Žymos archyvas: globalizacija

Futurologo prognozės 2030-ųjų pasauliui: šeši didžiausi kito dešimtmečio iššūkiai (2)

Rėjus Hemondas | Rengėjų nuotr.

Spalio 12-13 d. Vilinuje vyko Vilniaus inovacijų forumas „Naujovių dreifas“  („Innovation Drift“), kurį rengia Ūkio ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Inovacijų savaitės metu vykęs renginys finansuojamas Europos sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Vienas didžiausių Baltijos jūros regione vykstančių renginių ateities tema šiemet sukvietė daugiau kaip keturiasdešimt mokslininkų, verslininkų ir futurologų iš 15 pasaulio valstybių.

Rėjus Hemondas (Ray Hammond) visame pasaulyje pripažintas ir kaip futurologas, ir kaip Skaityti toliau

A. Jokubaitis. Nyksta ištikimybė Lietuvai (15)

Alvydas-Jokubaitis-feisbuko-nuotr

– Profesoriau, pastaruoju metu labai daug kalbama apie demokratiją – jos būklę, iššūkius ir perspektyvas Lietuvoje ir Vakarų pasaulyje apskritai. Kalbos dažniausiai nueina paviršiumi, apsiriboja gąsdinimais Vakaruose kylančiu populizmu. Jūs gi neseniai pasakėte, kad „demokratija ir yra populizmas“. Ar galite paaiškinti skaitytojui?

– Graikiškas žodis „demos“ reiškia tą patį, ką ir lotyniškas „populus“. Paskutiniu metu populizmo terminas naudojamas vien neigiama prasme. Šis žodis yra lakmuso popierėlis. Kai kas nors kaltina „populizmu“, dažniausiai nežino, ką šneka, ir tik nori pasakyti, kad tas kitas jam nepatinka. Skaityti toliau

Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ Skaityti toliau

D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video) (11)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lapkričio 23-iąją, Lietuvai švenčiant tautos patriarcho daktaro Jono Basanavičiaus 165-ąjį gimtadienį, solidžia valstybine J.Basanavičiaus premija, skiriama už etninės kultūros tradicijų plėtojimą, puoselėjimą ir tyrinėjimą, buvo įvertintas žinomas Lietuvos mitologas humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas.

Nuoširdžiai sveikindami su pelnytu įvertinimu, šiandien su laureatu kalbamės apie tai, kuo skiriasi ir kuo panašios J.Basanavičiaus kurtoji ir šių dienų Lietuvos. Skaityti toliau

LEU Lituanistikos fakultete vyks konferencija „Kultūrų tiltai ir patiltės“ (1)

leu_leu-lt

Rugsėjo 23–24 d. Lietuvos edukologijos universiteto Lituanistikos fakultete (LEU LF, T. Ševčenkos g. 31, Vilnius) vyks tarptautinė mokslinė konferencija, kurią organizuoja Lietuvos lyginamosios literatūros asociacija kartu su LEU LF.

Konferencija, pasitelkusi „tilto ir patiltės“ metaforas, tęsia 2009 m. organizuoto Europos lyginamųjų literatūros studijų tinklo kongreso temą „Savo ir svetimo susitikimai“. Tikroji komparatyvistikos paskirtis – tiesti tiltus tarp savo ir svetimo, tarp šalių, kultūrų ir civilizacijų, išryškinant panašumus ir aiškinant skirtumus, kurie liudija kiekvieno palyginimo nario savitumą.

Skaityti toliau

P. Žumbakis: Amerika pavargusi nuo politkorektiškumo, žiniasklaida aptarnauja Klinton, o Trampas pirmiau visko kelia JAV interesus (16)

Donaldas Trampas | Wikipedia.org nuotr.

