Žinovai atkreipia dėmesį į Lietuvoje vis nuožmiau pasireiškiančias gamtos stichines nelaimes, kurios kelia grėsmę gyventojų ir verslo turtui, infrastruktūrai ir fiziniam žmonių saugumui. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pastarųjų trijų metų laikotarpiu gamtos jėgų sukeltų žalų skaičius šalyje išaugo 19 proc. ir pernai gerokai viršijo 18 tūkst. atvejų per metus. Didžiausia ekstremalių gamtos jėgų rizika tenka namams – 2 iš 3 atvejų nuo gamtos stichijų Lietuvoje nukenčia gyvenamieji namai.
Klimato kaitos poveikis žmonių gyvenimui – akivaizdus
Per paskutinį dešimtmetį dėl šylančio klimato – dažnų ir stiprių karščio bangų, pakilusio oro drėgmės lygio, šylančių vandenynų – visame pasaulyje daugėjo ekstremalių situacijų. Pietų Europoje stebimi temperatūros rekordai, ištisus žemės plotus kamuoja didelės sausros, dega miškai, o pakrančių miestams, tokiems kaip Venecija, Amsterdamas ir dalis Jungtinės Karalystės, pavojaus signalus siunčia kylantis jūros lygis.
Kylant drėgmės lygiui ore, sulaukiame vis stipresnių liūčių ir audrų. Vidurio Rytų, Vakarų ir Šiaurės Europoje gamtos stichijos sukelia potvynius, elektros tiekimo sutrikimus bei infrastruktūros pažeidimus, fiksuojamos ir žmonių žūtys. Minėtus reiškinius dažnai lydi stiprūs vėjai, niokojantys pastatus ir kitą turtą, siaubiantys miškus, sukeliantys pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei.
Ne išimtis ir pasaulyje plintantys gaisrai, kuriuos lemia dėl iškastinio kuro taršos sparčiai šylanti atmosfera. 2024 m. sausio ir vasario mėnesiais nekontroliuojamos liepsnos Kalifornijos regionus pavertė pelenais, o tūkstančiai žmonių Los Andžele liko be namų. Kalifornijos Universiteto mokslininkai skaičiuoja, kad išplitę gaisrai pridarė nuostolių už apytikslę 70 mlrd. eurų sumą, o tai net 3 kartus daugiau nei numatyta išlaidų šių metų Lietuvos biudžete.
Šilčiausi metai Lietuvos istorijoje
Aplinkos ministerijos duomenimis, Lietuvos klimatas taip pat ženkliai šyla. 2024 m. aukščiausia vidutinė temperatūra siekė 9,5 °C. Pernai mūsų šalyje įvyko dvi gamtos katastrofos, 17 meteorologinių ir 12 hidrologinių stichijų reiškinių. Ypač didelės audros buvo fiksuotos liepos mėnesį ir metų pabaigoje – lapkričio ir gruodžio mėnesiais.
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, per paskutinius trejus metus nuo 2022 m. iki 2024 m. dėl gamtos stichijos sukeltų nelaimių gyventojai ir verslo įmonės patyrė beveik 36 mln. eurų vertės nuostolių, o maksimali išmokėta suma siekė 1,3 mln. eurų. Rekordinio dydžio žala buvo padaryta komerciniam turtui – liūties metu Klaipėdoje užpilti ir sugadinti specialūs įrengimai.
Gyventojų patirtos didžiausios žalos dėl siautusių gamtos stichijų taip pat siekė įspūdingas sumas. Pernai vasarą Vilniaus mieste į gyvenamojo namo stogą trenkęs žaibas sukėlė gaisrą − padaryti nuostoliai sudarė 93 tūkst. eurų. Metais anksčiau didžiosios rugpjūčio audros metu Širvintų rajone kruša suniokojo gyvenamojo pastato stogo dangą, tuomet nuostolis siekė 73 tūkst. eurų.
„Gamtos stichijos, tokios kaip audros, liūtys ir kruša, potvyniai ir užliejimai vandeniu gali padaryti didžiulės žalos tiek gyventojų, tiek komerciniam turtui. Todėl svarbu sekti orų prognozes, perspėjimus viešojoje erdvėje ir mobiliuosiuose telefonuose, o esant rizikai atidėti nebūtinas keliones, audros metu vengti būti lauke. Reaguodamas į gamtos stichijos sukeltas nelaimes, „Lietuvos draudimas“ jau kurį laiką savo klientams siūlo 0 eurų išskaitą, taikomą ir pastatų, ir namų turto draudimui“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.
Kaip apsaugoti savo turtą
Gyventojams, norintiems sumažinti stichinių nelaimių padarinius, žinovai pataria reguliariai rūpintis pastatų technine būkle ir prižiūrėti jų konstrukcijas. Svarbu laiku atlikti stogo dangos, langų bei durų patikrinimus ir, jei reikia, juos sutvirtinti, kad būtų sumažinta rizika audrų ar stiprių vėjų metu.
„Taip pat patariama prevenciškai valyti lietaus nuotekų bei drenažo vamzdžius. Jei prognozuojami ekstremalūs orai, pasirūpinti lauke esančiais daiktais – perkelti juos į saugias patalpas arba, jei tai neįmanoma, tvirtai pritvirtinti prie stacionarių paviršių. Tai ne tik sumažina daiktų žalų riziką, bet ir apsaugo kitą turtą bei aplinkinius žmones nuo sužeidimų“, − sako A. Juodeikis.
Siekiant palengvinti didelių nuostolių naštą, papildomai siūloma įsigyti tinkamą draudimą, apimantį gamtos stichijų keliamas rizikas. A. Juodeikio teigimu, draudimas gali padengti ne tik pastatų, bet ir juose esančio turto sugadinimą, todėl svarbu reguliariai peržiūrėti draudimo sąlygas ir užtikrinti, kad jos atitiktų galimus rizikos veiksnius, o draudimo sumos atitiktų turto vertę.
Parengta pagal „Lietuvos draudimo“ pranešimą
