Šiandien Vilniaus universiteto (VU) Šv. Jonų bažnyčioje VU garbės daktaro insignijomis – toga ir kepure – papuoštos dvi iškilios asmenybės. Tai Islandijos politikas, ekonomistas ir diplomatas Jónas Baldvinas Hanibalsonas (Jón Baldvin Hannibalsson) ir Renselerio politechnikos instituto (JAV) profesorius Maiklas Šuras (Michael Shur).
B. Hanibalsonui VU garbės daktaro vardas suteiktas už išskirtinį indėlį į Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimą tarptautinėje erdvėje, glaudžius ryšius su VU. Eidamas Islandijos užsienio reikalų ministro pareigas jis inicijavo Baltijos šalių valstybingumo pripažinimą. Islandija tapo pirmąja užsienio valstybe, 1991 m. vasario 11 d. de jure pripažinusia atkurtą nepriklausomą mūsų valstybę. J. B. Hanibalsono kandidatūrą pateikė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas.
„Būdamas devyniolikos nusprendžiau, kad noriu studijuoti ir tapti ministru pirmininku. Vienas mano draugas, tuo metu dėstęs keltų ir senąją skandinavų kalbą Edinburgo universitete, patarė studijuoti Škotijos sostinėje, nes ten esą palanki dirva ugdyti ministrus pirmininkus. Prisimindamas studijų Edinburgo universitete dienas, suvokiu, kad daug daugiau išmokau iš karštų diskusijų su bendrakursiais nei iš orių mentorių iš Politinės ekonomikos katedros – su visa pagarba jiems. Kai įtampa tarp jų senamadiškai indiferentiškos ideologijos ir mano pažiūrų pasiekė aukščiausią tašką, nusprendžiau viską mesti ir išvykau į Stokholmą – socialdemokratijos Meką.
Turiu prisipažinti, kad mano trumpi akademinio gyvenimo epizodai daugiausia susidėjo iš „visuotinai pripažintos išminties“ kvestionavimo ir pasipriešinimo nusistovėjusioms doktrinoms. Tos aplinkybės ar, sakyčiau, būdo savybės nulėmė tai, kad aš tvirtai pasisakiau už jūsų kovą dėl nepriklausomybės, kai kiti, buvę šalia, pasirinko tylėti. Todėl, manau, esu šiandien čia“, – kalbėjo J. B. Hanibalsonas .
Prof. M. Šuras įvertintas už ilgametį ir produktyvų bendradarbiavimą su VU mokslininkais, už iškilius darbus puslaidininkių fizikos ir optoelektronikos srityje. Ši bendrystė tapo itin vaisinga pastaruosius du dešimtmečius, kai pasaulyje vyko vadinamoji „mėlynoji revoliucija“. Mokslinis bendradarbiavimas su prof. M. Šuru leido VU fizikams laiku įsitraukti į šią revoliuciją ir suvaidinti joje svarbų vaidmenį. 2002 m. JAV išleista prof. A. Žukausko, prof. M. Šuro ir dr. R. Gaškos knyga „Introduction to Solid State Lighting“ („Įvadas į kietakūnį apšvietimą“) buvo pirmoji pasaulyje monografija kietakūnio apšvietimo srityje. Ji tapo parankine knyga daugeliui mokslininkų ir studentų. Prof. M. Šuro kandidatūrą pateikė Taikomųjų mokslų institutas.
Naujasis garbės daktaras savo kalboje paminėjo, kad bendradarbiauti su VU pradėjo 1970 m. Tačiau bendri darbai nutrūko 1976 m., kai prof. M. Šuras tapo nepageidaujamas Sovietų Sąjungoje. „1989 m. profesorius Juras Požela aplankė mane Minesotos universitete. Jis žaliu žymekliu ant mano kabinete buvusio gaublio apvedė Lietuvą, kuri dar priklausė Sovietų Sąjungai, ir pasakė: „Ji turi tapti nepriklausoma.“ Visiškai su tuo sutikau. Iki šiol išsaugojau šią žalią žymę ant gaublio“, – prisiminė naujasis VU garbės daktaras. Profesorius pažymėjo, kad bendradarbiavimas ir draugystė su Alma Mater Vilnensis garbės daktaro titului suteikia vertės ir prasmės, ir palinkėjo Vilniaus universitetui bei Lietuvai dar ilgai gyvuoti.
VU garbės daktaro vardą gali gauti iškilūs Lietuvos ir užsienio mokslininkai, meno ir visuomenės veikėjai, itin nusipelnę vykdant veiklą, atitinkančią universiteto misiją. VU turi 56 garbės daktarus, tarp jų – Prezidentas Valdas Adamkus, pirmasis Čekijos Respublikos Prezidentas Václavas Havelas, fenomenologas Algis Mickūnas, Nobelio premijos laureatas Robertas Huberis, istorikas Svenas Ekdahlas ir daugelis kitų.
