Šylantis orai ir drauge su juo kur kas dažniau pasireiškiantys permainingi orai kasmet sukelia vis daugiau nuostolių Lietuvos ūkininkams. Šiemet jų pasėlius niokojo stichinės sausros ir ne kartą kilusios audros bei liūtys su kruša.
Pasak draudimo bendrovės BTA pasėlių draudimo rizikos vertintojo Deivido Juodžio, nuo audrų ir liūčių labiausiai kentėjo kviečiai, rapsai bei pupos.
„Po karštų orų atslinkusios liūtys su smarkiu vėju ir kruša šią vasarą išdaužė bei išguldė nemažai pasėlių visoje Lietuvoje. Nors nuo audrų kentėjo praktiškai visos grūdinės kultūros, daugiausia žalos padaryta kviečiams, rapsams ir pupoms. Bendrovėje didžiausią žalą fiksavome, kai audra išguldė žieminių rapsų ir kviečių lauką – nuostoliai įvertinti 20 tūkst. eurų“, – sako D. Juodis.
Šylantis klimatas skatina orų permainas
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) duomenimis, itin karšta vasara pasižymėjo ne tik permainingais orais, bet ir rekordais – 2021 m. liepa buvo karščiausias mėnuo nuo 1961 m. Pasak LHMT klimatologo Donato Valiuko, nors ne visos vasaros tampa rekordinėmis, ilgametės tendencijos rodo šiltėjantį klimatą, dėl kurio vis dažniau kyla permainingi orai.
„Ši vasara nebuvo labai sausa, sausra fiksuota tik pavieniuose regionuose. Kitose šalies vietose pasitaikė stichinių ir net katastrofinių liūčių, kai per keletą valandų iškrito pusė ar viso mėnesio kritulių norma. Vasarai būdingas netolygus kritulių pasiskirstymas vis labiau ryškėja ir tampa ekstremalus dėl klimato kaitos, ką šiemet matėme ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje – gausios liūtys skandino Vokietiją, Belgiją ir kitas šalis“, – komentuoja D. Valiukas.
Po itin karštos liepos sekęs vėsesnis rugpjūtis taip pat nedžiugino rugiapjūtei besiruošiančių žemdirbių – pirmasis mėnesio dešimtadienis buvo ne tik vėsesnis 1,9 laipsniu, bet ir gausesnis kritulių.
„Toks orų kontrastas, kai po itin karšto laikotarpio atslenka vėsesni ir drėgnesni orai, yra normalus, tačiau būtent klimato kaita skatina intensyvesnes ir dažnesnes orų permainas“, – sako klimatologas.
Patiriama daugiau nuostolių
Draudimo bendrovė BTA šiemet užfiksavo 55 įvykius, susijusius su pasėlių draudimu – žaloms atlyginti išmokėta per 150 tūkst. eurų, o rezervuota dar 50 tūkst. eurų.
Be audrų ir liūčių į pasėlius taikosi ir laukiniai gyvūnai – šernai, stirnos, gervės. Sausros didina gaisrų pavojų – draudimo bendrovė šiemet užfiksavo atvejį, kai nuimant derlių užsiliepsnojo sugedęs kombainas, ugnis nuo žemės ūkio technikos persimetė į žieminių rugių pasėlį.
Drausti pasėlius ir mažinti galimus nuostolius šalies ūkininkai yra skatinami finansinėmis priemonėmis, iki 70 proc. draudimo įmokų kompensuojama iš Europos Sąjungos lėšų, o iki 50 proc. – iš valstybės biudžeto.
