Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.
Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?
Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę
Po sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją Vilniaus meras Remigijus Šimašius tučtuojau nusitaikė į atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Tikras „blickrigas“. Savaitgalis. Naktis. Paslapčia su pjūklais pasirodę nukabinėtojai prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos čiumpa memorialinę lentą, gabalais ją mėto į mašiną, išgąsdindami sargą, kuris puola kviesti policiją. Neabejotina demokratijos, kultūros, tolerancijos, liberalizmo, viešumo ir pliuralizmo pergalė. Tik kažkodėl jaučiuosi apipurvintas – turbūt kaip ir daugelis kitų piliečių.
Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.
Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“
Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.
Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.
Ką manome apie karą ir su kuo jį siejame? Kuo skiriasi lietuviškoji karo samprata nuo kitų Vakarų šalių? Kokie bus ateities karai? Į šiuos ir panašius klausimus atsako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas doc. dr. Deividas Šlekys.
„Lietuvoje vyrauja egzistencinio karo samprata, kuri esmingai skiriasi nuo Vakaruose dominuojančios instrumentinės karo interpretacijos. Jeigu Vakaruose karas laikomas įrankiu, kuris yra naudojamas tik pačiu ekstriniu atveju ir turi būti visais įmanomais būdais ribojamas, tai lietuviškame mentalitete karas yra tragiškas, Skaityti toliau
Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.
2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau
Sausio 15 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Klaipėdos krašto dienai pažymėti skirtas renginys. Jo metu bus pristatoma nauja knyga ir DVD filmas „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengti pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m. Žygaičių k., Tauragės apskr., dabar gyv. Ahause, Vokietijoje) rankraštį. Renginyje dalyvaus atsiminimų autorius, kiti garbūs svečiai.
Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Skaityti toliau
Šaltojo karo ekspozicija prieš aštuonerius metus atvėrusi duris iki šiol pritraukia tūkstančius lankytojų iš tolimiausių pasaulio kampelių. Dabartinė ekspozicija tikrai labai įdomi ir šiuolaikiška. Karinės bazės istoriją ir daug kitų įdomių žinių galima išgirsti iš ekskursijos vadovo grupinėje ekskursijoje arba keliaujant savarankiškai su audio gido įrenginiu.
Vasarą ekskursijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis vedė 6 vietiniai gidai. Talkino ir Žemaitijos nacionaliniame parke savanoriavusi Elisa Di Marko (Marco) iš Italijos. Ji vedė ekskursijas anglų ir italų kalbomis. Skaityti toliau
Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.
Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau
Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanul Macron) kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime.
Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašytos Kompjeno paliaubos. Skaityti toliau
Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę, ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau
Leidykla „Briedis“ pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1943-ieji. Lūžio metai“. Tai jau šeštoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba.
„Prasidėjo 1943-ieji, kurie buvo pavadinti lūžio metais. Metai, kuriais prasidėjo „pergalės saliutų era“. Patys kruviniausi „didžiojo tėvynės karo“ metai“ – taip pratarmėje knygai „1943-ieji. Lūžio metai“ rašo iš Bresto kilęs žinomas baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas, kurio darbai ir autoriaus tėvynėje bei Rusijoje, ir už šiųdviejų valstybių ribų susilaukia didelio atgarsio, polemikos, karštų ginčų.
Knygų apie „didįjį tėvynės karą“ serijoje V. Bešanovas detaliai ir profesionaliai Skaityti toliau
Maksim Muzyka, Andrij Palval. Savur Mohyla: karių atsiminimai. Iš rusų k. vertė Vitalijus Michalovskis. – Vilnius: Briedis [2018]. – 296 p.: iliustr.
Leidykla „Briedis“ pristato ketvirtą serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimus apie 2014 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vykusius karo veiksmus. Pasakojama, kaip paprasti, jokios karinės patirties neturintys vaikinai, kilus grėsmei Ukrainos teritoriniam vientisumui, savanoriškai stojo į Skaityti toliau
Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)
2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau
Tikrasis karas vyksta kur kas gilesniuose žmogiškosios būties sluoksniuose, nei tautos ar valstybės. Net kova tarp politinių ideologijų tiktai atspindi pagrindinę fronto liniją. Tikrasis karas vyksta tarp egoistų ir normatyvistų. Pirmieji gyvena sau, antrieji – kitiems.
