Ne vieną padavimą Šiurpilio piliakalnis mums galėtų pasekti, ne vienas užrašytas įvairiuose etnografiniuose rinkiniuose. Dar prieš 5–7 dešimtmečius įvairių istorijų buvo galima išgirsti ir iš ten gyvenančių žmonių. Mūsų dienomis labiausiai žinomas yra pasakojimas apie užkeiktą jaunuolį ir jo dingusius jaučius bei apie Eglę žalčių karalienę.
Prieš 70 metų vienas Jeleniavo kaimo gyventojas papasakojo, ką buvo girdėjęs iš protėvių. Skaityti toliau
Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA, trečia dalis ČIA.
Jotvingių kariniai veiksmai
Į istorijos puslapius jotvingiai pirmiausiai įsirašė kaip negailestingi raiti kariai. Puldami jie neretai įveikdavo kelis šimtus kilometrų nuo savo krašto, paimdavo grobį – vergus, brangenybes, net visas gyvulių bandas ir arklius. Jų reidai suintensyvėjo XII a. pabaigoje, o XIII a. buvo nukreipti daugiausia į lenkų ir Rusios žemes. Skaityti toliau
Pirma dalis ČIA, antra dalis ČIA.
Gynybinių tvirtovių fortifikacijos
IX–XI a. (vikingų laikotarpiu) su jotvingių gynybinėmis tvirtovėmis susietos buvo šalia jų esančios gyvenvietės. Jų dydis buvo įvairus, tačiau dažniausiai gyvenvietės būdavo didelės. Dėl lokalizacijos jos buvo fortifikuojamos, bet įtvirtinimų mastas ir kokybė buvo skirtinga.
Ankstyvųjų viduramžių (XII–XIII a.) vėlesniame tarpsnyje jotvingių krašte sustiprintos gynybinės sistemos, o tai turėjo įtakos gyvenviečių kūrimuisi. Įtvirtinimai buvo stiprinami pylimų sistema ir taip buvo Skaityti toliau
Iš vienos pusės, kaimyninės krikščioniškos monarchijos buvo palankios kultūriniams mainams, technologijų perdavimui, ypač karybos srityje, taip pat kitiems tarpusavio ryšiams, o iš kitos pusės – tai viena iš priežasčių, lėmusių jotvingių ir kitų prūsų genčių civilizacijos izoliaciją. Šiaurės kryžių karų, kryžiuočių užkariavimų ir Rusios žygių laikotarpiu izoliacija dar labiau sustiprėjo, kadangi krikščioniški feodaliniai valdovai nebuvo suinteresuoti naujos nepriklausomos monarchijos įsikūrimu šioje Skaityti toliau
Nuo šių metų birželio 6 d. iki rugsėjo vidurio Suvalkų apygardos muziejuje veikia paroda „Užmiršti jotvingių kariai“ („Jaćwingowie. Zapomniani wojownicy“), kuri anksčiau buvo rodoma Norvegijoje. Šiame muziejuje panaši paroda „Kunigaikščio Šiurpos valdoje“ („We włości księcia Šjurpy“) veikė 2011–2012 m. Apie ją rašiau „Suvalkiečio“ 69 ir 70 nr. Dar anksčiau, tai yra 2000–2001 m., galima buvo apžiūrėti labai didelę parodą „Prūsai. Baltų tautos istorija ir kultūra“. Ją taip pat aprašiau „Suvalkiečio“ žurnale (25, 26 nr.). Skaityti toliau
Kovo 20 d., 14 val., Lietuvos mokslų akademijos (LMA) bibliotekos mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius), bus pristatytas naujas istorijos paveldo metraščio „Terra Jatwezenorum“/„Jotvingių kraštas“ numeris.
Įžangos žodį tars LMA Biologijos, medicinos ir geomokslų skyriaus pirmininkas akad. Vaidutis Kučinskas.
Bus perskaityti šie pranešimai:
Skaityti toliau
Tęsinys. Pradžia ČIA.
Kimbrai ir jų palemoniados
Kaip jau nekartą minėjome, greičiausiai, būdami keltais, kimbrai VIII a. pabaigoje atsikraustė į aisčių pakrantę, nes skubėjo užimti nusisukusias nuo Aismarių naująsias Krono žiotis. Neišvengiamai pakilus vandens lygiui šiaurinėse aisčių mariose, nuskandintuose pakrantėse žvejų gyvenviečių išties turėjo nebelikti, todėl Ulmiganijos žemė jiems tikrai galėjo pasirodyti menkai gyvenama. Skaityti toliau
Pernai gruodžio 8 d., Punske vyko „Terra Jatwezenorum“ konferencija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 100-mečiui paminėti.
Punsko „Aušros“ leidyklos rūpesčiu jau dešimtus metus iš eilės leidžiamas tęstinis tarpregioninis istorijos paveldo metraštis, „Jotvingių kraštas“ („Terra Jatwezenorum“). Jo leidybą remia Lietuvos spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Skaityti toliau
Gegužės 6 d. į tradicinę jotvingių Jorę Jotvingių ir prūsų gyvenvietėje Ožkiniuose (netoli Punsko, Lenkija), kurioje puoselėjama pagarba senajam baltiškųjų kultūrų paveldui, vėl, kaip ir kasmet, susirinko žmonės, kuriems didžiausia vertybė yra baltiškasis gyvenimo būdas, kad pabūtų drauge Jorės dieną, kai Aukščiausioji galybė Perkūno šviesos pavidalu nusileidžia į Žemynos globojamus kūnus, visa perkūnydama naujo vešėjimo metui.
Šventė vyko pagal senovines baltų apeigas, vyko jotvingių ir prūsų amatų Skaityti toliau
Ketvirtoji (archeologinė) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba į Kultūros vertybių registrą įrašė Naujasodžio piliakalnį II su gyvenviete, esantį Naujasodžio kaime, Prienų rajone (u.k. 41488). Pasak piliakalnį suradusio archeologo Egidijaus Šatavičiaus, piliakalnio buvo tikslingai ieškota, nes jau daug metų Užnemunėje nebuvo rasta nei vieno naujo piliakalnio.
Naujasodyje rastas piliakalnis yra vienas iš šešių piliakalnių, kurie per šių metų pirmus nepilnus tris mėnesius buvo įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Skaityti toliau
Laidoje „Aktualioji istorija“ toliau nagrinėjame Žemaitijos fenomeną Lietuvos istorijoje. Pirmojoje ciklo laidoje aptarėme Žemaitijos veiksnio Lietuvos valstybėje susiformavimą Mindaugo laikais. Šioje laidoje istorikė Inga Baranauskienė pasakoja apie Žemaitijos raidą po Mindaugo mirties, kai Žemaitija, kaip politinis darinys, įžengė į savo brandos laikotarpį ir sugebėjo plėsti savo teritoriją Pietų Kuršo sąskaita.
Ar Traidenis iškilo su žemaičių parama ir ar jis pateisino žemaičių lūkesčius? Kas sieja žemaičius ir jotvingius? Kokia 1279 m. Žiemgalos sukilimo reikšmė Žemaitijai? Skaityti toliau
Tęsdamas tautinių ir archeologinių drabužių kalendorių seriją, Lietuvos nacionalinis kultūros centras išleido 2018–2019 m. kalendorių, kurį puošia septynių baltų genčių kostiumai.
Spalvingos leidinio nuotraukos nukels skaitytoją į archajiškus I–XIV a. laikus, supažindins su baltų genčių geležies amžiaus, romėniškosios, vikingų bei viduramžių epochos drabužių nešiosenos ir puošybos papročiais.
Jotvingių, kuršių, lietuvių, sėlių, žiemgalių, aukštaičių ir žemaičių kostiumai atkurti Skaityti toliau
Atsiliepiant į kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“
2014 metų pabaigoje tinklalapis propatria.lt iš punskas.pl perskelbė kunigo Mariaus Talučio straipsnį „Budizmas, pagonybė ir joga“, kuriame išsakytam požiūriui į senąjį baltų tikėjimą negaliu pritarti. Aš pats ilgą laiką buvau krikščionis, atidžiai studijavau Bibliją, todėl krikščionybės išankstinis neigiamas nusistatymas į kitus tikėjimus manęs nestebina. Todėl, nenorėdamas nieko įžeisti nei užgauti jokio tikinčiojo jausmų, vis dėlto pamėginsiu pasakyti kelis žodžius iš kitos pusės. Skaityti toliau
Krikšto laikas
Istorijoje įprasta laikyti, kad krikšto data yra toji, kada krikštijasi genties ar šalies valdovas.
Dėl Lietuvos krikšto datos esama keleto nuomonių – tų datų nurodomos net trys: 1009, 1251 ir 1387 m. (LI 2012, 26, 29, 40, Kviklys 1985, 29). Pridėjus dar Vytauto vykdytą atgautosios Žemaitijos krikštą 1413 m., datų būtų jau keturios.
Latvijos atvejis keblesnis – Latvija resp. šiaurės baltai iki vokiečių ekspansijos nebuvo Skaityti toliau
Šiuo metu sūduvių, dainavių ir jotvingių tapatumas nekelia niekam net klausimo. Bet kuris su savo krašto istorija susipažinęs Suvalkijos ar Dzūkijos krašto gyventojas šių Lietuvos regionų viduramžišką kilmę sieja su karingųjų jotvingių genties palikimu, o tiksliau tariant, su jų likučiais nusėdusiais pietinėje Lietuvos valstybės dalyje. Net garbingoji „Wikipedia“, įvedus žodį sūduviai, akimirksniu nukreips į straipsnį su išdidžiu pavadinimu Jotvingiai. Taip pat ir seseriškoji mūsų kaimynė Baltarusija, kurios valstybingumo šaknys su Lietuva yra bendros, Gardino srities Polesės Ятвязь (Jotvą), taip pat mielai tapatina su Skaityti toliau
Dėl Lietuvos krikšto datos iki šiol nėra vienos nuomonės. Dalis lietuvių, tarp jų ir šios replikos autorius, Lietuvos krikštu laiko mindauginį krikštą 1251 m., kiti gi teigia, jog Lietuva krikštyta 1387 m., vykdant Jogailos įsipareigojimą Lenkijai mainais į jos sostą. Dar kiti prie Lietuvos krikšto pritempia pirmąjį jos vardo paminėjimą per nesėkmingą vyskupo Brunono misiją 1009 m., pasibaigusią misionieriaus žūtimi. Ir misija, ir žūtis yra hiperbolizuota, sureikšminta, akcentuojant misijos pagrįstumą ir kriminalizuojant vietinių reakciją bei elgesį. Skaityti toliau
Sausio 27 d. 16.30 val. Kauno įgulos karininkų ramovės (A.Mickevičiaus g. 19), Kunigaikščių salėje, vyks Punsko „Aušros“ leidyklos knygos „Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) – Istorijos paveldo metraščio 8 tomo pristatymas. Dalyvaus Sigitas Birgelis, metraščio vyr. redaktorius, Juozas Sigitas Paransevičius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas Kęstutis Subačius, metraščio redaktoriaus pavaduotojas, Nijolė Birgelienė, metraščio sekretorė, Punsko valsčiaus viršaičio pavaduotojas Jonas Vaičiulis, straipsnių autoriai: prof. Stanislovas Sajauskas, Benjaminas Kaluškevičius. Pranešimus skaitys: Jūratė Čirūnaitė (tema) Kokiais asmenvardžiais XVI a. viduryje vadino Gardino pavieto vyrus bajorus ir Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė (tema) „Ko pravirko ąžuolai“ – A. Ramanausko-Vanago suėmimo 60-mečiui. Skaityti toliau
Programoje (Lenkijos laiku):
8.40 val. – Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir jo adjutanto Vytauto Prabulio-Žaibo pagerbimas jų žuvimo vietoje. Autobusas, pastatytas prie Punsko valsčiaus pastato, išvyks į Šlynakiemį 8.20 val. Dalyvaus Punsko vokalinis ansamblis „Tėviškės aidai“ (vadovas Gediminas Kraužlys)
9.30 val. – Istorijos paveldo konferencija Punsko savivaldybės salėje:
1. Teklės Pauliukonytės-Kalvinskienės knygos „Buvau partizanų ryšininkė“ pristatymas
2. Kęstutis Žemaitis Petras Dvaranauskas – kunigas ir visuomenės veikėjas
3. Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė Motiejaus Gustaičio asmenybės šviesa
4. Benjaminas Kaluškevičius „Knygnešys IV“ – knygos pristatymas
Kavos pertrauka
5. Artūras Svarauskas Justino Staugaičio politinės veiklos fragmentai
Nepriklausomoje Lietuvoje 1918–1926 m.
6. Sigitas Birgelis Seinų „Šaltinio“ spaustuvė Suvalkų krašto leidybos kontekste
7. Scholastika Kavaliauskienė Navasodų kaimo pokario tragedijos
8. Irena Marcinkevičienė Punsko Kovo 11-osios licėjus
Konferencijos metu bus atidaryta paroda, skirta Seinų „Šaltinio“ spaustuvės 110-mečiui.
Kviečiame dalyvauti.
Gruodžio 10 d. Punske vyks Istorijos paveldo konferencija ir „Jotvingių krašto“ metraščio (8 tomo) sutiktuvės.
Visam laikui nutilo jotvingių šneka, giesmės ir raudos, buvo sunaikintos jų gyvenvietės ir sudegintos pilys. Liko piliakalniai, pilkapiai, pasakojantys apie narsiausios iš narsiausių baltų genčių gyvenimą ir lemtį.
Lenkijos lietuvių „Aušros“ leidyklos Punske rūpesčiu jotvingiai žiemos pradžioj išnyra iš istorijos ūkų – jau aštuntus metus iš eilės.
„Terra Jatwezenorum“ („Jotvingių kraštas“) –tai tęstinis tarpregioninis, tarpvalstybinis jotvingių krašto istorijos paveldo metraštis, Skaityti toliau
Liepos 2–3 d., artėjant Lietuvos Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienai, rengiama gyvosios istorijos bei archeologijos šventė, skirta jotvingių pagerbimui. Šventė vyks nuostabaus grožio Nemuno vingyje, šalia aukščiausio Baltosios rožės tilto esančiame Dainų slėnyje. Dainų slėnis – nuo seno pamėgta, tačiau ilgą laiką nenaudota švenčių vieta Alytuje, apsupta miškų bei Nemuno upės. Šiemet ši vieta vėl atgims joje vyksiant vienai didžiausių gyvosios istorijos renginių Lietuvoje.
Visai šeimai skirtame dviejų dienų renginyje svečiuosis viduramžių ir folkloro muzikos grupės, amatininkai, karybos klubai iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos. Skaityti toliau
Jau daugelį metų vedami Nijolės Balčiūnienės ir Kazimiero Garšvos, kurie nepailstamai padeda etninių žemių lietuvių bendruomenėms, lankome lietuvius, gyvenančius Baltarusijoje. Kartu su folkloro ansambliu „Laukis“, lietuvybę, tautines vertybes, gautas iš protėvių, senelių palikimo ne kartą skleidėme Pelesoje, Lydoje, Rimdžiūnuose, Apse, Minske.
O šių metų šiltą birželio 4-osios vasaros dieną vykome į Gardiną, kur Nacionalinių kultūrų festivalyje puikavosi ir lietuvių kiemelis su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių kolektyvų koncertais. Kartu su mumis važiavusi „Vilnijos“ draugijos pirmininko Skaityti toliau
Norberto Vėliaus pratarmė knygai Lydos krašto lietuviai, I. Kaunas: Poligrafija ir informatika, 2002, p. 5–9. Ištraukos:
Pagal 1920 m. Maskvos taikos sutartį Lydos krašto lietuviai atiteko Lietuvai, tačiau tais pačiais metais buvo lenkų okupuoti. 1939 m. jie dar kartą buvo atskirti nuo Lietuvos. Jų troškimas gyventi Lietuvos valstybėje neišsipildė ir Atgimimo metais. 1992 m. žlugus Sovietų Sąjungai, jie liko Baltarusijos Respublikos sudėty – ir toliau bedaliai įnamiai savo tėvų ir protėvių žemėje. Daug šimtmečių jie iškentėjo kitataučių apsupty, dažnai pašiepiami, paniekinami, neturėdami jokių politinių teisių, negalėdami viešai lietuviškai kalbėti, mokytis, netgi melstis. Skaityti toliau
Nepamainoma vieta baltiškoms šventėms švęsti yra piliakalniai. Šiemet netgi paskelbti Piliakalnių metai. Daugelyje Lietuvos piliakalnių per šį pavasario lygiadienį sužibo ugnys. Nepaisydama netikėtai sugrįžusios žiemos, kovo 20 dieną Aukštadvario regioninio parko direkcija taip pat pakvietė į šventę.
Šventės vieta – Pilaitės piliakalnis – pasirinkta neatsitiktinai. Kaip teigė šventės rengėja ARP kultūrologė istorikė Rita Balsevičiūtė, viduramžiais čia stovėjusi gynybinė kunigaikščio Kęstučio pilis. R. Balsevičiūtė kartu su etnografiniu ansambliu „Lėda“ atliko ir giesmę, skirtą kunigaikščiui Kęstučiui. R. Balsevičiūtės žodžiais, šiose apylinkėse gyvenusi karingiausia lietuvių gentis – jotvingiai, ypač garbinusi ugnį. Skaityti toliau
Eugenijaus Jovaišos knygos Aisčiai – kilmė1 ir Aisčiai – raida2 paskatino parašyti šį straipsnį, kuriame bandysiu ieškoti jungiančių grandžių tarp E. Jovaišos pateiktų archeologijos mokslo duomenų, Algirdo Patacko knygoje Litua3 skelbiamos teorijos, jog baltai vos ne nuo ledynmečio yra mūsų girių vietiniai gyventojai ir Česlovo Gedgaudo4 bei Jūratės Statkutės Rosales5 teorijų, kuriose senovės baltai yra artimai tapatinami su getais – gotais ir apima didesnę Europos ir net Artimųjų rytų dalį. Šiuose tyrinėjimuose labai didelį poslinkį suteikė E. Jovaišos ir kitų artimai dirbusių pagalbininkų naujausi bandymai nustatyti Ptolemėjo geografijoje minimų tautų gyventas vietas. Taigi, kaip galima bandyti suderinti šias iš pažiūros visiškai prieštaraujančias viena kitai teorijas? Skaityti toliau
Minint etnografinių regionų metus puiki proga prisiminti tas asmenybes, kurios lietuvių kultūrą praturtino istoriniais, etnografiniais ar dialektologiniais duomenimis. Viena ryškiausių tokių asmenybių – legendinis XX a. tautosakininkas ir kraštotyrininkas Jurgis Dovydaitis, surinkęs apie 140 000 liaudies kūrybos vienetų, sudaręs daugelį plačiai žinomų tautosakos rinkinių. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutui perduotas didelis turtas: 1 243 magnetofoninės garso juostos, 45 stambūs tautosakos rinkiniai, 350 sąsiuvinių tekstų, per 1000 fotografijos juostų. Surinktų tautosakos kūrinių kiekiu, Leonardo Saukos teigimu, J. Dovydaitis ryškus visoje Europoje.
Žinomas tautosakininkas dirbo ir kalbotyros srityje. „Didžiajam lietuvių kalbos žodynui“ Skaityti toliau
Tęsinys. Pirma dalis ČIA.
Ar aukos ir Žalgirio mūšio laukuose pralietas kraujas sustiprino lietuvių tautą ir jos valstybės savarankiškumą? Deja… Jis, pirmiausia, gerokai sustiprino Lenkiją, kuriai ir atiteko didžioji tos pergalės vaisių dalis.Tą puikiai liudija po pergalės vykusių derybų ir pasitarimų rezultatai.
Vytautas nesulaukė žadėtos paramos iš lenkų, kad galutinai įveikus kryžiuočius: kai po poros savaičių lietuvių kariuomenė apsiautė kryžiuočių sostinę Marienburgą, per tą laiką vokiečiai jau buvo spėję tinkamai pasirengti gynybai. Taigi Lietuvos kariuomenė, ėmus trūkti maisto ir pašaro arkliams, gruodžio pradžioje buvo priversta atsitraukti. Skaityti toliau
2014 m. gruodžio 13 d. vyks Lietuvos partizanų Jurgio Krikščiūno-Rimvydo ir Vytauto Prabulio-Žaibo žūties 65-ųjų metinių minėjimas, tarptautinė istorijos paveldo konferencija bei metraščio „Terra Jatwezenorum“ (Jotvingių kraštas) 6 tomo pristatymas.
Programa
9.00 val. – žymeklio, skirto Lietuvos partizanams Jurgiui Krikščiūnui-Rimvydui ir Vytautui Prabuliui-Žaibui, atidengimas ir pašventinimas (žuvimo vietoje Šlynakiemyje).
10.00 val. – tarptautinė istorijos paveldo konferencija Punsko valsčiaus konferencijų salėje. Skaityti toliau
Trečiąjį spalio mėnesio savaitgalį Lietuvos romuviai iš Vilniaus, Kauno, Žemaitijos traukė į šiaurę pas savo dvasios brolius ir seseris latvių dievturius, kurie sukvietė į jau tapusį gražia tradicija susitikimą. Ši bendra Baltų Krivulė buvo jau ketvirtoji, o Latvijoje antroji. Lygiai tiek pat kartų apie tikėjimo potyrius ir naujus dvasinio pobūdžio atradimus kalbėtasi ir Lietuvoje.
Kiekviena bendra Krivulė skiriama kuriai nors svarbiausiai temai. Šį kartą pasiūlyta pasigilinti į tai, ką mes vadiname baltų dvasia. Skaityti toliau
XII a. baltai gyveno gentimis. Tada buvo Prūsų, Galindų, Jotvingių (Sūduvių), Skalvių, Lietuvių, Kuršių, Sėlių, Žiemgalių, Latgalių gentys. Pabandykime įsivaizduoti kokiu būdu buvo palaikomas ryšys tarp genčių – kokiu būdu buvo pranešama apie priešų puolimą.
Tada nebuvo nei interneto nei telefonų. Net skaipo (Skype) tada nebuvo. Nebuvo net ir tokios senienos kaip telegrafas. O 1236 metų rugsėjo 22 dieną reikėjo susivienijus Skaityti toliau
Liepos 4 d. nuo 22 valandos sostinės Valdovų rūmų kieme vyks išskirtinė premjera – per šiuolaikinį šokį, išskirtinius kostiumus, originalią muziką, vaizdo instaliacijas ir J. Aisčio poeziją vakaro sutemose trumpam atgims senovės baltų pasaulis. Specialiai jubiliejinei Dainų šventei atkurtos I–XIV a. baltų genčių kostiumų kolekcijos pristatymo proga režisierė ir choreografė Agnija Šeiko su šokio teatro „Padi Dapi fish“ komanda bei vienas žymiausių šiuolaikinės lietuvių muzikos kompozitorių Antanas Jasenka sukūrė įspūdingą pasirodymą, kurį galės pamatyti vos pusantro tūkstančio žiūrovų.
„Į septynių baltų genčių gyvenimą bandysime pažvelgti per vyro ir moters susitikimą bei gyvenimą, metų laikų kaitą, gamtos stichijų grožį ir didybę. Tuometinių žmonių laimė ir nuodėmės, ieškojimai ir atradimai padės žiūrovams bent šiek tiek priartėti prie nepaprastai įspūdingo pagoniškos archajinės Lietuvos istorijos tarpsnio“, – sako A. Šeiko. Skaityti toliau
