Žymos archyvas: kalba

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

etnocentras.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą.  Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

V. Deniušas. Dyvano kelionė (2)

Prūsija

Kalbėdami apie rytinės Baltijos jūros pakrantės praeitį, mes tradiciškai susiduriame su palygintinai vėlyvu šio regiono įamžinimu rašytiniuose šaltiniuose. Negana to, šiuose tekstuose, kraštas ir jame gyvenę žmonės, buvo aprašomi labai lakoniškai bei itin paviršutiniškai. Ir nors pirmasis mūsų pamario gyventojų paminėjimas (Ostiaioi [1]) yra siejamas su 325 m. pr. e. Pitėjo Marseliečio kelionės aprašymu, tačiau po to tęsėsi gan ilga pauzė ir tik I a. apie  šias žemes labai neapibrėžtai rašo Romos istorikai: Titas Pomponijus Mela [2], Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“ (tiesioginė transliacija, video) (7)

Aušra Papirtienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 4 d. 11:30 val. Seime vyko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Aušros Papirtienės spaudos konferencija „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“, kurioje buvo aptarta neseniai Europos Parlamente (EP) svarstytą ataskaitą „Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“. Spaudos konferencijos rengėjų nuomone, tai svarbus įvykis, nes toliau bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl Europos daugiakalbystės projekto (Digital Language Diversity project).

Spaudos konferencijoje dalyvavo: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Kalbos

Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą (2)

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“. Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas kviečia nemokamai mokytis užsienio kalbų (7)

pixabay.org nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) rugsėjo pabaigoje prasidės aštuoni neformaliojo švietimo – mokymosi visą gyvenimą kalbų kursai. Visi VU bendruomenės nariai ir kiti besidomintys kviečiami užsirašyti į juos ir mesti sau iššūkį.

Universitete nemokamai galima mokytis estų, gruzinų, kroatų, latvių, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų, dėstomų gimtakalbių dėstytojų ir lietuvių specialistų. Skaityti toliau

16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose – net 28 pasaulio šalių atstovai (0)

LEU nuotr.

Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių –  kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai  iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.

Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą.  Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje – Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas (5)

SIDG logotipas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Liepos 23–27 d., pirmą kartą Lietuvoje vyks Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – pasaulinio masto mokslo renginys, kuriame išskirtinis dėmesys skiriamas sparčiai kintančių įvairių pasaulio kalbų tarmių tyrimams ir problematikai.

Vien dialektologijos ir geolingvistikos sritims skirto kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Vengrijoje, Tarptautinei dialektologijos ir geolingvistikos asociacijai (ang. Skaityti toliau

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (29)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą (25)

Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius | propatria.lt nuotr.

Fanatiška kova prieš valstybinę lietuvių kalbą eilinį kartą suvienijo buvusius ir esamus konservatorių ir liberalų atstovus Seime. „MG Baltic” politinės korupcijos byloje figūruojantys Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius kartu su frakcijų kolegomis Edmundu Pupiniu ir Arūnu Gelūnu Seime įregistravo pasiūlymus nutarimui Dėl valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių. Siūlymais siekiama sumenkinti lietuvių kalbos statusą ir liberalizuoti užsienių kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.

Dr. Manto Adomėno ir jo bendražygių nuomone, būtina atsisakyti gairėse išdėstomų prielaidų, kad didėja lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurencija viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas (1)

Lietuviškus garso ir video įrašus nuo šiol tekstu pavers dirbtinis intelektas | Asociacijos nuotr.

Nuo šiol lietuviškus garso ir video įrašus padės stebėti bei žodžius atpažinti robotai. Dirbtinio intelekto technologija ne tik keliskart paspartins TV ir radijo įrašų monitoringą, bet ir galės pagreitinti žurnalistų, teismo ar posėdžių stenografų bei skambučių centrų darbus. Naujovišką sprendimą rinkos tyrimų bendrovė „Kantar TNS“ sukūrė kartu su kalbos technologijų bendrove „Tilde IT“.

Automatinio šnekos atpažinimo technologija yra pagrįsta giluminių neuroninių tinklų modeliu, kuris dirbtinį intelektą išmoko atpažinti žodžius ir tam tikras jų struktūras. Skaityti toliau

A. Antanaitis: Galite patikėti? Lietuvių kalba – nebeprestižinė! (53)

Audrys Antanaitis | Alkas.lt nuotr.

Dar nėra ne pusmečio, kai Valstybinės lietuvių kalbos komisijai vadovauja lituanisto išsilavinimą turintis žurnalistas Audrys Antanaitis. Svarstant jo kandidatūrą Seime, bene didžiausia kliūtimi laikyta aplinkybė, kad jis neturi mokslinio laipsnio, tačiau pakako kelių mėnesių, kad lituanistikos magistro vadovaujama komisija parengtų ir pateiktų Seimui 2018–2022 metų valstybinės kalbos politikos gaires, kurių apskritai nebuvo ištisą dešimtmetį. (Tuomet komisijai vadovavo mokslų daktarės kalbininkės.)

Komisijos pirmininką A.Antanaitį kalbina žurnalistė Danutė Šepetytė. Skaityti toliau

V. Galindas. Kodėl turėčiau? Kodėl norėčiau? Kodėl privalėčiau? (video) (26)

eurovizijos-nugaletoja-2018-alkas-lt-nuotr

Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame.  Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau  žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį. Skaityti toliau

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva (10)

Liudvikas Zamenhofas | Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m., gruodžio 15 d., Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Skaityti toliau

Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

M. Šidlauskas. Neišeiti iš kalbos namų (6)

Marijus Šidlauskas | asmeninė nuotr.

Pranešimas skaitytas gegužės 7 d. Spaudos atgavimo dienos proga Signatarų namuose.

Mieli ir garbūs lietuvių kalbos bičiuliai,

Kalbos šventė sukvietė mus į Signatarų namus, garbingiausią tautos apsisprendimo ir valstybės atkūrimo vietą. Čia ir dabar kreipdamasis į jus šiuose namuose, pradėti norėčiau nuo kalbos ir kultūros atminties. Minint valstybės šimtmetį šiandieninėse kalbos pagerbimo iškilmėse tebus prisiminti kalbai įsipareigoję kultūrininkai, mūsų modernios valstybės amžininkai. Tai prieš šimtą Skaityti toliau

Lietuvių kalba – mūsų tapatumo, kovos ir savitumo simbolis (nuotraukos) (3)

Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jau vienuoliktą kartą surengto Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.

Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita.

Iškilmėse Prezidentė padėkos raštus įteikė 14 raštingiausių Skaityti toliau

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai Skaityti toliau

Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos! (0)

Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos! | Pixabay nuotr.

Artėja gegužės 7 d. –  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Lietuvių kalbos draugija pakvies visus dalyvauti pirmojoje visuotinėje virtualioje lietuvių kalbos  viktorinoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Viktorinos tikslas – skatinti visuomenę labiau domėtis lietuvių kalba. Joje galės dalyvauti ir Lietuvoje, ir užsienyje gyvenantys kalbos įdomybių mėgėjai. Viktorinos dalyviams reikės atsakyti į 25 nestandartinius klausimus, parinktus iš Skaityti toliau

Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“ (9)

Valstybinė kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas | Valstybinės kalbos inspekcijos nuotr.

Balandžio 18 d. 10 val. Vilniuje, Kultūros ministerijos Baltojoje salėje (J. Basanavičiaus g. 5) Valstybinė kalbos inspekcija surengs pokalbis  „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“.

Renginio tikslas – paprastai papasakoti apie kalbos norminimo būtinybę ir reikšmę, atskleisti tikrąsias kalbos vartotojų baimės priežastis, Kalbos inspekcijos veiklos plonybes, netaikomas nuobaudas, aptarti užsienio valstybių praktiką ir aptarti kitus su lietuvių kalba susijusius klausimus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra (0)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar dažnai susimąstome apie sąvokas ir jų vaidmenį mūsų pasaulėžiūrose? Kas tos sąvokos – objektyvių esmių atspindžiai ar tiesiog tuščios tūtelės, į kurias galima sukišti bet ką?

Apie tai kalbasi profesorius Filipas Preobraženskis ir daktaras Ivanas Bormentalis filme „Šuns širdis“. Kai I. Bormentalis betvarkę ir skurdą aiškina krize (rusiškai – „razrucha“), F. Preobraženskis iškart jo klausia – o ką Jūs norite pasakyti šiuo žodžiu? Galutinė profesoriaus išvada, jog tos krizės išvis nėra, tai – išsigalvotas žodis, pridengiantis sovietų santvarkos idiotizmą. Pasak jo užtektų, kad kiekvienas gerai dirbtų savo darbą, ir krizė išnyktų savaime. Skaityti toliau

J. Fernandesas. Ispano žvilgsnis į „Lietuva – lietuviams“ (9)

Juanas Fernandesas | propatria.lt nuotr.

Nesu lietuvis. Į Lietuvą gyventi atvažiavau prieš dvejus metus ir šioje šalyje esu imigrantas. Gal kam nors tai kels nuostabą, bet jei turėčiau pasirinkti tarp dviejų šūkių, kurie skambėjo Kovo 11-ąją minėjusių lietuvių ir šalies svečių minioje, pasirinkčiau „Lietuva – lietuviams“, o ne „Lietuva – visiems“. Kodėl? Priežastis paprasta: iš pagarbos jums ir jūsų šaliai.

Gyvename globalėjančiame pasaulyje, kur interneto, komunikacijos priemonių dėka galime susidaryti įspūdį, jog sienos ir barjerai tarp šalių neegzistuoja. Taip pat gyvename Europos Sąjungoje, Skaityti toliau

Išrinktas gražiausias internetinės svetainės vardas – Šilinga.lt (0)

alkas.lt nuotr.

Balandžio mėnesį interneto vartotojai penktąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis. Šiemet komisija, sudaryta iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LT srities vardų registravimo tarnybos „Domreg.lt“ atstovų, buvo atrinkusi tokį vardų dešimtuką: Galilėjiečiai.lt, KakėMakė.lt, Lietuviškai.lt, MėtinisGyvenimas.lt, M-pjūvis.lt, Nusišypsok.lt, Šachmatai.lt, Šamas.lt, Šilinga.lt, Žilvitis.lt. Iki konkurso pabaigos (balandžio 29 d.) naujienų portale Delfi.lt gauti 454 balsai. Skaityti toliau

Atsitokėjo? Danija imigrantams: Mokykitės kalbos arba mokėkite už vertėjo paslaugas (10)

Inger Stojberg | Samnytt.se nuotr.

Kairiųjų partijai „Venstre“ priklausanti Danijos imigracijos ir integracijos ministrė Inger Stojberg (Inger Støjberg) nuolat susiduria su imigrantais, kurie nei mokosi danų kalbos, nei dirba, ir dėl to nesuka sau galvos, nes jaučiasi teisūs. Šiuo metu ji nori panaikinti galimybę gauti vertėją, skirtą migrantų kontaktams su danų visuomene, ir taip paskatinti juos mokytis danų kalbos, samnytt.se portale rašo Matias Allbinsonas (Matias Albinsson).

Viskas prasidėjo nuo dokumentinio filmo, vieną vasario savaitgalį parodyto per Danijos TV2 kanalą. Filme buvo pasakojama apie moteris iš Somalio, Skaityti toliau

„Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“ (0)

Juozo Pabrėžos monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 29 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos vieša paskaita, skirta žemaičių kalbos gramatikai.

Paskaitos metu, lektorius pristatys savo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Ši knyga – pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – kalbą.Tai daug metų brandinta mintis kiek Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos gimnazistų požiūrį į tarmes ir bendrinę kalbą (0)

a1_knygos_virselis

Kovo 21 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita Pasimetę kalboje? Kur prasideda ir baigiasi tarmė? Atsako Lietuvos gimnazistai. Paskaitos metu bus pristatyta mokslinė monografija „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai“. Dalyvaus autorės: prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Agnė Čepaitienė, dr. Laura Geržotaitė. Skaityti toliau

VLKK kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį (1)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 14 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį, vyksiantį Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A). Jame Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas įteiks padėkos raštus aktyviausiems Lietuvių kalbos dienų renginių rengėjams iš Marijampolės savivaldybės, Panevėžio, Ukmergės, Varėnos, Kretingos, Tauragės, Kėdainių, Vilkaviškio, Rokiškio, Telšių, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių. 

Pranešimą „Lietuvių kalba ir lituanistika ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio“ Skaityti toliau