Krašto apsaugos ministerija parengė naują Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo projektą ir jo lydimuosius įstatymų projektus, kuriais tobulinamas karo padėties režimo teisinis reguliavimas mūsų valstybėje.
Šiuo metu galiojanti Karo padėties įstatymo redakcija buvo patvirtinta prieš 17 metų. „Per tą laiką Lietuva tapo Europos Sąjungos ir NATO nare, todėl galiojanti įstatymo redakcija nebeatitinka nei dabartinės geopolitinės padėties, nei pasikeitimų valstybės viduje, Skaityti toliau
Taigi, gerbiamieji, tęsiame „Propagandos žodyną“. Taip susiklostė, kad šiek tiek vėliau. Taip nutiko dėl tam tikrų su informacinio karo realijomis susijusių aplinkybių. Jas pateiksiu antrajame straipsnio poskyryje, skirtame informacinio karo ypatumams aptarti. Tiems, kas truputį klaidingai mano, kad tiktai mūsų krašte visokiausios bėdos, o, pavyzdžiui, kokia nors Estija bėdų neturi – istorija patiks, garantuoju! Jei tarp mūsų, gerbiamieji, – kartais tos bėdos abiejose valstybėse yra netgi įtartinai panašios, nutinka pagal įtartinai panašias schemas ir dargi įtartinai panašiu laiku… Bet, kaip pažadėjau – apie tai šiek tiek žemiau. Skaityti toliau
Atrodytų, jog religiniai karai Vakarų pasaulyje – gūdi praeitis. Tik atvykėliai iš islamo šalių kartais ima ir pagadina visą humanizmo ir demokratijos idilę. Dar galima pastebėti, kaip karingas sekuliarizmas politinės galios priemonėmis bando išstumti iš viešųjų erdvių bet kokią religiją. Vis dėlto karai tarp tikinčių vakariečių jau daugiau istorijos, negu nūdienos aktualijų tema. Tiesa, pasitaiko išimčių. Atskiri žmonės arba jų grupės vis bando sugrąžinti mus į viduramžių kovas.
Lietuvoje, ilgus amžius buvusioje darnos ir įvairovės šventove, kyla savi džihadistai. Iš Skaityti toliau
Seimas labai sunerimo: pabėgėliai, kuriuos mes priėmėme pagal ES primestas kvotas, masiškai palieka Lietuvą. Ką daryti, kad jie liktų? Apie tai diskutuota penktadienį Seime surengtoje konferencijoje. O „Vakaro žinios“ pakalbino žmones, tiesiogiai bendraujančius su pabėgėliais, ir žinančius, nuo ko jie bėga.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centro Priėmimo ir integracijos skyriaus vedėja Gintarė Davalgienė „Vakaro žinioms“ pateikė šokiruojančius skaičius. Pasirodo, šiandien Lietuva iš 1105 pabėgėlių, kuriuos Skaityti toliau
2014-aisiais karo tarnyba buvo privaloma 73 valstybėse, tiesa, jos sąlygos skirtingose šalyse – skyrėsi. Neseniai Švedija paskelbė, jog nuo 2018-ųjų bus grąžinta visuotinė karo prievolė vyrams, daugiau nei 90 proc. suomių, pasak apklausų, eitų ginti savo šalies, jei ištiktų grėsmė. Žodis „visuotinė“ Skandinavijos šalyse reiškia, kad į armiją privalomai tarnybai šaukiami visi – ir vyrai, ir moterys.
„Ne šiandien, ne rytoj, bet kai visuomenė ir pačios moterys tam subręs, Lietuvoje turėtų būti įvesta visuotinė karo prievolė ir moterims. Šiandien šio sprendimo dar nesiūlyčiau, Skaityti toliau
Pamirškite daugumą pasipiktinimų ir kaltinimų, nukreiptų prieš Donaldą Trampą, kuriuos girdite šiomis dienomis. Vis labiau įsiplieskia augantis, bjaurus ir smurtingas karas prieš Trampo administraciją ir jos rėmėjus. Didžiąja dalimi šiam karui vadovauja ir jį finansuoja stambiojo kapitalo elitas, priklausantis bendram prieš kelis dešimtmečius prasidėjusiam judėjimui už agresyviai sekuliarią, be sienų, radikaliai sumažintu gyventojų skaičiumi Naująją pasaulinę tvarką ir pasaulinę vyriausybę.
Primygtinai siūlau pažiūrėti vaizdo įrašą, kurį sukūrė Remnant televizija. Jame Skaityti toliau
Kijeve gyvenanti lietuvė Rūta Malikėnaitė sako, kad padėtis Ukrainoje nėra paprasta ir aiški. Žmonės viliasi, kad karas baigsis, bet tos viltys yra greičiau tik viltys, o ne realūs planai. Reformos vyksta sunkiai, lėtai, o korupcijos mastai išlieka didžiuliai. Apie kai kuriuos iš jų Rūta papasakojo Audriui Antanaičiui. Jų pokalbį filmavo Arūnas Sartanavičius.
Laidą remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau
Susitikime pabrėžta tvirto transatlantinio ryšio svarba saugumo ir taikos užtikrinimui.
Pasak Prezidentės, JAV yra strateginė Lietuvos parterė, kuri aktyviai ir labai konkrečiais darbais prisideda stiprinant viso Skaityti toliau
Psichologiniai karai vykdomi įvairiose srityse – nuo karybos ir politikos iki ekonominių ir socialinių santykių. Kariaujama be tiesioginės konfrontacijos, fiziškai nenaikinant karinių ir/ar civilinių priešininko išteklių. Šio karo tikslas – sukeliant teigiamus ar neigiamus jasumus ir netgi audringas masines reakcijas, keisti priešininko karių ir visuomenės dvasines ir dorovines nuostatas, pažiūras ir įsitikinimus. Propagandinė informacija, gali kelti įvairius jausmus, pavyzdžiui, kelti kariams šeimos, Tėvynės ilgesį arba nepasitikėjimą savo vadovybe.
Psichologinio karo esmė, ir jo poveikio priemonės Skaityti toliau
Spalio 12 d. 17.30 val. Vilniaus universiteto centriniuose rūmuose, Mažojoje Auloje vyks Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento, kartu su Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, organizuojama konferencija „Pilietis – stipriausias karys?“ Joje bus diskutuojama, kaip Ukrainos ir Rusijos karas veikia pilietiškumo suvokimą Lietuvos ir Ukrainos visuomenėse.
Pranešimus skaitys Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Naujųjų laikų istorijos katedros doktorantai Kęstutis Kilinskas („Pilietis, partizanas, karys – ar įmanomos Skaityti toliau
Rugsėjo 14 d., trečiadienį, Lietuvoje Tautininkų sąjungos kvietimu viešintys Ukrainos politinės partijos „Dešinysis sektorius“ („Pravyj sektor“) atstovai Tautininkų sąjungos (TS) pirmininko, Lietuvos nepriklausomybės Akto signataro dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencijoje susitiko su žiniasklaidos atstovais.
Spaudos konferencijoje dalyvavo partijos „Dešinysis sektorius“ pirmininkas Andrejus Tarasenko (Andrej Tarasenko), Kijevo partijos skyriaus vadovas Volodomyras Zagazejus (Volodomyr Zagazei), partijos valdybos Skaityti toliau
„Ne be mūsų kaltės tiek daug mūsų tautiečių Vilniaus krašte yra Rusijos medijų įtakoje. Kiek daug? Daug, tikrai per daug. Nėra tyrimų šia tema, bet mano pažįstamų Vilniaus lenkų vertinimu tai jau kelia nerimą, kuo toliau, tuo labiau. Dar prieš metus girdėjau iš jų, kad 60 proc. Lietuvos lenkų žinias gauna iš Rusijos televizijų, remiančių Putino politiką. Dabar jau kalba apie 90 procentų“.
Taip rašo savo straipsnyje „Lenkija pralaimėjo kovą su Rusija posovietiniuose Rytuose“
žinomas lenkų publicistas Ježis Haščinskis (Jerzy Haszczyński) laikraštyje „Rzeczpospolita“. Jo laimei, o gal nelaimei tokie tyrimai jau atsirado. Rytų Europos studijų Skaityti toliau
ES vis labiau skęsta liepsnose. Kai tik laužas pradeda rusenanti, liepsna pakurstoma naujais kruvinais teroro aktais ES Vakaruose. Kaskart jie nusineša vis daugiau ir daugiau niekuo dėtų Europos Sąjungos piliečių ir jų vaikų gyvybių. ES lyg ir nekariauja, bet karo veiksmai vyksta jos teritorijoje – Prancūzijoje, dabar Vokietijoje. Aukų artimieji pratinami prie tradiciniais tampančių valdžios „užkeikimų“, kuomet pirmieji valstybių asmenys pagerbia teroro aukas: … „neužmiršim, surasim ir sunaikinsim“? Skaityti toliau
Lietuvos nuolatinėje atstovybėje Europos Sąjungoje liepos 13 dieną atidaryta fotografo Artūro Morozovo nuotraukų paroda „Viyna“ (Karas), organizuota kartu su Lietuvos nuolatine atstovybe prie NATO. Parodoje įamžinti pastarųjų dvejų metų įvykiai Ukrainoje – nuo masinių protestų Kijevo Maidano Nepriklausomybės aikštėje iki karo Donbaso regione.
Susirinkusiems svečiams Lietuvos nuolatinė atstovė ES ambasadorė Jovita Neliupšienė kalbėjo apie tai,
Birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su mūsų šalyje akredituotais ES valstybių ambasadoriais. Tai tradicinis susitikimas, kuriame šalies vadovė su ES partnerių valstybių atstovais aptarė svarbiausius Europos Sąjungos klausimus, pasirengimą rytoj Briuselyje įvyksiančiai Europos vadovų Tarybai, ES ir NATO santykius, tolesnes priemones migracijos krizei įveikti. Susitikime ES valstybių ambasadoriams buvo pristatyta Prezidentės inicijuota socialinė veikla „Už saugią Lietuvą“. Skaityti toliau
Balandžio pradžioje praūžus keturių dienų karui, teritorijose prie Kalnų Karabacho – Azerbaidžano fronto, gyventi tapo labai nesaugu.
Daug šeimų iš pafrontės miestelių ir kaimų buvo priverstos pasitraukti į saugesnius regionus.
Alko komanda lankėsi Kalnų Karabacho sostinėje Stepanakerte įsikūrusiame pabėgėlių centre.
Iš Stepanakerto Audrys Antanaitis ir Arūnas Sartanavičius: Skaityti toliau
Ar esate gyvenęs Šaltojo karo laikais? Jeigu ne – nežinote tos nuolatinės įtampos ir baimės, kad štai atsitiks menkiausias konfliktas ir prasidės Karštasis, tai yra, tikras karas, ir mama eilinį kartą ant duoninės krosnies džiovins džiūvėsius, tėvas baugiai klausysis užsienio radijo…
Jeigu gyvenote (o tokių, deja, taip mažėja) – tai prisimenate, kaip visas pasaulis įnirtingai kovojo už taiką ir kartu be saiko ginklavosi, grasino branduoliniais užtaisais, pardavinėjo ginklus, kėlė karus ir konfliktus, varė neribotą propagandos srautą vieni ant kitų. Taip, mes buvome to Šaltojo karo įkaitai. Skaityti toliau
Ką mes žinome apie Antrąjį pasaulinį karą? Bemaž nieko. Dar senjorai ar istorikai galėtų išvardyti pagrindines šio istorinio kataklizmo datas, suminėti priežastis, atvedusias prie dviejų galybių susidūrimo, įvertinti Lietuvos laikyseną tuo sunkiu pasirinkimo ar nepasirinkimo metu, galų gale nutiesti paraleles su šiandiena…
Nors tai nėra naujiena, bet verta priminti šio prieš septynis dešimtmečius praūžusio karo priešistorę ir kai kurias įdomias aplinkybes. Pirmiausiai – nusikalstamą Josifo Stalino delsimą, žinant, kad nacistinė Vokietija užpuls Sovietų Sąjungą. Ūsuotasis „tautų vadas“ manė esąs sumanus strategas ir Skaityti toliau
Balandžio 2 d. Kaukaze po 22 metų pertraukos netikėtai vėl įsiplieskė kovos tarp Azerbaidžano ir Armėnijos dėl ginčijamo Kalnų Karabacho teritorijos. Žuvo žuvo 18 armėnų ir 12 azerbaidžaniečių karių, pranešama ir apie taikių gyventojų žūtį. Šalys dėl ugnies atidengimo kaltina viena kitą.
Kalnų Karabachas, kurio daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai, yra armėnų kontroliuojamas anklavas Azerbaidžano teritorijoje. 1991 m. Kalnų Karabachas, paskelbė nepriklausomybę ir ketinimą jungtis prie Armėnijos. Dėl to kilo karas, kuriame žuvo 30 000 žmonių. 1994 m. Armėnijai jėga užėmus Kalnų Karabacho teritoriją tarp Azerbaidžano ir Armėnijos buvo sudarytos paliaubos. Azerbaidžanas ir Turkija Kalnų Karabacho nepripažįsta. Skaityti toliau
Švedijos socializmas „su žmogiškuoju veidu“ arba vadinamasis „funkcinis socializmas“ atkurtos nepriklausomybės pradžioje žavėjo ir kai kuriuos mūsų ekonomistus. Netgi Švedijos kalėjimai mums atrodė kurortais. Tačiau ar daug kas girdėjęs, kad tie patys švedai baltijiečius yra išdavę – tiesiogine ir perkeltine prasme – sovietams?
Kuršo mėsmalėje lietuviai buvo tapę priešais
Kalbame ne apie šiuos laikus, o apie pokario. Baigėsi karas. 1945-ųjų gegužę Vokietija pasirašė kapituliacijos aktą. Tačiau mūšiai Europoje nesibaigė. Sovietinė Raudonoji armija Skaityti toliau
Nuūžė nušniokštė daugybė švenčių, pradedant šv. Valentino diena ir baigiant Kovo 11-ąją. Na, mėnesio pabaigoje dar ritinėsime kiaušinius…
Beje, girdėjote: Lenkijoje jie trečdaliu pigesni… Galėtų mūsų tautiečiai ten ir per šv. Velykas apsipirkti, tik lenkai didesni katalikai už mus, ir parduotuvės tada bus uždarytos… Nė kiek nesišaipau iš lietuvių už nežabotą maniją pirkti, kaip tai daro Irena Degutienė, paskui jau sušvelninusi savo kritiką. Gajus senas suvalkietiškas posakis „Žuvis ieško kur giliau, žmogus – kur pigiau“, ir ne tik Suvalkijoj, kuri mažiau Skaityti toliau
Pirmasis pasaulinis karas kilo po Europos užkampyje, Sarajeve, nuaidėjusių šūvių. Ar galėtų būti, kad Trečiąjį pasaulinį įžiebtų karinis konfliktas Europos Sąjungos pakraštyje – Baltijos šalyse?
Taikinys – Latgala
Kažin ar būtų galima prikišti, kad lietuviai, latviai ir estai apie tokią galimybę svarsto vien tik dėl nesveiko susireikšminimo: Didžiosios Britanijos TV ir radijo transliacijų korporacija BBC vasario pradžioje parodė savo sukurtą filmą „Trečiasis pasaulinis karas: žvilgsnis iš vadavietės“. Jame rimtai nagrinėjama Trečiojo pasaulinio karo kilimo galimybė po to, kai Skaityti toliau
Kas laukia teksto apie tikrus karus – nusivils. Šis straipsnis – apie karus, kuriuos kariauja didesnioji dalis mūsų piliečių. Internetuose, alubariuose ir virtuvėse. Aptarsime tris reiškinius, kurie – gana skirtingi, nors tuo pat metu ir susiję.
Pirmas – karas dėl melsvos gėlytės. Nesisegsiu jos, nors ji – graži. Nes ji tapo vienos partijos viešųjų ryšių akcija. Partijos, kurioje yra gerų žmonių, bet vadovauja kitokie. Nedalyvausiu ir liepsnos akcijoje – nors ši liepsna man ir suprantamesnė, ir labiau šildo už tą gėlytę. Nes ji simbolizuoja karą su ta gėlyte. Skaityti toliau
Kadaise, gilų sovietmetį buvo populiarios ištisos politinių ir pusiau politinių anekdotų serijos – tikroji liaudies kūryba. Kalbėta, kad juos kurdavo kaip taisyklė žydų kilmės Maskvos inteligentai ir tai buvo bene vienintelis mažiausiai pavojingas būdas išlikti dvasinėje rezistencijoje prieš nežmonišką ir idiotišką sovietinę sistemą. Buvo populiari tokia serija, kurios kiekvienas anekdotas prasidėdavo „Armėnijos radijo klausiame: ….“ Kodėl būtent Armėnijos, gal istorikai žinotų? Tad ir paklausė kartą Armėnijos radijo tuometinė liaudis keletą fundamentalių klausimų: „kada gyvensime geriau ir ar bus trečiasis pasaulinis karas?“Į ką Armėnijos radijas atsakė – geriau mes jau gyvenome, trečiojo pasaulinio karo nebus, tačiau mes jau gyvename pokarinį laikotarpį. Skaityti toliau
Rusija didina karines galias, kaip Vokietijos naciai prieš Antrąjį pasaulinį karą. Respektabilusis „The New York Times“ rašo, kad Kremlius ruošiasi plataus masto tarpvalstybiniam karui. Arktyje, Ukrainoje, o dabar ir Turkijoje. Toks jos aktyvumas neregėtas nuo Šaltojo karo laikų.
Vėl paralelės su naciais
Šiek tiek daugiau kaip 12 metų valdžioje išbuvęs Vokietijos nacionalsocialistų lyderis Adolfas Hitleris dar Miuncheno aludėje skelbė Vokietijos imperijos tęstinumo programą. Vladimiras Putinas, 2000-ųjų išvakarėse Skaityti toliau
Tik nereikia mūsų gąsdinti… Lakus Drąsios Šalies posakis „Tik nereikia mūsų gąsdinti“ atėjo iš Sąjūdžio laikų, kai buvome pasiryžę viskam: žūtbūt atkurti nepriklausomybę, atsispirti agresoriui, atlaikyti ekonomines blokadas, iškęsti Vakarų abejingumą. Lipdukai su šiuo šūkiu dar ilgai buvo ant šaldytuvų, automobilių, kabinetų durų, netgi ant kasos aparatų, prisimena Europarlamente dirbantis politologas Jonas Survila.
Tada mums buvo jūra iki kelių. Jeigu tuomet kas nors būtų pagąsdinęs Trečiuoju pasauliniu karu, jį būtume pasiuntę kuo toliau, Skaityti toliau
Šioje „Savaitės pjūvis“ laidoje nagrinėjamos temos susijusios su paskutinės lapkričio savaitės įvykiais. Politikos apžvalgininkas Vladimiras Laučius aptaria partijų grupavimosi ypatumus artėjančioje Seimo rinkimų kampanijoje, o Seimo narys, politologas Egidijus Vareikis svarsto, ar dabartiniai tarptautiniai įvykiai nesukels III pasaulinio karo.
Daugiau laidų, komentarų ir straipsnių – www.iskauskas.lt, „Penki TV“ kanalu „YouTube“, paskyroje „Facebook“, Delfi TV, Skaityti toliau
Manau dauguma pamanys, kad man susimaišė protas ir aš pats pradžioje apie save taip pamaniau, kad jau nesveikuoju, bet kaip ten bebūtų, pabandysiu detaliau…
Rusijos gynybos ministerija išplatino filmą, ir dar vieną, kur nufilmuotas strateginės aviacijos panaudojimas prieš islamo valstybės objektus. Lapkričio 17 d. džihadistai užfiksavo rusiškos sparnuotosios raketos panaudojimą. Tą patį parodė ir Rusijos gynybos ministerija savo filmuke, tuo pripažindama, kad sparnuotąsias raketas jie tikrai panaudojo. Atrodytų, kas čia tokio, kaip ir nieko, bet dabar apie viską detaliau. Skaityti toliau
Lapkričio 19 d. sociologas Zygmuntas Baumanas švenčia savo 90 jubiliejų. Ta proga siūlome skaitytojams paskaitą „Natūrali blogio istorija“, kurią profesorius skaitė Vytauto Didžiojo universitete. (Alkas.lt skelbė 2012 m. apie profesoriaus lankymąsi VDU . Daugiau apie tai rasite čia.).
Savo kalbą apie blogio istoriją pradėsiu cituodamas 2004 metais išleistos knygos „Neapykantos psichologija“ autorių prof. Robertą Sternbergą. Tai standartinis studentų vadovėlis apie blogio psichologiją, konkrečiau – neapykantos psichologiją. R. Sternbergas Skaityti toliau
Pirmadienį, lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė išvyks į Paryžių, kur dalyvaus 70-metį mininčios Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos UNESCO lyderių forume.
Šalies vadovė taip pat pagerbs Paryžiuje įvykdytų teroro išpuolių aukas. Penktadienį įvykdyti išpuoliai yra didžiausi per Prancūzijos istoriją nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Skaityti toliau
