Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ kategoriškai nesutinka su Aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos siūlymu nuo 2020 m. įvesti automobilių taršos mokestį.
Europos komisija, Tarptautinis valiutos fondas ir kitos tarptautinės organizacijos nurodo, kad socialinė nelygybė Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, o jos mastas jau kelia pavojų visos šalies ateičiai, nes net ekonomikos pakilimo metu neslūgstanti emigracija ateityje neišvengiamai sukels demografinę katastrofą.
Automobilių taršos mokestis dar labiau padidins socialinę atskirtį, nes mažas pajamas gaunantys Lietuvos gyventojai negali įsigyti naujesnių ir mažiau taršių automobilių. Daugelyje kaimo vietovių viešasis transportas gyventojams nebeteikia paslaugų, todėl taršos mokestis, kuris jau vadinamas „ubagų automobilių mokesčiu“, sumažins ne taršių automobilių kiekį, o mažiausias pajamas gaunančių Lietuvos gyventojų pajamas.
Tuo tarpu didžiausias pajamas gaunantys gyventojai, pagal pateikiamus ministerijos siūlymus, net galės įsigyti naujus ir brangius automobilius su nuolaida, kurią apmokės valstybė t. y. mokesčių mokėtojai.
Neaišku ir kokiems tikslams bus panaudotos lėšos, gautos surinkus taršos mokestį.
Vyriausybė, siekianti mažinti socialinę atskirtį ir kurti Gerovės valstybę, pirmiausia turi Vakarų valstybių pavyzdžiu įvesti prabangos mokestį, kuris būtų taikomas ir prabangiems automobiliams.
Kovoje prieš automobilių skleidžiamą taršą būtina naudoti kitas priemones, pirmiausia stiprinti viešajį transportą, kad gyventojai norėtų daugiau naudotis jo paslaugomis ir mažiau važinėti lengvaisiais automobiliais.
Autorė yra Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė
Susiję straipsniai:
- Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepasirašys Nacionalinės kolektyvinės sutarties
- Profesinė sąjunga „Solidarumas“ perspėjo Lietuvos valdžią dėl galimo valstybinių įstaigų smurto prieš vaikus ir tėvus
- A. Guogis. Gitanas Nausėda – pirmasis Lietuvos prezidentas, kuris apie gerovės valstybės kūrimą prabilo kaip svarbiausią uždavinį
- Ekspertai pateikė pasiūlymus transporto priemonių apmokestinimui Lietuvoje
- N.Puteikis: Nomenklatūrinį režimą reikia keisti piliečių ir valdžios dialogu
- D. Pavalkis: Mokslas deda pamatus gerovės visuomenei
- G. Navaitis. XXI a. pasirinkimas: kur paimti pinigų laimei nupirkti? (III)
- Valdžios, NVO, jaunimo organizacijų ir mokslo atstovai ieško būdų jaunimui išlaikyti Lietuvoje
- R. Budbergytė. Socialinę depresiją ir emigraciją gydykime ekonominėmis priemonėmis (video)
- Kodėl ir kokių priemonių prieš dyzelinius automobilius gali būti imtasi Lietuvoje?
- J. Jasaitis. Gitano Nausėdos laikas (II)
- A.Guogis. Ekonominė krizė ir Rytų Europos politikų nenoras rūpintis socialine apsauga
- Z. Čepaitė. Lietuva – sėkmės pavyzdys? Fantastika!
- Įmonėje, kurios darbuotojai net žudosi, profsąjungoms pavyko pasiekti pergalę
- Profesinės sąjungos atskleidė šiurpią padėtį Linkuvos socialinės globos namuose
Viskas teisingai, šis mokestis nesumažins teršimo mastų Lietuvoje. Tiesiog mūsų valdžia vykdo nurodymus “iš aukščiau”, siekiant paskatinti naujų automobilių gamybą bei surinkti kuo daugiau mokesčių Lietuvoje. Norint sumažinti užterštumą, reikia kaip Estijoje padaryti nemokamą viešąjį transportą, sumažinti PVM už autoservisų paslaugas, kad žmonės nevažinėtų netvarkingais automobiliais.
Mūsų Finansų ministrai nenori suprasti, kad žmonės neturi pinigų naujiems automobiliams, todėl jų ir neperka, o papildomi mokesčiai mažins jų perkamąją galią, mažins į plaukas į biudžetus per sumažėjusius pirkimus (grįš bumerangu).
Matau naujuosius “komjaunuolius” prie valdžios.