Sekmadienis, 5 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Razauskas: Argi lietuvių dauguma – Tėvynės išdavikai?

Danutė Šepetytė
2021-06-09 00:15:27
20
D. Razauskas: Argi lietuvių dauguma – Tėvynės išdavikai?

Dainius Razauskas | I. Sidarevičiaus nuotr.

Negi gerovės valstybė tėra vienintelis mums likęs šansas? Negi vienintelis siekinys – materialiai gerai gyventi? Kodėl mažai kalbama apie dvasios svidinimą ir pagrindinį valstybės siekį, kurį galima vadinti ir idealu, ir svajone – nacionalinės kultūros, vadinasi, ir Tautos išsaugojimą per amžius?

Vienas žymiausių lietuvių mitologų, religijotyrininkų, Nacionalinės Jono Basanavičiaus apdovanojimą pelnęs Dainius Razauskas atsako į Danutės Šepetytės klausimus.

– Ir jūs šyptelėjote, išgirdęs žodį „idealas“. Kodėl?

– Nes su šiuo žodžiu siejasi šis tas, kas yra labai lėkšta, infantilu, veidmainiška ir netgi doriškai atgrasu. „Idealais“ žmonės prisidengia, kad už jų pasislėpę galėtų nematomi daryti kai ką visai kita. „Idealai“ – tai gražios iškabos, dailūs fasadai, kurie ir užstoja tai, kas iš tikrųjų vyksta viduje, ir piešia atitinkamą parodomąjį veidą, parodomąją tikrovės klastotę arba, kaip dabar sakoma, simuliakrą.

Ypač kad idealas neįpareigoja: juk tai idealas, jo dar siekti ir siekti! Pagal jį netinka vertinti, spręsti, teisti! Todėl, pavyzdžiui, galima iškelti teisingumo „idealą“ ir po juo ramiai sau sukčiauti, vogti, plėšti. Kadangi „idealai“ daug kam skamba ironiškai, tai vietoj jų dabar plačiau vartojamos „vertybės“, bet jų paskirtis ta pati.

– Jei iš meilės šiandien beliko seksas, jei šeima bėra „namų ūkis“, jei dvasingumas, sąžinė ir garbė apskritai nieko nebereiškia, tai ar ne toks pats likimas ištiko ir „idealus“?

– Na, pasakyme „iš meilės beliko seksas“ man iškart girdisi keli abejotini dalykai, kuriuos, manau, pirmiausia ir verta aptarti. Viena vertus, meilė visuomet asmeniška. Ir net jei šimtai aplinkui kalbės ir elgsis taip, tarsi iš „meilės beliko seksas“, manęs tai vis dėlto niekaip neįpareigoja.

Žinoma, tai sudaro bendrą atmosferą, kuriai dažnai nelengva atsispirti, daro įtaką ar net spaudimą – ir vis dėlto neįpareigoja. Gal čia ir slypi didžiausias meilės iššūkis: išdrįsti laikytis savo širdies, o ne visokių „nuomonių“.

Antra vertus, pasakymas „iš meilės beliko seksas“ remiasi nebylia prielaida, kad seksas yra labai blogai. Nors susiję, bet man tai labai skirtingi dalykai, ir nors jie skirtingi, nė vienas iš jų nėra „blogas“. Kaip ugnis ir vanduo.

Kaip įkvėpimas ir juokas. Kaip pakylėta malda ir atsipalaidavusi linksmybė. Beje, panaši yra tradicinės apeigos struktūra: pirmiausia malda ir aukojimas, o paskui bendras valgymas ir lėbavimas. Struktūriškai tai kažkas panašaus.

O šeima yra „namų ūkis“ nuo senų senovės. Iš meilės tuokiamasi labai neseniai, gal vos daugiau nei šimtmetį. Prieš tai paprastai ir tuokdavosi ne žmonės, o ūkiai, su labai retomis išimtimis. Ir dabar, nors tarsi jau įprasta tuoktis iš meilės, bet šeimos tvarumo pagrindas veikiau yra bendras ūkis, plačiausia prasme – vadinamieji „bendri interesai“.

Dvasingumas, sąžinė ir garbė irgi reiškia tiek, kiek reiškia man, jums, jam ar jai. Dėl jų reikia ne kaimyno atsiklausti, o vėlgi savo širdies. Ir jeigu širdžiai jie reiškia, vadinasi, reiškia iš tikrųjų. O jeigu kaimyno nuomonės išsigandęs ketini savo širdį išversti ir ištrėkšti ant šaligatvio, nekaltink nei kaimyno, nei „šių pagedusių laikų“.

