Žymos archyvas: Gediminas

Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“ (0)

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Praėjusį ketvirtadienį Kauno miesto muziejaus skyriuje Kauno pilyje vyko fotografijų parodos „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio.

Parodos atidarymo metu buvo galima gyvai pamatyti totorių karį su XVIII pab. uniforma ir karo ginklais: lengvosios kavalerijos kardu ir XVIII a. titnaginio pistoleto kopija. Atidaryme dalyvavo Kauno apskrities totorių bendruomenės ir Generolo Juzefo Beliako Lietuvos totorių karo istorijos klubo nariai, skambėjo Pavolgio ir Krymo totorių dainos. Parodoje pristatoma istorinė medžiaga apie totorių karybą nuo XIV a. pab. iki XX a. vidurio. Aplankyti parodą galima iki lapkričio 30 d. Skaityti toliau

Vilniaus universiteto istorikus vėl buria „Historiada 2013“ (1)

istorikai.lt nuotr.

Lapkričio 9 d., šeštadienį, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Alumni draugija į gimtosios M. Daukšos kiemelyje stūksančios liepos glėbį kviečia sugrįžti visų kartų Istorijos fakulteto auklėtinius.

„Historiada 2013“ – buvusių ir esamų Vilniaus universiteto istorikų forumas, kuris suburia vienas kitą nebūtinai pažįstančių, tačiau kai bendra turinčiųjų visuomenę. Alumnai – tai tas antrasis, neregimas fakulteto kūnas, kas ketveri metai trumpam virstantis realiu. Kartu džiugina tai, kad deramai paminėsime itin jubiliejines 690-ąsias Vilniaus įkūrimo metines, Skaityti toliau

„Istorijos detektyvai“: Kas buvo leičiai, nacių generolo giminės paslaptis ir sensacinga Lietuvos vardo kilmė (26)

Mindaugo Mikulėno pieš.

Spalio 26 d., šeštadienį, 15 val. LRT TV laidoje „Istorijos detektyvai“ Virginijus Savukynas ieškos atsakymų į painius, atrodo labai skirtingus, tačiau, kaip pasirodys, tarpusavyje susijusius klausimus: Kuo pasitikėti tais, laikais, kai artimiausi giminaičiai buvo pasiruošę suvarti peilį į širdį? Kas atkeršijo už Mindaugo nužudymą? Kas sieja Gedimino pavaldinį su nacistinės Vokietijos generolu Erichu fon Manšteinu (Erich von Manstein)? Kokią Lietuvos valstybės paslaptį slepia leičių kaimų pavadinimai? Iš kur kilo Lietuvos vardas?

XIII amžiuje giminaičiai buvo ir stiprybė, ir pavojus. Jie ne tik galėjo padėti kovoje, bet ir patys smeigti durklą iš už nugaros. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Mitologinis Vilnius (V). Kur buvo Krivių pilis? (37)

Ąžuolas | A.Railos nuotr.

Nuo Šv.Jurgio bažnyčios ir V.Kudirkos aikštės sklinda daug šviestakių. Kaip jau minėta, vienas jų skrodžia Arkikatedros centrą, kur kitados Lietuvos valdovai buvo įkurdinę Perkūno šventyklą. Tai nieko nestebintų. Stebina kitkas. Ši apie penkiolikos metrų pločio informacinė energetinė juosta tęsiasi ir tolyn. Sekant ja toliau per Sereikiškes (ar Šereikiškes?), per tą vietą, kur kitados augta galingo ąžuolo, galima atsidurti net Markučių ąžuolyne…

Bet ypač galingas srautas  nuo V.Kudirkos aikštės tįsta į rytus. Iš pradžių manėme, kad jis siejasi su Gedimino kalno aštuoniakampiu bokštu. Skaityti toliau

V. Mikailionis. Lietuvių literatūros pradžios beieškant (44)

Vaclovas Mikailionis | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Algimantas Bučys. Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija. V.: Versus aureus, 2012. 656 p.

Knyga, apie kurią, mano galva, reikėtų nemažai kalbėti ir netgi pasiginčyti, tarsi liko beveik visiškai nepastebėta. Nepastebėta nei istorikų, nei literatūrologų, nors ir vienų, ir kitų ambicijas ji turėtų pirmiausia užgauti arba bent jau sudominti.Turiu omenyje dr. Algimanto Bučio solidų foliantą „Seniausiosios lietuvių literatūros istorija ir chrestomatija“. Tai tarsi trilogijos trečioji, baigiamoji, dalis. Skaityti toliau

I.Baranauskienė. Gedimino politika kitataučių atžvilgiu – sektinas pavyzdys Lietuvai ir LLRA? (48)

Inga Baranauskienė | asmeninė nuotr.

