Spalio 24 d. daugiau nei du šimtai Lietuvoje gyvenančių armėnų ir juos palaikančiųjų dalyvavo eitynėse, nusidriekusiose nuo greta parlamento rūmų esančios Martyno Mažvydo bibliotekos per Vilniaus senamiestį iki Katedros aikštės.
Eitynių rengėjai – Lietuvos Armėnų sąjunga ir Baltijos Armėnų Aljansas.
Lietuvos armėnų bendruomenės atstovao Armeno Manukiano teigimu, šiandien vykstantis karas ir jungtinės Turkijos, Azerbaidžano pajėgos, kartu sutelkiant teroristines Skaityti toliau
2020 metų rugsėjo 27 dieną atsinaujinę susirėmimai yra nuožmiausi Kalnų Karabache ir aplinkinėse teritorijose nuo 1994 metų. Žuvusieji skaičiuojami dešimtimis, sužeistieji – šimtais. Žūsta taikūs gyventojai, tarp jų ir vaikai. Daugiau nei tūkstantis žmonių neteko savo namų.
Azerbaidžanas sako, kad karą, kuris tęsiasi tris dešimtmečius, galima sustabdyti ir šiandien. Tam reikalinga tik viena sąlyga – kad Armėnijos armija paliktų Azerbaidžano teritoriją. Skaityti toliau
Armėnija atakuoja taikius Azerbaidžano miestus, versdama Azerbaidžaną imtis atsakomųjų veiksmų. Pirmą kartą per visą Karabacho karo istoriją Jerevanas pradėjo karinius veiksmus prieš taikius gyventojus, apšaudydamas Azerbaidžano miestus vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis. Jerevanas pažeidžia ne tik tarptautinę teisę, išreikštą jau praradusiomis prasmę ir reikšmę konvencijomis, bet ir nerašytas bendražmogiškas teises ir vertybes, praneša „Eurasiadiary“. Skaityti toliau
Jau visą savaitę tarp Armėnijos ir Azerbaidžano vyksta tikras karas. Norint atsakyti kodėl jau beveik 30 metų nesiliauja susirėmimai, reikia paminėti istorinių faktų, apie kuriuos nei tada, nei dabar niekas nenori kalbėti.
Aktyvi konflikto fazė prasidėjo dar 1988 metų vasarį. iš Armėnijos Respublikos pasigirdo pretenzijos į Kalnų Karabachą. Armėnų nacionalistai tokie kaip Balajanas, Boneras, Kaputikjana, Šachnazarovas, Sitarjanas ir kiti iškėlė idėją atkurti mistinę Armėniją nuo jūros iki jūros. Skaityti toliau
Galime drąsiai teigti, kad lietuviškame žinių lauke aiškiai kartojasi neseni įvykiai, kai pirmomis dienomis po rinkimų Baltarusijoje nebuvo kam aiškiai ir tinkamai pakomentuoti kas įvyko.
Armėnijos-Azerbaidžano karas, o dabartinę padėtį kitaip nei karu jau vadinti negalime, yra visiškai nesuprantamas daugeliui apžvalgininkų. Ypač juokinga klausytis naujosios generacijos politologų, pripratusių ne įvykius analizuoti, o bandyti nuspėti kokio požiūrio reikia laikytis, kad nelikti už televizijų borto. Skaityti toliau
Armėnijai okupavus Azerbaidžano teritorijas Pietų Kaukaze, prisidėta prie ilgalaikio karo, visapusiškos humanitarinės krizės ir priverstinio žmonių perkėlimo. Dėl karinių veiksmų 1992–1994 m. Buvo užimta apie dvidešimt procentų Azerbaidžano teritorijos, o daugiau kaip milijonas žmonių tapo pabėgėliais.
Po 1994 m. Azerbaidžano ir Armėnijos pasirašyto paliaubų susitarimo ir ilgų diplomatinių derybų, dalyvaujant ESBO Minsko grupės pirmininkams, kariaujančios šalys negalėjo atkurti taikos, nes dabartinė padėtis yra palankesnė Skaityti toliau
Rugsėjo 27 d., sekmadienį, kilus kruviniems susirėmimams armėnų valdomame Kalnų Karabacho regione, Azerbaidžanas paskelbė, nuo vidurnakčio įvęsiantis karo padėtį ir komendanto valandą sostinėje Baku ir keliuose kituose miestuose. Šį sprendimą neeiliniame posėdyje priėmė Azerbaidžano parlamentas, o vėliau jį patvirtino ir šalies prezidentas Ilhamas Alijevas.
