Žymos archyvas: kalba

J. Vaiškūnas. Lietuvių kalba svetimžodžių gniaužtuose (II) (14)

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt nuotr.

Tęsinys. I dalis ČIA.

Šiuolaikinė internetinė žiniasklaida tapo negyvos kalbos veisykla. Į ją įjunko ir sparčiai dauginasi įvairūs lavonrašiniai su užkrečiamų negyvažodžių įdaru. O platinami jie vadinamais „pranešimais spaudai“ – rašiniais gyvybiškai svarbiais šiuolaikinės internetinės žiniasklaidos gyvasčiai palaikyti. Internetinių dienraščių turiniui būdinga greitai kisti ir atsinaujinti. Čia jau ne dienraščiai, o minutraščiai per savo vidurius praleidžiantys copy/paste ir kitokiu būdu įsisavinamų Skaityti toliau

D. Razauskas apie lietuvių kalbos vertę (II) (video) (16)

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kokia lietuvių kalbos vertė? Koks jos santykis su kitomis kalbomis? Kokią praeities kartų patirtį, pajautą, pasaulėžiūrą perteikia mums gimtoji kalba? Ar būdama labai sena mūsų kalba pajėgi tenkinti šiuolaikinio globalaus pasaulio žmogaus poreikius? Ar pakankamai skiriame dėmesio gimtosios kalbos puoselėjimui ir pažinimui? Ar mokame savo kalbą? O gal yra geresnių, pajėgesnių kalbų į kurias verta iškeisti savo protėvių kalbą?

Apie tai ir kitus dalykus Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas kalbina mitologą, Skaityti toliau

L Purlienė. Iš pokalbių su folklorininku Juozu Averka: apie Ašašnykų šnektą (0)

Juozas Averka | Vytauto Daraškevičiaus nuotrauka.

Šiandien taip traukia dainuoti… Dainuoju, kartojuos tekstus, klaidžioju su dainomis po visą Lietuvą, prisimenu tarmę, stengiuosi nedaryti klaidų. Darau tai, kas praktiškai neįmanoma. Mokykis nesimokęs, bet klaidų pridarysi, nes visų tarmių neišmoksi, kad ir kaip stengtumeisi. Bet aš noriu nors prisiartinti, priglusti tiek, kiek galiu. Mes dar esam netoli nuėję, bet jau daug praradę. Ir kas, kad dabar turime daugiau patirties, bet kai ko nesugrąžinsim. Jeigu tik galite, sugaukite nors žodelį, įsidėkit į kišenėlę prie širdies, gal kada pražys paparčio žiedu, nušvies kelią ir sustiprins vertybių ilgesį. Susipažinkit su dzūkų dzūku, laikiusiu save jotvingių palikuoniu. Taigi, seniai seniai, o tarsi vakar, man pasakojo Juozas Averka. Skaityti toliau

Kalbininko P. Būtėno ir jo mokinės A. Kazickienės atminimą įamžinanti premija skirta Ritai Miliūnaitei (0)

R. Miliūnaitė | A.Šleinotienės nuotr.

Birželio 17 d. sukanka 100 metų, kai gimė lietuvių kultūrinės veiklos, lituanistinio švietimo mecenatė Aleksandra Kalvėnaitė-Kazickienė (1920–2011). Pagerbiant šią šviesią ir taurią asmenybę, birželio 17 d. 18 val. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios, o 19 val. vyks Aleksandros Kazickienės ir jos mokytojo Petro Būtėno atminimą įamžinančios premijos įteikimo šventė.

2020-ųjų premijos laureatė – Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė. Mokslininkės interesų sritys – norminamoji kalbotyra, sociolingvistika, Skaityti toliau

V. Kavolis. Ankstyvoji lietuvių kultūros modernizacija (0)

Vytautas Kavolis | šaltiniai.info nuotr.

Ištraukos iš Vytauto Kavolio knygos „Epochų signatūros“ (Kavolis, V. Žmogus istorijoje. Vilnius: Vaga, 1994, p. 362–383 ir išnašos p. 527–531). Visi išskyrimai autoriaus.

1387–1528: Lietuviškieji viduramžiai

Kultūrinės modernizacijos pradžia bet kuriame krašte galima laikyti laikotarpį, kuriame a) išryškėja aiški „naujo kelio“ programa ir b) kultūroje vyksta kitimai racionalizacijos link. Skaityti toliau

E. Dzežulskis-Duonys. Ar tik ne mūsų sustojimas? (6)

Eligijus Dzežulskis–Duonys | asmeninė nuotr.

Ar iki pandemijos nesijautėme tarsi būtumę traukinyje, kuris kadaise jau nuvažiavo nuo bėgių, bet kažkokiu magišku būdu ir toliau sugeba lėkti lyg akis išdegęs? Kokia kryptimi važiuojame ir kodėl taip greitai?, – turbūt niekas nebūtų galėjęs deramai nei atsakyti, nei paaiškinti. Tiesiog judėjome, bijodami net pagalvoti apie galimą sustojimą arba išlipimą. Apie garvežio mašinistus bemaž kiekvienas turi savo nuomonę (mintyse išvardinkim tuos, kurie, mūsų manymu, valdo pasaulį), bet tikrai vairavo ne tie…

Kai išnyko šaltojo karo sąlygomis sukurta dviejų megagalių priešprieša, savo šešėliu Skaityti toliau

G. Deksnys: Ar lietuvių kalba – paveldas ar tiktai įrankis? (video) (28)

Gintaras Deksnys | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žurnalistas, TV laidų redaktorius ir vedėjas, filmų garsintojas, paskaitininkas Gintaras Deksnys nuoširdžiai susirūpinęs lietuvių kalbos likimu. Daugiametis  žurnalistinis darbas ir viešas kalbėjimas radijo ir TV eteryje leido betarpiškai pajusti lietuvių kalbos viešosios raiškos ypatybes šiuolaikinėje visuomenėje ir iškelti daug betarpiškų klausimų jos valstybiniams ir akademiniams prievaizdams ir puoselėtojams.

Kokia Valstybinės Lietuvių kalbos komisijos (VLKK) misija šiandien  – saugoti tradiciją ir konservuoti kalbą ar pamažu įforminti gatvės kalbą, ar tiesiog prilaikyti arklį? Kam skirti Skaityti toliau

D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video) (252)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kas laukia lietuvių kalbos XXI globalizacijos amžiuje? Iki šiol gyva viena iš seniausių kalbų išsaugojusi artimiausią indoeuropiečių prokalbei skambesį, turinį ir dvasią šiandien išgyvena išbandymą globaliuoju pasauliu. Ar išliks, ar išgyvens, ar nugalės šiuolaikinio pasaulio iššūkius? Ką apie tai sako mūsų daugiaamžė istorija, kur link einame, kur nueisime, ką turime daryti, kaip turime gyventi ir elgtis, kad mūsų gimtoji lietuvių kalba gyvuotų ir klestėtų, kad nenunyktų, kad augtų ir skleistųsi išreikšdama giliausius ir šviesiausius mūsų sielos  jausmus, mūsų proto supratimus? Skaityti toliau

J. Ivoška. Ar tautybė yra rinkos santykių objektas? (21)

Jonas Ivoška | mokslolietuva.lt nuotr.

Nors Adomas Mickevičius žymiausius savo kūrinius parašė lenkų kalba, tačiau savo Tėvyne jis laikė Lietuvą („Litwo, Ojczyzno moja!“). Dėl to pagal A. Mickevičiaus tautojautą savo Tėvynę ir tautybę nevalia sieti vien su gebėjimu kalbėti kuria nors kalba arba tautybę kaip prekę pasirinkti pagal ekonominį naudingumą. Gerbdamas poeto talentą ir vertindamas jo pasaulėjautą, norėčiau tautiškumo tema pareikšti keletą įžvalgų.

Tenka sutikti individų, kurie be jokio pagrindo įvardija save ne tik kokios nors objektyviai nepagrindžiamos nacionalinės priklausomybės atstovais, bet ir tituluojasi, pavyzdžiui, Prancūzijos imperatoriumi Napoleonu arba kuriuo nors LDK kunigaikščiu. Tačiau oficialūs asmenys, kurie vadovaujasi objektyvumo kriterijais, tokiais jų nepripažįsta ir duoklių jiems nemoka. Skaityti toliau

Z. Tamakauskas. Prabils varpai, skelbiantys Kovo 11-osios trisdešimtmečio rytmetį… (4)

Zigmas Tamakauskas | Asmeninė nuotr.

Gražiai atšventus mūsų Valstybės atkūrimo dieną, į mūsų namus beldžiasi pirmoji didi pavasario šventė – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetis. Į Kovo 11-ją mes ėjome nešdamiesi savo širdyse Vasario 16-osios idėjas, savo Tėvynės laisvės vilties vėliavą, pažymėtą Birželio 23-iosios sukilėlių, narsiųjų partizanų, knygnešių, tremtinių, žuvusių ar nukankintų mūsų geriausių tautiečių auka. Į Kovo vienuoliktąją ėjome su tos vėliavos paskleista dvasinio polėkio, Vienybės Tikėjimo ir Vilties šviesa. Šią dieną gražiai simbolizuoja ant architekto Karolio Reisono įrengto pjedestalo aukštai pakilęs skulptoriaus Juozo Zikaro angelas, vienoje rankoje laikantis sutraukytas nelaisvės grandines, o kitoje rankoje – karžygių iškovotą Lietuvos laisvės vėliavą. Skaityti toliau

O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai (62)

Alkas.lt koliažas

Žmogus yra ne tik savo tėvų vaikas, bet taip pat ir savo krašto, savo tautos ir jos istorijos vaikas.
Prof. F. Fersteris

Dar praeito šimtmečio pradžioje Lietuvos patriarchas dr. Jonas Basanavičius su liūdesiu kalbėjo, kad iš lietuvių tautos beliko „tik šešėlis“. Lietuvių tautai iškilo hamletiškas klausimas „būti ar nebūti?“ Tai atsitiko todėl, kad mūsų šviesuomenė nevykdė savo pareigos savo tautai ir savo valstybei – išdavė jas, atsisakiusi savo gimtosios kalbos ir tautinės kultūros, vertybių, kurios filosofo dr. Antano Maceinos Skaityti toliau

J. Maratas. Abejingumas vertybėms, arba kaip perrašoma naujausia Lietuvos istorija (17)

Alkas.lt koliažas

Pasklido įvairių atgarsių į Lino Vildžiūno kalbą, pasakytą Leonido Donskio premijos įteikimo proga. Tikrai ji nedaro garbės nei pačiam žinomam kino kitikui ir žurnalistui Linui Vildžiūnui, nei jo leidiniui, nei velionio L. Donskio atminimui. Bet įdomiau kas kita. Iš pat pradžių jis pacituoja labai svarbią Baumano-Donskio mintį, kad moderniojoje visuomenėje „individo bejėgiškumas ir apleistumas, sąlygojamas neoliberalizmo ir valstybinio biurokratizmo, valstybei neigiant atsakomybę už švietimą ir kultūrą, vartotoju virtęs pilietis tampa neutralus vertybėms ir atsitraukia“, o toliau pats ima ginti tą pačią neoliberalizmo, atsakomybės neigimo, neutralumo vertybėms ir atsitraukimo poziciją. Skaityti toliau

V. Velička. Aš jau prabudau (21)

Vidmantas Velička | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Labas rytas, karaliau, aš jau prabudau. Nieko naujo dabar nepasakysiu, nes visa tai Jūs žinot. Tiesiog pirštu parodysiu.

Mūsų seneliai, tėvai ir mes užaugom tikėjimo įtakojami. Girdime nuo mažens, kad pagoniškoje Romos imperijoje miestai „reikalavo“ naujo tikėjimo, naujos dorovės ir moralės normų. Mat baigėsi natūriniai prekių mainai ir atsirado pinigai. Taip turtas pradėjo koncentruotis vienose rankose. Tad vėliau galėjai net Skaityti toliau

Prof. G. Michelinis pristatys lietuvių kalbos pranašumus (video) (38)

prof. Gvidas Mikelinis | kf.vu.lt, J. Kirkučio nuotr.

Sausio 7 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks italų kalbininko prof. dr. G. Michelinio paskaita „Lietuvių kalbos pranašumas kai kurių „didžiųjų“ Europos kalbų atžvilgiu“.

Viena seniausių, viena sudėtingiausių, balsinga ir maloni ausiai, konservatyvi. Šie ir daugybė kitų tiek jausmingų, tiek istoriškai ir moksliškai pagrįstų apibūdinimų skiriama lietuvių kalbai. Nors lietuvių kalba greičiausiai netaps universalia bendravimo priemone, padėsiančia bet kurioje pasaulio šalyje, italų kalbininka sprof.  Gvidas Mikelinis (Guido Skaityti toliau

Degaičių seniūnas atsisakė apdovanojimo kuriuo yra apdovanotas ir A. Bumblauskas (15)

Antanas-Kontrimas | wikipedija.org nuotr.

Gruodžio 27 d. „Telšių žinios“ pranešė, jog Degaičių seniūnijos seniūnas Antanas Kontrimas atsisakė priimti jam skirtą atminimo ženklą „Už nuopelnus Žemaitijai“.

„Gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos Seimo narė, Laikinosios žemaičių grupės pirmininkė Rimantė Šalaševičiūtė ir Telšių rajono savivaldybės meras Kęstutis Gusarovas Žemaičių muziejuje „Alka“ įteikė 63 atminimo ženklus „Už nuopelnus Žemaitijai“. Skaityti toliau

J. Palionis. Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis? (189)

Prof. habil. dr. Jonas Palionis | Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.

Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per „Žinių“ radiją tvirtino, kad Vytautas kalbėjęs rytų aukštaičių tarme. Kuo buvo paremtas toks tvirtinimas, jis nepaaiškino. Veikiausiai jis rėmėsi akademiko Zigmo Zinkevičiaus darbais, kuriuose neišskiriama dzūkų tarmė ir nevartojamas dzūkų terminas.

Ši tarmė jo suplakama su rytų aukštaičių tarme ir vadinama vilniškių vardu (žr. jo Skaityti toliau

R. Dilius. Kas ir kodėl skatina litvinizmą? (26)

1863–1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės | Alkas.lt nuotr.

Pakalbėkime apie vis labiau įsisiautėjantį, jei taip galima sakyti, litvinizmą, kurio apraiškos jau peržengė siaurą istorikų ir entuziastų ratą. Su juo jau tenka vis dažniau susidurti kasdieniame gyvenime, o tai jau nerimą keliantis ženklas. Pavyzdys – neseniai įvykusios 1863 m. sukilimo vadų ir dalyvių laidotuvės (ne perlaidojimas, o laidotuvės, nes jie anuomet buvo tiesiog užkasti), kylantys klausimai dėl pasirinkto jų laiko ir to, kaip jos buvo rengtos. Visa tai, galima sakyti, parodė, kad litvinizmas jau peržengė taikstymosi su juo ribas. Bet apie tai vėliau. Skaityti toliau

Seime – konferencija apie lietuvybės būklę viešajame gyvenime (tiesioginė transliacija) (8)

„Lietuvybė viešajame gyvenime“ | lrs.lt nuotr.

Gruodžio 6 d., penktadienį, 11 val. Seimo Konstitucijos salėje įvyks konferencija „Lietuvybė viešajame gyvenime“. Konferencijoje įvairiais pjūviais bus aptarta lietuvybės istorinė sklaida laike ir erdvėje, taip pat – moderniosios lietuvybės šerdį sudarančios lietuvių kalbos būklė Lietuvos gyvenime.

Konferenciją sudarys dvi dalys. Pirmojoje bus pristatyta lietuvybės raida istoriniu, archeologiniu, antropologiniu, genetiniu ir kalbiniu požiūriu. Antrojoje bus nagrinėjama lietuvių kalbos teisinė padėtis nepriklausomoje Lietuvoje, nagrinėjami atskiri asmenvardžių, vietovardžių, Skaityti toliau

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas (0)

Vyks knygos visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas | lnb.lt nuotr.

Lapkričio 23 d., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros departamente, vyks Liudos Petkevičiūtės ir Laimutės Varkalaitės džiugios knygos vaikams ir visai šeimai „Saulės spalvų poringės. Geltona!“ pristatymas.

Poringės – tai gausiai iliustruotos ir žodžiais apipintos knygos, jaukiai suburiančios ir įtraukiančios mažus ir didelius skaitytojus į nepaprastą žodžių ir vaizdų sukurtą pasaulį. Šių knygų tikslas – vaizdžiai atskleisti lietuvių kalbos grožį naudojant spalvą, gaivinti jos turtingą žodyną, priminti ir atminti, kaip kalbėjo ankstesnės kartos, puoselėti ir skatinti didžiuotis savo kalba. Skaityti toliau

F. Kavoliutė: Vietovardžių laiškai mums ir vaikaičiams. (17)

Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentė, mokslų daktarė Filomena Kavoliūtė | R. Bacevičiaus nuotr.

Šiais, Vietovardžių metais, reikėtų pasidomėti, ką byloja kaimų ir kitų gyvenamųjų vietų pavadinimai. Apie tai kalbėtasi su dviem pašnekovais – Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu bei Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docente, mokslų daktare Filomena Kavoliute, nuo 1998-metų rašančia ir kalbančia apie vietovardžių naikinimą.

– Ar galima atsekti, maždaug kelintame amžiuje vienos ar kitos vietovės pavadinimas atsirado? Kaip tai daroma? Skaityti toliau

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos konsolidavimo pagrindas (9)

V. Strikaitytės nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos bėdos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir vienijant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir šžiesuomenės, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva… Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Kitų metų mūsų valstybės biudžete kultūrai Skaityti toliau

Kaip prie kalbos madų plėtros prisideda politikai ir žiniasklaida? (4)

Rugsėjo 16 d., 13.30 val., Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje seminarą „Politikų ir žiniasklaidos kalba – susisiekiantieji indai“, kuris bus transliuojamas ir visuose bibliotekos filialuose, ves Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro „Gimtosios kalbos“ žurnalo red. grupės vedėja vyr. redaktorė, Lietuvių kalbos draugijos valdybos sekretorė Rita Urnėžiūtė.

Jau papročiu tapo, kad rugsėjo pradžioje pasikartojamos lietuvių kalbos taisyklės, – nes ir proga yra tam tinkama – rugsėjo 8-oji – Tarptautinė raštingumo diena. Skaityti toliau

Palėpė: Lietuvos miestų vardai – Kaunas (3)

D. Rastenienės nuotr.

Mes ir vėl grįžtame prie Aleksandro Vanago knygos „Lietuvos miestų vardai“.  Šį kartą apie antrą didžiausią Lietuvos miestą Kauną. Pažiūrėkime, ką mokslininkas rašo apie Kauno vardo kilmę.

Antras pagal didumą Lietuvos miestų kartu yra ir vienas seniausių Lietuvoje. Esama nuomonės, kad pirmą kartą jį paminėjo arabų geografas al Idrisijus 1140 m. Šio keliautojo raštuose spėjamas Kauno vardas rašomas įvairiai – Qaynu, Qanys, Kabnu. Jeigu tai tiesa, tada Kauno vardas Skaityti toliau

Kaune bus atidaryta paroda „Kroatų glagolica“ (0)

Kroatų glagolica | Kauno apskrities viešosios bibliotekos nuotr.

Birželio 27 d., 17 val., Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, II a. fojė), vyks parodos „Kroatų glagolica“ atidarymas. Renginyje dalyvaus garbės svečias – Kroatijos ambasadorius Krešimiras Kedmenecas (Krešimir Kedmenec).

Kroatų glagolica – seniausiai žinoma slavų abėcėlė, kurią IX a. sukūrė Bizantijos vienuolis šventasis Kirilas iš Teslonikų. Jis ir jo brolis šventasis Metodijus 863 m. buvo pasiųsti skleisti krikščionybę vakarų slavų žemėse. Broliai nusprendė išversti liturgines knygas į senąją slavų kalbą, todėl Kirilas sugalvojo naują raštą  ̶  glagolicą. Kroatijoje glagolica vartota iki XIX a. pradžios. Skaityti toliau

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjus įvertintas 2019 metų Kalbos premija (1)

Punsko lietuvių Kovo 11-osios licėjaus direktorius Alvydas Nevulis | Džojos Gundos Barysaitės (LRS) nuotrauka

Gegužės 7-ąją, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Signatarų namuose Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija paskelbė Kalbos premijos laureatą. Už lietuvių kultūros plėtrai ir visuomenės pažangai svarbių lituanistikos projektų įgyvendinimą, rūpinimąsi lituanistiniu paveldu ir jo sklaida bei aktyvią lituanistinę veiklą užsienyje 2019 metų Kalbos premija skirta Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjui.

Renginyje Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos pirmininkė Skaityti toliau

F. Kauzonas. Brolystės su lenkais niuansėliai (52)

Mykolas Biržiška ir jo „Vilniaus Golgota“ | respublika.lt nuotr.

Nešvarios kortos politikų rankovėse

Prieš keletą metų Gdansko uoste mačiau piratą – vidutinio amžiaus lenkas, apsirėdęs it jūrų plėšikas, net akį juodu pirato raiščiu pridengęs, kvietė žmones į ekskursiją. Pasirodo, mes, trys bičiuliai iš Lietuvos, jo dėmesį irgi patraukėme. Išgirdęs mus, tris atklydėlius, lietuviškai besišnekančius, priėjo: „kas?“, „iš kur?“, „kuo domitės?“… Gerai pamaišytu rusų-lenkų kalbų „kokteiliu“ išreiškę savo susižavėjimą jo nuostabiu Gdansku, sulaukėme netikėto klausimo. Skaityti toliau

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos (9)

Jei reikės, bus referendumas dėl kalbos | S. Žumbio nuotr.

Neaišku, kas taps naujuoju prezidentu, dar labiau neaišku, ar jis atsilaikys prieš politikų brukamą idėją įteisinti nelietuviškas raides lietuviškame žodyne. Spaudimas bus iš dviejų pusių, nes spaus ne tik prieš lietuvybę nusistatę politikai. Net 100 tūkst. žmonių pasirašė už tai, kad lietuvių kalba būtų saugoma.

Žinomas kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva asociacijos „Talka kalbai ir Tautai“ vardu kreipėsi į būsimąjį prezidentą, ragindamas atsilaikyti prieš politikų spaudimą Skaityti toliau

Indijos garbės konsulas: joga padeda priartėti prie Indijos kultūros (0)

Indijos garbės konsulas Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary) | Rengėjų nuotr.

Birželio 20-ąją Tarptautinė jogos diena Lietuvoje bus švenčiama jau 5 kartą. Pasak Indijos garbės konsulo Rainderis Kumaras Čaudaris (Rajinder Kumar Chaudhary), pamažu papročiu tampantis renginys kasmet suburia vis daugiau entuziastų, kurie domisi ne tik fizinės bei dvasinės jogos kultūros jėga, bet ir visa Indijos kultūra. Daugiau apie šios šventės svarbą, lietuvių ir indų sąsajas bei asmeninį santykį su joga interviu pasakoja konsulas.

– Lietuvoje esate jau daugiau nei 20 metų, su kokiais pagrindiniais iššūkiais Skaityti toliau

V. E. Bortkevičienė, J. Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas (0)

Kazimieras Būga (stovi trečias iš kairės) su Peterburgo lietuvių studentų grupe Lietuvių mokslo draugijos susirinkime Vilniuje, 1912 m. | voruta.lt nuotr.

Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės. Būgų šeimoje augo keturi sūnūs ir keturios dukterys.

Jauniausią sūnų Kazimierą skaityti išmokė tėvas, Skaityti toliau

Parodos „Gera rašyti ranka…“ atidarymas (1)

Parodos „Gera rašyti ranka...“ atidarymas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 6 d., Lietuvių kalbos institute, atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

„Gera rašyti ranka…“ – tai jungtinė menotyrininko Sauliaus Pilinkaus ir Lietuvių kalbos instituto XIX a. pab. – XX a. 4 deš. daiktų, raštinės reikmenų, knygų ir rankraščių paroda, sugrąžinusi į plunksnos skrebinimo laikus. Skaityti toliau