Lietuvoje plačiai apžvelgiamos JAV prezidento rinkimų kovos dažnam skaitytojui palieka įspūdį, jog dėl įtakingiausio politinio posto Vakarų pasaulyje varžosi protinga profesionali kandidatė ir populistas be jokio supratimo apie politiką. Toks įspūdis niekaip nepaaiškina fakto, kad apklausose abu kandidatai palaikomi gana apylygiai. Ar JAV visuomenė tokia politiškai neišsilavinusi, pagaulesnė populizmui labiau nei Lietuvos rinkėjai? Kaip tuomet  paaiškinti tai, kad Donaldą Trampą (Donald Trump) palaiko gausybė aukšto išsilavinimo ir visuomenės statuso žmonių? Manome, kad Lietuvoje šiai mįslei įminti skiriama per mažai dėmesio, todėl apie tai kalbamės su vienu Trampo šalininkų, dipukų kartos Amerikos lietuviu, garsiu advokatu Povilu Žumbakiu, Skaityti toliau

V. Rubavičius. Kas po Nicos? Nauji sukrėtimai (8)

Vytautas Rubavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Teroristiniai išpuoliai sprogdinant ir šaudant jau tapo ganėtinai įprastu dalyku. Nebestebina ir dar visai neseniai nesuvokiamais ir pasibaisėtinais atrodę mirtininkų „fejerverkai“. Įpratome prie standartinių sakinių, kuriais aukštieji Europos Sąjungos politikai reiškia užuojautą, tvirtą pasiryžimą kovoti su terorizmu ir patikinimus, kad tautos nesileisiančios įbauginamos ir nekeisiančios savo gyvenimo būdo. Tiesa, Prancūzija jau kuris laikas gyvena nepaprastosios padėties sąlygomis, o prancūzai tarsi nepastebi šio pokyčio. Galima nujausti, kad prireikus tokios padėties nepastebės ir daugelio kitų demokratinių valstybių piliečiai, o tik džiūgaus dėl neva padidėjusio saugumo. Skaityti toliau

D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė (14)

Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Žinomas lietuvių mitologas, humanitarinių mokslų daktaras Dainius Razauskas neseniai išleido mokslinį veikalą „Maironis – praamžės tradicijos dainius“, kuriame šio didžio Lietuvos poeto eilėraščius nagrinėja kiek netikėtu – mitologiniu aspektu, tarsi mėgindamas juose aptikti mūsų nacionalinę matricą – būtent tai, ką įprastai vadiname lietuvių tautos dvasia. Su šios knygos autoriumi kaip tik ir kalbamės apie tą dvasią, apie būtinybę ir galimybes šiandien ją skleisti.

– Ką tik knygynų lentynas pasiekė jūsų knyga, kurioje Maironio kūrybą nagrinėjate mitologiniu aspektu. Naršydamas internete aptikau, kad sulauksime ir dar vieno jūsų veikalo, kuriame tuo pačiu atžvilgiu bus nagrinėjamas Kristijonas Donelaitis. Kokiu tikslu ėmėtės šių tyrimų? Ką mėginote užčiuopti? Nejaugi tą ypatingąjį nacionalinį ekstraktą, vadinamą tautos dvasia? Skaityti toliau

R. Povilaitis. Kas laukia lietuvių etninės kultūros?   (3)

Kas laukia lietuvių etninės kultūros?  | R. Povilaičio nuotr.

Globalizacijos procesų poveikis mūsų visuomenei ne tik diena iš dienos įsibėgėja, bet palaipsniui pereina į kokybiškai naują tarpsnį. Vienas iš jo požymių – stiprėdama apskritai, globalizacija tampa vis mažiau pastebima. Žmonių, ypač jaunimo, jau nestebina svetimi prekių vardai lentynose ar iškabose, informacijos priemonėse ar, tuo labiau, interneto pasaulyje.  Įprantame ne tik prie keistai ištariamų kai kurių garsų gražiai lietuviškai kalbančių jaunų žmonių bei prie vis menkiau lietuviškai kalbančių, beveik nekalbančių arba visai nekalbančių lietuvių vaikučių, aplankančių savo senelius gimtojoje žemėje.

Auga karta, vis mažiau vartojanti ne tik lietuviškas raides, pilnus žodžius bei sakinius, bet Skaityti toliau

Kokios profesijos ir gebėjimai bus reikalingi rytojaus rinkai? (0)

Konferencija seimai_siaureslicejus.lt

Balandžio 25 dieną, 18 val.,  VGTU (Saulėtekio al. 11, Vilnius) VGTU kartu su „Šiaurės licėjumi“ bei „Šviesos“ leidykla rengia konferenciją tėvams „VAIKAI AUGA. AR MES AUGAME KARTU?“.

Genų programuotojai, smegenų inžinieriai, klimato valdytojai – tai tik keletas profesijų, kurios, prognozuojama, atsiras ateityje. Netgi neminint tokių futuristiškai skambančių specialybių akivaizdu, jog darbo rinka per ateinančius keliolika metų smarkiai keisis.

Kaip jaunajai kartais padėti ugdytis reikiamas kompetencijas ir kokias perspektyvias profesijas rinktis – apie tai Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) vyksiančioje konferencijoje tėvams Skaityti toliau

G. Jakavonis. Kada turėsime trečią valstybės atkūrimo datą? (24)

jakavonis

Turime dvi Lietuvos valstybės atkūrimo datas – Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją.

Taip jau susiklostė, kad nuo 1918 metų mūsų Nepriklausomybės paskelbimo iki 1990 metų Lietuvos valstybės atkūrimo dienos tėra keleto savaičių tarpas. Tarpas, per kurį prisimenami signatarai, visi žmonės, kūrę Nepriklausomą Lietuvą. Tikėję, kad tai bus mūsų pačių valdoma ir tvarkoma žemė, kur Tauta kalbės savo lietuvių kalba, kur galios tik mūsų pačių priimti įstatymai. Skaityti toliau

Lenkijos prezidento patarėjas A. Zybertovičius: Bendros vertybės yra būtinos valstybės išlikimui (3)

Andžejus Zybertovičius | wikipedia.org nuotr.

Pristatome portale „Politinė Teologija” (teologiapolityczna.pl) skelbto Rafalo Jurkovlanieco (Rafał Jurkowlaniec) pokalbio su Lenkijos Respublikos prezidento Andžejaus Dudos (Andrzej Duda) patarėju prof.Andžejumi Zybertovičiumi (Andrzej Zybertowicz) vertimą. Prof. Zybertovičius 2005–2007 metais dirbo Lenkijos „Teisės ir Teisingumo“ partijos pirmininko ir tuometinio premjero Jaroslavo Kačynskio (Jaroslaw Kaczynski) patarėju. Profesorius taip pat priklausė tragiškai žuvusio prezidento Lecho Kačynskio (Lech Kaczynski) patarėjų komandai. Artimi pašnekovo ryšiai su „Teisės ir Teisingumo“ partijos vadovybe ne tik leidžia daryti prielaidas apie šiuo metu prie Skaityti toliau

K. Stoškus apie globalizmą ir komunizmą (49)

Krescencijus Stoškus | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Tiek Europoje, tiek ir Lietuvoje nuolat susiduriame su bandymais pakeisti tikrąją žodžių bei sąvokų prasmę, kiekvieną reiškinį pritaikant pagal valdančiosios nomenklatūros poreikius. Apie gilumines šio reiškinio priežastis kalbėjomės su filosofu Krescencijumi Stoškumi.

Problema yra ne vien Rusijos militarizacija. Prisiminkime amerikiečių kariautus karus Kuveite, Irake, Afganistane, Libijoje, dalyvavimą visose arabų revoliucijose.

– Bene ryškiausias sąvokų reikšmės sukeitimo pavyzdys neseniai nuskambėjo per Skaityti toliau

Globalizacija, deteritorializacija, transnacionalizmas, fragmentacija… (1)

Keičio Kagio (Keiichi Kagi) nuotrauka.

