Birželio 11 d. eidamas 80-uosius metus mirė vienas garsiausių Lietuvos fizikų, lazerių mokslo Lietuvoje kūrėjas, profesorius, habilituotas fizinių ir matematikos mokslų daktaras, Lietuvos mokslo tarybos narys Algis Petras Piskarskas.
Mirė vienas žymiausių Lietuvos mokslininkų fizikas Algis Piskarskas. Lietuvos lazerių tėvu vadinamas mokslininkas ne tik…
Posted by Rimvydas Petrauskas on Sunday, June 12, 2022
A. P. Piskarskas už savo mokslinius darbus yra pelnęs ne vieną apdovanojimą. 1999 m. jam įteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius, 2019 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžius.
A. P. Piskarskas gimė 1942 metais. 1959 m. baigė Vilniaus Salomėjos Neries vidurinę mokyklą ir tais pačiais metais įstojo į Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultetą. Būdamas trečio kurso studentas išvyko studijuoti į Maskvos M. Lomonosovo universitetą, kurį baigė 1965 m. Čia 1968 m. baigė aspirantūrą, 1969 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų kandidato disertaciją. 1983 m. apgynė fizikos ir matematikos mokslų daktaro disertaciją.
Nuo 1968 m. A. P. Piskarskas dirbo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete. 1978 m. išrinktas 1974 m. Fizikos fakultete įkurtos Kvantinės elektronikos katedros vedėju, o 1983 m. – prie katedros įkurto Lazerinių tyrimų centro moksliniu vadovu. Nuo 1984 m. – profesorius.
Skaitė paskaitas Jenos, Miuncheno, Grioningeno ir Leideno, Berklio, Šiaurės Teksaso, Prahos ir kt. universitetuose, mokslo centruose.
1976–1984 m. buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas. mokslinių žurnalų redaktorių kolegijų narys.
1991 m. tapo Lietuvos mokslų akademijos nariu korespondentu, 1996 m. gegužės 15 d. – tikruoju nariu, 2001 m. – viceprezidentu.
1995–2003 m. Lietuvos mokslo tarybos III–V kadencijų narys.
1999–2003 m. buvo Lietuvos fizikų draugijos viceprezidentas, mokslo komisijos pirmininkas.
A. P. Piskarskas yra daugiau kaip 700 mokslinių straipsnių, pranešimų ir kitų mokslinių publikacijų autorius bei bendraautoris.
Parengta pagal Lietuvos mokslo tarybos, Vilniaus universiteto, lrt.lt, delfi.lt, BNS, ELTA ir kitų šaltinių informaciją.
Užuojauta artimiesiems ir mokslininkų bendruomenei pareiškė Lietuvos vadovai
„Galima teigti, kad Algis Petras Piskarskas buvo neeilinis akademikas, kūręs Lietuvos kvantinės elektronikos ir lazerių fizikos mokslus Lietuvoje. Jo tyrimai ir atradimai leidžia Lietuvai brėžti naujas ir inovatyvias kryptis“, – teigia Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Pasak šalies vadovo, A. P. Piskarsko netektis – tai ir didelis nuostolis šalies mokslo pasauliui.
„Ne veltui A. P. Piskarskas buvo tituluojamas Lietuvos lazerių tėvu ir fizikos mokslo žvaigžde. Jo dėka ši mūsų šalies fizikos kryptis pasiekė pasaulinį lygį. Šiandien kasdienė daugelio užsienio šalių mokslininkų ir pramonininkų veikla neatsiejamai susijusi su jo kurtais lazeriais. Profesoriaus darbus ir mokslinę veiklą tęs daugybė mokinių ir pasekėjų visame pasaulyje. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą ir artimuosius, kolegas ir mokslo bendruomenę“, – rašoma Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsens užuojautoje.
„Netekome Lietuvai ypatingai nusipelniusio žmogaus, pakylėjusio mūsų šalies fizikos mokslus į plačiai vertinamas aukštumas, kaip tai įrodo ir paties profesoriaus Algio Piskarsko pripažinimas pažangiausiuose pasaulio universitetuose bei mokslo centruose, kuriuose jis dalindavosi savo žiniomis ir patirtimi. Į profesinį kelią savo šviesa jis palydėjo ir daugybę studentų, jaunųjų Lietuvos mokslininkų, šiandien tęsiančių ir pildančių profesoriaus darbus. Netekties akivaizdoje linkiu tvirtybės profesoriaus šeimai, draugams bei kolegoms“, – rašoma Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės užuojautoje.
Kodėl tokio masto lietuviams mokslininkams iki šiol neskirta Nobelio premija? Ar mūsų Lietuva turi per mažą įtaką pasaulyje, ar mes nemokame tinkamai pateikti kandidatų darbų Nobelio premijos komisijai?