Žymos archyvas: karas

E.J. Gregoras. Klaidinga nacionalizmo ir patriotiškumo priešprieša (11)

Entonis J. Gregoras | en.wikipedija.org nuotr.

Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.

Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau

Žmonija privalo išmokti Pirmojo pasaulinio karo pamokas (2)

Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjimas Prancūzijoje | lrp.lt nuotr.

Lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė Prancūzijos Prezidento Emanuelio Makrono (Emmanul Macron) kvietimu kartu su dar 60 valstybių ir tarptautinių organizacijų vadovais dalyvavo iškilmingame Pirmojo pasaulinio karo pabaigos 100-mečio minėjime.

Iškilmės surengtos simbolinėje vietoje prie Triumfo arkos, menančios prieš 100 m. įvykusį pergalingą Prancūzijos karių žygį Marnoje nugalėjus Vokietiją, ir simboliniu laiku – tiksliai tą pačią dieną ir valandą, kai 1918 m. lapkričio 11 d. 11 val. tarp sąjungininkų ir Vokietijos pasirašytos Kompjeno paliaubos.  Skaityti toliau

V. Vasiliauskas. Makrono Potiomkino kaimai (5)

Valdas Vasiliauskas | penki.tv nuotr.

Lapkričio 11 d., sukanka šimtas metų, kai baigėsi iki tol neregėtos žmonijos istorijoje skerdynės – I  Pasaulinis karas, kurio pasekmes sunku pervertinti: žlugusios senosios Europos imperijos ir monarchų dinastijos, bolševikų Spalio perversmas Rusijoje, Jungtinių Tautų organizacijos susikūrimas, Amerikos prezidento Vudrou Vilsono istorinė 14 punktų kalba, visiems laikams įtvirtinusi tautų apsisprendimo teisę,  ir t. t. Be abejo, ir Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas. Skaityti toliau

Bus pristatyta baltarusių istoriko V. Bešanovo knyga „1943-ieji. Lūžio metai“ (1)

V.Bešavovo knyga | leidėjų nuotr.

Leidykla „Briedis“ pristato serijos „II pasaulinis karas“ naujieną – žinomo baltarusių publicisto ir istoriko Vladimiro Bešanovo knygą „1943-ieji. Lūžio metai“. Tai jau šeštoji šio autoriaus knyga lietuvių kalba.

„Prasidėjo 1943-ieji, kurie buvo pavadinti lūžio metais. Metai, kuriais prasidėjo „pergalės saliutų era“. Patys kruviniausi „didžiojo tėvynės karo“ metai“ – taip pratarmėje knygai „1943-ieji. Lūžio metai“ rašo iš Bresto kilęs žinomas baltarusių istorikas Vladimiras Bešanovas, kurio darbai ir autoriaus tėvynėje bei Rusijoje, ir už šiųdviejų valstybių ribų susilaukia didelio atgarsio, polemikos, karštų ginčų.

Knygų apie „didįjį tėvynės karą“ serijoje V. Bešanovas detaliai ir profesionaliai Skaityti toliau

Leidykla „Briedis“ išleido 4 serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ (0)

Su Roma Monachu iš 51-osios brigados | M. Muzykos nuotr.

Maksim Muzyka, Andrij Palval.  Savur Mohyla: karių atsiminimai. Iš rusų k. vertė Vitalijus Michalovskis. – Vilnius: Briedis [2018]. – 296 p.: iliustr.

Leidykla „Briedis“ pristato ketvirtą serijos „Karas Ukrainoje“ knygą „Savur Mohyla: karių atsiminimai“ – dviejų autorių, antiteroristinės operacijos Rytų Ukrainoje dalyvių Maksimo Muzykos ir Andrijaus Palvalio liudijimus apie 2014 m. vasaros pabaigoje – rudens pradžioje vykusius karo veiksmus. Pasakojama, kaip paprasti, jokios karinės patirties neturintys vaikinai, kilus grėsmei Ukrainos teritoriniam vientisumui, savanoriškai stojo į Skaityti toliau

R. Alaunis. Cheminės atakos ir JAV smūgiai Sirijoje – JAV pasaulinės imperijos nuosmukio ženklas? (video) (61)

Alkas.lt nuotr.

Cheminės atakos Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone (Rytų Gutoje)

2018 balandžio 8 d. JAV, Vakarų žiniasklaida, tame tarpe visi Lietuvos TV kanalai pranešė, kad Sirijos sostinės Damasko rytiniame rajone vadinamame Rytų Guta, Sirijos vyriausybinės pajėgos panaudojo cheminį ginklą prieš civilius gyventojus, daugiausia moteris ir vaikus. Rusija taip pat buvo laikoma atsakinga už chemines atakas, kadangi Rusija remia Sirijos vyriausybę. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Tikrasis karas (14)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tikrasis karas vyksta kur kas gilesniuose žmogiškosios būties sluoksniuose, nei tautos ar valstybės. Net kova tarp politinių ideologijų tiktai atspindi pagrindinę fronto liniją. Tikrasis karas vyksta tarp egoistų ir normatyvistų. Pirmieji gyvena sau, antrieji – kitiems.

Egoistai yra tie verslininkai, kurie uždeda savo darbininkams sunkiai pakeliamas naštas, mokėdami grašius. Egoizmas skatina juos verčiau įsivežti užsienietišką darbo jėgą, nei kelti atlyginimus saviems piliečiams. Egoizmas kuria sistemą, kurioje stambūs kapitalistai ryja smulkiuosius savininkus, sudarančius sveikąjį tautos stuburą. Sistemą, kurioje vis plečiasi socialinės Skaityti toliau

Atnaujinamas Karo padėties įstatymas (0)

A. Pliadžio nuotr.

Krašto apsaugos ministerija parengė naują Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kuriais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje.

Šiuo metu galiojanti Karo padėties įstatymo redakcija buvo patvirtinta prieš 17 metų. „Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, todėl galiojanti įstatymo redakcija nebeatitinka nei dabartinės geopolitinės padėties, nei pasikeitimų valstybės viduje, Skaityti toliau

E. Vaitkevičiūtė. Propagandos žodynas: teoriniai ir praktiniai informacinio karo ypatumai; „užnuodyto šulinio“ technika (XII) (4)

Pixabay.com nuotr.

Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Taip susiklostė, kad šiek tiek vėliau. Taip nutiko dėl tam tikrų su informacinio karo realijomis susijusių aplinkybių. Jas pateiksiu antrajame straipsnio poskyryje, skirtame informacinio karo ypatumams aptarti. Tiems, kas truputį klaidingai mano, kad tiktai mūsų krašte visokiausios bėdos, o, pavyzdžiui, kokia nors Estija bėdų neturi – istorija patiks, garantuoju! Jei tarp mūsų, gerbiamieji, – kartais tos bėdos abiejose valstybėse yra netgi įtartinai panašios, nutinka pagal įtartinai panašias schemas ir dargi įtartinai panašiu laiku… Bet, kaip pažadėjau – apie tai šiek tiek žemiau. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Krikščionybė ir tautiškumas: karas ar darna? (33)

Pixbay.com nuotr.

Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.

Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau

Laukia bausmė už migrantų priėmimą (5)

Migrantai | Alkas.lt nuotr.

Seimas labai sunerimo: pabėgėliai, kuriuos mes priėmėme pagal ES primestas kvotas, masiškai palieka Lietuvą. Ką daryti, kad jie liktų? Apie tai diskutuota penktadienį Seime surengtoje konferencijoje. O „Vakaro žinios“ pakalbino žmones, tiesiogiai bendraujančius su pabėgėliais, ir žinančius, nuo ko jie bėga.

Ruklos pabėgėlių priėmimo centro Priėmimo ir integracijos skyriaus vedėja Gintarė Davalgienė „Vakaro žinioms“ pateikė šokiruojančius skaičius. Pasirodo, šiandien Lietuva iš 1105 pabėgėlių, kuriuos Skaityti toliau

Ne šiandien ir ne rytoj, bet moterų šauktinių klausimas Lietuvoje iškils (video) (0)

cof

2014-aisiais karo tarnyba buvo privaloma 73 valstybėse, tiesa, jos sąlygos skirtingose šalyse – skyrėsi. Neseniai Švedija paskelbė, jog nuo 2018-ųjų bus grąžinta visuotinė karo prievolė vyrams, daugiau nei 90 proc. suomių, pasak apklausų, eitų ginti savo šalies, jei ištiktų grėsmė. Žodis „visuotinė“ Skandinavijos šalyse reiškia, kad į armiją privalomai tarnybai šaukiami visi – ir vyrai, ir moterys.

„Ne šiandien, ne rytoj, bet kai visuomenė ir pačios moterys tam subręs, Lietuvoje turėtų būti įvesta visuotinė karo prievolė ir moterims. Šiandien šio sprendimo dar nesiūlyčiau, Skaityti toliau

S. Jalsevac. Stebinanti tikroji neapykantos Donaldui Trampui priežastis (video) (28)

Donaldas Trampas | Alkas.lt nuotr.

Pamirškite daugumą pasipiktinimų ir kaltinimų, nukreiptų prieš Donaldą Trampą, kuriuos girdite šiomis dienomis. Vis labiau įsiplieskia augantis, bjaurus ir smurtingas karas prieš Trampo administraciją ir jos rėmėjus. Didžiąja dalimi šiam karui vadovauja ir jį finansuoja stambiojo kapitalo elitas, priklausantis bendram prieš kelis dešimtmečius prasidėjusiam judėjimui už agresyviai sekuliarią, be sienų, radikaliai sumažintu gyventojų skaičiumi Naująją pasaulinę tvarką ir pasaulinę vyriausybę.

Primygtinai siūlau pažiūrėti vaizdo įrašą, kurį sukūrė Remnant televizija. Jame Skaityti toliau

„Mes ir jie“: Rūta Malikėnaitė – Ukrainoje padėtis sudėtinga (video) (0)

Rūta Malikėnaitė, Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Kijeve gyvenanti lietuvė Rūta Malikėnaitė sako, kad padėtis Ukrainoje nėra paprasta ir aiški. Žmonės viliasi, kad karas baigsis, bet tos viltys yra greičiau tik viltys, o ne realūs planai. Reformos vyksta sunkiai, lėtai, o korupcijos mastai išlieka didžiuliai. Apie kai kuriuos iš jų Rūta papasakojo Audriui Antanaičiui. Jų pokalbį filmavo Arūnas Sartanavičius.

Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau

JAV patvirtina įsipareigojimą Baltijos šalių saugumui (nuotraukos) (0)

Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui. 

Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso Skaityti toliau

Kaip laimėti karą neturint ginklų: stebuklai, kuriuos daro karinės psichologinės operacijos (0)

Rusijos psichologinių operacijų dalinio karių emblema | technologijos.lt nuotr.

Psi­cho­­lo­­gi­­niai ka­­rai vyk­­do­­mi įvai­­rio­­se sri­­ty­­se – nuo ka­­ry­­bos ir po­­li­­ti­­kos iki eko­­no­­mi­­nių ir so­­cia­­li­­nių san­­ty­­kių. Ka­­riau­­ja­­ma be tie­­sio­­gi­­nės kon­­fron­­ta­ci­jos, fi­ziš­kai ne­nai­ki­nant ka­ri­nių ir/ar ci­vi­li­nių prie­ši­nin­ko iš­tek­lių. Šio ka­ro tiks­las – su­ke­liant tei­gia­mus ar nei­gia­mus jasumus ir net­gi au­drin­gas ma­si­nes reak­ci­jas, keis­­ti prie­­ši­­nin­ko ka­rių ir vi­­suo­­me­nės dva­si­nes ir dorovines nuo­sta­tas, pa­žiū­ras ir įsi­ti­ki­ni­mus. Pro­pa­gan­di­nė in­for­ma­ci­ja, ga­li kel­ti įvai­rius jaus­mus, pa­vyz­džiui, kel­ti ka­riams šei­mos, Tė­vy­nės il­ge­sį ar­ba ne­pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vo va­do­vy­be.

Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės Skaityti toliau

Vilniaus universitete vyks konferencija „Pilietis – stipriausias karys?“ (4)

kam.lt nuotr.

Spalio 12 d. 17.30 val. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, Mažojoje Auloje vyks Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, organizuojama konferencija „Pilietis – stipriausias karys?“ Joje bus diskutuojama, kaip Ukrainos ir Rusijos karas veikia pilietiškumo suvokimą Lietuvos ir Ukrainos visuomenėse.

Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros doktorantai Kęstutis Kilinskas („Pilietis, partizanas, karys – ar įmanomos Skaityti toliau

Ukrainos gynėjai, nepaisant Seimo kanceliarijos trukdžių, susitiko su žiniasklaida (video, nuotraukos) (8)

Ukrainos gynėjai susitiko su žiniasklaida nepaisant Seimo kanceliarijos trukdžių | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Rugsėjo 14 d., trečiadienį,  Lietuvoje Tautininkų sąjungos kvietimu viešintys Ukrainos politinės partijos  „Dešinysis sektorius“ („Pravyj sektor“) atstovai Tautininkų sąjungos (TS) pirmininko, Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencijoje susitiko su žiniasklaidos atstovais.

Spaudos konferencijoje dalyvavo partijos „Dešinysis sektorius“  pirmininkas Andrejus Tarasenko (Andrej Tarasenko), Kijevo partijos skyriaus vadovas Volodomyras Zagazejus (Volodomyr Zagazei), partijos valdybos Skaityti toliau

A. Lapinskas. Ar lenkai gintų Lietuvą? (7)

Anatolijus Lapinskas | asmeninė nuotr.

„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.

Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau

D. Paukštė. Lietuva taip pat liepsnoja (3)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

ES vis labiau skęsta liepsnose. Kai tik laužas pradeda rusenanti, liepsna pakurstoma naujais kruvinais teroro aktais ES Vakaruose. Kaskart jie nusineša vis daugiau ir daugiau niekuo dėtų Europos Sąjungos piliečių ir jų vaikų gyvybių. ES lyg ir nekariauja, bet karo veiksmai vyksta jos teritorijoje – Prancūzijoje, dabar Vokietijoje. Aukų artimieji pratinami prie tradiciniais tampančių valdžios „užkeikimų“, kuomet pirmieji valstybių asmenys pagerbia teroro aukas: … „neužmiršim, surasim ir sunaikinsim“? Skaityti toliau

Briuselyje atidaryta fotografijų paroda, pasakojanti apie Ukrainos kovą už laisvę (0)

URM nuotr.

Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje liepos 13 dieną atidaryta fotografo Artūro Morozovo nuotraukų paroda „Viyna“ (Karas), organizuota kartu su Lietuvos nuolatine atstovybe prie NATO. Parodoje įamžinti pastarųjų dvejų metų įvykiai Ukrainoje – nuo masinių protestų Kijevo Maidano Nepriklausomybės aikštėje iki karo Donbaso regione.

Susirinkusiems svečiams Lietuvos nuolatinė atstovė ES ambasadorė Jovita Neliupšienė kalbėjo apie tai,

Skaityti toliau

ES valstybių ambasadoriai išreiškė susidomėjimą prisijungti prie socialinės veiklos „Už saugią Lietuvą“ (0)

susitikimas su ES ambasadoriais Lietuvoje_lrp.lt

Birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su mūsų šalyje akredituotais ES valstybių ambasadoriais. Tai tradicinis susitikimas, kuriame šalies vadovė su ES partnerių valstybių atstovais aptarė svarbiausius Europos Sąjungos klausimus, pasirengimą rytoj Briuselyje įvyksiančiai Europos vadovų Tarybai, ES ir NATO santykius, tolesnes priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime ES valstybių ambasadoriams buvo pristatyta Prezidentės inicijuota socialinė veikla „Už saugią Lietuvą“. Skaityti toliau

„Atspindžiai“: Reportažai iš Kalnų Karabacho. Pabėgėlių iš karo zonos kasdienybė (nuotraukos, video) (0)

Pabėgėliai, Stepanakertas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Balandžio pradžioje praūžus keturių dienų karui, teritorijose prie Kalnų Karabacho – Azerbaidžano fronto, gyventi tapo labai nesaugu.

Daug šeimų iš pafrontės miestelių ir kaimų buvo priverstos pasitraukti į saugesnius regionus.

Alko komanda lankėsi Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte įsikūrusiame pabėgėlių centre.

Iš Stepanakerto Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius: Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Naujas Šaltasis karas: Lietuva vėl jo epicentre? (3)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar esate gyvenęs Šaltojo karo laikais? Jeigu ne – nežinote tos nuolatinės įtampos ir baimės, kad štai atsitiks menkiausias konfliktas ir prasidės Karštasis, tai yra, tikras karas, ir mama eilinį kartą ant duoninės krosnies džiovins džiūvėsius, tėvas baugiai klausysis užsienio radijo…

Jeigu gyvenote (o tokių, deja, taip mažėja) – tai prisimenate, kaip visas pasaulis įnirtingai kovojo už taiką ir kartu be saiko ginklavosi, grasino branduoliniais užtaisais, pardavinėjo ginklus, kėlė karus ir konfliktus, varė neribotą propagandos srautą vieni ant kitų. Taip, mes buvome to Šaltojo karo įkaitai. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Kaip J. Staliną užliūliavo nacių propaganda… (26)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…

Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau

Vėl plieskiasi karas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl Kalnų Karabacho (video) (2)

kalnu-karabachas-youtube-com-nuotr

Balandžio 2 d. Kaukaze po 22 metų pertraukos netikėtai vėl įsiplieskė kovos tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho teritorijos. Žuvo žuvo 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių, pranešama ir apie taikių gyventojų žūtį. Šalys dėl ugnies atidengimo kaltina viena kitą.

Kalnų Karabachas, kurio daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai,  yra armėnų kontroliuojamas anklavas Azerbaidžano teritorijoje. 1991 m. Kalnų Karabachas, paskelbė  nepriklausomybę ir ketinimą jungtis prie Armėnijos. Dėl to kilo karas, kuriame žuvo 30 000 žmonių. 1994 m. Armėnijai jėga užėmus Kalnų Karabacho teritoriją tarp Azerbaidžano ir Armėnijos buvo sudarytos paliaubos. Azerbaidžanas ir Turkija Kalnų Karabacho nepripažįsta. Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Gėdinga išdavystė: kaip neutralioji Švedija išdavė lietuvius ir perdavė sovietams (6)

Kuršo katilas, Rytų frontas, Latvijos terit., 1944 m.| Vida Press nuotr.

Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?

Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais

Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau

Č. Iškauskas. Ar jau laikas kasti bunkerius? (pirmadienio mintys) (3)

Česlovas Iškauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Nuūžė nušniokštė daugybė švenčių, pradedant šv. Valentino diena ir baigiant Kovo 11-ąją. Na, mėnesio pabaigoje dar ritinėsime kiaušinius…

Beje, girdėjote: Lenkijoje jie trečdaliu pigesni… Galėtų mūsų tautiečiai ten ir per šv. Velykas apsipirkti, tik lenkai didesni katalikai už mus, ir parduotuvės tada bus uždarytos… Nė kiek nesišaipau iš lietuvių už nežabotą maniją pirkti, kaip tai daro Irena Degutienė, paskui jau sušvelninusi savo kritiką. Gajus senas suvalkietiškas posakis „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur pigiau“, ir ne tik Suvalkijoj, kuri mažiau Skaityti toliau

A. Praninskas. Trečiasis pasaulinis karas – dėl Baltijos šalių? (34)

kam.lt | L.Ambrozevičiūtės nuotr.

Pirmasis pasaulinis karas kilo po Europos užkampyje, Sarajeve, nuaidėjusių šūvių. Ar galėtų būti, kad Trečiąjį pasaulinį įžiebtų karinis konfliktas Europos Sąjungos pakraštyje – Baltijos šalyse?

Taikinys – Latgala

Kažin ar būtų galima prikišti, kad lietuviai, latviai ir estai apie tokią galimybę svarsto vien tik dėl nesveiko susireikšminimo: Didžiosios Britanijos TV ir radijo transliacijų korporacija BBC vasario pradžioje parodė savo sukurtą filmą „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“. Jame rimtai nagrinėjama Trečiojo pasaulinio karo kilimo galimybė po to, kai Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kai karas praranda prasmę (17)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas laukia teksto apie tikrus karus – nusivils. Šis straipsnis – apie karus, kuriuos kariauja didesnioji dalis mūsų piliečių. Internetuose, alubariuose ir virtuvėse. Aptarsime tris reiškinius, kurie – gana skirtingi, nors tuo pat metu ir susiję.

Pirmas – karas dėl melsvos gėlytės. Nesisegsiu jos, nors ji – graži. Nes ji tapo vienos partijos viešųjų ryšių akcija. Partijos, kurioje yra gerų žmonių, bet vadovauja kitokie. Nedalyvausiu ir liepsnos akcijoje – nors ši liepsna man ir suprantamesnė, ir labiau šildo už tą gėlytę. Nes ji simbolizuoja karą su ta gėlyte. Skaityti toliau