Penktadienis, 31 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

D. Razauskas: Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje

Danutė Šepetytė, www.respublika.lt
2020-05-08 15:30:21
14
D. Razauskas: Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje

Dainius Razauskas | respublika.lt, S. Venckaus nuotr.

Lietuvių mitologas Jono Basanvičiaus apdovanojimo laimėtojas Dainius Razauskas | Redakcijos nuotr.
Lietuvių mitologas  Dainius Razauskas | respublika.lt nuotr.

Geriausia išeitis iš pandeminės katastrofos

Prie kokio šlaito glausis Lietuva, išnerdama iš pandeminės sumaišties? Ar prie to, kuriame tebegyvena garbė ir lietuviškumas, ar prie globalizacijos pakrantės, kur ligi šiol švartavosi su buku atkaklumu, apleisdama savo kalbą, menkindama savo namų papročius? Prie to, kuriame, anot Arvydo Šliogerio, ją pasitiks didieji žmonijos mąstytojai ir moralistai, ar prie to, kuriame ji vėl leisis muštruojama politkorektiškumo dvasia neomarksizmo emisarų? Didelis klausimas. Kol kas bene dažniausiai sakoma, jog iš koronos pandemijos išėjusieji bus tarsi apmainyti ir kad pasaulis būsiąs nebe toks. Kaip jis galėtų keistis, klausiame vieno iškiliausių lietuvių mitologų įvertinto valstybiniu Jono Basanavičiaus apdovanojimu – Dainiaus Razausko.

– Gal įmanoma į pasaulį apėmusią pandemiją pažvelgti išskirtinai lietuvišku žvilgsniu?

– Nežinau, kuo tas lietuvio žvilgsnis galėtų skirtis nuo kitų tautų. Senovės pasaulyje pandemijos buvo įprastos, jei tik prie to išvis galima įprasti. Jos nusinešdavo po trečdalį, po pusę šalies gyventojų ir iki šiol Vilniaus bažnyčių rūsiai pilni maro aukų palaikų. Ir tautosaka su personifikuotu Maru (maro mergomis) ar Cholera žinoma plačiai, tokios sakmės įvairių tautų iš esmės yra panašios…

– Ar matote pasaulį po „koronos“ viruso? Kaip jis galėtų pasikeisti?

– Pokyčiai visuomet priklauso nuo masto. Iš toliau ar iš arčiau atrodys skirtingai. Kuo iš toliau, tuo mažiau permainų. Žiūrint iš arčiau, žinoma, permainų bus daugiau. Ypač dabar, pavasarį, išeik į mišką ir vos ne kasdien pastebėsi permainas – pumpurai brinksta, lapeliai lenda, skleidžiasi. Pagliau ir oras kasdien kitoks, debesys plaukia dangumi – kiekvienas kitoks. Be paliovos viskas kitaip. Bet gerokai atsitraukus, viskas kartojasi, viskas taip pat. Pati kaita pasirodo pastovi – išliekanti savo vėžėse. Ir po pandemijos kažkas pasikeis – tam kartui. Tačiau tikrosios permainos yra vidinės, jos gali įvykti tik žmonių sielose. Jeigu šitą „vietą“ pandemija bent kiek palies, bus galima ko nors viltis. Nors vis tiek veikiausiai trumpam. Prisiminkite Sąjūdį: tikras perversmas! O kuriam laikui užteko?…

– Pandemija gali paliesti kiekvieną ir iš kiekvieno pareikalauti aukos. Prisimenu jus tarus, jog žygyje paprastai niekas neserga, nes žygis, bendras tikslas mobilizuoja, sutelkia. Gal ir dabar regite kokių nors „žygio“ ženklų?