Neseniai Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) Seimo frakcijos aktyvistas Leonardas Talmontas iškėlė iniciatyvą: skelbkime sausio 25-ąją – dieną, kai 1323 m. Lietuvos valdovas Gediminas parašė savo garsųjį laišką „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“, kuriame kartą paminėtas ir Vilnius, – „Tautinių bendrijų atminimo diena“. Iniciatyva daugeliui Seimo narių pasirodė graži ir pradiniame etape susilaukė pritarimo.

Visgi šios iniciatyvos logika keista: na taip, Gediminas kvietė į Lietuvą užsieniečius – visų pirma Hanzos sąjungai priklausiusių Liubeko, Štralzundo, Brėmeno, Magdeburgo ir Kelno miestų vokiečius, bet juk kitataučių ir jų bendrijų Lietuvoje būta ir anksčiau! Skaityti toliau

M. Jučas. Gedimino laiškai (22)

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų2023 m. Vilnius minės įkūrimo 700 metų sukaktį. VU profesorius, daugelio studijų apie Lietuvos senąją istoriją autorius siūlo pažvelgti į miesto įkūrėjo Gedimino pastangas Vilnių kurti kaip europinį miestą.

Šiandien beveik niekas neabejoja Gedimino laiškų autentiškumu. Jie buvo rašyti Vilniuje Gedimino patarėjų pranciškonų, palaikiusių ryšius su Rygos pranciškonais. Turime tų laiškų publikacijas, kurias apibendrino ir iš naujo 1966 m. Vilniuje paskelbė Vladimiras Pašuto. Naujausią jų leidimą parengė Stefanas Rovelas (Stephen Rowell) – „Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gediminae illustrans“ (Vilnius, 2003). Jo publikacija pranašesnė už visas ankstesnes. Skaityti toliau

Ketvirtadienio kultūros istorijos vakaras iš ciklo „Senasis Vilnius: tyrinėjimai ir atradimai“ (0)

Lietuvos nacionalinis muziejus

Lapkričio 22 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, paskaitą „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė“ skaitys istorikas prof. Zigmantas Kiaupa. Vilnius buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė nuo Gedimino valdymo laikų iki valstybės žlugimo 1795 metais. Per tą laiką Lietuvos valstybė keitė savo pavidalą ir vidinę sandarą, kartu keitėsi ir Vilniaus kaip Lietuvos sostinės požymiai ir paskirtys.

Gediminaičių valdymo laikais Vilniaus pilys buvo svarbiausios valstybėje, jos buvo pagrindinė didžiųjų kunigaikščių būstinė. Nors didieji kunigaikščiai su savo dvaru daug keliaudavo po valstybę Skaityti toliau

Tarptautinė gotika Lietuvoje (2)

Vytauto Didžiojo majestotinis antspaudas. 1407-1430

Įasmeninti galima bet ką – net ir pačią migločiausią, sunkiai akademiniame diskurse sukonkretinamą sąvoką ar reiškinį, todėl tarptautinės gotikos fenomenas mūsų vaizduotėje galėtų įgauti aiškius pavidalus ir bruožus. Juolab kad šiam dalykui konkretus mokslinis turinys buvo suteiktas dar XIX amžiuje – epochoje, kai lyg pagal policijos fotorobotą buvo ne atkurti, o veikiau sukurti ir kitų Vakarų kultūros epochų bei stilių – renesanso, baroko, manierizmo – portretai.

Tarptautinė gotika įvairiais keliais bandė patekti į Lietuvą. Akivaizdu, nes tokią jos savybę (internacionalumą) suponuoja paties apibrėžimo užprogramuota prigimtis, fenomenalu, nes Lietuva (tiksliau – Didžioji Kunigaikštystė) žengė tik pirmuosius naujakrikštystės žingsnius. Būtent dėl to šią lūžio epochą Lietuvoje nebūtų tikslu vadinti vėlyvaisiais viduramžiais arba viduramžių rudeniu. Skaityti toliau

V.V.Landsbergis. Trys tirpstančios snaigės (5)

Vvytautas V.Landsbergis

Gyvendamas žmogus dirba įvairius darbus; jeigu jie gražūs, kilnūs – tai pasilieka ir jam išėjus. Tačiau gyvenant reiškinį, vadinamą gyvenimu, norom nenorom atlieka ir elementarios žmogiškos atliekos. Tai greitai suyrantys produktai, tinkami trąšoms arba žiniasklaidai, nes būtent tai labiausiai mėgsta analizuoti mūsų spauda bei įvairaus plauko internetiniai analizatoriai.

Beje, susitelkimas ties šiais žmogiškaisiais ištekliais – populiari ne tik žiniasklaidos, bet kitąsyk ir postmoderniojo meno kryptis. Vežiojo, tarkim, prieš keletą metų po parodas Andreso Serano (Andres Serrano) kūrinį „Kristus šlapime“, kuriame Kristaus skulptūra buvo įdėta į menininko šlapimą. Skaityti toliau

Vilniaus pagarsinimo šventė – 2012 (1)

Vilniaus piliu rezervatas | K.Stalnionytės nuotr.Šiemet jau šeštąjį kartą sausio 25 d. rengiama Vilniaus pagarsinimo šventė, skirta rašytinės Vilniaus istorijos pradžiai paminėti.

Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai.

Draugija „Pilis“ kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramove šių metų sausio 25 d. (trečiadienį), 17 val. 30 min. Skaityti toliau

A. Butkus. Nekosmopolitiškos mintys po kosmopolitiškos konferencijos (22)

Alvydas Butkus | Asmeninė nuotr.

Lietuvos kultūros ministerija, toliau  atkakliai ruošdamasi „prastumti“ naująjį Tautinių mažumų įstatymą, rugpjūčio 25 d. surengė konferenciją, pavadintą „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“. Konferencijoje šį įstatymo projektą taikliai apibūdino Lietuvos tautinių bendrijų tarybos pirmininkas M. Gamzajevas, pasak kurio, tai yra išimtinai lenkų tautinės bendruomenės koncepcija, orientuota į tos bendruomenės reikalavimų tenkinimą.

Šiaip jau istoriniai stereotipai egzistuoja kiekvienoje tautoje, todėl vertėjo panagrinėti ir įtampą keliančių lenkų istorinius stereotipus, Skaityti toliau

Šiandien – Vilniaus pagarsinimo šventė 2011 (0)

Draugija „Pilis“, Vilniaus įgulos karininkų ramovė jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus.

Vakar sausio 25 d. buvo iškilmingai pagerbtas Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Katedros aikštėje prie jo paminklo buvo padėta gėlių.

Šiandien sausio 26 d. 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) vyks pagrindinis Vilniaus pagarsinimo šventės 2011 renginys.

Šventėje dalyvaus Skaityti toliau

Vilniaus pagarsinimo šventė – 2011 (0)

Draugija "Pilis"Rašytiniuose šaltiniuose Vilnius pirmą kartą paminėtas 1323 m. sausio 25 d. Lietuvos valdovo Gedimino laiške „visiems visame pasaulyje išplitusiems Kristaus garbintojams“. Taip Vilniaus vardas buvo pagarsintas Europai.

Draugija „Pilis“ kartu su Vilniaus įgulos karininkų ramove šių metų sausio 26 d. (trečiadienį), 17 val. 30 min. Vilniaus įgulos karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13) jau penktus metus iš eilės kviečia paminėti Vilniaus pagarsinimą ir miesto kūrėjus. Skaityti toliau

R. Grigas. Senieji lietuviai ir krikščionybė: tapatybių konfrontacija (II) (3)

Romualdas Grigas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Kaitos prieštaringumas    

Laikai keitėsi.   

Jeigu tikime filologais, teigiančiais, jog lietuvių kal­ba susiformavo apie V-VI a. po Kr., tai galime žengti ir toliau. Galime manyti, kad tam dalykui (kaip ir bal­tų religinei reformai, pradėtai VI a. viduryje) impulsą davė grėsmingai išsiliejusi tautų kraustymosi banga. Ji daug ką pakeitė. Griovė ilgus amžius egzistavusius so­cialinės organizacijos (gyvensenos) pamatus. Ardė nu­sistovėjusius ryšius tarp plačiausiai išsidriekusių erd­vių bei kultūrų. Esama nenuginčijamų įrodymų, kad tarp Indijos (arijų) bendruomenėse senaisiais laikais praktikuotos dvasinio gyvenimo kultūros Skaityti toliau