Penktadienis, 12 rugpjūčio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

VDU profesorius A. Maziliauskas: Prie pokyčių teks prisitaikyti

www.alkas.lt
2019 07 06 06:00
2
Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos kancleris prof. dr. Antanas Maziliauskas sako, kad yra du vienodai svarbūs kovos su klimato kaita būdai. Vienas – švelninti klimato kaitą, antras – prisitaikyti prie tų sąlygų, kurios jau susidarė dėl jos. Profesoriaus nuomone, nors Lietuva daro žingsnius abejomis kryptimis, šiandien jie nepakankami. Ypač trūksta švietėjiškos veiklos, kadangi klimato kaita priklauso nuo visos visuomenės elgsenos.

Būtent šios problemos sprendimui VDU iniciatyva artimiausiais metais Lietuvoje bus kuriamas Klimato kaitos tyrimo ir demonstracinis centras. Interaktyviame, demonstraciniame centre bus galima įvairioms tikslinėms visuomenės grupėms, įvairių sektorių atstovams vaizdžiai pademonstruoti, kaip vyksta globalaus klimato šiltėjimo

procesai, kaip gyventojai ir verslas savo veikla įtakoja tuos pokyčius, bus galimybė patiems sumodeliuoti tam tikras situacijas. Centro lankytojai galės gauti ne tik vertingos informacijos apie klimato kaitą, bet VDU mokslininkai jiems pasiūlys konkrečius kompleksinius sprendimus, kaip optimizuoti savo veiklą pritaikant naujausius mokslo pasiekimus, padedančius švelninti klimato kaitą ir prisitaikyti prie jos padarinių.

Naujas interaktyvus demonstracinis centras siūlys kompleksinius sprendimus

VDU mokslininkai yra sukaupę didelę patirtį ir daug vertingų žinių dalyvaudami Lietuvoje vykdomuose, o taip pat ir tarptautiniuose aplinkosauginiuose projektuose, sprendžiant klimato kaitos keliamas problemas. Klimato kaitos tyrimų patirtį ir žinias padės skleisti VDU iniciatyva planuojamas sukurti interaktyvus, demonstracinis Klimato kaitos tyrimo centras. Atskiros pažangios klimato kaitą mažinančios arba prie jos prisitaikyti padedančios technologijos jau gana plačiai yra taikomos Lietuvoje. Tačiau labai trūksta kompleksinių sprendimų, pavyzdžiui, kaip įkurti išmanų ūkį, kuriame visi procesai – nuo reguliuojamo požeminio drenažo, žemės dirbimo, apželdinimo, transporto, gyvulių fermos – būtų išmanūs, kontroliuojami, leistų ne tik taupyti piniginius, bet ir gamtos išteklius, švelnintų klimato kaitą arba leistų prisitaikyti prie kintančio klimato. Būtent tokius pasiūlymus ir teiks naujasis centras.

Klimato kaitos švelninimas Lietuvoje: galimos alternatyvos

Lietuva tikrai nemažai daro siekdama švelninti klimato kaitą, mažinti iškastinio kuro naudojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Čia galima būtų paminėti automobilių transportą kaip vieną didžiausių oro teršėjų – gyventojai skatinami dyzelinius automobilius keisti į elektromobilius arba bent jau hibridinius. Geru pavyzdžiu gali būti ir nuolat atnaujinamas visuomeninio autotransporto parkas – vis didesnę dalį jame užima elektriniai arba hibridiniai autobusai, neteršiantys oro.

Ryžtingiau keičiami ir tradiciniai energijos šaltiniai į atsinaujinančius energijos išteklius naudojant žaliavas biomasės pagrindu. Labai perspektyvi energijos gamyba iš atliekų ir čia didelį įdirbį turi Vytauto Didžiojo universitetas. Tikrą proveržį išgyvenanti bioekonomika leidžia didinti biomasės pagrindu pagamintų produktus kiekius ir juos eksportuoti.

Tačiau labai svarbu, kad iš Lietuvos nebūtų išvežamos tiktai žaliavos, o jos būtų perdirbamos į aukštesnės pridėtinės vertės produktus. Lietuva kaip žemės ūkio kraštas augina ir eksportuoja iki 5-6 milijonų tonų grūdų kasmet. Esame labai didelis eksportuotojas. Tačiau žiūrint klimato ar aplinkos požiūriu, eksportuodami grūdus eksportuojame ir išteklius – juos užauginti reikia vandens, dirvožemio. Todėl jeigu grūdus perdirbame į aukštesnės pridėtinės vertės produktus čia Lietuvoje, tai pridėtinę vertę jau gauname kelis kartus didesnę. Tokiu atveju eksportuojame ne tik žaliavas, bet ir išteklius, t.y. eksportuojame galutinį produktą. Tai ekonomiškai ir gamtos požiūriu žymiai racionalesnis būdas.

 Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
Klimato kaita | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.

Prisitaikyti prie naujų sąlygų

Profesoriaus teigimu, akivaizdu, kad visos mūsų ir kitų pasaulio šalių pastangos neįstengs visiškai sustabdyti klimato kaitos poveikio. Todėl kitas svarbus uždavinys – stengtis prie tų pokyčių prisitaikyti. Besikeičiančios klimato sąlygos diktuoja naujus sprendimus žemės ūkyje.

Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje. Viena iš infrastruktūros priemonių – drenažo sistemos pasikeitusiomis klimato sąlygomis jau yra nebetinkamos, atgyvenusios. Dirvožemio drėgmės svyravimai dėl klimato kaitos tapo labai dideli. Pastaruoju laikotarpiu tapo įprasta, kad kovo mėnesį Lietuvoje būna šlapia ir dirvožemį reikėtų sausinti, o gegužės mėnesį paprastai būna sausra ir tada drenažo nuotekį reikėtų sumažinti arba visai uždaryti, kad per daug nesumažintume dirvožemio drėgmės. Taigi, reikalingas reguliuojamas drenažas, kuriuo galima kontroliuoti nusausinimo arba vandens lygį bei atsargas dirvožemyje.

„Siekdama spręsti šias problemas VDU Žemės ūkio akademija įgyvendina Europos inovacijų partnerystės projektą. Įvairiose Lietuvos zonose yra įrengtos bandomosios sistemos, kurios jau parodė, kad naudojant reguliuojamą drenažą drėgnuoju laikotarpiu galima sukaupti net iki 40-60 proc. drėgmės, kurią sausu metu augalai panaudos.

Žemės ūkio ministerija svarsto, kad paskyrus reikiamas investicijas, per 15 metų būtų galima renovuoti esamas drenažo sistemas Lietuvoje. Tai išties būtų reikalingas sprendimas, nes šiuo metu daugelis drenažo sistemų Lietuvoje jau yra susidevėję, jas būtina renovuoti. Sistemas atnaujinant būtų paranku jas pertvarkyti į reguliuojamas“, – apie reguliuojamo drenažo sistemų perspektyvas kalba A. Maziliauskas.

Gyvulininkystės fermose ir laukuose – robotai ir naujausios technologijos

Žemės ūkyje vienas didžiausių aplinkos teršėjų, o kartu ir klimato kaitos didintojų – gyvulininkystės sektorius. Norint mažinti metano emisijas iš gyvulių, taip pat dėl mėšlo tvarkymo, įrengiamos  išmaniosios fermos, kur visi procesai yra automatizuoti, o pagrindinius darbus atlieka robotai, taikomos naujausios, aplinką tausojančios technologijos. Jos padeda mažinti metano emisiją iš gyvulių taikant tam tikras šėrimo technologijas, taip pat efektyviai surinkti metano dujas, tvarkyti mėšlą, iš jo pertekliaus gaminti biodujas, substratą arba granuliuotas organines trąšas, kurios naudojamos dirvai tręšti. Beje, tokios granuliuotos trąšos sukurtos VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkų 2018 metais Lietuvos verslo konfederacijos buvo pripažintos kaip metų mokslo paslauga verslui.

Vis daugiau taikomos aplinkai draugiškesnės beariminės žemės dirbimo technologijos. Jos yra mūsų ateitis, nes su žemės dirbimu yra susiję nemaži CO2 išmetimai. Žemės, kur yra žalienos, emisijos į aplinką lygis palyginti nedidelis, o žemę įdirbant jis yra gerokai didesnis. Čia gerą išeitį mums siūlo ir miškai, kurie yra CO2 kaupėjai ir neutralizuotojai. Apželdinant didesnius žemės plotus galima tas emisijas reguliuoti. Šiuo metu miškingumas Lietuvoje siekia 33 procentus ir jis po truputį didėja. Tai gera kryptis mažinant emisijas, susidarančias dėl kitų sektorių veiklos.

Siekiant geriau prisitaikyti prie neišvengiamų globalaus klimato šiltėjimo padarinių, Vytauto Didžiojo universitetas atlieka visame pasaulyje populiarėjančios vertikaliosios hidroponinės technologijos panaudojimo tyrimus ir jau yra išbandęs šį metodą ne tik Lietuvos ūkiuose, bet ir Malio Respublikoje Afrikoje. Tai pažangus pašarų ir daržovių auginimo būdas uždarose patalpose. Auginant pagal šią sistemą nereikia dirvožemio, o vandens reikia labai nedaug, nes sistema veikia uždaru ciklu ir temperatūra nuo 23 iki 26 laipsnių patalpoje yra palaikoma dirbtinai. Tokiu būdu nepriklausomai nuo išorės sąlygų galima užauginti pašarus ne tik padidinant gyvulių produktyvumą, sumažinant gamybos sąnaudas, bet ir saugant gamtos išteklius.

Besikeičianti Lietuvos flora ir fauna skubina išvesti naujas veisles

Naujų prisitaikymo būdų reikalauja ir su klimato kaita susiję pokyčiai augalijoje. Lietuvoje atsiranda augalų rūšys, kurios daugiau būdingos tropiniams kraštams arba šiltesnei Pietų Europai. Šiame kontekste tampa aktualu naujų, aukštesnėms temperatūroms atsparių augalų veislių išvedimas taikant genų inžineriją.

Kartu su naujomis augalų rūšimis atsiranda ir įvairūs kenkėjai, o tai reiškia ir įvairios ligos, kurios nėra būdingos Lietuvoje. Tą patį galima pasakyti ir apie fauną. Gausėja gyvūnų, kurie iki šiol  Lietuvoje negyveno. Lygiai taip pat prie kintančių klimato sąlygų prisitaiko ir vabzdžių bei paukščių pasaulis. Tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduriame.

Mokslininkų įdirbis

Klimato kaita mums kelia didelius iššūkius, todėl VDU mokslininkai aktyviai dirba aiškindamiesi, kaip augalus ir gyvūnus veikia klimato kaita, rengia rekomendacijas klimato kaitos neigiamam poveikiui agro-ekosistemoms mažinti bei jų tvarumui užtikrinti, įgyvendina aplinkosauginius projektus. Pavyzdžiui, VDU Žemės ūkio akademijoje jau du dešimtmečius sėkmingai veikia Ekosistemos monitoringo stotis Utenos rajone, įrengta nemaža stebėjimo ir demonstracinių objektų reguliuojamo drenažo tyrimams ir diegimui, veikia ekologinės žemdirbystės centras. Universitete yra laboratorijos, aprūpintos modernia, šiuolaikine įranga. Viena iš jų – Klimato kaitos pokyčių tyrimų laboratorija veikia Agroinovacijų mokslinių tyrimų centre.

Naujajame Klimato kaitos tyrimo ir demonstraciniame centre bus galima susipažinti ne tik su VDU tyrinėjimų rezultatais. Planuojama su kitais tokio pobūdžio pasauliniais centrais keistis informacija – tai leis centro lankytojams teikti naujausią aktualią informaciją ir mokslininkų rekomendacijas iš viso pasaulio.

Žinoma, labai svarbi bus centro švietėjiška veikla. Jame bus laukiami šalies gyvenojai, gamybininkai, ūkininkai, sprendimų priėmėjai. Ypač bus laukiami vaikai, jaunimas, kurie susipažintų su aplinkosauginėmis idėjomis ir, išėję į savarankišką gyvenimą, galėtų aktyviai prisidėti prie klimato kaitos poveikio mažinimo. Bendradarbiaujant su VDU Švietimo akademija, naujajame centre planuojamos ir atskiros mokymo programos moksleiviams. Keistis informacija ir užduotis atlikti bus galima ir nuotoliniu būdu.

Antanas Maziliauskas | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
Antanas Maziliauskas | Vytauto Didžiojo universiteto nuotr.
Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Erkių platinamų ligų daugėja dėl klimato pokyčių ir žmonių elgsenos
  2. Klimato kaita: kaip vertinti prognozes? Maždaug prieš 34 mln. m. sąlygos Žemėje ėmė keistis nuo „šiltnamio“ prie „šaldytuvo“
  3. Prasidėjusios informavimo kampanijos tikslas – mažinti klimato kaitą
  4. Klimato kaitos valdymo politika bus įgyvendinama pagal patvirtintą strategiją
  5. Dohoje diskutuojama ir Lietuvai svarbiais klausimais
  6. Europos Komisija ieško geriausių klimato kaitos problemų sprendimų Europoje
  7. Už nepanaudotus taršos leidimus Lietuva gavo 12 mln. litų
  8. Nauja mokslininkų ataskaita patvirtina, kad žmonės yra atsakingi už klimato kaitą
  9. Šiųmetis rugsėjis – šilčiausias Žemėje nuo 1880 metų
  10. Pasaulinės meteorologijos dienos šūkis – „Klimato žinios – būtinybė veikti“
  11. Kauno technologijos universitete vyks Nobelio premijos laureato paskaitos
  12. E. Trinkauskaitė. Pirminė taika kyla iš Motinos Žemės

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    PRISITAIKYTI PRIE POKYČIŲ DABARTINĖJE SITUACIJOJE – TOLYGU SAVIŽUDYBEI!
    LAIKAS, YPATINGAI MOKSLININKAMS, ŽINOTI, KAD , SU KIEKVIENAIS METAIS, KLIMATAS ŠILS VIS LABIAU! IR TAI TĘSIS IKI ŠIO TŪKSTANTMEČIO PABAIGOS!!!!
    LAIKAS MOKSLININKAMS PAŽINTI IR TAI, KAD, PRIEŠ 10 METŲ, INŽINIERIUS ROMUALDAS ZUBINAS, ATRADO TREČIĄJĮ IR KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS!
    KAIP ŽINOME, PRIEŠ 500 METŲ, M.KOPERNIKAS, BUVO ATRADĘS PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ ŽEMĖS JUDĖJIMUS! NUO 2500-jų METŲ, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, VIEŠPATAUS TIKTAI VIENAS METŲ LAIKAS – VASARA ir DIENA!!!! PIETINIAME – NAKTIS IR ŽIEMA!!!

    Atsakyti
  2. Astronomas, geofizikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    1 metai ago

    IR TOKIU METU SĖDĖTI IR NIEKĄ NEVEIKTI? – SAVIŽUDYBĖĮĮĮĮĮ
    — PIRMIAUSIAI, MOKSLININKAMS REIKALINGA PAŽINTI ROMUALDO ZUBINO, ŠIOJE EROJE, PADARYTUS GLOBALINIUS ATRADIMUS!
    – – KAIP GALIMA GREČIAU, ŠIAURINIAME ŽEMĖS PUSRUTULYJE, ATLIKTI ŽMOGAUS PADARYTŲ VANDENS UŽTVANKŲ REVIZIJĄ,!!! MAT, JOS NEGAILĖSTINGAI BUS SULYGINTOS SU ŽEME, KARTU SU ŽEMIAU ESANČIOMIS GYVENVIETĖMIS! ( MOHENDŽO DARO KULTŪROS ŽIAURI PATIRTIS?!.).
    O KUR PROTĖVIAIS PRANAŠAUJAMI MILŽINIŠKI GAISRAI?! MŪSŲ PROTĖVIAI NEPAMIRŠO IR MUMS PALIKO “FAETONTĄ” ?!
    LAIKAS MOKSLININKAMS, VĖL PAIMTI Į RANKAS KNYGAS, IR VĖL PRADĖTI STUDIJUOTI! TIKTAI DABAR JAU ROMUALDO ZUBINO PADARYTUS ATRADIMUS, KURIE YRA PAVIEŠINTI KNYGOSE:
    – :”PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PERKŪNAS”, “PAŽADINTA PRAEITIS”. “PRAEITIS IR ATEITIS”. “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS”! PASTAROJOJE KNYGOJE YRA ATRASTAS ” ŠUMERŲ KARALIŲ SARAŠAS” KURIAM PER 450 000 metų! TIEK PAT METŲ ir LIETUVIŲ KALBAI!!!

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Naujasis ES reglamentas įpareigos imtis rimtesnių gamtos atkūrimo tikslų | lrv.lt nuotr.

Naujasis ES reglamentas skatins atkurti gamtą

2022 07 27
Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

2022 07 26
Šilumos siurbliai Oras-Oras: kur jie tinka?

Šilumos siurbliai Oras-Oras: kur jie tinka?

2022 07 24
Ukraina siūlo Lietuvai atkurti ir globoti „Pushcha Radzivila“ nacionalinį parką | lrv.lt nuotr.

Ukraina siūlo Lietuvai atkurti nacionalinį parką

2022 07 16
Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės | lrv.lt nuotr.

Nuo karščio bangų saugo atkuriamos pelkės

2022 07 15
Europos aplinkos ministrai patvirtino kertinius susitarimus dėl klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymo | lrv.lt nuotr.

Klimato krizės ir miškų naikinimo stabdymas

2022 07 01
VU mokslininkas prof. Andrejus Spiridonovas ir Kanados Makgilio universiteto profesorius Šaunas Lavdžojus (Shaun Lovejoy) atliko tyrimą | VU nuotr.

Mokslininkų tyrimas – įtakingame mokslo žurnale

2022 06 27
Klimato kaita | am.lt nuotr.

Klimatologas E. Rimkus: oro kaitos atnešamos bėdos

2022 06 16
„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

„Lietuva 2050“: apibrėžti keturi galimi šalies keliai, žinovai juos gilins teminiuose pokalbiuose

2022 05 18
Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

Europos dieną ES institucijų vadovams įteikti pertvarkų pasiūlymai

2022 05 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Lietuvos kultūros ministerija | lrv.lt nuotr.
Kultūra

Keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos dokumentų rengimo taisyklės

2022 08 12
Pixabay.com nuotr.
Astronomija ir kosmonautika

Danguje – Perseidų meteorų strėlės

2022 08 11
Prezidentas susitiko su VERT vadovu
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su VERT vadovu

2022 08 11
Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane
Lietuvoje

Susisiekimo ministerijos atstovai vieši Taivane

2022 08 11
Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama
Lietuvoje

Sėja prie melioracijos griovių nebus ribojama

2022 08 11
Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena
Lietuvoje

Atidaroma didžiausia Baltijos šalyse teniso arena

2022 08 11
Užsienio reikalų ministerija | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pokyčiai Užsienio reikalų ministerijoje

2022 08 11
Vyrai patys sau vaistus perka rečiau, bet išleidžia daugiau
Lietuvoje

Laikas pasirūpinti naujomis vaistinėlėmis

2022 08 11


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Ewelyn Dobrowolsk apie Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Keičiamos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos dokumentų rengimo taisyklės
  • Patarimai, kaip prižiūrėti sausą veido odą
  • Danguje – Perseidų meteorų strėlės
  • Prezidentas susitiko su VERT vadovu

Skaitomiausi straipsniai

  • V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos peržiūrėta: 587; komentarų: 11
  • S. Buškevičius. Karas Ukrainoje gali stipriai užsitęsti, jei nebus imtąsi ekstraordinarių veiksmų peržiūrėta: 470; komentarų: 6
  • Kuršių genties vartus pravėrus peržiūrėta: 456; komentarų: 2
  • S. Birgelis. Vytauto rinktinės 4-osios kuopos partizanai (III). Ryšininkės akimis peržiūrėta: 441; komentarų: 0
  • Policijos reidai rugpjūčio mėnesį peržiūrėta: 432; komentarų: 0
  • Pajūryje – amerikietiški galiūnai (nuotraukos) peržiūrėta: 428; komentarų: 0

Artimiausi renginiai

  1. Punsko dienos Žolinės. Punsko parapijai – 425

    2022-08-13 17:00 - 2022-08-15 23:30

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Naujasis ES reglamentas skatins atkurti gamtą

by Kristina Aleknaitė
2022 07 27
0
Naujasis ES reglamentas įpareigos imtis rimtesnių gamtos atkūrimo tikslų | lrv.lt nuotr.

Europos Komisija parengė Reglamento dėl gamtos atkūrimo projektą, kuris padės įgyvendinti Europos žaliojo kurso, ES Bioįvairovės strategijos iki 2030 m. ir...

Skaityti toliau

Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

by Ditė Česėkaitė
2022 07 26
0
Laukiama pasiūlymų klimato savaitei

Aplinkos ministerija spalio 24-30 d. jau ketvirtus metus rengia Klimato savaitę, kuria siekiama atkreipti visuomenės, verslo ir kitų suinteresuotų grupių...

Skaityti toliau

Šilumos siurbliai Oras-Oras: kur jie tinka?

by Ditė Česėkaitė
2022 07 24
0
Šilumos siurbliai Oras-Oras: kur jie tinka?

Dažnai žmonės užduoda klausimą – kuo skiriasi šilumos siurblys Oras-Oras ir paprastas kondicionierius? Technine prasme, abu įrengimai panašūs, sudaryti iš...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • tiesiog apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Bartas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • Ewelyn Dobrowolsk apie Pasakai apie Zuikį Puikį skirtos monetos
  • Global-Kapitalistas apie Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 08 11 21:02
  • valdis apie V. Valiušaitis. Tik dabar supratau kodėl Putino pakalikai taip nekenčia Stepano Banderos

Kitas straipsnis
R. Kamuntavičius. Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

R. Kamuntavičius. Mindaugo karūnavimas: lietuviai nežino kur, baltarusiai – kada

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai