Žymos archyvas: fizika

Jaunieji fizikai iš olimpiados Izraelyje grįžta su bronzos medaliais (0)

smm.lt nuotr.

Visi penki Lietuvos komandos nariai iš Izraelyje Tel Avive vykusios 50-osios tarptautinės fizikos olimpiados grįžta su apdovanojimais. Iškovoti du bronzos medaliai ir trys pagyrimo raštai.

Bronzos medaliais apdovanoti dvyliktokas Ričardas Navickas iš Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos (mokytojas Romualdas Uža) ir vienuoliktokas Ernestas Ramanauskas iš Vilniaus licėjaus (mokytojas Eugenijus Rudminas).

Pagyrimo raštus olimpiadoje pelnė dvyliktokas Tautgirdas Narmontas Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit Sinkevičienė kuria kvantinį jutiklį (video) (0)

„Mokslo sriuba“: jaunoji mokslininkė Mažena Mackoit Sinkevičienė kuria kvantinį jutiklį | LRT nuotr.

Ar kada nors susimąstėte, kad tarp mūsų yra žmonių, kuriančių ateitį? Tai – mokslininkai. Mokslo pažanga nulems, kaip žmonijos gyvenimas atrodys po kelių dešimtmečių. Būtent dėl šios priežasties mokslininkės kelią pasirinko Fizinių ir technologijos mokslų centro doktorantė Mažena Mackoit Sinkevičienė.

Jaunoji tyrėja gilinasi į keistenybių kupiną kvantinės fizikos pasaulį. Kartu su kolegomis Lietuvos, Australijos, JAV ir Vokietijos universitetuose ji kuria ypatingo jautrumo kvantinį jutiklį. Itin mažus pokyčius galintis išmatuoti prietaisas labai reikalingas, pavyzdžiui, medicinoje. Skaityti toliau

Penktokai ir šeštokai gamtos mokslų jau mokosi naujai (0)

Gamta | vstt.lt nuotr.

79-ių mokyklų penktokai ir šeštokai nuo rudens chemijos, fizikos ir biologijos mokosi pagal naujovišką integralią gamtamokslinio ugdymo programą – per pamokas, kurios trunka ilgiau nei 45 minutes, gamtos mokslai neskaidomi į atskiras chemijos, biologijos, fizikos pamokas, visų šių dalykų mokoma susietai, pamokoje kartais dirba ne vienas mokytojas.
 
Mokydamiesi tokiu būdu mokiniai daugelį chemijos, fizikos, biologijos reiškinių, kartais prijungiant ir geografiją, Skaityti toliau

VU profesorius A. Dubietis: lietuvių tyrimai buvo reikšmingi skiriant Nobelio fizikos premiją (3)

Prof. Audrius Dubietis | E,Kurausko nuotr.

Fizikos mokslininkai žiniomis ne tik dalijasi – jie jas kuria. Gamtos moksluose nuolat atrandama kas nors naujo – tai, kas, atrodytų, yra toli nuo kasdienybės, ir retai susimąstome, kad tai – dalis mus supančios aplinkos. Moksliniai tyrimai šioje srityje atskleidžia, kaip veikia pasaulis.

Studentų mylimas Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto profesorius Audrius Dubietis visą gyvenimą siekia perprasti gamtos dėsnius. Savo profesinę karjerą jis skyrė netiesinės optikos reiškiniams tirti, Skaityti toliau

Vardinę Adolfo Jucio premiją pelnė du Vilniaus universiteto fizikai (0)

Adolfas Jucys | www.geocaching.com nuotr.

Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos ir astronomijos instituto mokslininkams prof. Bronislovui Kaulakiui ir dr. Juliui Ruseckui už jų mokslinį darbą „Atominių ir sudėtingų sistemų spektroskopija ir stochastiniai reiškiniai“ skirta Lietuvos mokslų akademijos (LMA) įsteigta vardinė Adolfo Jucio premija.

Adolfo Jucio premija įsteigta 1993 m. ir teikiama mokslininkams už vertingiausius teorinės fizikos pasiekimus.

Skaityti toliau

D. Ridikas: Galutinis tikslas – potencialiai neribotas energijos šaltinis (1)

D. Ridiko asmeninė nuotr.

Pagrindiniu energijos ištekliumi pasaulyje gali tapti termobranduolinė sintezė – inovatyvus ir sudėtingas procesas, leisiantis tiekti energiją, kuri nekenktų aplinkai, būtų pigi, plačiai pritaikoma ir praktiškai neišsenkanti. Tačiau iki tol laukia dar ilgas kelias, sako fizikas, Lietuvos valstybinės premijos laureatas, habilituotas mokslų daktaras Danas Ridikas, kuris jau du dešimtmečius dirba prestižinėse mokslo institucijose užsienyje, šiuo metu – Tarptautinėje atominės energijos agentūroje (TATENA) Austrijoje.

Termobranduolinės sintezės (angl. nuclear fusion) potencialą tapti neribotos pigios energijos šaltiniu įvertins Prancūzijoje šiuo metu statomas eksperimentinis reaktorius Skaityti toliau

Fizikas S. Tamulevičius: Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja (0)

Fizikas S. Tamulevičius: „Ateityje nanomedžiagos pakeis daugelį tradicinių medžiagų, kurių ištekliai gamtoje mažėja“ | Pixabay nuotr.

„Dėl smarkaus natūralių išteklių panaudojimo pramonės reikmėms gamtoje atsirado medžiagų deficitas. Todėl šviesiausi pasaulio protai ėmė plėtoti naują mokslo sritį – nanotechnologijas, kurias pasitelkus kuriamos medžiagos, turinčios unikalių ypatybių“, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Sigitas Tamulevičius, kurio parengtą straipsnį apie naujoves medžiagų srityje išspausdino prestižinis žurnalas „Reports on Progress in Physics“. S.Tamulevičius tikina, jog nanotechnologijomis sukurtų medžiagų pritaikymas kasdienybėje nėra tik teoriniai svaičiojimai ar tolimos ateities vizijos.

Skaityti toliau

Nobelio fizikos premija: kas yra gravitacinės bangos? (1)

Kastytis Zubovas | asmeninė nuotr.

2017 m. Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys mokslininkai – amerikiečiai Kipas Fornas (Kipas Thorne’as), Raineris Veisas (Raineris Weissas) ir Baris Barišas (Barry Barishas), reikšmingai prisidėję prie praėjusių metų vasario mėnesį paskelbto gravitacinių bangų atradimo.

Šis atradimas yra beveik keturis dešimtmečius trukusio LIGO (Laser Interferometer Gravitational-wave Observatory) projekto kulminacija. K. Fornas ir R. Veisas LIGO inicijavo dar 1984 m., 1997-aisiais B. Barisšas tapo jo vadovu. LIGO gravitacines bangas aptiko 2015 m. rugsėjo 14 d. – vieną dieną prieš oficialiai Skaityti toliau

A. Alaburda: Vis daugiau jaunų žmonių domisi nervų sistema ir jos tyrimais (0)

VU prof. Aidas Alaburda | E.Kurausko nuotr.

„Centrinė nervų sistema laikoma sudėtingiausiu Visatos dariniu, tad jos pažinimas svarbus tiek fundamentiniu, tiek taikomuoju aspektu. Akivaizdu, kad šis pažinimo procesas tikrai užtruks, užtikrindamas neurobiofizikams ilgalaikes darbo vietas“, – šypteli Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro profesorius, biofizikas Aidas Alaburda. Jo ir kolegų pastangomis VU atnaujinta biofizikos bakalauro studijų programa, daugiau dėmesio skiriant neuromokslams. Skaityti toliau

Lietuva pradeda stojimo į CERN procedūrą (0)

cern-logo-wikipwdija-org

Spalio 8 d. gauta oficiali Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Tarybos išvada, kurioje teigiamai įvertinta Lietuvos pažanga  mokslo bei inovacijų srityje ir pateiktas stojimo sutarties projektas. CERN – pati didžiausia ir pažangiausia pasaulio mokslo institucija –  kviečia Lietuvą pradėti stojimo procedūrą.

CERN Tarybos sprendimui didelę įtaką turėjo ir tvirtas Lietuvos vadovės politinis palaikymas skatinant mūsų valstybės bendradarbiavimą su šia organizacija.