Meilė, dvasingumas, sąžinė ir garbė kaip tik ir virsta „idealais“, kai jie išduodami. Užtat „idealai“ – tai ne tik niekšų priedanga, bet ir menkystų paguoda.

– Gerovės valstybė bendrąja prasme reiškia visuotinę materialinę gerovę. Net jeigu išties materialinė gerovė galėtų pasidaryti visuotinė, ar to žmogui gana? (Kodėl dirbi? Kad uždirbčiau pinigų. Kam jie tau? Kad nusipirkčiau daiktų. O kai juos nusipirksi? Pirksiu geresnių. Argi ne užburtas ratas?)

– Pasakysiu ereziją: „daiktų“ savaime nėra. Medžiaga tesudaro labai mažą dalį „daikto“ – didžiąją jo dalį sudaro mūsų mintys. Daikto gražumas ar negražumas – tai ne jo savybė, o mūsų mintys apie jį. Daikto paskirtis – ne jo savybė, o mūsų mintys apie galimybę jį pritaikyti, juo pasinaudoti. Daikto vertė – ne jo savybė, o mūsų mintys apie galimybę jį iškeisti.

Iš tikrųjų mes perkame ne daiktus, o savo mintis. Mintis apie savo veiklą, savo vietą, savo vertę šiame pasaulyje. Jeigu aš, pavyzdžiui, slidininkas ar dviratininkas, tai privalau turėti deramas slides ar dviratį, slidininko ar dviratininko aprangą ir t. t. Maždaug panašiai.

Iš tikrųjų mes perkame savimonę, savo nuomonę apie save, kurią susidarome pagal kitų nuomones. Perkame save kitų akyse, vienas kito akyse. Dėl to svarbu ne absoliuti, o santykinė kaina. Absoliuti kaina tėra „idealas“. Kaina pagal apibrėžimą yra santykinė.

Dainius Razauskas | Redakcijos archyvo nuotr.

Todėl iš tikrųjų gerovės, tikros gerovės valstybė priklauso ne tik ir net ne tiek nuo ekonomikos, kiek nuo žmonių tarpusavio santykių, vidinių tarpusavo santykių, nuo tarpusavio minčių vienų apie kitus.

O tai galų gale reiškia – nuo kultūros. Žmonių gyvenimo gerovė tuo aukštesnė, kuo aukštesnė jų kultūra. Tikroji vidinė kultūra, o ne parsiduoti skirta kultūros iškaba.

Kas be ko, aukštos vidinės kultūros visuomenė savaime suklesti ir ekonomiškai, nes ekonomika, „rinka“ – tai mūsų tarpusavio santykių atspindys, piniginė jų išraiška. Ekonomikos išvis nebūna be kultūros, kultūra – ekonomikos pradžia ir sąlyga. Kitaip gerovės valstybė tėra „idealas“.

– Ar jums nesusidaro įspūdis, kad politikai pamiršo, kam reikalinga valstybė?

– Apie dabartinius Lietuvos politikus mano širdis kužda labai skaudžiai, liūdnai, netgi baisiai. Net nedrąsu balsiai ištarti. Ji man sako, kad dauguma Lietuvos politikų šiuo metu yra Tėvynės išdavikai. Pats nelabai suprantu, kaip taip galėjo nutikti. Argi ir mūsų, šiuolaikinių lietuvių, dauguma – Tėvynės išdavikai?

O jeigu ne, tai kaip jie atsiduria mūsų renkamoje valdžioje? Mano galva, taip atsitinka todėl, kad valdžia įsigudrino didele dalimi remtis ne juos išrinkusiais piliečiais, o išorinėmis jėgomis, įgalinusiomis ją pergudrauti, iškreipti demokratiją savo naudai ir mumis, rinkėjais, pasinaudoti savais, iš anksto sumanytais, tikslais.

Iš esmės mes, rinkėjai, dabartinei valdžiai nebesame reikalingi – tik savo rankomis uždedame karūną ant galvos kažkam, kas ir be mūsų pagalbos galėtų ją sau užsimaukšlinti. Tik tada baigtųsi žaidimas demokratija.

Demokratija graži, todėl jis, tas kažkas, mielai ja puošiasi. Bet ne daugiau. Deja, nežinau, kas jis toks: ar vietinis banditas, ar kurios užsienio valstybės statytinis. O gal ir taip, ir kitaip, nes vietiniam banditui gal visai smagu jaustis kitos valstybės vertinamam…

– Kaip šitaip nutiko, kad pasiekusi Laisvę, Tauta sutriko ir pametė kelią?

– Na, tauta skamba išdidžiai. Iš tikrųjų sąmoningą tautą tesudaro – geriausiu atveju! – vos apie 10 proc. jos narių. Maždaug kaip galva žmogaus kūne. Norint tautą pavergti, nebūtina ją visą mušti ir kankinti – gana kaip nors „nukenksminti“ tuos 10 proc. Ir jų žudyti nebūtina – galima kitaip atitraukti nuo valdžios svertų.

Tam, beje, kuo puikiausiai tinka likusieji 90 proc. tautos, jei tik pavyksta juos pasitelkti savo naudai demokratijos procedūromis. Šitaip nuo kūno tarsi atjungiama jo galva, o vietoj jos prisijungia kita, kuri iš tikrųjų valdo padėtį ir valstybę.

Jei ką, kūnas galvą tebeturi, niekas jos kirste nekirto – jokio kraujo! Be valios tabaluojančią galvą netgi galima papuošti tautine juostele. Galima netgi paimti už plaukų ir pakinkuoti į ritmą tautinei giesmei. O jai ištryškusią ašarą prisiskirti sau už nuopelną ir paversti savotišku savęs įteisinimu, jausmine legitimizacija.

– Susidaro įspūdis, kad valdžia aktyviai veikia naujo išvietinimo, ištautinimo, iškultūrinimo (netgi išlytinimo) linkme. Ar tai neprimena sovietinio „internacionalinio mankurto“ projekto?

– Primena. Bet yra esminių skirtumų. Jie labai paprasti: prieškario ir pokario okupantas daugiau nei dešimt metų plėšė, prievartavo, kankino, žudė ir trėmė. Smurtu išnaikinta per 10 proc. Tautos. Be abejo, taikytasi į tuos pačius 10 proc. galvos, bet daugiau mažiau kliuvo visiems.

O dabar lyg niekas nemuša, netremia. Nereikia žiemą miške žeminėje gyvam pūti. Ir kurgi mūsų kultūrinė Laisvės kariauna? Sodybėles prie ežerėlių prižiūri? O užtektų susitelkti, be ginklų, be muštynių, net be tuščių šūkių gatvėse – susitelkti dvasia, širdimi, žodžiais ir bendrais darbais. Kaip visada, užtektų 10 proc. Ir viskas grįžtų į vietas.

Tiesa, jei demokratinė priedanga liautųsi veikusi, mūsų plėšikėlis imtųsi atviro smurto. Nė kiek tuo neabejoju. Pirmiausia „taškinio“ šaudymo – pavienių rengėjų šalinimo. Tam pukiai tinka „teisėsauga“. Tiesą sakant, Putino Rusija – puikus pratybų poligonas. Žiūrėkite, kaip elgiamasi ten, ir bus aišku, kas veikia ir ką, vadinasi, ketinama panaudoti.

– Citata iš jūsų pasisakymo: „Kiekvienas likimas, tiek žmogaus, tiek tautos, turi savo raktą. Kiekvienas likimas yra uždavinys, turintis savą sprendimą. Išsisukinėdamas nuo savo lemties uždavinio, tiek žmogus, tiek tauta tolydžio silpsta, praranda gyvybines galias, gyvenimo džiaugsmą, pilnatvę ir laisvę“. Ar tai nėra mūsų šiandienos apibūdinimas?

– Na, tai nuolatinė būtiškoji padėtis. Tik verta būtų pridurti, kad vadinamasis likimas – tai ne kažkieno primestas suvaržymas, o tavosios širdies išraiška. Ir jį sudaro ne vien išorinės aplinkybės, o gal net labiau jų vidinė prasmė, kuri atsiskleidžia tik mąstančiam protui (Prasmė ir protas lietuvių kalboje – bendrašakniai žodžiai).

Ir kuo giliau, erdviau protas mąsto, tuo gilesnė, erdvesnė jam atsiskleidžia būties prasmė. Taip „neperžengiamos kliūtys“ vieną dieną gali pasirodyti buvusios paprasčiausias iššūkis, paskatinimas augti. Kaip slenkstis, per kurį niekaip nepersiropščia dar nevaikštantis kūdikis ir kurio net nebepastebi vos pramokęs vaikščioti.

Todėl pagrindinis raktažodis – augti. Žinoma, viduje, dvasioje. Mokytis, lavintis, mąstyti. Viską pačiam permąstyti, pačiam išjausti. Nes tai ir yra vadinamojo suverenumo šaknis. Tauta, kuri pati nemąsto ir nejaučia, o tik dairosi, ką kur pamąstė ir kaip pasijuto kiti, negali būti suverenas, vadinasi, ir išlaikyti savos valstybės.

– Toje pačioje kalboje Vasario 16-osios proga nurodėte išeitį: „Atpažinęs savo lemties uždavinį ir atsigręžęs į jį veidu, ėmęs jį už ragų, tiek žmogus, tiek tauta savaime pradeda atgauti jėgas, gyvenimo džiaugsmą, pilnatvę ir laisvę“. Kas, jūsų manymu, galėtų pagelbėti jį atpažįstant?

– Likimas atpažįstamas tada, kai atsiranda, kas jį atpažįsta. Tai lyg savotiškas nubudimas. Miegojau, miegojau, sapnavau ir staiga – op! Viskas tarsi taip pat, tik kažkas visiškai kitaip. Kas? Ogi tai, kad nebemiegu.

Jaunesniam pasakysiu rūsčiau. Atsikelk naktį, apie 3 ar 4 val., nueik į išvietę ar vonią, atsistok vienas prieš veidrodį (jis ten paprastai yra), įsižiūrėk tiesiai sau į akis ir paklausk: „Ką tu darai iš mano gyvenimo?“,

„Kodėl leidi mane stumdyti visoms šitoms nesibaigiančioms smulkioms baimėms ir pagundoms? Ar tau patinka aš, pastumdėlis?“, „Kodėl taip lengvai pasiduodi visokioms nuomonėms ir taip lengvai išduodi tai, kas man iš tikrųjų svarbiausia, brangiausia?“

Būtų galima daug tokių klausimų prisakyti. Bet visi jie sueina į vieną. Atsiprašau, kad jis gali nuskambėti kiek nemandagiai, tačiau pati ši padėtis yra visiškai nemandagi. Tai vieta, kur nebėra jokio mandagumo, jokio „politkorektiškumo”. Tas vienintelis klausimas skambėtų maždaug taip: „Žmogau, ar tu turi kiaušus?”

Tai ne maskulinizmas. Kalbu ne apie lytinius organus, o apie visai ką kita. Kalbu apie teisę būti, kurios tau niekas niekada nepadovanos. Stokis dabar ir pasiimk ją. Nes jeigu ne, tai daugiau niekada negalėsi prieš veidrodį pakelti akių. O visa kita – tik niūrios pasekmės.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Sinica. Kodėl mes laisvės prašome? Argi laisvi taip elgiasi?
  2. D. Razauskas. Saldainis „strateginiam partneriui“
  3. D. Razauskas: Viskas priklauso nuo to, kas paima vadžias žmogaus viduje
  4. K. Stoškus. Tėvynės tuštėjimo tragedija
  5. D. Razauskas: Toleruoti neprivalome tik Lietuvos
  6. D. Razauskas. Kaip „sustabdyti emigraciją“
  7. D. Razauskas. Žmogaus teisės ir neapykanta Lietuvai
  8. D. Razauskas: Lietuva – tai būdas žiūrėti į pasaulį
  9. D. Razauskas. Kaip kvailutis rengiasi ginti tėvynę
  10. O. Voverienė. Kiek lietuvių dar liko Lietuvoje?
  11. A.Simanonytė. Kalbant apie pilietybę, Valstybės ir Tėvynės tapatinti nebegalima
  12. Kas ir kodėl eitų ginti tėvynės – šį penktadienį vyksiančioje šaulių konferencijoje
  13. E. Drungytė. Lietuvių kalba – mūsų visų dvasinė bambagyslė su Tėvyne
  14. D. Razauskas. Ką reiškia gerai gyventi?
  15. D. Razauskas. Jėzuitai Lietuvoje: Pavliko Morozovo precedentas ir kita
  16. O. Voverinė. Hamletiškas klausimas: Būti ar nebūti lietuvių tautai
  17. Filosofas, rašytojas Arvydas Juozaitis A.Mickevičiaus bibliotekoje pristatys knygą „Tėvynės tuštėjimo metas“
  18. D. Razauskas. Nenulenk galvos, mano Tėvyne!
  19. D. Razauskas. Laiškas sutrikusiam lietuviui, kaip susigrąžinti Gyvenimą, Laimę ir Tėvynę
  20. G. Karosas. Lietuvių kalba yra mūsų valstybės pamatas

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 20

  1. Bartas says:
    2 metai ago

    Tik 10%. ! O man vis atrodė , kad susirinks visi 20% . Liūdna.

    Atsakyti
  2. Vijolė says:
    2 metai ago

    Idomūs samprotavimai. O man labiausiai primena, kad nėr to gėrio, kuriame nėr ir blogio; ir nėr tokio blogo, kad jame nebūtų ir gėrio. Ypatingai apie tuos lytinius santykius 🙂 [šypsena].

    Atsakyti
    • Keista says:
      2 metai ago

      Abejoju, ar kažką apskritai supratote… Tai gal ir kitų žmonių (ir tautos, valstybės) išdavimas turi kokių nors gerumų, grožio?

      Atsakyti
  3. Džiugu says:
    2 metai ago

    D.Razauskas, kaip paprastai, išryškina tokius dalykus, apie kuriuos daugelis, deja, net nesusimąsto, gal net nesuvokia. Arba bijosi, net nenori to svarstyti, juolab prabilti, nes patogiau ir paprasčiau patylėti, nutylėti ir t.t. Kažkada teko matyti piešinuką, vaizduojantį neva iš beždžionės tampantį žmogų, o po to priešingai – žmogus vėl tampa beždžione. Rodos, tai mes dabar ir matome…
    Ačiū tiems, kurie ne tik mąsto ir gyvena kaip Žmonės, bet ir kitiems kai ką primena, žadina iš apsnūdimo (miego), kalba apie esminius dalykus, atskleidžia, kas yra tikra, o kas tiesiog melas…

    Atsakyti
  4. Kęstutis says:
    2 metai ago

    Sveikai, protingai, sąmoningai… aš tik nevartočiau – „Žmogau, ar tu turi kiaušus?” – o ką daryti moterims??? 🙂

    Atsakyti
    • Neieškokime krapų - says:
      2 metai ago

      Taigi į belyčius įsirašyti.
      Irgi man problema…

      Atsakyti
    • *** says:
      2 metai ago

      Ar į viską Tamsta taip fiziologiškai žvelgiate? Ar negirdėjote posakio “moteris su kiaušais”?

      Atsakyti
      • Kęstutis says:
        2 metai ago

        …protas ir sąmonė ne “kiaušais” ar “kiaušidėmis” matuojami…

        Atsakyti
      • Anksčiau tai reiškė says:
        2 metai ago

        net ir moteriškumo likučius praradusią asabą 🙁
        Ar dabar tai reiškia didžiavimąsi tuo?

        Atsakyti
        • Ne, gerbiamieji, says:
          2 metai ago

          tai reiškė daugiau tai, kad moteris turi savybių, kurios dažnai laikomos vyriškomis, pvz., ryžtingumas, tvirtumas, protas ir t.t. Nebūtina prarasti moteriškumą, kad moteris įgytų vyriškų savybių ir priešingai, moteriškų ir vyriškų savybių (silpniau ar stipriau išreikštų) turi beveik visi. O kai kurie vyrai, beje, vyriškų savybių turi mažiau nei kai kurios protingos ir ryžtingos moterys. Kai kurie – tikros bobos, kaip ir sakoma, ir ką, ar kiltų mintis patikrinti tokio asmens fiziologiją? Kita vertus būtų juokinga, jeigu galvodamas apie fiziologiją, kas nors pasakytų, jog Tamsta, Kęstuti ar Kikuti, “esate [turbūt] su kiaušais”… Ar tik ne dėl to ir kabinėjatės, kad tų “kiaušų” D.R. išsakyta prasme galbūt ir neturite? O tai ir nėra dažnas, kasdienis reiškinys…

          Atsakyti
          • Kęstutis says:
            2 metai ago

            Jums asmeniškai , ne Dainiui – tik visiškas “kaimas, lašiniai” protą, ryžtą matuoja kiaušiniais ar jų dydžiu… pabodęs ir nuvalkiotas holivudinis amerikonizmas… ne lietuviškas tai išsireiškimas…

    • Kuršis says:
      2 metai ago

      Kam neaišku, vietoje “k…” skaitykite “stuburas”.

      Atsakyti
  5. Nejuokingas juokdarys says:
    2 metai ago

    Puaro 3/9 s.
    − lrt.lt/mediateka/irasas/2000090496
    Jei galima būtų sudėti į vieną filmo kadrus su Egipto princo pasisakymais (bet taip, kad būtų suprantamas kontekstas) – matytume įnoringą mūsų „laisvūnų” portretą – jų brandos, mąstymo lygį, supratimą, kas yra laisvė.
    Jį visur lydėjęs jo gal sekretorius princo nusikalbėjimus išversdavo pašnekovams į išauklėto ir bent kiek IQ turinčio žmogaus kalbą.

    Atsakyti
  6. be pagarbos tremtiniams says:
    2 metai ago

    G. Rutkauskas: Tremčių sukaktis Lietuva minės be pagarbos tremtiniams Mini interviu
    – respublika.lt/lt/naujienos/ruosiamos_naujienos/tv_publika/g_rutkauskas_tremciu_sukaktis_lietuva_mines_be_pagarbos_tremtiniams/

    Atsakyti
    • Atidėto starto pagarba says:
      2 metai ago

      2023-iuosius siūloma skelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais
      – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/06/13/news/2023-iuosius-siuloma-skelbti-tremtiniu-ir-politiniu-kaliniu-metais-19729753/comments/

      Atsakyti
  7. Perkūno Paukštis says:
    2 metai ago

    Kokiems Dievams reikėtų melstis, autorius nepasakė .

    Atsakyti
    • Perkūno Paukštis says:
      2 metai ago

      Autorius yra greičiausiai bedievis, nes neprašo Jų pagalbos.

      Atsakyti
      • Vidmantas says:
        1 metai ago

        O tikėti būtina? 🙂

        Atsakyti
  8. Neatidėliotinas reikalas says:
    2 metai ago

    Taip įsitikinusi ministrė

    2023-iuosius siūloma skelbti Tremtinių ir politinių kalinių metais
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/06/13/news/2023-iuosius-siuloma-skelbti-tremtiniu-ir-politiniu-kaliniu-metais-19729753/comments/

    Europos Sąjungos piliečiai galės tapti partijos steigėjais Lietuvoje
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/aktualijos/2021/06/13/news/europos-sajungos-pilieciai-gales-tapti-partijos-steigejais-lietuvoje-19729392/

    Turint galvoje, kad Kremliaus dokumentų klastojimo menas pasaulyje dar nepralenktas, dar tarpukariu savo kokybe garsėjo, tikimės naujų vėjų, ir bent kelių partijų, kurias čia įsteigs „„ES piliečiai”

    Atsakyti
  9. Nuorodos says:
    2 metai ago

    Gedulo ir vilties diena: Sovietinių okupantų ir vietinių kolaborantų 1941 birželio mėn. nužudytųjų sąrašas (pradžia)
    – pozicija.org/gedulo-ir-vilties-diena-sovietiniu-okupantu-ir-vietiniu-kolaborantu-1941-birzelio-men-nuzudytuju-sarasas/
    (galima atsisiųsti visą sąrašą)

    Kastytis Braziulis. Valstybę valdys represinės struktūros arba tie kurie valdys jas
    – pozicija.org/kastytis-braziulis-valstybe-valdys-represines-strukturos-arba-tie-kurie-valdys-jas/

    ……………………………..
    D. Britanijos gyventoja teisme apgynė teisę kritikuoti „gender“ ideologiją
    – pozicija.org/d-britanijos-gyventoja-teisme-apgyne-teise-kritikuoti-gender-ideologija/

    Nuo D. Žalimo kalbų oda pašiurpsta: referendumas dėl partnerystės antikonstitucinis, šeima gali būti ir vienalytė…
    – pozicija.org/nuo-d-zalimo-kalbu-oda-pasiurpsta-referendumas-del-partnerystes-antikonstitucinis-seima-gali-buti-ir-vienalyte/

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

2023 02 01
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

2023 01 31
Dr. Jono Basanavičiaus paveikslas (dailininko pavardė tikslinama) | Dr. J. Basanavičiaus kambario ekspozicijos nuotr.