Dalia RASTENIENĖ. Tyrinėjate šiandienos procesus, tad labai norėčiau aptarti su Jumis kai kuriuos jūsų vartojamus terminus ir reiškinius, kuriuos tie terminai įvardija. Pirmiausia – globalizacija. Dar kartą apibūdinkime šį reiškinį iš jūsų perspektyvos, kaip jūs jį rodot, kaip jūs tyrinėjat, savo aspektu. Taip pat – kas yra transnacionalizmas? Paskui, kas yra tapatybės fragmentacija? Kokiomis sąlygomis šie reiškiniai atsiranda ir kokiomis jų gali nebūti? Galbūt iš pokalbio išplauks kokių nors ir netikėtų atšakų. Bet pirmiausia apie pagrindinius dalykus.

Dėl ko aš klausiu? Suprantama, mokslininkams tokių dalykų aiškinti nereikia, bet esu įsitikinusi, kad daug žmonių, dirbančių kitose sferose, kad ir kultūros srityse, tais dalykais teoriniu aspektu tiesiog nespėja pasidomėti. Skaityti toliau

EP pirmininkas grasina panaudoti jėgą prieš šalis nepritariančias pabėgėlių kvotų įvedimui (video) (33)

martynas-sulcas-stopkadras

Rugsėjo 11 d. kalbėdamas Vokietijos televizijos ZDF eteryje vokietis, Europos Parlamento pirmininkas, socialistas Martinas Šulcas (Martin Schulz) pagrasino jėgos panaudojimu prieš valstybes, kurios nenori pritarti pabėgėlių kvotoms. Šie Europos Parlamento pirmininko žodžiai susilaukė audringo atgarsio Višegrado šalių spaudoje, o ypač Lenkijoje.

ZDF eteryje M. Schulcas rėžė:

„Ultranacionalistų Europa – jei ji laimės, ji taps jų Europa ne tik šiuo klausimu, bet ir daugumoje kitų.  Mums reikalinga Europos Skaityti toliau

D. Paukštė. Kam pritartumėt referendume, jeigu būtumėt britai? (6)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Įdomu šiuo metu stebėti Jungtinės Karalystės (JK) politinę padangę: artėjantys rinkimai ir referendumas dėl narystės ES visuomenėje stipriai įsuko diskusiją imigracijos klausimu. Dabar šioje temoje gilinamasi iki pat šaknų, nėra jokių tabu. Kalbama net apie tai, apie ką anksčiau buvo nutylima arba manoma, kad taip kalbėti yra nekorektiška.

Politiniai oponentai be gailesčio kala prie kryžiaus Deivido Kamerono (David Cameron) partiją už melagystę ir neįvykdytą pažadą – sumažinti imigrantų skaičių iki „dešimčių tūkstančių“ (išvertus britų norą į mums suprantamą kalbą, imigracija į JK neturi viršyti 100 000 per metus). Tačiau oficialūs skaičiai rodo, kad pernai grynoji migracija (atvykimas minus išvykimas) sudarė 298 000 žmonių. Skaityti toliau

A. Guogis, A.V. Rakšnys. Apie vartojimą, vartotojiškumą ir postmodernizmą (14)

Arvydas Guogis ir Adomas Vincas Rakšnys | asmeninė nuotr.

Vartojimas ir vartotojiškumas – labai susiję, tačiau netapatūs dalykai. Ar jie neprieštarauja vienas kitam? Kaip keičiasi jų raiška istoriškai, kas jiems buvo būdinga modernistiniame laikotarpyje ir kas yra būdinga dabar, kai didžioji pasaulio dalis gyvena postmodernistinės kultūros sąlygomis?

Didelis vartojimas, o tuo labiau vartotojiškumas niekada nebuvo būdingas Rytų despotijoms arba totalitariniams režimams. Tačiau apie masinį vartojimo išaugimą iš esmės prabilta tik pokarinėse Vakarų gerovės valstybėse Skaityti toliau

S. Lapėnas. (Ne)nacionalinė valstybė ir švietimas: pakeliui į kareivines genijai nereikalingi? (0)

Saulius Lapėnas | asmeninė nuotr.

„Darbininkai neturi tėvynės.“ (K. Marksas ir F. Engelsas – „Komunistų Partijos manifestas“ 1848 m.

Padažnėjusių nacionalinės idėjos atsisakymo diskusijų metu, kartais atrodo, kad globalizacijos šalininkai pernelyg tiesmukai suvokia K. Markso žodžius ir nusprendė juos įgyvendinti praktikoje

Nacionalinė valstybė ir švietimas

Žmonijos istorijoje nėra pavyzdžio, kad nacionalinių idėjų atsisakymas valstybėje, paskatintų švietimo sistemos vystymąsi. Skaityti toliau

Mohamedas tapo dažniausiu vardu Osle (1)

Oslas. „Wikipedia“ nuotr.

Pirmą kartą Norvegijos sostinės Oslo istorijoje, Mohamedas tapo dažniausiu vardu tiek tarp naujagimių, tiek tarp vyrų, rašo propatria.lt.

Norvegijos statistikos biuras (Statistisk Sentralbyrå – SSB) įvykdė Oslo populiacijos surašymą, kuriame išsiaiškino, jog Mohamedas pirmą kartą miesto istorijoje yra dažniausias vardas tarp vyrų.

Iš viso 4801 berniukas ir vyras turi Mohamedo vardą Skaityti toliau

Z. Vaišvila. Apie Eduardą Ševarnadzę ir tarybinę tikrovę. Norintiems mąstyti (13)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Žinia apie Eduardo Ševarnadzės mirtį atsiliepė ir Lietuvoje. Šių dienų tarptautinių aktualijų fone labai svarbu ir prisiminti šį žmogų, ir deramai įvertinti jo indėlį tarptautinėje politikoje, Gruzijoje. Būtina suprasti, kad nieko nėra paprasto, o gyvenimas daug sudėtingesnis, nei bandoma jį perteikti ideologiniais šablonais.

Bent jau mus, Atgimimo kartą, tarybinis laikotarpis grūdino ir pratino atsargiai žiūrėti į ideologinius aiškintojus. Būdami laisvi nuo Vakarų ideologijų, kurios daugiau ar mažiau priklausė ir nuo politinės konjunktūros, mes buvome laisvi patys vertinti ir ideologiją, ir faktus. Todėl mes, išeiviai iš dabar visapusiškai ideologiškai, Skaityti toliau

D. Paukštė. Kursime gerovę kitoms tautoms ar darysime tvarką savo namuose? (31)

Dainius Paukštė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

„Emigruojame, nes nesitikime, kad valstybėje yra pakankamai atsakingų piliečių, galinčių padėti mums pasiekti radikalių, gyvenimą iš esmės keičiančių permainų. Mes geriau kursime kitų tautų gerovę negu darysime tvarką savo namuose, geriau auginsime lietuvių kilmės anglus ar ispanus negu kursime ir ugdysime savo Lietuvos valstybę.“(Iš diskusijų apie emigraciją internete).

Argumentų paneigti šias mintis, deja, nėra – pasakyta visa tiesa. Emigracijos smagratis įsisuko – sustoti bus labai sunku. Tačiau išeitį rasti būtina.

Tai, kad esame vis dar pasiklydę tarp dviejų pušelių emigracijos Skaityti toliau

Mokslininkai ir verslo atstovai diskutuos konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ (dienotvarkė) (0)

vkk.lt archyvo nuotr.

Gegužės 29 d. 10 val. Konstitucijos pr. 20, „Swedbank“ būstinėje vyks tarptautinė mokslinė praktinė konferencija „Mokslo ir verslo dermė“.

