkrečiai bus įgyvendinami Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos iškelti tikslai ir uždaviniai 2013–2020 m., ką jiems išspręsti turės nuveikti atskiros ministerijos ir kitos valstybės institucijos, numato šiandien Vyriausybės patvirtintas tarpinstitucinis veiklos planas. Jis parengtas, kaip sakė Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vedėja Stasilė Znutienė, siekiant pagrindinių Lietuvos klimato kaitos švelninimo politikos strateginių tikslų – kad šalies ekonomika augtų daug sparčiau, negu didės išmetamųjų į aplinkos orą šiltnamio efektą Skaityti toliau

Už nepanaudotus taršos leidimus Lietuva gavo 12 mln. litų (2)

www.freediveuk.com nuotr.

Vakar, kovo 26 d., tarptautiniame aukcione buvo parduota 749 tūkst. nepanaudotų Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (ATL) ir už juos gauta 12,2 mln. litų.

„Tai jau ketvirtasis aukcionas, kai sėkmingai pardavėme Lietuvos turimus nepanaudotus ATL. Praėjusiais metais Aplinkos ministerija aukciono būdu pardavė 2,5 mln. tokių ATL už daugiau kaip 40 mln. litų. Visos gautos lėšos yra pervedamos į Klimato kaitos specialiąją programą“, – sako aplinkos viceministras Almantas Petkus. Skaityti toliau

Pasirašytas Merų paktas, siekiant mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita (0)

Merų paktas | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Kovo 13 dieną Raudondvario dvare Kauno rajono savivaldybės mero pirmasis pavaduotojas Petras Mikelionis pasirašė Merų paktą, kuriuo siekiama mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita.

Dokumento pasirašymo ceremonijoje dalyvavo vykdančiojo partnerio – Miesto ir kaimo planavimo asociacijos (TCPA) atstovė D. Smit (Diane Smith) bei grupė projekto dalyvių.

Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė svečiams surengė ekskursiją po Skaityti toliau

Erkių platinamų ligų daugėja dėl klimato pokyčių ir žmonių elgsenos (0)

efoto.lt | D.Račkauskaitės nuotr.

Sergamumas erkių platinamomis Lietuvoje kasmet auga. Šių ligų paplitimui turi įtakos klimato pokyčiai, erkių paplitimas, jų gausa, socialiniai-ekonominiai faktoriai, žmonių elgsena. Apie epidemiologinę erkių platinamų ligų situaciją Europoje ir Lietuvoje, šių ligų diagnostiką ir gydymą specialistai diskutavo mokslinėje-praktinėje konferencijoje, kuri kovo 5 d. buvo  surengta Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre.

Lietuva, Latvija ir Estija – Europos Sąjungos šalys, kuriose yra viena didžiausių rizikų užsikrėsti erkiniu encefalitu (EE). Lietuvoje 2006–2012 m. erkiniu encefalitu susirgo 2 Skaityti toliau

Kintantis klimatas – didesnė grėsmė sveikatos saugumui (0)

squaremouth.com nuotr.

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad kintantis klimatas vis labiau veikia mūsų kasdieninį gyvenimą ir sveikatą. Dėl sausrų sukelto maisto trūkumo, potvynių nulemtų infekcinių ligų protrūkių, dėl šiltėjančio atmosferos oro gausėjančių maliarijos, Dengė karštligės atvejų dešimtys tūkstančių žmonių kasmet miršta ir milijonai patiria fizinius bei psichinius negalavimus. Ilgalaikiai klimato pokyčiai įspėja apie galimą šiandieninių sveikatos problemų paūmėjimą. Klimato kaitos įtaka jaučiama visame pasaulyje, tačiau labiausiai nukenčia vargingiausios ir Skaityti toliau

Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje (0)

whataretheywaitingfor.com nuotr.

Šiandien už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė C. Hedegard (Connie Hedegaard) skelbia mažo anglies dioksido kiekio technologijų konkursą ir ragina kūrybingus bei novatoriškų idėjų nestokojančius žmones iš visos Europos Sąjungos pateikti konkursui savo ekologiškas iniciatyvas. Konkursas „Tau patinkantis pasaulis“ yra Europos Komisijos kampanijos prieš klimato kaitą „Tau patinkantis pasaulis“ dalis.

Komisijos narė C. Hedegard  sakė: „Konkursas suteikia puikią progą ne žodžiais, o darbais įrodyti  klimato kaitos svarbą. Skaityti toliau

Dohoje diskutuojama ir Lietuvai svarbiais klausimais (1)

Žemė. NASA nuotr.

Antrą savaitę Dohoje, Kataro sostinėje, vykstančioje klimato kaitai skirtoje tarptautinėje konferencijoje, kurią sukvietė Jungtinės Tautos, dalyvaujanti Lietuvos delegacija laikosi bendros suderintos Europos Sąjungos pozicijos.

Pagrindinis tikslas – pasiekti, kad pasaulio valstybės susitartų ir patvirtintų JT bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) Kioto protokolo ir jo priedų pakeitimus, kurie vėliau turės būti ratifikuoti užtikrinant, kad nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliotų antrasis šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimo įsipareigojimų laikotarpis pagal Kioto protokolą. Skaityti toliau

Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją (0)

Šią savaitę Seimo patvirtinta Nacionalinė klimato kaitos valdymo politikos strategija 2013-2050 m. laikotarpiui nustato trumpalaikius (iki 2020 m.), vidutinės trukmės (iki 2030 m. ir iki 2040 m.) ir ilgalaikius (iki 2050 m.) su klimato kaita susijusius tikslus ir uždavinius. Jie skirti klimato kaitos švelninimui ir prisitaikymui prie šios kaitos.

Strategijos skyriuose pateiktos sektorių analizės išvados, klimato kaitos valdymo politikos vizija, bendrieji ir specialieji klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos tikslai ir uždaviniai. Pirmasis Strategijos priedas supažindina su jos struktūra, antrasis – su ES ir nacionaliniais strateginiais dokumentais. Skaityti toliau

Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą (1)

Žemė. NASA nuotr.

Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, prasidėjo klimato kaitai mažinti skirta informavimo kampanija. Ją organizuoja Europos Komisija. Kampanijos partnerės – daugiau kaip 70 organizacijų iš visos Europos. Tai verslo asociacijos, universitetai, nevyriausybinės organizacijos ir valdžios įstaigos. Tarp jų – ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

Ši kampanija skirta supažindinti su jau taikomais sprendimais, siekiant įgyvendinti vieną iš ES tikslų – išmetamų į aplinką šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį iki 2050 m. sumažinti 80–95 proc. Iki 2020-ųjų šį kiekį ES numato sumažinti 20 proc. Šiuo metu jis yra per 17 proc. mažesnis nei 1990 metais. Skaityti toliau

Klimato politika. Komisija imasi bendradarbiauti su įmonėmis, aplinkos sektoriaus grupėmis ir universitetais (0)

© Chrisharvey, Dreamstime.com

Šiandien už klimato politiką atsakinga Europos Komisijos narė Koni Hedegard (Connie Hedegaard) pradėjo Europos lygmens komunikacijos kampaniją, rengiamą bendradarbiaujant su daugiau kaip 70 organizacijų iš visos Europos.

Vykdant kampaniją, kurios šūkis „Tau patinkantis pasaulis. Tavo mėgstamas klimatas“, bus siekiama užtikrinti, kad diskusijose dėl klimato kaitos visų pirma būtų siekiama praktinių sprendimų ir kad būtų atskleista, kaip klimato politika gali padėti didinti Europos piliečių gerovę ir suteikti jiems ekonominės naudos. Skaityti toliau

Lietuvoje bus vykdomi moksliniai eksperimentai su augalais (1)

Aleksandro Stulginskio universiteto nuotr.

Aleksandro Stulginskio universitetas (ASU) šį rudenį pradeda pasaulinį mokslo projektą, kuriame bus nuodugniai tiriami kontroliuojamo klimato sąlygomis auginami augalai. Tokie tyrimai vienu metu leis keturiose atskirose klimato zonose tirti įvairiausias vietines ir egzotines augalų rūšis. Šiam tyrimui naudojamos nanotechnologijos prisidės kuriant inovatyvias ir modernias žemės ūkio technologijas bei produktus.

Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Nemunas“  kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru įsteigė Žemės ir miškų ūkio jungtinį tyrimų centrą. Skaityti toliau

Klimato kaita ir jos poveikis sveikatai (0)

eFoto.lt | Algirdo nuotr.

Klimatas ir orai turi didžiulį poveikį žmogaus sveikatai ir savijautai. Besikeičiantis klimatas keičia daugelio ekosistemų funkcionavimą, augalų ir gyvūnų rūšių buveines. Klimato kaita pasireiškia temperatūros ir kritulių kiekio pokyčiais ir ekstremaliais įvykiais: sausromis, audromis ir potvyniais. Skaityti toliau

Net penkioms Lietuvos meteorologijos stotims – per šimtą metų (1)

Aplinkos ministerijos nuotr.

Penkios Lietuvos meteorologijos stotys – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Nidos – įtrauktos į pasaulio šimtamečių meteorologijos stočių sąrašą. Jį sudarė Pasaulinė meteorologijos organizacija (PMO), kad būtų galima stebėjimų duomenimis pagrįsti dešimtmečių ir šimto metų klimato pokyčius. Tokias stotis siūloma vadinti šimtametėmis klimato stotimis. Informacija apie viso pasaulio šimtametes klimato stotis bus pateikta kataloge, kuris turėtų būti parengtas iki neeilinės PMO kongreso sesijos, vyksiančios spalio mėnesį Ženevoje. Skaityti toliau

Klimato kaita: kaip vertinti prognozes? Maždaug prieš 34 mln. m. sąlygos Žemėje ėmė keistis nuo „šiltnamio“ prie „šaldytuvo“ (2)

Žemė. NASA nuotr.

Šiuo metu žmonija susirūpinusi klimato šilimu, stebimu pastaraisiais dešimtmečiais. Šis akivaizdus reiškinys imamas sieti su kitais jau ne tokiais akivaizdžiais reiškiniais, kaip žemėdrebų dažnėjimas, ugnikalnių aktyvėjimas, vėjų, liūčių ir potvynių stiprėjimas, taip pat ir pasaulio pabaigos idėja. Tačiau net ir sinoptikai nesiima numatyti orų daugiau kaip penkioms dienoms, o ką jau kalbėti apie žemėdrebas ir ugnikalnius, kurie susiję su reiškiniais, trunkančiais milijonus metų. Norint numatyti tokius reiškinius reikia žinoti jų priežastis ir dėsningumus, o tam pirmiausiai dera atsigręžti į praeitį. Skaityti toliau