– Tai ne mano mintis, aš ją kažkur būsiu perskaitęs… Na, bet tai ne auka. Auka – kai žmogus savanoriškai, valingai atsisako ko nors dėl kitų ar dėl kilnesnio tikslo, o kai praranda prieš savo valią, tai veikiau nuostoliai, praradimai. Tam tikrų sutelktumo požymių Lietuvoje esama: vieni, žinoma, nepraleidžia progos paspekuliuoti, bet daugiau, atrodo, sugeba atidėti privatų pelną ir imasi veikti sutartinai bendrai, kitų labui. Tai ir yra didžiausia viltis, kokia tik gali būti. Nes iš tikrųjų žygis visuomet yra bendras, žygyje nėra turtingų ir vargšų – bendra našta, bendras stalas, bendras gyvenimas. Toks žygio susitelkimas kaip niekas kitas yra išsiilgtas. Gaila tik, kad jam pasireikšti reikia pandemijos. O juk visas mūsų gyvenimas čia – ir mūsų lietuvių Lietuvoje, ir mūsų žmonių pasaulyje – nemaža dalimi yra žygis, ir jei tik to aplaidžiai nepamirštume, visai kitaip matytume iškylančius sunkumus ir būtume daug laimingesni.

2016 m. Dainiui Razauskui įteikta Valstybinis Jono Basanavičiaus apdovanojimas | Eltos nuotr.
2016 m. Dainiui Razauskui įteikta Valstybinis Jono Basanavičiaus apdovanojimas | Eltos nuotr.

– Kai kas šią pandemiją lygina su biblinio masto katastrofa.

– Kas yra „biblinis mastas“? Pasaulyje labai daug mitologinių papročių ir kiekviena pasakoja apie savus „pasaulinius“ įvykius. Viena vertus, visos jos provincialios, ir Biblija – ne išimtis, nebent susisvarbinimu ir pasipūtimu. Taigi „biblinio masto“ katastrofos yra provincialios, tai iš tikrųjų palyginti menki nutikimai. Tikrai pasaulinio masto katastrofa paliktų pėdsaką ne vienoje, o daugelyje papročių. Ir tokių pėdsakų galima įžvelgti. Vienas ryškiausių – pasakojimai apie pasaulinį tvaną. Tiesa, biblinį pasakojimą apie pasaulinį tvaną mokslininkai irgi pirmiausia mėgino paaiškinti vietinės reikšmės potvyniais. Tačiau tokie pasakojimai žinomi visame plačiame pasaulyje, nuo ikikolumbinės Amerikos iki Tolimųjų Rytų.

Turbūt nėra papročio, kuris nežinotų tvano. Šiuo atveju, išties galima galvoti apie kažkokią milžinišką, planetos masto, katastrofą. Kita vertus, senieji papročiai nėra istoriški, ir pačią Bibliją sudarantys pasakojimai tapo suistorinti ne iš karto. Pradžioje jie buvo mitiniai. O mitologija išvis kalba ne apie išorinį pasaulį, bet vidinį. Ir „pasaulinis tvanas“ šia prasme yra veikiau simbolis, tam tikro visa apimančio išgyvenimo įvaizdis. Su tvano vaizdiniais daugelyje papročių siejama, pavyzdžiui, krikšto vandenyje apeiga, apeiginis panardinimas, kuris simboliškai nuplauna ir ištirpdo senąjį, kad išnirtų, tarsi iš naujo gimtų, naujas žmogus. Tai visai ne išorinė katastrofa, o vidinis atsimainymas, visame pasaulyje perteikiamas panašiais vaizdiniais. Nors išorinės įvairaus masto katastrofos, kadangi primena tuos vaizdinius, irgi gali būti suprantamos simboliškai – kaip atsimainymo būtinybės užuomina. Šia prasme kiekviena išorinė neganda gali būti savotiškas paskatinimas tokiam vidiniam atsimainymui. Žinoma, priklausomai nuo to, kaip žmogus ją suvokia ir elgiasi, kaip jis atsiliepia į iššūkį.

– Vadinasi, vis tiek tikroji prasmė, tikroji viltis yra viduje, vidinė. O tikrasis žmogaus priešas?

– O taip! Ir Didysis Priešas, ir Didysis Draugas. Išorinės aplinkybės kartais atrodo palankios vienam, kartais – kitam, bet, galų gale, vis tiek jos priklauso nuo to, kas paims vadžias viduje. Nes nuo to priklauso ir išorinių aplinkybių interpretacija, ir atitinkamas elgesys, kuris atskiru atveju tikrai galėtų patvirtinti priežodį „nėra to bloga, kas neišeitų į gera“. Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje. Tokiu atveju net gedulas gali pavirsti nušvitimu, kaip, pavyzdžiui, per Sausio 13-ąją.