Skaityti toliau

Nobelio fizikos premijos vertas atradimas atveria kelius naujoms medžiagų būsenoms (0)

Nobelio medalis

Nobelio fizikos premiją pasidalijo trys JAV mokslininkai: Deividas Taulesas (Davidas J. Thoulessas), Dankanas Holdeinas (Duncan Haldan) ir Maiklas Kosterlitcas (Michael Kosterlitz) už atrastus topologinius fazinius virsmus medžiagoje. Mokslininkai pasiūlė modelius, kaip šie virsmai galėtų pasireikšti.

Neįprastųjų medžiagos fazių, tokių kaip superlaidumas, supertakumas ir ploni magnetiniai sluoksniai, tyrimams JAV mokslininkai panaudojo modernius matematinius metodus. Jau šiandien Nobelio premijos laimėtojų darbai skatina naujų egzotiškų medžiagos fazių paieškas, suteikiančias daug vilčių ateities taikymams medžiagotyroje ir elektronikoje.

Skaityti toliau

CERN parodą „Accelerating Science“ pristatys dr. A. Juodagalvis (0)

Dr. A. Juodagalvis | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Pagrindinis garsaus serialo „Didžiojo sprogimo teorija“ veikėjas Šeldonas, daug kam pažįstamas kaip šiek tiek pamišęs mokslo entuziastas, už galimybę apsilankyti Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje (CERN) atiduotų kone viską. Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Andrius Juodagalvis ne tik įgyvendina šio herojaus svajonę, bet ir aktyviai populiarina CERN veiklą Lietuvoje. Kovo 15 d. atsidarysiančiameNacionaliniame fizinių ir technologijos mokslų centre (NFTMC) jis pristatys CERN parodą „Accelerating Science“. Skaityti toliau

Pagerbti naujieji Vilniaus universiteto garbės daktarai (0)

Garbes-daktarai

Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktaro insignijomis – toga ir kepure – papuoštos dvi iškilios asmenybės. Tai Islandijos politikas, ekonomistas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hanibalsonas (Jón Baldvin Hannibalsson) ir Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Maiklas Šuras (Michael Shur). Skaityti toliau

Naujuosiuose mokslo centruose bus pristatoma pasaulinio garso paroda „CERN: Accelerating Science“ (0)

JGMC-Edgaro-Kurausko-foto

Vilniaus universitetas (VU) šiuo metu intensyviai ruošiasi Saulėtekyje įsikūrusių dviejų tiksliųjų mokslo centrų  ir didžiosios kilnojamosios Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) parodos atidarymui. Planuojama, kad kovo 15 d. duris atvers Jungtinis gyvybės mokslų centras (JGMC) bei Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras (NFTMC). Pastarajame bus įrengta po visą pasaulį keliaujanti interaktyvi CERN paroda. Skaityti toliau

Fizikos Nobelio premija atiteko japonui ir kanadiečiui (0)

Rengėjų nuotr.

Šių metų Nobelio premija fizikos srityje buvo paskirta japonui Takaki Kajitai ir kanadiečiui Arthurui B. Makdonaldui „už neutrino osciliacijų atradimą“.

Neutrinai yra Visatoje labai paplitusios, tačiau su įprasta medžiaga itin menkai sąveikaujančios dalelės, skriejančios Visatoje beveik šviesos greičiu. Šis atradimas pakeitė mokslininkų supratimą apie fundamentaliausią materijos veikimą ir galimai yra itin svarbi mūsų Visatos supratimo dėlionės detalė. Skaityti toliau

Vilniaus universitete tęsiamos derybos dėl Lietuvos narystės CERN (0)

CERN Greitintuvų ir technologijų direktorius Frederikas Bordri | V. Jadzgevičiaus nuotr.

Šiandien Vilniaus universitete viešėjo Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) direktorius akseleratoriui bei technologijoms Frédérickas Bordry ir atstovas ryšiams su šalimis ne–narėmis Christophas Schaeferis. Susitikime su VU rektoriumi prof. Artūru Žukausku jie aptarė bendradarbiavimo galimybes ir diskutavo apie potencialią Lietuvos narystę vienoje reikšmingiausių pasaulio mokslo institucijų.

C. Schaeferis pasakojo, kad procedūra, kol šalis, pareiškusi norą, tampa asocijuotąja nare, užtrunka gana ilgai, tad šiais metais, net ir labai norint, to padaryti Lietuvai nepavyktų. Skaityti toliau

Lietuvių mokslininkas apdovanotas už fundamentinio mokslo vystymą (2)

Steponas-Asmontas -asmenine-nuotr-K100

Fizinių ir technologijos mokslų centro (FTMC) mokslininkas prof. habil. dr. Steponas Ašmontas prestižiniame mokslininkų renginyje buvo apdovanotas auksiniu garbės prizu už fundamentinio mokslo vystymą. Paryžiuje vykusiame XVI Tarptautiniame termoelektros forume jis skaitė kviestinį pranešimą.

Šių metų forumas buvo skirtas Prancūzijos mokslininko Žano Peltjė 230-osioms gimimo metinėms paminėti. Jame dalyvavo 125 mokslininkai ir inžinieriai iš 24 valstybių, buvo pristatyti naujausi tyrimų rezultatai, analizuotos svarbiausios termoelektros vystymosi kryptys, Skaityti toliau

VU mokslininkų sukonstruotas prietaisas tarnaus CERN‘e (0)

VU_Taikomuju_ mokslu_instituto_mokslininkai

Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto (VU TMI) komanda, vadovaujama prof. Juozo Vidmančio Vaitkaus, vykdydama FP7 programos Europos ateities greitintuvų detektorių infrastruktūros tobulinimo projektą AIDA, įdiegė CERN‘e radiacijos lauko kontrolės prietaisą, pagrįstą efektu, kuris atrastas Vilniaus universitete.

Įrenginys skirtas dviem funkcijoms: radiacijos monitoringui ir greitintuvo protonų pluošto intensyvumo skerspjūvio kontrolei. Jo veikimas yra grindžiamas tuo, kad puslaidininkio silicio fotoatsako sparta tiesiškai kinta plačiame apšvitų neutronais ar protonais diapazone. Šį efektą atrado ir, sukonstravęs mobilią aparatūrą jam tirti, didelių Skaityti toliau

Vėl paleidžiamas Didysis hadronų greitintuvas (0)

Didysis hadronų greitintuvas

Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve atrastas Higso bozonas – pirminė visatos mikrodalelė – tėra siūlo galas, vedantis į kitus atradimus, LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ sako Vilniaus universiteto komandos Europos branduolinių tyrimų organizacijoje vadovas prof. Juozas Vaitkus. Jo teigimu, šios dalelės atradimas buvo tik vienas iš uždavinių, keliamų hadronų greitintuvui, ir ne ką svarbesnis už kitus.

„Apie Higso bozoną fizikai daugiau linkę sakyti – tai nėra taškas, kuriuo pabaigiamas standartinio modelio Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: Kieno lazerius naudoja NASA, Hitachi, Mitsubishi, IBM? (video) (1)

Lazeris_mokslosriuba.lt

1960 m. fizikas Teodoras Meimenas Pietų Karolinoje įžiebė pirmąjį pasaulyje lazerį. Po keturių metų iš Vilniaus universiteto keletas studentų buvo išsiųsti į Maksvą mokytis lazerių fizikos. Ir jau 1966 m., Vilniaus universitete pradėjo šviesti pirmasis lietuviškas lazeris. Sovietų Sąjungoje Lietuvos mokslininkai daugiausia konstravo lazerius moksliniams tyrinėjimams. Buvo pradėta laiku. Dėl to, šiandien pasaulyje mes konkuruojam ne lazerių kaina, o kokybe. Skaityti toliau

Naujoje laboratorijoje gali gimti net dirbtinis intelektas (1)

E. Kurausko nuotr.

Vakar, sausio 22 d.,  oficialiai atidaryta Vilniaus universiteto Fizikos fakultete įrengta Telekomunikacijų mokslo centro M2M (Machine-to-machine) laboratorija.
Naujoji laboratorija studentams atveria daugiau galimybių mokytis naujausių informacinių technologijų ir kurti inovatyvius technologijų plėtros projektus, kurie ateityje gali peraugti į rimtus verslo planus.

„Būtent pradiniame taške – rengiant specialistus – ir turėtų dalyvauti verslo įmonės galvodamos apie Lietuvos ateitį. Skaityti toliau

Iš Argentinoje vykusios jaunių gamtos mokslų olimpiados lietuviai grįžta su bronza (0)

Gruodžio 2–11 dienomis Mendozoje Argentinoje vykusioje tarptautinėje jaunių gamtos mokslų olimpiadoje Lietuvos komandos atstovai – Ugnė Gaižauskaitė iš Vilniaus licėjaus (mokytojai: Rasa Žemaitaitienė, Alma Čekauskienė, Eugenijus Rudminas) ir Kristijonas Samuolis iš Marijampolės marijonų gimnazijos laimėjo bronzos medalius.

Šiais metais Lietuvai taip pat atstovavo Aistis Grigas iš Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos (mokytojai: Domas Briedis, Renata Dikčiūtė, Tomas Kivaras), Karolis Lasys iš Vilniaus Mykolo Biržiškos gimnazijos (mokytojos: Rūta Valančienė, Skaityti toliau

Netekome garsaus Lietuvos fiziko R. Katiliaus (0)

R.Katilius. „Wikipedia“ nuotr.

Spalio 5 dieną, eidamas 79-sius metus, mirė iškilus Lietuvos fizikas, Nacionalinės premijos laureatas, habilituotas mokslų  daktaras, profesorius Ramūnas Katilius.

R. Katilius gimė 1935 metų spalio 15 dieną mokytojų šeimoje. Baigęs Vilniaus Universitetą, eilę metų dirbo mokslinį darbą Leningrade, dabartiniame Sankt-Peterburge, nuolat glaudžiai bendradarbiaudamas su Lietuvos fizikais. Ten ir apsigynė mokslinius laipsnius. 1988 metais grįžo į Vilnių, Skaityti toliau

Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare (0)

CERN nuotr.

Rugsėjo 26 d. švietimo ir mokslo ministro Dainiaus Pavalkio kvietimu Lietuvoje lankysis CERN Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos delegacija, vadovaujama generalinio direktoriaus Rolfo Dieterio Heuerio. Netoli Ženevos veikiančiame Europos branduolinių tyrimų centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas Didysis hadronų greitintuvas. Vizito metu bus atnaujintas bendradarbiavimo susitarimas dėl Lietuvos dalyvavimo CERN mokslo programoje. D. Pavalkis pabrėžia aktyvaus Lietuvos bendradarbiavimo dalyvaujant priešakiniuose tarptautinių mokslinių tyrimų ir edukacijos projektuose svarbą. Skaityti toliau

Fizikos eksperimentai, sulaukiantys plojimų ir nuostabos šūksnių (0)

Fizikų eksperimentai  |  rengėjų nuotr.

Rugsėjo 26 dieną daugiau kaip dešimt tūkstančių mokslo entuziastų ir smalsuolių pritraukianti „Tyrėjų naktis“ šiemet kvies į daugiau kaip 250 nemokamų renginių, vyksiančių jau šį penktadienį, Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Molėtuose ir kituose Lietuvos miestuose bei miesteliuose.

Šiandien kalbiname tuos „Tyrėjų nakties“ dalyvius, kurie geba bananu įkalti vinį, sudaužyti rožę, parodyti šviečiantį agurką bei pademonstruoti įspūdingą dūmų užsklandą, kurios gali pavydėti didžiausius šou organizuojantys magai. Skaityti toliau

A.Gustainytė: Fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas (2)

A. Gustainytė. Asmeninė nuotr.

Fizikos studentė Aušra Gustaitytė sako, jog šiuo metu laboratorijoje praleidžia didžiąją laiko dalį. Savo mokslinius tyrimus ji jau pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose. Tarp jų Armėnijoje, Ispanijoje, Australijoje. Merginos nuomone, fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas. Su juo ji sieja ir savo ateities planus.

„Kartais juokauju, kad, kai tik įgysiu daugiau patirties, įkursiu savo laboratoriją“, – šypsosi mergina. Skaityti toliau

Paskelbti ES jaunųjų mokslininkų konkurso nugalėtojai (0)

mokiniai_nugaletojai mokslininkaiPaskelbti Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso nacionalinio etapo laimėtojai.

Šio konkurso laimėtojais tapo:
Akvilė Gintautaitė ir Eglė Stonkutė, Palangos senosios gimnazijos 12 kl. mokinės, už darbą „Pjuvenų kaip sorbentų panaudojimas švino jonams pašalinti iš užteršto vandens“ (vadovė Danguolė Baranauskienė). Darbo tikslas − išsiaiškinti pjuvenų kaip sorbentų panaudojimo švino jonų šalinimui iš užteršto vandens galimybes. Atlikus tyrimus nustatyta, jog geriausiomis sorbcinėmis savybėmis pasižymi mišrios pjuvenos, kurių sudėtyje yra minkštos medienos, dėl blogesnių sorbcinių savybių reikėtų vengti spygliuočių medžių pjuvenų. Skaityti toliau

„Mokslo sriuba“: kviečia susipažinti su „dieviškąja dalele“ (video) (0)

„Mokslo sriuba“ nuotr.

Pasaulis yra didžiulis ir nesuvokiamas. Jis yra stebuklingas! Už tai, kad galime tai patirti, kad mums labai pasisekė, kad viskas egzistuoja ir mes esame čia ir dabar, turime būti dėkingi paslaptingam Higso bozonui. „Mokslo sriubos“ kūrėjai kviečia pasinerti į labai mažų dydžių pasaulį ir smalsiai susipažinti su „dieviškąja dalele“.

„Higso bozonas – tai elementarioji dalelė, numatyta standartinio modelio dalelių fizikoje. Jos egzistavimas yra labai svarbus aiškinant likusių elementariųjų dalelių masės prigimtį, o tiksliau, skirtumą tarp bemasio fotono ir sunkiasvorių W ir Z bozonų. Skaityti toliau

KTU vyksiančioje „Tyrėjų naktyje“ – per 100 užsiėmimų, paskaitų ir ekspozicijų (0)

Tyreėų naktis 2011 | organiz. nuotr.

Rugsėjo 28 d. (penktadienį) Kauno technologijos universitete  lankytojams bus atsakyta į daugelį intriguojančių klausimų: „Ar įmanoma uždegti ledą? Kaip iš agurko pasidaryti lemputę?“ Į šiuos ir daugelį kitų klausimų bus atsakyta kasmetinio tarptautinio mokslo populiarinimo renginio „Tyrėjų naktis 2012“. Universiteto Studentų mokslinė draugija šį visoje Europoje tą pačią dieną vyksiantį renginį organizuos jau trečiąjį kartą ir šiemet KTU Studentų miestelyje žada daugiau nei 100 užsiėmimų, paskaitų bei ekspozicijų jauniesiems mokslo entuziastams ir kitiems lankytojams.

Šių metų „Tyrėjų nakties“ šūkis: „Kaip man tai pavyko?“, taigi mokslininkai, atvėrę savo laboratorijų, auditorijų duris leis lankytojams patiems pasijusti tikrais mokslininkais. Net 7 skirtingų kūrybinių dirbtuvių metu renginio svečiai turės Skaityti toliau

Iš tarptautinės fizikos olimpiados Lietuvos mokiniai grįžta su 2 sidabro medaliais (1)

FizikaiLiepos 15–24 d. Estijos miestuose Tartu ir Taline įvyko 43-ioji tarptautinė fizikos olimpiada, kurioje lietuviai pasiekė puikių rezultatų – iškovojo 2 sidabro medalius bei 2 pagyrimo raštus. Sidabro medaliais apdovanoti vienuoliktokai Žygimantas Stražnickas ir Daumantas Kavolis iš Vilniaus licėjaus (mokyt. D. Aleksienė), pagyrimo raštai atiteko vienuoliktokui, Vilniaus licėjaus mokiniui Mantui Abazoriui bei Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos dvyliktokui Tomui Čerškui. Taip pat gerų rezultatų pasiekė ir penktasis komandos narys – Skuodo Pranciškaus Žadeikio gimnazijos dvyliktokas Marius Kerys (mokyt. G. Dargienė). Skaityti toliau