Žymos archyvas: gerovės valstybė

T. Bakučionis. Baimės Lietuva ir pomirtinė atjauta (1)

Tomas Bakučionis | Asmeninė nuotr.

2019-ieji išsiskyrė politinių įvykių gausa (treji rinkimai, naujas Prezidentas, precedento neturinčio grumtynės dėl Seimo pirmininko kėdės, ir t.t.), apie tai dabar mažiausiai keletą savaičių savo

kūrybinę potenciją lies vieši komentuotojai – nuo užkalnių iki valatkų. Prezidento Gitano Nausėdos rinkimų kampanijoje ir tuoj po rinkimų stipriai nuskambėjęs „gerovės valstybės“ obalsis, bei ori ir savarankiška jo laikysena jau po jo inauguracijos sekusių politinių peripetijų fone teikė vilties, kad valstybės vairas yra patikimose rankose, ir kad turime šansų valstybės laivą iš betikslio plaukiojimo ratais nukreipti reikiamu kursu. Skaityti toliau

I. Ruginienė. Valdantieji praleido progą pasukti valstybės vairą gerovės kryptimi (11)

Inga Ruginienė | P. Gvildžio nuotr.

„Išspaudėme viską, ką galėjome“, – apie kitų metų valstybės biudžetą sakė Premjeras. O išspausta, ne be profesinių sąjungų pagalbos, išties nemažai: minimalios mėnesio algos kilimas, vaiko pinigų, ypač nepasiturinčioms ir daugiavaikėms šeimoms, padidinimas, pensijų kėlimas, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas (nors ir ne pakankamas), didesnis komandiruojamų darbuotojų darbo užmokestis. Visa tai geri dalykai, negalima to nepastebėti ir nepagirti, juolab kad profesinės sąjungos buvo šio vyksmo dalis. Tačiau tai tėra kova su pasekmėmis. Skaityti toliau

M. Puidokas. Kodėl siūlomi taršos ir nekilnojamo turto mokesčiai skriaudžia skurdžiausiai gyvenančius? (8)

Mindaugas Puidokas | lrs.lt nuotr.

Lietuvoje nuskambėjo naujienos dėl vargingiau gyvenančius žmones neteisingai nuskriaudžiančių naujų taršos ir nekilnojimo turto mokesčių. Pasirašiau peticiją prieš taršos mokesčio įvedimą (ji sulaukė jau apie 60 tūkstančių parašų) ir Seime balsuosiu PRIEŠ. Formulė neteisinga ir skaudžiausiai kerta gyvenantiems vargingiau! Ar taip reikia mažinti socialinę atskirtį ir kurti gerovės valstybę? Prezidento pozicija apie skubotai planuojamą mokestinę naštą taip pat yra neigiama – negalima pildyti biudžeto skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita! Skaityti toliau

K. Krupavičienė. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepritaria automobilių taršos mokesčiui (1)

Automobilių tarša | Shutterstock nuotr.

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kategoriškai nesutinka su Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymu nuo 2020 m. įvesti automobilių taršos mokestį.

Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės organizacijos nurodo, kad socialinė nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, o jos mastas jau kelia pavojų visos šalies ateičiai, nes net ekonomikos pakilimo metu neslūgstanti emigracija ateityje neišvengiamai sukels demografinę katastrofą. Skaityti toliau

A. Guogis. Gitanas Nausėda – pirmasis Lietuvos prezidentas, kuris apie gerovės valstybės kūrimą prabilo kaip svarbiausią uždavinį (12)

Prof. Arvydas Guogis | Asmeninio albumo nuotr.

Kai 1991-aisiais metais, antrą kartą būdamas Vakaruose, užėjau į kelis knygynus Stokholme, nustebau nuo literatūros „gerovės valstybės“ („Welfare States“) tematika gausos. Sovietiniu laikotarpiu Vilniaus universiteto bibliotekoje šia tema laisvai galima buvo rasti tik dvi knygutes apie skandinavų socialdemokratiją, tačiau literatūros konkrečiai apie „gerovės valstybes“ ar jų modelius Lietuvoje sovietiniais metais nebuvo. Skaityti toliau

V. Astas. Ko norėčiau paklausti kandidato į prezidentus (14)

Ar emigrantai išsaugos lietuvišką tapatybę ir grįš į tėvynę? | L. Balandžio nuotr.

Šiomis dienomis kandidatai į prezidentus dalyvauja įvairiausiuose debatuose, susitikimuose, atsakinėja į klausimus, pateikia savo nuostatą ir savo matymą. Deja, dažnai tie klausimai ir tos pokalbių temos yra tik apie ekonomiką, socialinę atskirtį ir panašius dalykus, tarsi prezidentas būtų tas stebukladarys, kuris turi stebuklingą lazdelę ir gali viens du pagerinti mūsų gerovę, padidinti BVP ir daugiau duoti vargšams. Svarbiausi dalykai, kurie iš tiesų nemažai priklauso nuo prezidento, kažkodėl lieka nepaminėti. O būtų labai svarbu prieš pasirenkant už ką balsuoti, žinoti kandidato nuomonę Skaityti toliau

A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga (0)

Arvydas Guogis

XXI amžiaus pradžia pasauliui iškėlė naujus ir sudėtingesnius ekonominius-socialinius iššūkius. Jeigu kylančių ekonomikų šalys, kaip BRIC valstybės, dalis Rytų Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos šalių, rodė aiškius ekonomikos kilimo ženklus, o kartais imdavosi spręsti ir nuo anksčiau susikaupusias socialines problemas, tai senosios Vakarų šalių ekonomikos, pirmoje dešimtmečio pusėje demonstravusios gerą ekonominį augimą, kuris buvo skatinamas informacinių technologijų ir paslaugų revoliucijos, 2008 m. papuolė į gilią krizę. Vėlesni 2009–2013 metai nerodė Vakaruose didesnio ekonominio atsigavimo, ypač bloga padėtis buvo Vakarų Europoje, o išskirtinai situacija pablogėjo Pietų Europos valstybėse. Skaityti toliau

A.Degutis: Liberalizmo ir Leviatano gniaužtuose (26)

Algirdas Degutis

Tomas Matulevičius kalbina Mykolo Romerio universiteto Filosofijos katedros profesorių Algirdą Degutį vieną iš liberalizmo tradicijų Lietuvoje gaivintojų.

Savo straipsniuose esate detaliai aptaręs politinio korektiškumo fenomeną Vakarų pasaulyje. O visgi kaip vertintumėte nesenus įvykius, kai Londone buvo nužudytas karys, o policininkai, užuot gaudę asmenis, kurie palaikė šitą išpuolį, suiminėjo britus, kurie reiškė pasipiktinimą žudikais.

Toks policijos elgesys ne tik Britanijoje, bet visame Vakarų pasaulyje jau yra tapęs nerašyta norma. Skaityti toliau