– Regis, dažniausiai aplinkybės priklauso nuo išorės vadeliotojų. Kalbama net, kad ir „koronos“ viruso pandemija yra suplanuotas reikalas…

– Ne tik šita, bet visos tos sąmokslo ar ne sąmokslo teorijos apie grupelę „žydų-masonų“ ar kokių kitų, valdančių pasaulį, yra kliedesys. Ir visai ne dėl to, kad žmonių su tokiais ketinimais neatsirastų. Kliedesys slypi pačioje iškreiptoje valdžios ir galios sampratoje. Nes pasaulis yra suma to, kas vyksta žmonių sielose, viduje. Kokie žmonės viduje, taip išorėje jie ir gyvena. Ir kiti mus iš tikrųjų valdo tiek, kiek mes patys savęs nevaldom. Arba atvirkščiai: kiek mes patys save viduje pažįstam ir tuo mastu įvaldom, tiek įgyjame laisvės, ir tiek išorinis pasaulis pradeda įgauti teigiamos tvarkos, sutarimo, tikros demokratijos požymių. Kas viduje vergas, tas negali gyventi laisvoje valstybėje. Kas viduje laisvas, tas niekuomet nesutiks gyventi vergijoje, kažkieno „valdomas“. Viskas priklauso nuo šitų dviejų personažų santykio mūsų viduje. Šiuo atžvilgiu šiandien galime pasidžiaugti: susitelkimas, tikra savanoriška talka be didesnių represijų rodo gyvą laisvės branduolį. Jame visos mūsų viltys per visas negandas ir po jų.

– Ačiū už optimizmą. Tačiau negi nenujaučiate, kad didžiulės krizės atveju kultūros sluoksniui iškilusi grėsmė aptirpti?

– Matote, kultūra ir yra tikrasis žmogaus gyvenimas. Visa, kas nėra kultūra, nėra žmogaus gyvenimas, o gyvulio. Todėl kultūra yra žmonijos ateitis. Ir Lietuvos. Vienintelė įmanoma: arba – arba. Galima sakyti, jog norint sunaikinti žmoniją, reikia sunaikinti kultūrą, žmogus – tai kultūra. Juo labiau tai tinka Lietuvai, nes visos mūsų ilgalaikės pergalės kilo iš kultūros, o visus skaudžiausius pralaimėjimus nulėmė kultūros reikšmės nesuvokimas. Klausimas, kiek žmonių gaus kokią algą už ministerijoje nustatytą kultūrinę veiklą – visai kitas klausimas. Jis išvis nebūtinai yra susijęs su kultūringumu ir kultūra. Kultūra yra sielos alsavimas. Apsidairykite, be kultūros čia daugiau nieko nėra.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. D. Razauskas. Kur yra Dievas?
  2. D. Razauskas: Lietuva yra dvasinė tikrovė
  3. D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
  4. D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“
  5. D. Razauskas: Mitologija auga iš sielos
  6. D. Razauskas: Didžiausias Lietuvos priešas – vidinė išdavystė (video)
  7. J. Vaiškūnas ir D. Razauskas apie žiemos saulėgrįžos dvasinius slėpinius (audio)
  8. G. Navaitis. Informacinio karo ginklas – koronavirusas
  9. D.Razauskas. Kaupti ir skleisti: dvi nuostatos į būtį, save ir Tėvynę
  10. „Iš savo varpinės“: Kinijos koronavirusas taps katastrofa? (video)
  11. D. Razauskas. Lietuvių Dievas (video)
  12. D. Razauskas apie globalizacijos iššūkius lietuvių kalbai (video)
  13. „Baltų genas“: D. Razauskas apie baltų mitinio pasaulėvaizdžio interpretaciją (audio)
  14. „Baltų genas“: D.Razauskas apie baltų dievų panteoną (audio)
  15. G. Navaitis. Atsakomybė už žodžius

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 14

  1. ... kas paima vadžias žmogaus viduje says:
    3 metai ago

    T O B U L A !

    Atsakyti
  2. Vidinis Balsas says:
    3 metai ago

    ” Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje ” Taip, tai labai gerai perprastas dalykas. Geriausiai vadžiais paima baimė. Sušukai: Rusiai puola. Korona puola – visi šokinėja ant vienos kojos. Kas nešokinės ?… Tada niekas nebeskaičiuoja kiek kas pavogė, visi laimingi, kad juos gelbėja. Šitas šokis su korona labai gražus, bet ne viskas pavyko. Akivaizdu, jog bus pakartotas. Šokinės visi dar ausčiau. O antra vadeliotojo ranka yra bukas godumas. Pasiūlyk valdžia-žmogiui riebų, saugų gyvenymą – šokinės , oi kaip šokinės. Liaudžiai baisumas, valdžiai godumas ir važiuojam. Pasišokinėdami.

    Atsakyti
  3. astronomas proistorikas inž. Romualdas Zubinas says:
    3 metai ago

    8 – me TŪKSTANTMETYJE pr.m.e. SAULĖ TEKĖJO ATLANTO PUSĖJE. TUO METU LIETUVIŲ PROTĖVIAI GYVENO JAPONŲ SALOSE. PROTĖVIŲ KRIVIŲ KRIVAIČIAI NUSPRENDĖ EITI LINK TEKANČIOS SAULĖS! Taip, anot šaltinių, mūsų protėviai įveikė : Himalajų kalnus, Kiniją, Altajų kalnus, RYTŲ ir VAKARŲ Europą – ATLANTO VANDENYNĄ ir pagaliau po 6000 metų, 200 metais pr.m.e. įveikę MARMŪRO jūrą, atsirado Mažojoje AZIJOJE!
    Nei – pandeminų, nei kataklizmų! Visur protėviai siejo tiktai aukščiausio lygio kultūrą, kaip antai – pagimdė – KELTŲ, GALŲ, ANGLŲ kultūras!!! Beja, anot šaltinių LIETUVIŲ KULTŪRAI IR KALBAI JAU PER 96 000.metų!
    O štai mūsų laikais – ginkluojasi ir ŽUDO ne tiktai vieni kitus, bet ir GAMTĄ – VANDENĮ – ORĄ!
    Kaip mes aplamai dar esame gyvi,!

    Atsakyti
  4. T0mas J. says:
    3 metai ago

    Kasdien Lietuvoje miršta apie 110 žmonių, ir tik 1 iš jų nuo šio viruso – tas 1 per dieną sureikšminta iki tragedijos, katastrofos, panikos lygio. Du mėnesius MEDIKAI NEDIRBA poliklinikose, nedaro operacijų ligoninėse, nepriiminėja iki šiol pacientų stomatologai. Kiek dėl to mirė žmonių?
    To niekas neskaičiuoja – kodėl?! Ir visa tai – dėl paprasto gripo.
    KUR MASINIŲ KAPAVIEČIŲ NUOTRAUKOS IŠ NESIKARANTINAVUSIOS BALTARUSIJOS IR ŠVEDIJOS? Kodėl nesikarantinavusioje Švedijoje mirusių nuo viruso skaičius milijonui gyventojų – 2,3 karto mažesnis nei Belgijoje?
    Nejau Skvernelis, Veryga ir Nausėda galvoja, kad jie ateityje nebus teisiami už žmonių skurdinimą ir už tai, kad žmones paliko be gydytojų ir stomatologų pagalbos?!

    Atsakyti
  5. Vidinis Balsas says:
    3 metai ago

    Ne, mielas, Tūmai J, jie nieko negalvoja. Jie, tiesiog, vartosi taukuose. Ir kas juos teis ? Liaudies teismas ? 🙂 Liaudis ir toliau šokinės pagal jų dūdelę, neturės laiko.

    Atsakyti
  6. Kas sustabdys nebaudžiamu besijaučiantį vandalą?! says:
    3 metai ago

    Juk bus ne laikas, kai pradės ten viską knisti?!
    Dabar kol žmonės karantino įkalinti, reikia skubėti kuo daugiau pakenkti Vilniui ir Lietuvai?
    Kaip pasikeis istorinis kvartalas prie Lukiškių aikštės?
    – diena.lt/naujienos/vilnius/miesto-pulsas/kaip-pasikeis-istorinis-kvartalas-prie-lukiskiu-aikstes-966498
    Ar savivaldybės vandalai sulauks savo teismo dienos?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      O va apie dar vieną vadeliotoją (ar du? O gal ir visą grupę?)
      „ES lėšomis pastatytame poilsio parke iškirsti net ąžuolai – viskas teisėta, nes praėjo 5 metai”
      – 15min.lt/verslas/naujiena/finansai/es-lesomis-pastatytame-poilsio-parke-iskirsti-net-azuolai-viskas-teiseta-nes-praejo-5-metai-662-1315452?copied

      Atsakyti
  7. Žemyna says:
    3 metai ago

    Vengrijos parlamentas atmetė Stambulo konvenciją
    – propatria.lt/2020/05/vengrijos-parlamentas-atmete-stambulo.html

    Kai žmogaus perdėm trapūs kaulai, apsaugai nuo lūžio dedami spec. įtvarai. Gal ir drebančias mūsų Seimo kinkas galima panašiai sutvirtinti? Ypač dabar, kai neaišku, kuo baigsis Sorošo istorija (kadangi didžioji ž-sklaida ją nutyli, ar mūsų seimūnai žino apie ją, juos kas nors informuoja?).

    Atsakyti
  8. Žemyna says:
    3 metai ago

    Vytautas Sinica. Ar bus perrašyta rezistencijos istorija?
    – propatria.lt/2020/05/vytautas-sinica-ar-bus-perrasyta.html
    (Birželio mėnesį prekyboje pasirodys Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro specialisto Daliaus Stanciko studija „Kūju per Lietuvos istorija“ )

    Atsakyti
  9. Kas jas perėmė KM viduje? says:
    3 metai ago

    ir kitų kultūros rūpintojėlių? –
    Post scriptum vienai valstybės nešlovės istorijai
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/kulturos_naujienos/post_scriptum_vienai_valstybes_nesloves_istorijai/
    (Gražiausia, ką galėtų mums duoti „koronos“ virusas – kad galų gale materializuotųsi Antano Gudaičio galerijos idėja.)

    Atsakyti
  10. Žemyna says:
    3 metai ago

    Pergyvendami, kad Seimas gali be jų likti, našlaičiu tapti,
    SocDemDarbiniai spaudžia rengti i-rinkimus…

    Rusteiką paskaitykite!
    – respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/arusteika_pasislepti_nepavyks_niekam/

    Atsakyti
  11. Kai purvo lavinos Lietuvą užlieja says:
    3 metai ago

    atsisveikindami, prisiminkime ir pasigėrėkime šviesiomis, pavasariškomis Ramunės Kmieliauskaitės spalvomis

    In memoriam. Palydint Ramunę Kmieliauskaitę
    – respublika.lt/lt/naujienos/kultura/portretai/in_memoriam_palydint_ramune_kmieliauskaite/

    Atsakyti
  12. Žemyna says:
    3 metai ago

    „K. Mažeikos įsakymas dėl medžioklės taisyklių nėra atšauktas, jį pavesta derinti”
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/k-mazeikos-isakymas-del-medziokles-taisykliu-nera-atsauktas-ji-pavesta-derinti-967985

    Str. smulkiau išvardinta, ką dar be viešai minėtų lankų surašė padėjėja ir ?liepė ministrui pasirašyti. O dabar liepta DERINTI (su kuo?), atšaukti savo paties pasiūlymą jam neleidžiama.
    Ar ne įdomu, kas IŠ TIESŲ yra LT aplinkosaugos ministras? Šis (kartu su savo parašu) tik publikai rodomas. bet ne ministras, ir nieko nesprendžia?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      3 metai ago

      Irgi neblogai:
      Darbdavys įdarbina„ „partiją” Seime, nurodo, iš ko sudaryti Vyriausybę.
      „E. Masiulis neslėpė: su R. Kurlianskiu kalbėjo apie Ministrų kabineto sudėtį”
      – diena.lt/naujienos/vilnius/nusikaltimai-ir-nelaimes/kysio-byla-e-masiulis-teismui-liudijo-apie-draugyste-su-r-kurlianskiu-967860
      „Partija” kruopščiai susirašo zadanijas ir jas vykdo. Jei gerai vykdo, būna premijuojami „brendžio dėžutėmis”….
      O mes skaičiuojam, galvojam, už ką balsuoti, kad kuo mažiau Konstituciją, Sąjūdžio idėjas bei save išduotų. Kad bandys išduoti, patikrinta ir įsitikinta ne kartą. .

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Vydūnas. Didis darbas

2023 03 29
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

2023 03 18
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Pasiuntinys Italijoje Jurgis Šaulys darbo kabinete. Roma, 1921–1923 m. | Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Nepriklausomybės Akto signataras Jurgis Šaulys

2023 03 15
A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

A. Nepokupnas. Lietuva Ukrainoje

2023 03 14
Mokslinis projektas. Startuolis STOVENDO | skaitykit.lt nuotr.

Lietuvos startuolių ateitis: kas laukia po kelerių metų?

2023 03 02
Spektaklio „Tėtis“ plakatas (rež. Jonas Vaitkus) | Vilniaus senojo teatro nuotr.

Aktorius V. Anužis: Šis vaidmuo man – dovana

2023 02 27
Romualdas Grigas | enciklopedia.lt nuotr.

R. Grigas. Odė protėvių atminčiai

2023 02 22
Dr. Jonas Basanavičius | wikipedija.org nuotr.

J. Basanavičius. Lietuvos „Aušra“ patinka ne visiems

2023 02 14
Medicina | sam.lt nuotr.

Kas pakeis mediciną ir sumažins neišgydomų ligų skaičių?

2023 02 11
Rodyti daugiau

Naujienos

Pinigai | Pixabay nuotr.
Lietuvoje

Smulkiajam ir vidutiniam verslui – 3,8 mln. eurų

2023 03 31
Sunkvežimių ir motociklų vairuotojai praktikos egzaminą galės laikyti su savo transporto priemone
Lietuvoje

Įsigalioja KET pokyčiai šalies keliuose

2023 03 31
Sovietinės skulptūros | S. Žiūros nuotr.
Lietuvoje

Sovietinės skulptūros perduodamos Grūto parkui

2023 03 31
Vilniaus Jėzuitų gimnazijos komanda | Idea prima nuotr.
Lietuvoje

Moksleiviai ruošiasi jaunųjų inžinierių čempionatui

2023 03 31
Naujas muzikinis projektas Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių | Valstybinio ansamblio LIETUVA nuotr.
Etninė kultūra

Meilės dainos Lietuvoje suvienijo dešimtis bendruomenių

2023 03 31
Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis | lrkm.lrv.lt nuotr.
Architektūra

Dvi kultūros paveldo vertybės Vilniuje paskelbtos valstybės saugomomis

2023 03 31
Keturračiai niokoja gražiausius gamtos kampelius! | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Keturračiai niokoja gražiausius gamtos kampelius!

2023 03 31
Memorandumo pasirašymas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ir Ukraina plėtos naujus maršrutus

2023 03 30
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • jo apie R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  • Kas ką perduoda apie Sovietinės skulptūros perduodamos Grūto parkui
  • stuoka apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Smulkiajam ir vidutiniam verslui – 3,8 mln. eurų
  • Įsigalioja KET pokyčiai šalies keliuose
  • Sovietinės skulptūros perduodamos Grūto parkui
  • Moksleiviai ruošiasi jaunųjų inžinierių čempionatui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vydūnas. Didis darbas

by daiva
2023 03 29
1
Vydūnas apie 1905 m. | wikipedija.org nuotr.

Kiekvienas žmogus gali didį darbą atlikti. Didis darbas nevaromas tik „pasaulio valdonų“. Jų darbai labai retai didi. Ir tik didžiais...

Skaityti toliau

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

by Kristina Aleknaitė
2023 03 18
0
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Greičiausiai niekas nesiginčys, kad savo lysvėje užauginta braškė ar ridikas yra kiekvienam skaniausi pasaulyje. Būtent dėl to sodas ar savas...

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis apie V. Vasiliauskas. Euforijos pabaiga: Eurazija už vartų
  • jo apie R. Šarknickas: Ginsime valstybinę kalbą kaip gina save gerbiančios valstybės
  • Kas ką perduoda apie Sovietinės skulptūros perduodamos Grūto parkui
  • stuoka apie M. Kundrotas. Skirtingų kartų dešinieji: sąjunga įmanoma?
  • KLAUSIMAS: apie D. Urbanavičienė. „Etninė kultūra – tautos būties, išlikimo ir tvirtumo esmė“: siekiai ir esama padėtis
Kitas straipsnis
Pirmą kartą Lietuvoje vyks Nacionalinis ekonomikos egzaminas

Patvirtinta, kaip vyks brandos egzaminai karantino sąlygomis

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai