Žymos archyvas: kalba

V. Galindas. Kodėl turėčiau? Kodėl norėčiau? Kodėl privalėčiau? (video) (26)

eurovizijos-nugaletoja-2018-alkas-lt-nuotr

Ši žodžių jungtis lietuvių retai vartojama, o ypač bendraujant su kitais. Gal kartais tik mintyse tą pakartojame.  Regis, anglų kalboje labai dažnai sutinkame šią žodžių formą, tą pastebėjau  žiūrėdamas filmus, jų veikėjų pokalbius. Ar ne laisvo žmogaus, ilgai gyvenusio demokratiniame pasaulyje, dažnai vartojami žodžiai? Taigi, vergiškos ir baudžiaunikiškos sąmonės asmuo niekada nevartoja šių žodžių jungties, nes jo sąmonė per šimtmečius nuolankiai ir prisitaikančiai kalba kaip greičiau vykdyti gautą iš kitų, gal stipresnių ar aukščiau stovinčių, asmenų nurodymą ar užduotį. Skaityti toliau

Liudvikas Zamenhofas ir Lietuva (10)

Liudvikas Zamenhofas | Lietuvos žydų bendruomenės nuotr.

2017-uosius UNESCO buvo paskelbusi Liudviko L. Zamenhofo, esperanto kalbos kūrėjo, metais. Esperanto yra visavertė kalba, genialus XIX a. lingvistinis išradimas, puikiai gyvuojantis iki šiol. Ja visame pasaulyje bendrauja tūkstančiai žmonių, leidžiamos knygos ir periodiniai leidiniai.

Liudvikas Lazaris Zamenhofas gimė 1859 m., gruodžio 15 d., Balstogėje, tada dar buvusioje Rusijos sudėtyje. Anuomet tai būta „tautų katilo“ iš lenkų, rusų, žydų ir vokiečių. Skaityti toliau

Pristatytos Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairės (7)

Irena Degutienė | lrs.lt nuotr.

Gegužės 10 d. Seimas pradėjo svarstyti Seimo Pirmininko pavaduotojos, Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ projektą (Nr. XIIIP-2069), kuriuo siekiama patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Seimo Pirmininko pavaduotoja pažymėjo, kad dabartinis teisinis valstybinės kalbos reguliavimas nėra pakankamas, daugelis Skaityti toliau

V. Daujotytė. Kas savaime suprantama (7)

Viktorija Daujotytė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žodis, tartas gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo dieną, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute, Vileišių rūmuose

Atstovauju humanitarams pensininkams, vadinasi, matau daug ką tarsi iš šono. Ir matau tikrai nelengvą savo jaunesnių kolegų situaciją. Jie visą laiką priversti teisintis, aiškintis, įrodinėti savo reikalingumą. Atrodo, kad jie kovoja tik dėl savo vietų, dėl malonumo dirbti. Neneigsiu, kad kūrybingam žmogui dirbti yra malonu, jei tik niekas jo netrikdo, nežemina, neįrodinėja, kad biurokratiškai tobulas projektas ar tokia pat nepriekaištinga Skaityti toliau

M. Šidlauskas. Neišeiti iš kalbos namų (6)

Marijus Šidlauskas | asmeninė nuotr.

Pranešimas skaitytas gegužės 7 d. Spaudos atgavimo dienos proga Signatarų namuose.

Mieli ir garbūs lietuvių kalbos bičiuliai,

Kalbos šventė sukvietė mus į Signatarų namus, garbingiausią tautos apsisprendimo ir valstybės atkūrimo vietą. Čia ir dabar kreipdamasis į jus šiuose namuose, pradėti norėčiau nuo kalbos ir kultūros atminties. Minint valstybės šimtmetį šiandieninėse kalbos pagerbimo iškilmėse tebus prisiminti kalbai įsipareigoję kultūrininkai, mūsų modernios valstybės amžininkai. Tai prieš šimtą Skaityti toliau

Lietuvių kalba – mūsų tapatumo, kovos ir savitumo simbolis (nuotraukos) (3)

Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai | lrp.lt nuotr.

Gegužės 7 d. Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasveikino jau vienuoliktą kartą surengto Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojus ir organizatorius.

Pasak šalies vadovės, simboliška, kad Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojai apdovanojami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šiandien, kaip ir prieš šimtmetį, mums rūpi lietuvių kalbos ir kultūros ateitis. Tai dar kartą primena, kaip tvirtai Lietuvos istorijoje yra susijusi kova dėl gimtosios kalbos ir dėl valstybingumo, kai iš tautos buvo atimta ir viena, ir kita.

Iškilmėse Prezidentė padėkos raštus įteikė 14 raštingiausių Skaityti toliau

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai surengs literatūrinę protesto akciją (6)

Gegužės 7 d. Lituanistiniai institutai sureng literatūrinę protesto akciją | Rengėjų nuotr.

Gegužės 7 d. – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – šiais metais neliks vien simbolinė. 12 val. lituanistiniai institutai surengs subtilią literatūrinę protesto akciją. Keturių mokslo įstaigų darbuotojai ir visi knygos bičiuliai Vileišių rūmuose skaitys Maironio poemą „Jaunoji Lietuva“ – tarytum paraginimą valdžiai rimčiau susirūpinti humanitarinių mokslų padėtimi.

Atsakydami į Švietimo ir mokslo ministerijos optimizavimo lūkesčius apjungiant keturis institutus, patys keturi institutai Skaityti toliau

Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos! (0)

Nepraleiskite pirmosios virtualios kalbos viktorinos! | Pixabay nuotr.

Artėja gegužės 7 d. –  Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šia proga Lietuvių kalbos draugija pakvies visus dalyvauti pirmojoje visuotinėje virtualioje lietuvių kalbos  viktorinoje, skirtoje Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui.

Viktorinos tikslas – skatinti visuomenę labiau domėtis lietuvių kalba. Joje galės dalyvauti ir Lietuvoje, ir užsienyje gyvenantys kalbos įdomybių mėgėjai. Viktorinos dalyviams reikės atsakyti į 25 nestandartinius klausimus, parinktus iš Skaityti toliau

Valstybinė kalbos inspekcija kviečia į pokalbį „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“ (9)

Valstybinė kalbos inspekcijos viršininkas Donatas Smalinskas | Valstybinės kalbos inspekcijos nuotr.

Balandžio 18 d. 10 val. Vilniuje, Kultūros ministerijos Baltojoje salėje (J. Basanavičiaus g. 5) Valstybinė kalbos inspekcija surengs pokalbis  „Lietuvių kalbos apsauga: prasimanymai ir tikrovė“.

Renginio tikslas – paprastai papasakoti apie kalbos norminimo būtinybę ir reikšmę, atskleisti tikrąsias kalbos vartotojų baimės priežastis, Kalbos inspekcijos veiklos plonybes, netaikomas nuobaudas, aptarti užsienio valstybių praktiką ir aptarti kitus su lietuvių kalba susijusius klausimus. Skaityti toliau

M. Kundrotas. Sąvokų diktatūra (0)

Marius Kundrotas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Ar dažnai susimąstome apie sąvokas ir jų vaidmenį mūsų pasaulėžiūrose? Kas tos sąvokos – objektyvių esmių atspindžiai ar tiesiog tuščios tūtelės, į kurias galima sukišti bet ką?

Apie tai kalbasi profesorius Filipas Preobraženskis ir daktaras Ivanas Bormentalis filme „Šuns širdis“. Kai I. Bormentalis betvarkę ir skurdą aiškina krize (rusiškai – „razrucha“), F. Preobraženskis iškart jo klausia – o ką Jūs norite pasakyti šiuo žodžiu? Galutinė profesoriaus išvada, jog tos krizės išvis nėra, tai – išsigalvotas žodis, pridengiantis sovietų santvarkos idiotizmą. Pasak jo užtektų, kad kiekvienas gerai dirbtų savo darbą, ir krizė išnyktų savaime. Skaityti toliau

J. Fernandesas. Ispano žvilgsnis į „Lietuva – lietuviams“ (9)

Juanas Fernandesas | propatria.lt nuotr.

Nesu lietuvis. Į Lietuvą gyventi atvažiavau prieš dvejus metus ir šioje šalyje esu imigrantas. Gal kam nors tai kels nuostabą, bet jei turėčiau pasirinkti tarp dviejų šūkių, kurie skambėjo Kovo 11-ąją minėjusių lietuvių ir šalies svečių minioje, pasirinkčiau „Lietuva – lietuviams“, o ne „Lietuva – visiems“. Kodėl? Priežastis paprasta: iš pagarbos jums ir jūsų šaliai.

Gyvename globalėjančiame pasaulyje, kur interneto, komunikacijos priemonių dėka galime susidaryti įspūdį, jog sienos ir barjerai tarp šalių neegzistuoja. Taip pat gyvename Europos Sąjungoje, Skaityti toliau

Išrinktas gražiausias internetinės svetainės vardas – Šilinga.lt (0)

alkas.lt nuotr.

Balandžio mėnesį interneto vartotojai penktąjį kartą balsavo už gražiausius interneto srities (domeno) vardus su savitomis lietuviškomis raidėmis. Šiemet komisija, sudaryta iš Lietuvos kompiuterininkų sąjungos, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir LT srities vardų registravimo tarnybos „Domreg.lt“ atstovų, buvo atrinkusi tokį vardų dešimtuką: Galilėjiečiai.lt, KakėMakė.lt, Lietuviškai.lt, MėtinisGyvenimas.lt, M-pjūvis.lt, Nusišypsok.lt, Šachmatai.lt, Šamas.lt, Šilinga.lt, Žilvitis.lt. Iki konkurso pabaigos (balandžio 29 d.) naujienų portale Delfi.lt gauti 454 balsai. Skaityti toliau

Atsitokėjo? Danija imigrantams: Mokykitės kalbos arba mokėkite už vertėjo paslaugas (10)

Inger Stojberg | Samnytt.se nuotr.

Kairiųjų partijai „Venstre“ priklausanti Danijos imigracijos ir integracijos ministrė Inger Stojberg (Inger Støjberg) nuolat susiduria su imigrantais, kurie nei mokosi danų kalbos, nei dirba, ir dėl to nesuka sau galvos, nes jaučiasi teisūs. Šiuo metu ji nori panaikinti galimybę gauti vertėją, skirtą migrantų kontaktams su danų visuomene, ir taip paskatinti juos mokytis danų kalbos, samnytt.se portale rašo Matias Allbinsonas (Matias Albinsson).

Viskas prasidėjo nuo dokumentinio filmo, vieną vasario savaitgalį parodyto per Danijos TV2 kanalą. Filme buvo pasakojama apie moteris iš Somalio, Skaityti toliau

„Poudo ožsėvuožės, buobas nasorasi“ (0)

Juozo Pabrėžos monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ viršelis | Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Kovo 29 d., 17 val., Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Žygimantų g. 1), vyks Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos vieša paskaita, skirta žemaičių kalbos gramatikai.

Paskaitos metu, lektorius pristatys savo monografiją „Žemaičių kalba ir rašyba“. Ši knyga – pirmasis tokios apimties veikalas Lietuvoje, nagrinėjantis svarbiausią ir išskirtiniausią žemaičių tradicinės kultūros tapatumo dalyką – kalbą.Tai daug metų brandinta mintis kiek Skaityti toliau

Bus pristatyta knyga apie Lietuvos gimnazistų požiūrį į tarmes ir bendrinę kalbą (0)

a1_knygos_virselis

Kovo 21 d., 17 val., Vilniuje, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekoje vyks vieša paskaita Pasimetę kalboje? Kur prasideda ir baigiasi tarmė? Atsako Lietuvos gimnazistai. Paskaitos metu bus pristatyta mokslinė monografija „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai“. Dalyvaus autorės: prof. dr. Daiva Aliūkaitė, prof. dr. Danguolė Mikulėnienė, dr. Agnė Čepaitienė, dr. Laura Geržotaitė. Skaityti toliau

VLKK kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį (1)

dr. Danguolė Mikulėnienė | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kovo 14 d. 14 val. Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) kviečia į baigiamąjį Lietuvių kalbos dienų renginį, vyksiantį Vilniuje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje (Arsenalo g. 3A). Jame Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komitetas įteiks padėkos raštus aktyviausiems Lietuvių kalbos dienų renginių rengėjams iš Marijampolės savivaldybės, Panevėžio, Ukmergės, Varėnos, Kretingos, Tauragės, Kėdainių, Vilkaviškio, Rokiškio, Telšių, Vilniaus ir Kauno rajonų savivaldybių. 

Pranešimą „Lietuvių kalba ir lituanistika ant antrojo valstybės šimtmečio slenksčio“ Skaityti toliau

Valstybės Nepriklausomybės stipendijos laureato N. Černiausko kalba iškilmingame Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos minėjime (0)

Norbertas Černiauskas | if.vu.lt nuotr.

„Gerbiami Lietuvos Respublikos vadovai, gerbiami valstybės atkūrėjai, gerbiami brangūs užsienio svečiai!

Gana plati Nepriklausomybės sąvoka moderniosios Lietuvos istorijoje yra susaistyta su aiškiais politiniais, valstybingumo tradiciją nusakančiais saitais. Nepriklausomybės siekis, nepriklausomybės skelbimas, įtvirtinimas, jos statymas, išsaugojimas ar net praradimas sudaro svarbiausią mūsų šimtmetį sujungusio istorinio naratyvo ašį. Apie tai kalba ir visi pagrindiniai XX amžiaus Skaityti toliau

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai (nuotraukos) (3)

Pagerbti lietuvių kalbos puoselėtojai | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos mokslų akademijoje Valstybinė lietuvių kalbos komisija (VLKK) įteikė apdovanojimus už reikšmingus darbus lietuviškos terminijos kūrimo, mokslo kalbos puoselėjimo ir visuomenės kalbinio švietimo srityse.

Skulptūrėlė „Sraigė“ (autorius Rokas Dovydėnas) ir diplomai buvo įteikti: Punsko visuomenininkui Sigitui Birgeliui, „Gimtosios kalbos“ žurnalo rengėjoms Ingai Mataitytei ir Ritai Urnėžiūtei, lietuvių kalbos terminijos kūrėjams ir terminų žodynų rengėjams prof. Algirdui Smilgevičiui, dim. plk. Eugenijui Simonui Kisinui, prof. Aurelijai Žvirblienei, prof. Skaityti toliau

Kalbos žėručius gliaudantis tautosakininkas nuo Lašašos (0)

Konstantas Algirdas Aleksynas pirmojoje ekspedicijoje | satenai.lt nuotr.

Su tautosakininku, tekstologu, redaktoriumi, apie septyniasdešimties mokslinių ir visuomenei skirtų leidinių sudarytoju ir parengėju, 2006 m. Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatu Konstantu Algirdu Aleksynu kalbasi Juozas Šorys.

Gimėte, iš toliau žiūrint, Suvalkiją ir Dzūkiją aprėpiančiame regione, bet vis dėlto jau suvalkietiškoje Prienų krašto pusėje. Kokie pirmieji Jūsų atmenami pradžių pradžios, kūdikystės arba ankstyvosios vaikystės, ir vėlesni įspūdžiai išliko atmintyje? Skaityti toliau

Bus įteikti VLKK apdovanojimai už lietuvių kalbos puoselėjimą (0)

Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ | VLKK nuotr.

Vasario 28 d. 15 val. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos salėje (Gedimino pr. 3) bus apdovanoti lietuvių kalbos puoselėtojai. Valstybinės lietuvių kalbos komisija (VLKK) jau ketvirtą kartą apdovanos lietuviškos terminijos kūrėjus, mokslo kalbos puoselėtojus ir visuomenės kalbinio išprusimo ugdytojus. 

Apdovanojimo iškilmėse dalyvaus Lietuvos mokslų akademijos prezidentas, akademikas Jūras Banys, VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, Lietuvių kalbos instituto Skaityti toliau

Artėja Nacionalinis diktantas „Ateik. Rašyk. Išsaugok“ (0)

DiktantasJau vienuoliktą kartą organizuojamas Nacionalinis diktantas šiemet vyks kovo 2 dieną, penktadienį, 11 valandą. Diktantas bus transliuojamas per LRT radiją ir internetu.

„Vėl kviečiame visus į lietuvių kalbos šventę. Nebijokime nosinių ir kablelių, nes diktantas nėra egzaminas. Organizatoriai siekia paskatinti žmones didžiuotis mus visus vienijančia kalba, o kartu ir savo valstybe“, – sakė Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė. Skaityti toliau

M. Petkevičienė. Kalba buvo jo gyvenimas (2)

Zigmas Zinkevičius | Alkas.lt , J. Vaiškūno nuotr.

Vasario 23 d. į amžinąją kelionę palydėdami įžymiausią Lietuvos kalbininką, garsų lietuvių kalbos tyrėją ir gynėją Zigmą Zinkevičių  (1925 01 04-2018 02 20) skelbiame šviesiam Velionio atminimui skirtus šiltus Jo anūkės Mildos Petkevičienės žodžius.

Esu iš ilgaamžių giminės. Vaikystėje turėjau laimės pažinti tris savo prosenelius. Mano vaikai taip pat.

Vakar vakare (vasario 20 d., – Alkas.lt), sulaukęs 93 metų, iškeliavo mano senelis Zigmas. Kito senelio man likimas neleido geriau Skaityti toliau

Metų vertėjo krėslo premija skirta Irenai Aleksaitei (0)

Irena Aleksaitė | V. Braziūno nuotr.

Vasario 20 d. 16 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) metų vertėjo krėslo premija bus įteikta vertėjai Irenai Aleksaitei už adekvačiai ir gyvai išverstą Vitoldo Gombrovičiaus (Witoldo Gombrowicziaus) „Lenkiškų prisiminimų“ tekstą, kupiną psichologinių ir intelektinių įžvalgų.

I. Aleksaitė studijavo Maskvos M. Gorkio literatūros institute, ten įgijo grožinės literatūros vertėjos specialybę. Po studijų dirbo redaktore Spaudos komitete, vyresniąja redaktore „Vyturio“ leidykloje. I. Aleksaitė yra išvertusi per 60 knygų, 30 filmų, straipsnių, pjesių ir esė. Skaityti toliau

Prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui (1)

Valdas Adamkus | lrs.lt, D. G. Barysaitės nuotr.

Tai yra prezidento Valdo Adamkaus kalba iškilmingame minėjime, skirtame Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Brangūs Lietuvos žmonės, gerbiamas Seimo Pirmininke, Seimo nariai, Ministre Pirmininke, Ministrų kabinete, Konstitucijos atstovai, teismo atstovai, Sąjūdžio ir Atkuriamojo Seimo Pirmininke Vytautai Landsbergi, kurio šiandieną ligos pakirsto nėra tarp mūsų, siunčiame iš šios salės jam geriausius sveikinimus ir padėką už jo darbą. Taip pat visi svetimų valstybių svečiai, ambasadoriai ir visi gerbiamieji viešnios ir svečiai! Skaityti toliau

„Talka kalbai ir tautai“ siūlo 2019-uosius paskelbti Lituanistikos metais (7)

Alkas.lt nuotr.

Visuomeninė asociacija „Talka kalbai ir tautai“ kreipėsi į Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį su siūlymu 2019-uosius metus Lietuvos Respublikos Seimui paskelbti Lituanistikos metais.

„Siūlymas pagristas tuo, jog prieš šimtą metų atkurdami Lietuvos valstybę, ją steigiančią lietuvių tautą apsibrėžėme kalbiniu pagrindu. Tai buvo naujas, modernus, europines tendencijas atitikęs mąstymas. Lietuvių kalba iki šiol yra moderniosios lietuvių tautos tapatumo pagrindas. Lietuvos valstybė yra prisiėmusi pareigą rūpintis lietuvių kalba, Konstitucijoje paskelbusi ją valstybine, o mokslą apie lietuvių kalbą, lituanistika, įvardija prioritetu. Skaityti toliau

Kas kur matė! (3)

bulves_punskas.pl

Šitep sakydavo mano dzieduliai. Kap per juos tep dabar sako tėvai, tai tep sakom ir mes, jų vaikai.

(Šitų sykį dzūkiškai. O kodia ne? Nauji metai, tai ir naujos sanos mados. Kap sakanc, gal visų čėsų nesinorėtų vaikščoc su tuom pacu sukneli, alia čės no čėso galima.

Nu ir šitų sykį „kap šneku, tep rašau“! Nor šnekėc langviau nei rašyc, alia gi galima pamėgyc, kad būtų įdomiau.) Skaityti toliau

Precedento neturintis atvejis – visuomenininkai parengė interpeliaciją kultūros ministrei (video) (35)

Visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“ spaudos konferencija | Alaks.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Gruodžio 22 d. Seime įvykusioje Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataro dr. Audriaus Rudžio spaudos konferencijoje visuomeninio judėjimo „Talka kalbai ir tautai“  atstovai Seimo nariams ir žiniasklaidai pristatė jų parengtą interpeliaciją kultūros ministrei Lianai Ruokytei-Jonson (Jonsson).

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje, pakraupę nuo to, kokia kultūros politika vykdoma Lietuvoje, interpeliacijos tekstą kultūros ministrei parengė visuomeninės organizacijos atstovai. Interpeliacijos tekste glaudžiai išdėstyti šiandienos lietuvių kultūros skauduliai, dėl kurių ignoravimo suformuluoti klausimai ministrei. Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Ar leisime mankurtizmui imti viršų? (25)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

Liūdna matyti, kad tauta šitaip suklaidinta, kai kalbama apie Vyčio paminklo statymą Vilniaus Lukiškių aikštėje.

Regis, daug kam to Vyčio kaip ir nereikia, atseit – tai praeities simbolis, nebemadinga, geriau palikime plyną lauką vaikams, šunims lakstyti –  liūdnai pamirštant, kad svarbios praeities įamžinimas, tai ne tik savotiška padėka praeičiai, bet ir tylus pažadas ateičiai – mes žinome, mes  neužmiršome ir neužmiršime.

Juk be praeities žinojimo negali būti ir gražios, sveikos ateities. Skaityti toliau

„Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske (0)

 „Terra Jatwezenorum“ 2017 Punske | Punsko „Aušros“ leidyklos nuotr.

Gruodžio 16 d., Punsko savivaldybės salėje (A. Mickiewicza g. 23) vyks X „Terra Jatwezenorum“ istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ istorijos paveldo metraščio (9 tomo) sutiktuvės.

Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau devintus metus iš eilės išnyra iš istorijos ūkų „Jotvingių kraštas“. „Terra Jatwezenorum“ – tai tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, kurio leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.

„Istorija mums primena praeities įvykius, be kurių nesuprastume, kas vyksta šiandien, Skaityti toliau

L. Čepienė. Ko nenorėjo girdėti Renata Mikutajcis-Cytacka… (63)

Renata Cytacka, 2011 m. rugsėjo 27 d. | V. Kiero nuotr.

Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystytos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai.

Imanuelis Kantas (1724–1804) Skaityti toliau