Egoistai yra tie verslininkai, kurie uždeda savo darbininkams sunkiai pakeliamas naštas, mokėdami grašius. Egoizmas skatina juos verčiau įsivežti užsienietišką darbo jėgą, nei kelti atlyginimus saviems piliečiams. Egoizmas kuria sistemą, kurioje stambūs kapitalistai ryja smulkiuosius savininkus, sudarančius sveikąjį tautos stuburą. Sistemą, kurioje vis plečiasi socialinės Skaityti toliau
Krašto apsaugos ministerija parengė naują Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kuriais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje.
Šiuo metu galiojanti Karo padėties įstatymo redakcija buvo patvirtinta prieš 17 metų. „Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, todėl galiojanti įstatymo redakcija nebeatitinka nei dabartinės geopolitinės padėties, nei pasikeitimų valstybės viduje, Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Taip susiklostė, kad šiek tiek vėliau. Taip nutiko dėl tam tikrų su informacinio karo realijomis susijusių aplinkybių. Jas pateiksiu antrajame straipsnio poskyryje, skirtame informacinio karo ypatumams aptarti. Tiems, kas truputį klaidingai mano, kad tiktai mūsų krašte visokiausios bėdos, o, pavyzdžiui, kokia nors Estija bėdų neturi – istorija patiks, garantuoju! Jei tarp mūsų, gerbiamieji, – kartais tos bėdos abiejose valstybėse yra netgi įtartinai panašios, nutinka pagal įtartinai panašias schemas ir dargi įtartinai panašiu laiku… Bet, kaip pažadėjau – apie tai šiek tiek žemiau. Skaityti toliau
Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.
Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau
Seimas labai sunerimo: pabėgėliai, kuriuos mes priėmėme pagal ES primestas kvotas, masiškai palieka Lietuvą. Ką daryti, kad jie liktų? Apie tai diskutuota penktadienį Seime surengtoje konferencijoje. O „Vakaro žinios“ pakalbino žmones, tiesiogiai bendraujančius su pabėgėliais, ir žinančius, nuo ko jie bėga.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro Priėmimo ir integracijos skyriaus vedėja Gintarė Davalgienė „Vakaro žinioms“ pateikė šokiruojančius skaičius. Pasirodo, šiandien Lietuva iš 1105 pabėgėlių, kuriuos Skaityti toliau
2014-aisiais karo tarnyba buvo privaloma 73 valstybėse, tiesa, jos sąlygos skirtingose šalyse – skyrėsi. Neseniai Švedija paskelbė, jog nuo 2018-ųjų bus grąžinta visuotinė karo prievolė vyrams, daugiau nei 90 proc. suomių, pasak apklausų, eitų ginti savo šalies, jei ištiktų grėsmė. Žodis „visuotinė“ Skandinavijos šalyse reiškia, kad į armiją privalomai tarnybai šaukiami visi – ir vyrai, ir moterys.
„Ne šiandien, ne rytoj, bet kai visuomenė ir pačios moterys tam subręs, Lietuvoje turėtų būti įvesta visuotinė karo prievolė ir moterims. Šiandien šio sprendimo dar nesiūlyčiau, Skaityti toliau
Pamirškite daugumą pasipiktinimų ir kaltinimų, nukreiptų prieš Donaldą Trampą, kuriuos girdite šiomis dienomis. Vis labiau įsiplieskia augantis, bjaurus ir smurtingas karas prieš Trampo administraciją ir jos rėmėjus. Didžiąja dalimi šiam karui vadovauja ir jį finansuoja stambiojo kapitalo elitas, priklausantis bendram prieš kelis dešimtmečius prasidėjusiam judėjimui už agresyviai sekuliarią, be sienų, radikaliai sumažintu gyventojų skaičiumi Naująją pasaulinę tvarką ir pasaulinę vyriausybę.
Primygtinai siūlau pažiūrėti vaizdo įrašą, kurį sukūrė Remnant televizija. Jame Skaityti toliau
Kijeve gyvenanti lietuvė Rūta Malikėnaitė sako, kad padėtis Ukrainoje nėra paprasta ir aiški. Žmonės viliasi, kad karas baigsis, bet tos viltys yra greičiau tik viltys, o ne realūs planai. Reformos vyksta sunkiai, lėtai, o korupcijos mastai išlieka didžiuliai. Apie kai kuriuos iš jų Rūta papasakojo Audriui Antanaičiui. Jų pokalbį filmavo Arūnas Sartanavičius.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau
Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui.
Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso Skaityti toliau
Psichologiniai karai vykdomi įvairiose srityse – nuo karybos ir politikos iki ekonominių ir socialinių santykių. Kariaujama be tiesioginės konfrontacijos, fiziškai nenaikinant karinių ir/ar civilinių priešininko išteklių. Šio karo tikslas – sukeliant teigiamus ar neigiamus jasumus ir netgi audringas masines reakcijas, keisti priešininko karių ir visuomenės dvasines ir dorovines nuostatas, pažiūras ir įsitikinimus. Propagandinė informacija, gali kelti įvairius jausmus, pavyzdžiui, kelti kariams šeimos, Tėvynės ilgesį arba nepasitikėjimą savo vadovybe.
Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės Skaityti toliau
Spalio 12 d. 17.30 val. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, Mažojoje Auloje vyks Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, organizuojama konferencija „Pilietis – stipriausias karys?“ Joje bus diskutuojama, kaip Ukrainos ir Rusijos karas veikia pilietiškumo suvokimą Lietuvos ir Ukrainos visuomenėse.
Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros doktorantai Kęstutis Kilinskas („Pilietis, partizanas, karys – ar įmanomos Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d., trečiadienį, Lietuvoje Tautininkų sąjungos kvietimu viešintys Ukrainos politinės partijos „Dešinysis sektorius“ („Pravyj sektor“) atstovai Tautininkų sąjungos (TS) pirmininko, Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencijoje susitiko su žiniasklaidos atstovais.
Spaudos konferencijoje dalyvavo partijos „Dešinysis sektorius“ pirmininkas Andrejus Tarasenko (Andrej Tarasenko), Kijevo partijos skyriaus vadovas Volodomyras Zagazejus (Volodomyr Zagazei), partijos valdybos Skaityti toliau
„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.
Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau
ES vis labiau skęsta liepsnose. Kai tik laužas pradeda rusenanti, liepsna pakurstoma naujais kruvinais teroro aktais ES Vakaruose. Kaskart jie nusineša vis daugiau ir daugiau niekuo dėtų Europos Sąjungos piliečių ir jų vaikų gyvybių. ES lyg ir nekariauja, bet karo veiksmai vyksta jos teritorijoje – Prancūzijoje, dabar Vokietijoje. Aukų artimieji pratinami prie tradiciniais tampančių valdžios „užkeikimų“, kuomet pirmieji valstybių asmenys pagerbia teroro aukas: … „neužmiršim, surasim ir sunaikinsim“? Skaityti toliau
Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje liepos 13 dieną atidaryta fotografo Artūro Morozovo nuotraukų paroda „Viyna“ (Karas), organizuota kartu su Lietuvos nuolatine atstovybe prie NATO. Parodoje įamžinti pastarųjų dvejų metų įvykiai Ukrainoje – nuo masinių protestų Kijevo Maidano Nepriklausomybės aikštėje iki karo Donbaso regione.
Susirinkusiems svečiams Lietuvos nuolatinė atstovė ES ambasadorė Jovita Neliupšienė kalbėjo apie tai,
Birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su mūsų šalyje akredituotais ES valstybių ambasadoriais. Tai tradicinis susitikimas, kuriame šalies vadovė su ES partnerių valstybių atstovais aptarė svarbiausius Europos Sąjungos klausimus, pasirengimą rytoj Briuselyje įvyksiančiai Europos vadovų Tarybai, ES ir NATO santykius, tolesnes priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime ES valstybių ambasadoriams buvo pristatyta Prezidentės inicijuota socialinė veikla „Už saugią Lietuvą“. Skaityti toliau
Balandžio pradžioje praūžus keturių dienų karui, teritorijose prie Kalnų Karabacho – Azerbaidžano fronto, gyventi tapo labai nesaugu.
Daug šeimų iš pafrontės miestelių ir kaimų buvo priverstos pasitraukti į saugesnius regionus.
Alko komanda lankėsi Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte įsikūrusiame pabėgėlių centre.
Iš Stepanakerto Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius: Skaityti toliau