Ką mokslas gali išmokti iš verslo? Ką verslas gauna iš mokslininkų? Kaip šių dviejų sferų bendradarbiavimas gali padėti Lietuvai tvariai vystytis ir augti? Apie tai diskutuos verslininkai ir įvairių šalies ir užsienio aukštųjų mokyklų atstovai. Konferencija „Mokslo ir verslo dermė“ dalyvius ir svečius suburs Vilniaus Konstitucijos prospekte esančioje „Swedbank“ būstinėje bei Vilniaus kooperacijos kolegijoje. Skaityti toliau

V. Bagdonavičius. Vydūno idėjinis palikimas Europai (0)

V. Bagdonavičius ir kun. Miroslavas Danys prie Vydūno atminimo lentos | T.Staniko nuotr.

Prieš metus,  2013 m. gegužės 10 – 11d.,  Detmolde (Vokietija) vyko Europos dienos. Šis miestas  tų dienų metu ypatingai pagerbė didį mūsų tautos sūnų Vydūną, čia praleidusį paskutiniuosius septynerius gyvenimo metus. Lipės apskrities evangelikų bažnyčios bei Detmoldo merijos rūpesčiu  prie namo, kuriame po dramatiškos dvejus metus trukusios kelionės 1946 m. rudenį Vydūnas buvo pirmiausiai prisiglaudęs, buvo iškilmingai atidengti jam skirta atminimo lenta bei lietuvių skulptoriaus Liongino Garlos sukurtas biustas.

Šio biusto  liedinimu ir tam skirtomis lėšomis rūpinosi Lietuvoje veikianti Vydūno draugija, akciją rėmė  Lietuvos ambasada Vokietijoje ir Vokietijos ambasada Lietuvoje.  Vydūnui ypatingas dėmesys buvo skirtas ir Europos dienų proga Detmolde surengtoje konferencijoje  „Europos idėja Skaityti toliau

Seime bus aptartos valstybinės kalbos politikos įžvalgos ir gairės (0)

iknyga.lt nuotr.

Kovo 24 d., pirmadienį, Konferencijų salėje (Seimo III r.) įvyks tarptautinė konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“. Konferenciją organizuoja Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija, taip pat prisideda Prancūzų institutas Lietuvoje.

Konferencijos bus aptarta: Europos šalių (Estijos, Latvijos, Prancūzijos, Danijos) kalbų politikos; aktualijos ir geroji patirtis; kokios kalbos politikos reikia šiuolaikinei visuomenei; valstybinės lietuvių kalbos politikos kryptys.

Diskusijoje ketinama išsamiau aptarti valstybinės lietuvių kalbos politikos prioritetus, pasidalyti ateities įžvalgomis. Skaityti toliau

R. Zaveckas. Patriotizmas pagal A. Kubilių (22)

Alkas.lt koliažas

Neseniai pasirodė A.Kubiliaus straipsnis „Apie tikrąjį patriotizmą“. Šis rašinys, be abejonės, skirtas TS-LKD nariams ir jų rėmėjams, įdomus tuo, kad atskleidžia partijoje dabar vyraujančias nuotaikas, ir nors jis ilgas, sudurstytas iš įvairių pasisakymų partiniuose susirinkimuose, bet jo prieštaringi ir dažnai juokingi teiginiai tiesiog prašyte prašosi komentuojami. Kadangi straipsnis ilgas, pakomentuosiu tik pačius ryškiausius „perliukus“.

Tautiškumui visada buvęs abejingu ir ryžtingai „valęs“ savo partiją nuo nacionalistų (pašalinti tautininkų frakcijos pirmininkas ir du jos vicepirmininkai), Skaityti toliau

Trečiasis paskaitų ciklas „Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“ Panevėžio kraštotyros muziejuje (0)

Panevėžio kraštotyros muziejusPanevėžio kraštotyros muziejus (Vasario 16-osios g. 23) jau trečius metus šeštadieniais panevėžiečius ir miesto svečius kviečia į paskaitų ciklą ,,Lietuvos veidas: tautos vertybės, principai ir tradicijos“, skirtą visuomenei šviesti, pilietiškumui ugdyti, valstybės istorijos ir tautinių vertybių sklaidai.

Šių metų ciklą sudarys paskaitos, skaitomos lapkričio-gruodžio mėnesiais. Kiekvieną šeštadienio popietę nuo 12 val. skirtingos paskaitų temos paskatins klausytojus atidžiau pasigilinti į vieną ar kitą istorijos klausimą, atkreipti dėmesį į šių dienų aktualijas, įsitraukti į diskusijas. Skaityti toliau

„Pro Patria“ kviečia į signatarų R.Ozolo ir A.Rudžio paskaitą „Tauta ir žemė“ (3)

Romualdas Ozolas, Vytautas Sinica | Alkas.lt nuotr.

Lapkričio 11 dieną, 18 valandą Panevėžyje, Jaunimo sambūris „Pro Patria“ rengia vieša paskaita „Tauta ir žemė“, kurioje apie tautą ir jos kraštą siejantį ryšį bei praktines iš to kylančias pasekmes kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai filosofas Romualdas Ozolas ir ekonomistas Audrius Rudys.

Didėjant spaudimui integruotis į globalią rinką, gilėjant Europos integracijai ir kitų iššūkių valstybingumui akivaizdoje Lietuvos ateičiai neabejingiems žmonėms neišvengiamai kyla klausimų apie šalies raidos perspektyvas. Valstybingumas išlaikomas tik išsaugant modernios valstybės pamatus, o Tauta ir žemė – būtent tokie pamatai, Skaityti toliau

Gyvasis sociologijos klasikas prof. Z.Baumanas skaitys paskaitas (video) (0)

Prof. Z.Baumanas | filmo stopkadras

Spalio 29-31 dienomis Lietuvoje Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu viešės vienas garsiausių pasaulio socialinių mąstytojų ir postmodernizmo tyrinėtojų, profesorius Zygmuntas Baumanas.  Jis susitiks su visuomenę ir skaitys paskaitas Vilniuje ir Kaune.

Pirmas susitikimas su prof. Z.Baumaniu įvyks Vilniuje, spalio 29 d., antradienį, 17.30 val., Vilniaus universiteto Teatro salėje (Universiteto g. 3, Vilnius) prof. Z.Baumanas skaitys paskaita  Online/Offline. Gyvenimas tarp dviejų pasaulių – suderinama ar ne? Ir iki kokios ribos?… Anglų Paskaita iš anglų kalbos bus sinchroniškai verčiama į lietuvių. Susitikimui vadovaus europarlamentaras prof. Leonidas Donskis. Įėjimas laisvas. Skaityti toliau

„Pro Patria“ kviečia į signatarų A.Patacko ir A.Rudžio paskaitą „Tauta ir žemė“ (3)

Spalio 21 dieną, 18 valandą Kaune, Jaunimo sambūris „Pro Patria“ surengs vieša paskaita „Tauta ir žemė“, kurioje apie tautą ir jos kraštą siejantį ryšį bei praktines iš to kylančias pasekmes, kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai rezistentas Algirdas Vaclovas Patackas ir ekonomistas Audrius Rudys.

Didėjant spaudimui integruotis į globalią rinką, gilėjant Europos integracijai ir kitų iššūkių valstybingumui akivaizdoje Lietuvos ateičiai neabejingiems žmonėms neišvengiamai kyla klausimų apie šalies raidos perspektyvas. Skaityti toliau

J.Vaiškūnas. Kas valdo mūsų valdžią? (58)

Jonas Vaiškūnas | Delfi.lt, V.Kopūsto nuotr.

Ekonomistė Aušra Maldeikienė neseniai atkreipė dėmesį į tai, kad sparčiai kintant socialiniams ir ekonominiams mūsų gyvenimo pagrindams formuojasi nauja pasaulėžiūra ir ją atitinkanti savotiška „ekonominė teologija“. Ir tai ne pokštai. Dar G.Diumezilis (Dumézil) politinę tautos ideologiją matė esant išreikštą būtent jos religijoje.

Suprantama ir šiuolaikinei globaliai vartotojiškai ideologijai reikalinga nauja, jos propaguojamą gyvenseną įtvirtinanti, religija. Tai kad ekonominiu-vartotojišku kodu palaipsniui perkuoduojamos visos visuomenės materialinės, dvasinės ir socialinės vertybės daugiau nei akivaizdu. Skaityti toliau