Kariniai veiksmai kalnų Karabache prasidėjo ankstų sekmadienio rytą. Skaityti toliau
Žmonijai ne naujiena visuotinai sirgti ligomis, kurios vadinamos pandemijomis. Šiandien dažniausiai prisimenamas prieš šimtmetį pasaulį nusiaubęs gripas, populiariai įvardinamas ispaniškuoju arba „ispanka“. Ankstesniais amžiais žmonių giminė labiausiai kentėdavo nuo maro.
1348 metais prasidėjusį pandeminį maro protrūkį Italijoje aprašo Džovanis Bokačas (1313 – 1375) savo kūrinyje „Dekameronas“. Tai žymiausias italų Renesanso literatūrinis paminklas, parašytas 1349–1353, išspausdintas 1471 metais. Anuomet visą Europą apėmęs Renesansas Skaityti toliau
Lietuvos istorijoje epidemijos ir kitos nelaimės dažniausiai asocijuojasi su karu, tiksliau ligas sukeldavo karo padariniai: išsekimas, didelis žmonių judėjimas, sanitarinių normų nepaisymas. Paminėtinos trys tokios nelaimės : XVII a. viduryje, vadinamojo Tvano metu vykusi maro epidemija, XVIII a. pradžioje, Didžiojo Šiaurės karo metu taip pat vykęs maras, ir 1918–919, I Pasaulinio karo pabaigoje, vadinamoji ispaniško gripo ar karštinės epidemija. Šios ligos dažnai nusinešdavo daugiau aukų, nei pats karas, bet buvo akivaizdus ryšys tarp karo ir šių kitokio pobūdžio nelaimių. Šį kartą kitaip, jokio didelio karo nėra, o sunki dusinanti virusinė liga šluoja žmones šimtais ir net tūkstančiais. Skaityti toliau
„Prieš 29 metus – Sausio 13-ąją – didžiausio pavojaus akivaizdoje, Ukrainos žmonės skubėjo į pagalbą Lietuvai, rinko ir gabeno paramą, net stojo į mūsų laisvės gynėjų gretas. Šiandien mūsų eilė padėti ukrainiečiams sunkioje kovoje už laisvę, orumą ir taiką“, – sako Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Kartu su pirmąja šalies ponia Diana Nausėdiene Prezidentas G. Nausėda Sausio 13-osios vakarą dalyvaus paramos Ukrainai koncerte „Kartu iki pergalės“, iš kurio tiesioginiame LRT televizijos eteryje kreipsis į Lietuvos žmones, ragindamas padėti nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams.
Neseniai Vokietijoje eksponuota paroda „Vilko vaikai: duonos keliu iš Rytų Prūsijos į Lietuvą. 1945–1948“. Iš ten ji buvo atvežta į Pagėgių viešąją biblioteką ir veikė visą rugsėjį. Spalį ji veikė Šilutės Hugo Šojaus muziejuje, o lapkričio 6 dieną persikėlė į Plungės Oginskių rūmus ir ten bus eksponuojama iki kitų metų sausio 6 dienos ir po to toliau tęs kelionę po Lietuvą. Daugiau kaip 20 stendų paroda pasakoja apie „vokietukų“ (taip Lietuvoje pokaryje vadinti našlaičiai iš Prūsijos) klajonių kelius po visą Lietuvą. Apie ką ši paroda? „Apie karą, – sako Vokietijoje, Granzės (Gransee) mieste gyvenantis Olafas Pasenau. – Apie karo vaikus, apie šalį, kuri staiga dingo iš visų žemėlapių kartu su šimtamete jos istorija, s Skaityti toliau
Rašydamas tęsinį pirmajam straipsniui šia tema, galiu drąsiai teigti, kad galių perdalijimas Artimuosiuose Rytuose ne tik tęsiasi, bet vis labiau įsibėgėja. Ilgiau nei 6 valandas trukę Turkijos prezidento R. T. Erdogano ir Rusijos vadovo V. Putino derybos patvirtino mano anksčiau išsakytas prognozes. Turkijos puolimas buvo naudingas Rusijai, kuri tapo pagrindine Sirijos konfliktą reguliuojančia geopolitine jėga.
Jis naudingas ir Maskvos remiamam prezidentui B. Al-Asadui apjungiant beveik visą šalies teritoriją po Damasko vėliava. Skaityti toliau
Naujoviška JAV Prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) suformuota užsienio politikos praktika apie svarbias žinias, paskelbtas per „Twitter“, pasekė ir Turkijos Prezidentas Redžepas Tajipas Erdoanas (Recep Tayyip Erdoğan), paskelbdamas apie pradėtą didelio masto puolimą prieš kurdų kontroliuojamus rajonus Sirijos šiaurės rytuose.
Kodėl Turkija ryžosi šiam puolimui?
Turkija senai vertina Sirijoje ženklią dalį teritorijos kontroliuojančius kurdus kaip grėsmę
Po sprendimo pervadinti Kazio Škirpos alėją Vilniaus meras Remigijus Šimašius tučtuojau nusitaikė į atminimo lentą Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai. Tikras „blickrigas“. Savaitgalis. Naktis. Paslapčia su pjūklais pasirodę nukabinėtojai prie Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos čiumpa memorialinę lentą, gabalais ją mėto į mašiną, išgąsdindami sargą, kuris puola kviesti policiją. Neabejotina demokratijos, kultūros, tolerancijos, liberalizmo, viešumo ir pliuralizmo pergalė. Tik kažkodėl jaučiuosi apipurvintas – turbūt kaip ir daugelis kitų piliečių.
Na, nebuvo daug laiko „Dienos temoje“ reaguoti per Skaipą į mero pasakymus, kuriuose netikslumų ir prasilenkimų su faktais buvo nemaža.
Pavyzdžiui, R. Šimašius aiškino, neva „J. Noreika vis dėlto prisiėmė nacių okupacinės valdžios atsakomybę izoliuoti žydus gete, atimti iš jų turtą.“
Nemanau, kad meras sąmoningai kalba netiesą, manau, tiesiog nežino istorijos.
Holokausto atminimo muziejaus Vašingtone dokumentų kolekcijoje saugomas įdomus vaizdo įrašas.
Ką manome apie karą ir su kuo jį siejame? Kuo skiriasi lietuviškoji karo samprata nuo kitų Vakarų šalių? Kokie bus ateities karai? Į šiuos ir panašius klausimus atsako Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas doc. dr. Deividas Šlekys.
„Lietuvoje vyrauja egzistencinio karo samprata, kuri esmingai skiriasi nuo Vakaruose dominuojančios instrumentinės karo interpretacijos. Jeigu Vakaruose karas laikomas įrankiu, kuris yra naudojamas tik pačiu ekstriniu atveju ir turi būti visais įmanomais būdais ribojamas, tai lietuviškame mentalitete karas yra tragiškas, Skaityti toliau
Kovo 27 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė JAV gyvenančio Lietuvos piliečio Granto A. Gochino skundą prieš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą. G. A. Gochinas prašė teismo įpareigoti Genocido ir rezistencijos tyrimo centrą pakeisti savo istorinę išvadą dėl J. Noreikos veiklos Antrojo pasaulinio karo metais, teigdamas neva J. Noreika kolaboravo su naciais ir dalyvavo Holokauste.
2015 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) paskelbė pažymą apie Jono Noreikos (Generolo Vėtros) veiklą nacių okupuotoje Lietuvoje. Per ketverius metus viešoje erdvėje J. Noreikos atžvilgiu buvo išsakyta daug vertinimų. Skaityti toliau
Sausio 15 d., 17 val., Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2, Klaipėda) vyks Klaipėdos krašto dienai pažymėti skirtas renginys. Jo metu bus pristatoma nauja knyga ir DVD filmas „Paskutinis, užvėręs vartus“, parengti pagal Juliaus Radtkės (Rotkio) (g. 1935 m. Žygaičių k., Tauragės apskr., dabar gyv. Ahause, Vokietijoje) rankraštį. Renginyje dalyvaus atsiminimų autorius, kiti garbūs svečiai.
Autobiografiniuose atsiminimuose vaiko ir jaunuolio akimis jautriai atskleidžiama karo bei pokario tikrovė, skaudūs išgyvenimai, patirti lageriuose, emigracijoje Vokietijoje. Skaityti toliau
Šaltojo karo ekspozicija prieš aštuonerius metus atvėrusi duris iki šiol pritraukia tūkstančius lankytojų iš tolimiausių pasaulio kampelių. Dabartinė ekspozicija tikrai labai įdomi ir šiuolaikiška. Karinės bazės istoriją ir daug kitų įdomių žinių galima išgirsti iš ekskursijos vadovo grupinėje ekskursijoje arba keliaujant savarankiškai su audio gido įrenginiu.
Vasarą ekskursijas lietuvių, rusų ir anglų kalbomis vedė 6 vietiniai gidai. Talkino ir Žemaitijos nacionaliniame parke savanoriavusi Elisa Di Marko (Marco) iš Italijos. Ji vedė ekskursijas anglų ir italų kalbomis. Skaityti toliau
Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.
Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau
Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanul Macron) kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime.
Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašytos Kompjeno paliaubos. Skaityti toliau
Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę, ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau
Leidykla „Briedis“ pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1943-ieji. Lūžio metai“. Tai jau šeštoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba.
„Prasidėjo 1943-ieji, kurie buvo pavadinti lūžio metais. Metai, kuriais prasidėjo „pergalės saliutų era“. Patys kruviniausi „didžiojo tėvynės karo“ metai“ – taip pratarmėje knygai „1943-ieji. Lūžio metai“ rašo iš Bresto kilęs žinomas baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas, kurio darbai ir autoriaus tėvynėje bei Rusijoje, ir už šiųdviejų valstybių ribų susilaukia didelio atgarsio, polemikos, karštų ginčų.
Knygų apie „didįjį tėvynės karą“ serijoje V. Bešanovas detaliai ir profesionaliai Skaityti toliau
Maksim Muzyka, Andrij Palval. Savur Mohyla: karių atsiminimai. Iš rusų k. vertė Vitalijus Michalovskis. – Vilnius: Briedis [2018]. – 296 p.: iliustr.
Leidykla „Briedis“ pristato ketvirtą serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimus apie 2014 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vykusius karo veiksmus. Pasakojama, kaip paprasti, jokios karinės patirties neturintys vaikinai, kilus grėsmei Ukrainos teritoriniam vientisumui, savanoriškai stojo į Skaityti toliau
Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)
2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau
Tikrasis karas vyksta kur kas gilesniuose žmogiškosios būties sluoksniuose, nei tautos ar valstybės. Net kova tarp politinių ideologijų tiktai atspindi pagrindinę fronto liniją. Tikrasis karas vyksta tarp egoistų ir normatyvistų. Pirmieji gyvena sau, antrieji – kitiems.
Egoistai yra tie verslininkai, kurie uždeda savo darbininkams sunkiai pakeliamas naštas, mokėdami grašius. Egoizmas skatina juos verčiau įsivežti užsienietišką darbo jėgą, nei kelti atlyginimus saviems piliečiams. Egoizmas kuria sistemą, kurioje stambūs kapitalistai ryja smulkiuosius savininkus, sudarančius sveikąjį tautos stuburą. Sistemą, kurioje vis plečiasi socialinės Skaityti toliau
Krašto apsaugos ministerija parengė naują Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kuriais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje.
Šiuo metu galiojanti Karo padėties įstatymo redakcija buvo patvirtinta prieš 17 metų. „Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, todėl galiojanti įstatymo redakcija nebeatitinka nei dabartinės geopolitinės padėties, nei pasikeitimų valstybės viduje, Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Taip susiklostė, kad šiek tiek vėliau. Taip nutiko dėl tam tikrų su informacinio karo realijomis susijusių aplinkybių. Jas pateiksiu antrajame straipsnio poskyryje, skirtame informacinio karo ypatumams aptarti. Tiems, kas truputį klaidingai mano, kad tiktai mūsų krašte visokiausios bėdos, o, pavyzdžiui, kokia nors Estija bėdų neturi – istorija patiks, garantuoju! Jei tarp mūsų, gerbiamieji, – kartais tos bėdos abiejose valstybėse yra netgi įtartinai panašios, nutinka pagal įtartinai panašias schemas ir dargi įtartinai panašiu laiku… Bet, kaip pažadėjau – apie tai šiek tiek žemiau. Skaityti toliau
Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.
Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau
Seimas labai sunerimo: pabėgėliai, kuriuos mes priėmėme pagal ES primestas kvotas, masiškai palieka Lietuvą. Ką daryti, kad jie liktų? Apie tai diskutuota penktadienį Seime surengtoje konferencijoje. O „Vakaro žinios“ pakalbino žmones, tiesiogiai bendraujančius su pabėgėliais, ir žinančius, nuo ko jie bėga.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro Priėmimo ir integracijos skyriaus vedėja Gintarė Davalgienė „Vakaro žinioms“ pateikė šokiruojančius skaičius. Pasirodo, šiandien Lietuva iš 1105 pabėgėlių, kuriuos Skaityti toliau
