Pasaulis jį atsimena. Visaip apie jį rašo. Jo veikalus giria. Vieni jį vadina pirmuoju, didžiausiuoju rusų rašytoju, kiti stato jį šalia Tolstojaus. Dostojevskis, be abejonės, galingas epikas, gyvas vaizduotojas. Net vokiečių filosofas poetas Nyčė jį esą vadinęs psichologu, iš kurio galėjęs pasimokinti. Ir šiandien jį kai kurie su atsidėjimu skaito ir giria.
Kiti, žinoma, abejoja natūralizmo psichologija. Ir dabar vis dažniau randama rimtų žmonių, ypačiai mokslo ir meno, kurie tos psichologijos silpnumą parodo. Kartais ji iš tikrųjų yra nuobodi. Ir labai daug reiškia Rabindranato Tagorės žodis, kad tūli, kurie nieko pasakyti nemoka, žmogaus veikimo psichologiją bando išdėstyti.
Kalbu apskritai apie natūralizmą. Bet ir jis turi, be abejonės, savo svarbumą.
O Dostojevskis duoda savo veikalams ypatingą žmoniškumo pagrindą. Jo žmoniškumas yra kaži kur toli, kaip už debesų dangus, kurs tiktai kartais matomas. Turiu omenyj jo veikalu du „Raskolnikovas“ ir „Broliai Karamazovai“. Esu, žinoma, ir kelis mažus jo veikalus skaitęs.
Beveik visas gyvenimas, kurį jis mums rodo, yra gyvenimas pragare. Visas Rusijos žmonių kančias jis supasakoja. O taip gyvai, kad ir skaitytoją kone įtraukia į tą pragarą.
Bet nėra tai, apie ką jis kalba, apskritai pragaras, bet atskirasis rusų tautos pragaras.
Sako, Dostojevskis paeinąs iš Lietuvių. Nieko tai nereiškia. Jis, gal kaip niekas kitas, parodo rusų kankyklą, rusų žmones su visu jų vargu ir visais juos kankinančiais velniais. Ir ką jis numano apie kelią dangun, apsivalymo kelią, yra rusų kelias.
Silpnas klejojimas, verkšlenimas, girtavimas, plepėjimas, pasiryžimas ir naujas suklupimas ir kaži ko dar matome visokiuose paveiksluose. Atrodo, tarsi visi rusai būtų ar ne viso proto žmonės, ar ligoti.
Pagaliau, be abejo, labai galingai jis pajudina skaitytoją. Tik man atrodo, kad jis per maža suteikia, ko iš didžio žmogaus lauki. Nesubunda slėpiningoji paties žmogaus didybė. Nesukyla sielos galios. Patys jo tikybos aiškinimai nesiekia gelmių ir platybių. Nėra juose didžios tikybos išminties ir galios.
Taip lyg nemaitina šis rašytojas sielos, kad jai galėtų augti sparnai.
O to mes laukiame iš didžio menininko. Bet gal jis rusams tik daugiau teigiamo yra atnešęs, negu man atrodo? O gal ir pasauliui? Pasistengsiu tai dar suprasti. Kol kas tematau jo žmones vargstančius pragare.
Tautos raštija ir jos gyvenimas yra tik du to paties dalyko, tos pačios esmės reiškiniu. Dostojevskis gal buvo didžiausias savo tautos kankinys ir reiškėjas. Reikia jį pagerbt. Bet mums, lietuviams, netinka šildytis prie jo ugnies.
Mes turime pakilti ant tų aukštumų, nuo kurių matyti ne vien tamsios gyvenimo daubos, bet ir tos bekraštės tolybės, kurios nardo amžinoj šviesoj. Mūsų kraujas, mūsų kalba, mūsų pasaulio pasitikimas rodo mums šį kelią.
************
Sutrumpintas straipsnis „F. M. Dostojevskis“ (1921) iš rinkinio: Vydūnas, Žvilgis į gyvenimo gelmes, II: Kultūra – gyvenimo kūrimo tęsinys. Sudarytoja Rima Palijanskaitė. Klaipėda–Radviliškis: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2008, p. 186–188.
Parengė Dainius Razauskas
Puikios įžvalgos, Vydunas įžvalgus ir šiuolaikiškas, nebuvo nukvakęs dvasna
Na, nieko sau!.. Tiktai tokios didelės dvasios žmogus kaip Vydūnas galėjo parašyti, kad KULTŪRA – GYVENIMO TĘSIMO KŪRINYS. Ir kokia puiki leidinio sudarytoja Rima Palijanskaitė (Klaipėda – Radviliškis: Jokužio leidykla – spaustuvė, 2008), kad šias Vydūno įžvalgas iškeltų į patį intelektualiosios mūsų visuomenės viešumos vidurį. Pagarba jai ir Jokužiui.
O ar esat skaitę Dostojevskį ? Aš turiu jo daugumą knygų , įskaitant Dienorasčius , išleistus jo laikais. Europoje nėra gilesnio mąstytojo apie Žmogaus prigimtį. Jis kalba, ne apie rusą pragare, jis kalba apie europietį pragare, apie lietuvį pragare. Apsidairykit… euroviziją pažiūrėkit, …. Ką Vidūnas pasakytų apie dabartinę Lietuvą ?
Gal jau pailsėkit nuo rusų kultūros bent jau jų sukelto karo metu. Kai gyveno tie puškinai, tostojai, dostojevskiai, turgenevai, čaikovskiai. Lietuva buvo ruskių okupacijoje, muravjovas korė žmones Vilniuje šitie čaikovskiai nieko nedarė ir matomai pritarė, svetima ta ruskių kultūra išmeskite jų rašliavas
Nuostabi mintis: Lietuva sterializuojasi, vyksta istorinė -kultūrinė revoliucija. Viskas , kas teršia Lietuvos skaistybę – ištrinti ?
Aišku – Vidūnas pasidžiaugtų, kad Lietuva dar lietuviška, kad dar organizuoja Respublikines dainų ir šokių šventes, kad yra demokratiška, lygaus teisinio statuso su kitomis šalimis suvereni valstybė. Žinoma, pakritikuotų valdžias dėl aplaidumų ir neišmanymų valdant valstybę, puoselėjant šviesesnę visuomenę, keliant jos dvasią.
Beje, ar čia pats Vydūnas įkėlė tą straipsnį ? Kažkodėl rašysena visai nepanaši į jo, kas čia pasistengė ? Kas tas kurpalius ?