Kaip Jonas Basanavičius išgelbėjo Gedimino pilį nuo „pažangos“

2023 01 25
Kelių priežiūros įranga | Ecoservice nuotr.

Penki keisti klausimai apie kelių priežiūrą žiemą

2023 01 24
Lietuvos vėliavos dieną Gedimino pilies bokšte iškilmingai iškelta trispalvė | KAM, A. Pliadžio nuotr.

Z. Tamakauskas. Mūsų Trispalvės vėliavos Šviesa nugalėjo tamsą

2023 01 10
Gamtos fotografas Rimantas Nalivaika | Asmeninė nuotr.

Užburianti gamtos trauka

2023 01 03
Miškininkė G. Banienė: esame tie, kurių sprendimai lems ateities kartų gyvenimus | lrv.lt nuotr.

Miškininkė G. Banienė: esame tie, kurių sprendimai lems ateities kartų gyvenimus

2022 12 30
Vydūnas 1948 m. | Mažosios Lietuvos enciklopedijos archyvo nuotr.

Vydūnas. Mūsų sentėvių tikėjimas

2022 12 28
Nusipelniusieji, kuriems siūloma skirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas | lrkm.lrv.lt nuotr.

Atrinkti nusipelniusieji, kuriems siūloma skirti Vyriausybės kultūros ir meno premijas

2022 12 24
Rodyti daugiau

Naujienos

Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų

2023 02 05
Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje | Ecoserviso nuotr.
Gamta ir ekologija

Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje

2023 02 05
Benrasis pagalbos centras | bpc.lt nuotr.
Lietuvoje

2022-aisiais BPC – rekordinis pranešimų skaičius

2023 02 05
Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera? | mokslolietuva.lt nuotr.
Lietuvoje

Žaidimų kūryba – kaip pramoga virsta karjera?

2023 02 05
Būdviečio bažnyčia | punskas,pl nuotr.
Istorija

S. Birgelis. „Aušros“ 140-osioms metinėms. Antroji „Aušra“ (III)

2023 02 05
Lietuvos laisvės gynėjų dienos iškilmės Seime 2021 m. sausio 13 d. | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.
Istorija

Laisvės kovų ir rezistencijos įamžinimas turi būti valstybės pirmenybė

2023 02 05
Daržovės, bulvės | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Vasario 5 minima Pasaulinė cepelinų diena

2023 02 05
Lėktuvas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Lietuviai keliones planuoja apgalvotai

2023 02 04
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kremliuje – panika dėl didelio tikslumo JAV bombų
  • Pradėti sportuoti niekada nevėlu
  • Pristatyta sugadinta prekė: ką žinoti?
  • Rūšiavimo nuodėmės: vamzdžiai, plytos ir dažai pakuočių konteineryje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius...

Skaityti toliau

Romuva kviečia švęsti Perkūno dieną

by Jonas Vaiškūnas
2023 02 01
1
Vilniečiai šventė Perkūno dieną (video)

Vasario 3 d.,  penktadienį, 18 val. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (Barboros Radvilaitės g. 8, Vilniuje) Senovės baltų religinė bendrija Romuva...

Skaityti toliau

A. Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia teikti nusipelniusius apdovanojimui gauti

by daiva
2023 01 31
0
Aleksandro Stulginskio žvaigždė | lrs.lt nuotr.

Seimo Aleksandro Stulginskio žvaigždės skyrimo komisija kviečia visuomenę iki 2023 m. vasario 20 d. siūlyti nusipelniusius Seimo apdovanojimui – Aleksandro Stulginskio žvaigždei –...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Petras apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie D. Petkus: Raginame neleisti rengti antikonstitucinių LGBT eitynių
  • lrt šiandien apie Prof. Alvydas Butkus: Provincialūs politikai išduoda mūsų kalbą
  • Yondrymn apie Konservatoriai Seimui teikia rezoliuciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje
  • RicIdode apie Kaip paspartinti interneto svetainės veikimą?
Kitas straipsnis
„Iš savo varpinės“: Bendrabučiai – „naujų žmonių“ fabrikai, arba sugrįžtanti istorija (video)

„Iš savo varpinės“: Kas kursto ugnį Baltarusijos pasienyje?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai