Žymos archyvas: kalba

Parodos „Gera rašyti ranka…“ atidarymas (1)

Parodos „Gera rašyti ranka...“ atidarymas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Gegužės 6 d., Lietuvių kalbos institute, atidaryta paroda „Gera rašyti ranka…“, skirta Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai paminėti.

„Gera rašyti ranka…“ – tai jungtinė menotyrininko Sauliaus Pilinkaus ir Lietuvių kalbos instituto XIX a. pab. – XX a. 4 deš. daiktų, raštinės reikmenų, knygų ir rankraščių paroda, sugrąžinusi į plunksnos skrebinimo laikus. Skaityti toliau

R. Miliūnaitė: Atėjo metas keisti kalbos politikos ir švietimo kryptį (5)

Lietuvos spauda | E. Jankausko nuotr.

Gegužės 7-ąją minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Šios tautai reikšmingos dienos išvakarėse Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiosios mokslo darbuotojos dr. Ritos Miliūnaitės klausėme, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.

– Minime Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną. Ar šiandien turime ką atgauti? Gal yra dalykų, kuriuos lietuvių kalba jau prarado? Skaityti toliau

Palėpė: moterų įvardijimas XVI–XVIII a. (0)

D. Rastenienės nuotr.

Palyginti negausioje lietuvių istorinės antroponimikos literatūroje mažiausiai dėmesio yra sulaukusi moterų įvardijimo raida. (Duomenų apie moterų įvardijimą pateikta: Z. Zinkevičius. Lietuvių antroponimika (V., 1977), Maciejauskienė, V. Moterų įvardijimas XVI–XVIII a. dokumentuose. Iš: Kalbos kultūra. V., 1980, Nr.38, p. 81–89, Ramonienė, M. Vakarų ir vidurio Lietuvos moterų antroponimai XVIII a.pabaigoje. Iš: Kalbotyra. V., 1985, T.36, p.  52–62). Tai lėmė objektyvios aplinkybės, kurių svarbiausia ta, kad lietuvių moterys palyginti retai buvo minimos istorijos dokumentuose Skaityti toliau

„TALKA kalbai ir tautai“ aptarė svarbius valstybinės kalbos politikos klausimus (1)

talka-uz-lietuvos-valstybine-kalbaBalandžio 24 d. įvyko asociacijos „TALKA kalbai ir tautai“ visuotinis susirinkimas. TALKOS pirmininkas Gintaras Karosas pristatė, o susirinkimas dauguma balsų patvirtino asociacijos 2018 m. veiklos ataskaitą. Vėliau patvirtintos revizoriaus išvados, finansinės ataskaitos rinkinys. Su Tarybos nariais ir svečiais dalyvavo 18 žmonių. Daug diskutuota dėl 2019 m. ir tolimesnių metų veiklos planus, kviesta tarybos narius teikti savo pastabas ir siūlymus, aktyvinti asociacijos veiklą. 

Kalbėta apie lietuviškų asmenvardžių formų išsaugojimą, kitas iniciatyvas. Priminta apie Vietovardžių metus, siūlyta juos maksimaliai išnaudoti aiškinant jų vertę, Skaityti toliau

Balstogėje atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos skyriaus veikla (1)

Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus valdyba | punskas.pl nuotr.

Š. m. balandžio 12 d. Balstogėje įvyko mieste gyvenančių lietuvių susitikimas, kurio metu atnaujinta Lenkijos lietuvių draugijos Balstogės skyriaus veikla.

1957 metais įkurta Lietuvių visuomeninė kultūros draugija, kuri vėliau, 1992 m. (besikeičiant santvarkai) pervadinta Lenkijos lietuvių draugija. Įvairiais draugijos veiklos laikotarpiais organizacijos skyriai veikė įvairiuose Lenkijos miestuose, tame tarpe ir Balstogėje. Pagal išlikusius šaltinius LLD skyrius Balstogėje įkurtas 1963 metais. Tačiau ilgainiui jo veikla nutrūko. Skaityti toliau

Kultūros ministerijoje apdovanotos gražiausius lietuviškus pavadinimus turinčios įmonės (0)

Lietuvių kalba | kalba.ktu.lt nuotr.

Vasario 20 d., Kultūros ministerijoje, pagerbti gražiausių lietuviškų įmonių pavadinimų konkurso nugalėtojai. Jau vienuoliktą kartą rengtu konkursu Valstybinė kalbos inspekcija siekia įprasminti Tarptautinės gimtosios kalbos dienos minėjimo paprotį.

„Tai šventė, kai susitinka kalbos grožis ir verslumas, kūrybingumas ir inovacijos, kai kalbos didybė sujungia mus visus, skirtingų sričių atstovus. Šiandien galime tuo kūrybingumu pasidžiaugti – juk tik savo savitumu esame patrauklūs pasauliui“, – sakė renginio dalyvius sveikinęs Skaityti toliau

Romuvos krivės Inijos Trinkūnienės sveikinimas Vasario 16-osios proga (1)

Inija Trinkūnienė Romuvos krivė | Keišos nuotr.

„Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia“.

Mums, lietuviams, stiprybę teikia mūsų praeitis. Mes prisimename, kieno kraujas teka mūsų gyslomis, savo protėvių ir pramočių dievus ir didingas giesmes. Nepriklausomybė mums – galimybė puoselėti savo gimtąją kalbą, papročius ir savo tikėjimą.
Lietuvos valstybės Nepriklausomybės dienos proga linkiu stiprybės, darnos ir klestėjimo. Skaityti toliau

N. Dzūkė. Atvirukas Tėvynei (2)

I. Nora Dzūkė | E. Meškonienės nuotr.

aš nemoku dainų
aš namų neturiu
aš trumpam ateinu
aš ilgam išeinu

Parėjo vėl Paulius Širvys į širdį vakare ir sako, laikasssstingssssta ir žygdarbis jau ne tada, kai miršti su nepabaigta daina, tai jau praėjusio šimtmečio žavesiai. Šiandien žygdarbis  – pareiga sudainuoti savo dainą iki numirštant.

Aš jau išdainavau visas dainas, kurias vienai dainuoti dera arba gera. Taip gerti, taip ir valgyti – nelabai skanu vienam…

Dabar rašau, taip Paulius liepė. Abu tylėjom, aš verkiau. Abu kalbėjom, aš rašiau. Abudu sutarėm, kad…  Skaityti toliau

Ir vis dėlto – žemaičių kalba ar tarmė? (11)

Doc. Dr. Juozas Pabrėža | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Žemaičiui ir aukštaičiui ne taip lengva susikalbėti. Žemaičių kalba labai ryškiai skiriasi nuo bendrinės kalbos ir kitų lietuvių tarmių. Juk pagal kalbą žemaičiai nuo aukštaičių skiriasi daugiau negu rytų slavų rusų, baltarusių, ukrainiečių kalbos, estų ir suomių, šiaurės vokiečių ir olandų kalbos.

Šiaulių universiteto docentas, monografijos „Žemaičių kalba ir rašyba“ autorius dr. Juozas Pabrėža deda tašką daug metų nesibaigiančioje diskusijoje – žemaičių kalba ar tarmė – ir paaiškina: „Abu terminai yra geri ir vartotini. Jei lyginamos Skaityti toliau

Mokslų daktaras atskleidė, kaip dėl kalbos barjerų prarandame milijonus (1)

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto humanitarinių mokslų daktaras Audrius Valotka | Asmeninio albumo nuotr.

Vasario 1 dieną, Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto 92 auditorijoje (Universiteto gatvė 5, Vilnius), vyks antrasis Europos kalbų išteklių koordinavimo seminaras, kuriame bus aptariamas klausimas – kodėl svarbu praktikoje įtvirtinti kalbos lygybės idėją.

Daugeliui įprasta, kad užsienio internetinėse parduotuvėse, tarptautinių institucijų ir paslaugų svetainėse informacija pateikiama anglų ar kitomis populiariausiomis kalbomis. Tačiau sparčiai tobulėjančios kalbos technologijos ir Europos Sąjungos deklaruojamas kalbų lygybės principas Skaityti toliau

O. Voverienė. Kultūra – tautinės tapatybės ir tautos sutelkimo pagrindas (8)

Profesorė Ona Voverienė LMA Vrublevskių bibliotekos balkone 2018 | LMA Vrublevskių bibliotekos nuotr.

Paradoksalu, kad Nepriklausomoje Lietuvoje kultūra ir visos jos problemos lieka visų mūsų valdžių dienotvarkių paraštėse: nesuvokiama kultūros svarba stiprinant ir telkiant tautą, mažinant properšas tarp valdančiojo elito ir inteligentijos, apgailėtini grašiai, trupiniai nuo sočiai valgančiųjų stalo, numetami kultūrai ir jaunimo ugdymui, dvasiniams visuomenės poreikiams. Dar prieš keletą metų buvo konstatuota, kad mūsų kaimynės Latvija skiria dvigubai daugiau lėšų kultūros plėtrai, o Estija – net 8 kartus daugiau negu Lietuva. Dabar, prie šitos valdžios padėtis dar žymiai pablogėjo. Skaityti toliau

Skubus vertimas – kaip greitai verčiami dokumentai? (0)

Pixabay.com nuotr.

Vertimas yra naudingas, nors kartais varginantis darbas. Juk blogas vertimas ilgai prisimenamas, geras lieka nepastebėtas ir nematomas. Kaip padaryti vertimą tikslesnį, greitesnį, paprastesnį? Šis klausimas yra nuolat keliamas, nes laikas – pinigai, tad siekiama tobulinti vertimo technikas, kad jis būtų greitesnis, bet nenukentėtų kokybė.

Vertėjas turi perskaityti ir suprasti tekstą, su kuriuo jis ketina dirbti. Profesionalūs vertėjai išnagrinės tekstus ir naudosis visomis turimomis priemonėmis, kad atliktų kokybišką vertimą. Atsakingas vertėjas neprigalvos reikšmių. Jis naudosis žodynais, Skaityti toliau

L. Kalėdienė. Kodėl tie kalbininkai tokie senamadiški? (video) (17)

VLKK Kalbos politikos pakomisės narė prof. dr. Laima Kalėdienė | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Verslas pageidauja įteisinti nelietuviškus, visų pirma angliškus, juridinių asmenų pavadinimus. Prieš rinkimus politikai tuo ypač susirūpino, todėl Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas pačią pirmą naujųjų 2019 m. metų darbo dieną, sausio 3, iš ankstyvo ryto paskelbė klausymus dėl siūlymų keisti Valstybinės kalbos įstatymo 16 ir Civilinio kodekso 2.40 straipsnius. Tiesa, dalyvavo tik du komiteto nariai, Julius Sabatauskas ir Irena Hasse, bet, tikriausiai, Skaityti toliau

M. Kundrotas. Kas mus daro tauta? (9)

KAM.lt, I. Budzeikaitės nuotr.

Dažniausi tautos apibrėžimai – bendra kilmė, kalba, kultūra ir savimonė. Pastaruoju metu Vakarų pavyzdžiu dar kalbama apie politinę tautą, kurią apibrėžia pilietybė ir valstybinis patriotizmas. Tautiškose bendruomenėse, sąjungose ir partijose tauta dažnai traktuojama kaip savaime suprantama, o jos apibrėžimai – kaip akivaizdūs. Bet mąstančiam žmogui akivaizdžių dalykų lieka vis mažiau, ypač – kalbant apie abstrakcijas ir idėjas.

Tarkime, jog tautą apibrėžia bendra kilmė. Tai – bene seniausia tautos samprata. Skaityti toliau

D. Razauskas. Įmonių pavadinimai: Lietuva trukdo sėkmingam verslui? (63)

Dr. Jono Basanavičiaus paminklas | S. Paškevičiaus nuotr.

Įsivaizduokime žmogų, kuris gėdijasi savo tėvo, motinos, senelio, senelės, brolio, sesers, gėdijasi juos primenančių savo veido bruožų, gėdijasi bendros su jais pavardės. Jam atrodo, kad jie meta jam šešėlį, užverčia nereikalingą naštą, trukdo jo gyvenimo sėkmei.

Jam atrodo, kad nuslėpus savo kilmę ir šiek tiek pakeitus pavardę, gyvenimas iš esmės palengvėtų, pagerėtų, sutaurėtų. Prieš šimtą metų, pavyzdžiui, Urmanas dėl to prisidūrė lenkišką galūnę ir tapo Urmanavičiumi; dabar Urmanavičiūtė tą galūnę – nes ji jau virto lietuviška – atmetė ir tapo Urmana. Skaityti toliau

P. S. Krivickas. Lietuvių kalbos riktai ir reikalai (18)

Žiniasklaida | sumin.lt nuotr.

Ar pamenate tie, kas dalyvavote Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) praėjusiame suvažiavime, vykusiame 2014 metų lapkričio 22 d. nutarimą Dėl lietuvių kalbos vartojimo žiniasklaidoje? Štai jo pradžia:

Mes, LŽS XVI suvažiavimo delegatai, reiškiame susirūpinimą ir raginame visas žiniasklaidos priemones bei valstybines organizacijas skubiai imtis priemonių prieš lietuvių kalbos susinimą viešojoje erdvėje. Skaityti toliau

Dirbtinis intelektas atskleidė aiškiausiai kalbančius TV žinių vedėjus (0)

„Kantar TNS“ komunikacijos monitoringo ir analizės skyriaus vadovas Deividas Butkus | Asmeninio albumo nuotr.

Dirbtinis intelektas jau sugeba lietuvišką šneką paversti tekstu. Panaudojusi šią technologiją, „Kantar TNS“ bendrovė išanalizavo robotų iššifruotą šalies TV žinių vedėjų medžiagą ir nustatė, kurie iš vedėjų kalba aiškiausiai.

Vidutiniškai šalies TV žinių vedėjų tarseną dirbtinis intelektas sugebėjo atkurti 95,6 proc. tikslumu. Geriausiai robotas suprato LRT televizijos naujoko Igno Andriukevičiaus (98,5 proc.) ir LNK žinių vedėjų Linos Kairytės bei Gintaro Deksnio (atitinkamai 98 ir 97,6 proc.) šneką. Skaityti toliau

E.J. Gregoras. Klaidinga nacionalizmo ir patriotiškumo priešprieša (11)

Entonis J. Gregoras | en.wikipedija.org nuotr.

Neseniai Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas pareiškė esąs nacionalistas. Globalistinei ir leftistinei akademinei visuomenei tai sukėlė drebulį. Kone tuoj pat Prancūzijos prezidentas pajuto poreikį paaiškinti, kodėl jo krašto draugai Šiaurės Amerikoje turėtų sunerimti.

Buvo paaiškinta, kad sunerimti yra rimto pagrindo, mat nacionalizmas esąs „visiška priešybė“ patriotiškumui. Nors kartais visi esame patriotiškai nusiteikę, tačiau buvome perspėti, kad šiukštu niekuomet nesijaustume esą nacionalistai. Nors nesuprantama, kodėl turėtume to vengti, Skaityti toliau

Tilžės akto 100-mečiui vyks teatralizuotos folkloro programos (0)

etnocentras.lt nuotr.

Lapkričio 20 d. 18.30 val. Klaipėdos etnokultūros centras Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36) kviečia klaipėdiečius ir miesto svečius į Tilžės akto 100-mečio minėjimą.  Vyks teatralizuotos folkloro programos „Lietuvininkai“ (Kuršių ainiai) ir „Ernstas Vilhelmas Berbomas“ (Alka). Renginyje taip pat dalyvausianti Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto doc. dr. Silva Pocytė primins apie Mažosios (Prūsijos) ir Didžiosios Lietuvos lietuvių kultūrinio bendravimo aspektus iki ir po Pirmojo pasaulinio karo, apie Mažosios (Prūsijos) Lietuvos, Skaityti toliau

Seime vyks konferencija „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“ (tiesioginė transliacija) (0)

Seimas | lrs.lt nuotr.

Lapkričio 19 d., pirmadienį, 10 val. Semo Konstitucijos salėje (Seimo I rūmai, Gedimino pr. 53, Vilnius) Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija organizuoja konferenciją „Atkurtam valstybinės lietuvių kalbos statusui – 30“.

Konferencija skirta paminėti atkurto valstybinės lietuvių kalbos statuso 30-metį. 1988 m. lapkričio 18 d. Sąjūdžio ir visuomenės spaudžiama LSSR Aukščiausioji Taryba pripažino lietuvių kalbą valstybine – sovietinės Lietuvos Konstitucija buvo papildyta straipsniu, įteisinančiu lietuvių kalbos vartojimą viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau

V. Deniušas. Dyvano kelionė (2)

Prūsija

Kalbėdami apie rytinės Baltijos jūros pakrantės praeitį, mes tradiciškai susiduriame su palygintinai vėlyvu šio regiono įamžinimu rašytiniuose šaltiniuose. Negana to, šiuose tekstuose, kraštas ir jame gyvenę žmonės, buvo aprašomi labai lakoniškai bei itin paviršutiniškai. Ir nors pirmasis mūsų pamario gyventojų paminėjimas (Ostiaioi [1]) yra siejamas su 325 m. pr. e. Pitėjo Marseliečio kelionės aprašymu, tačiau po to tęsėsi gan ilga pauzė ir tik I a. apie  šias žemes labai neapibrėžtai rašo Romos istorikai: Titas Pomponijus Mela [2], Skaityti toliau

Spaudos konferencija „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“ (tiesioginė transliacija, video) (7)

Aušra Papirtienė | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

Spalio 4 d. 11:30 val. Seime vyko Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narės Aušros Papirtienės spaudos konferencija „Ar Lietuva liks kalbos technologijų paraštėse?“, kurioje buvo aptarta neseniai Europos Parlamente (EP) svarstytą ataskaitą „Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“. Spaudos konferencijos rengėjų nuomone, tai svarbus įvykis, nes toliau bus kreipiamasi į Europos Komisiją dėl Europos daugiakalbystės projekto (Digital Language Diversity project).

Skaityti toliau

D. Tamošaitytė. Kalba yra gyva dėka tų, kurie ja kalba (17)

Daiva Tamošaitytė | asmeninė nuotr.

Švietimas, gimtoji kalba lietuviui visada buvo kai kas daugiau nei natūrali aplinka, saugi terpė, kurioje galėjo skleistis kūrybos versmė ir klestėti gyvenimas, kylantis iš prigimtinės teisės mokytis ir šviestis taip, kaip lėmė tėvų ir protėvių palikimas. Atrodo, ši teisė yra savaime suprantama. Tačiau ilgalaikė patirtis rodo, jog ne visiems pasaulyje leidžiama naudotis prigimtinėmis dovanomis. Paprastai jei gimtoji kalba netenka valstybinio statuso reikšmės, nevartojama pagrindinėse institucijose, raštuose, moksluose, ji pradeda susti, o tauta taip pat netenka galimybės plėtoti savo mentalitetą ir kultūrą

Skaityti toliau

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą (2)

Mokslinė studija atskleidžia tarmių grožį ir jų kitimą | Kauno rajono savivaldybės nuotr.

Tarmės – tai didžiulis mūsų tautos turtas. Jos ne miršta, o kinta, priklausomai nuo sociokultūrinės aplinkos. Apie tai buvo kalbama Kačerginės daugiafunkciame centre vykusiame seminare, kurį surengė Lietuvių kalbos institutas (LKI) ir Kauno rajono savivaldybės Švietimo centras.

Renginyje, į kurį atvyko daugiausia lietuvių kalbos mokytojai, buvo pristatyta LKI parengta studija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“. Knygoje pateikti lietuvių kalbos tarmių žemėlapiai ir jų komentarai. Skaityti toliau

Vilniaus universitetas kviečia nemokamai mokytis užsienio kalbų (7)

pixabay.org nuotr.

Vilniaus universiteto Filologijos fakultete (VU FLF) rugsėjo pabaigoje prasidės aštuoni neformaliojo švietimo – mokymosi visą gyvenimą kalbų kursai. Visi VU bendruomenės nariai ir kiti besidomintys kviečiami užsirašyti į juos ir mesti sau iššūkį.

Universitete nemokamai galima mokytis estų, gruzinų, kroatų, latvių, rumunų, slovėnų, turkų ir vengrų kalbų, dėstomų gimtakalbių dėstytojų ir lietuvių specialistų. Skaityti toliau

16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose – net 28 pasaulio šalių atstovai (0)

LEU nuotr.

Vilniuje, Lietuvos edukologijos universitete (LEU) salėje) nuo liepos 31 d. vykstančiuose 16-tuose Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursuose šiemet dalyvauja net 100 dalyvių –  kitakalbiai ir užsienio lituanistinių mokyklų mokytojai  iš 28 pasaulio šalių: Australijos, Kanados, Argentinos, Filipinų, Japonijos, Kinijos, Nyderlandų ir kt.

Kursų dalyviai mokosi lietuvių kalbos, susipažįsta su Lietuvos kultūra, istorija, keliauha po Lietuvą.  Jau šešioliktus metus rengiami lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai vyks iki rugpjūčio 29 d. Skaityti toliau

Pirmą kartą Lietuvoje – Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas (5)

SIDG logotipas | Lietuvių kalbos instituto nuotr.

Liepos 23–27 d., pirmą kartą Lietuvoje vyks Tarptautinis dialektologijos ir geolingvistikos kongresas – pasaulinio masto mokslo renginys, kuriame išskirtinis dėmesys skiriamas sparčiai kintančių įvairių pasaulio kalbų tarmių tyrimams ir problematikai.

Vien dialektologijos ir geolingvistikos sritims skirto kongreso idėja gyvuoja nuo 1993 m., kai Vengrijoje, Tarptautinei dialektologijos ir geolingvistikos asociacijai (ang. Skaityti toliau

V. Sinica. Miliūtės metų demagogija (video) (29)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Viena įtakingiausių Lietuvos žurnalisčių Rita Miliūtė pristatė, galimai, metų demagogiją. Laidoje apie valstybinės kalbos tyrimus ir apsaugą ji kuria vaizdinį, kad kalbininkai yra itin šeriama pinigais kasta, kviečianti rūpintis kalba, nes po to puikiai iš to gyvena.

Miliūtė konstruoja tezę, kad a) valstybinės kalbos apsauga yra nereikalinga arba pakankama; b) ją stiprinti siekiama gviešiantis didesnių lėšų kalbininkams; c) pastarieji ir iki šiol gausiai finansuoti, bet nesugeba nieko nuveikti su tais pinigais. Baisi, galimai korumpuota sritis. Skaityti toliau

Seimas patvirtino Valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gaires (video) (18)

Audrys Antanaitis | asmeninė nuotr.

Birželio 27 d. Seimas priėmė Seimo nutarimą „Dėl Valstybinės kalbos politikos 2018–2022 metų gairių“ (projektas Nr. XIIIP-2069(2), kuriuo nutarta patvirtinti pagrindinius artimiausių 5 metų valstybinės lietuvių kalbos politikos principus, tikslus, uždavinius bei jų sprendimo būdus ir valstybinės kalbos būklės pažangos kriterijus.

Dokumente akcentuojama, kad valstybinės kalbos politika turi tenkinti visuomenės, įskaitant ir užsienyje gyvenančius tautiečius, socialinės, nacionalinės ir kultūrinės vienybės poreikį. „Valstybinės kalbos politika turi derėti su Europos Sąjungos Skaityti toliau

Su MG Baltic siejamų dr. Manto Adomėno ir Gintaro Steponavičiaus žygis prieš lietuvių kalbą (25)

Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius | propatria.lt nuotr.

Fanatiška kova prieš valstybinę lietuvių kalbą eilinį kartą suvienijo buvusius ir esamus konservatorių ir liberalų atstovus Seime. „MG Baltic” politinės korupcijos byloje figūruojantys Seimo nariai dr. Mantas Adomėnas ir Gintaras Steponavičius kartu su frakcijų kolegomis Edmundu Pupiniu ir Arūnu Gelūnu Seime įregistravo pasiūlymus nutarimui Dėl valstybinės kalbos politikos 2018-2022 metų gairių. Siūlymais siekiama sumenkinti lietuvių kalbos statusą ir liberalizuoti užsienių kalbų vartojimą viešojoje erdvėje.

Dr. Manto Adomėno ir jo bendražygių nuomone, būtina atsisakyti gairėse išdėstomų prielaidų, kad didėja lietuvių kalbos ir kitų kalbų konkurencija viešojo gyvenimo srityse. Skaityti toliau