Antradienis, 7 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Baigėsi 51-oji tarptautinė fizikos olimpiada – svarbiausias pasaulio talentingiausių fizikos mokinių metų renginys (video)

2021-07-27 06:35:56
6
Baigėsi 51-oji tarptautinė fizikos olimpiada – svarbiausias pasaulio talentingiausių fizikos mokinių metų renginys (video)

Lietuvius komanda su vadovais V. Jakštu M. M. Sinkevičiene | Rengėjų nuotr.

Dviejų dalių, bandomąsias ir teorines, olimpiados užduotis sprendė beveik 400 mokinių iš 76 šalių. Lietuvai šiemet teko ypatingas vaidmuo: surengti net savaitę trunkančią olimpiadą nuotoliniu būdu.

Pasak rengėjų, visai mokslo bendruomenei šis renginys – svarbus įvertinimas, parodęs, kad Lietuvos fizikai gali kurti pasaulinio lygio, išmanias užduotis, nuotoliniu būdu įtraukti tiek daug mokinių laisvalaikio, šalies kultūros pažinimo veikloms.

„Lietuvai šis renginys buvo ne tik iššūkis, bet ir didelis įvertinimas, kad galime rengti tokio dydžio renginius. Pasauliui parodėme, kad gebame kokybiškai rengti renginius sudėtingomis sąlygomis, kuomet iki paskutinės minutės numatytas gyvas renginys persikelia į nuotolinę erdvę.

Tai buvo proga labiau paskatinti mūsų mokinius domėtis fizika, kitais gamtos mokslais bei studijuoti juos ateityje. Didžiausias iššūkis rengėjams buvo suburti dalyvius ne tik akademinėms, bet ir laisvalaikio veikloms, bendravimui tarpusavyje.

IPhO rengėjų komanda | Rengėjų nuotr.

Tą pavyko padaryti su puikia savanorių komanda, kurie bendravo su mokiniais tiesiogiai, kvietė dalyvauti įvairiose laisvalaikio veiklose, sudarė galimybes laisvu metu leisti laiką kartu.

Daug iš įvairių šalių sklindančių atsiliepimų, palinkėjimų bei matomas mokinių bendravimas tarpusavyje – didžiausia padėka ir ženklas, kad net ir nuotoliniu būdu tarptautinė fizikos olimpiada subūrė geriausius pasaulio fizikos mokinius į vieną didelę bendruomenę“, – apie renginio užkulisius pasakojo viena iš jo rengėjų Justina Čiplė.

Olimpiadoje geriausiai pasirodė Pietų Korėjos mokinys Kimas Kiungminas (Kim Kyungmin), surinkęs daugiausiai balų visose užduotyse. Aukso medalius laimėjo Rusijos, Kinijos, Singapūro, JAV, Prancūzijos, Rumunijos, Vengrijos mokiniai.

Lietuviai mokiniai Emilis Strazdas (mokytoja Stasė Traigienė) ir dešimtokas Tomas Babelis (mokytojai Remigijus Jakutis, Stasė Traigienė) iš Vilniaus jėzuitų gimnazijos, Monika Šadauskaitė iš KTU gimnazijos (mokytojas Alvydas Jotautis), Mažeikių Gabijos gimnazijos mokinys Justas Kaminskas (mokytoja Genovaitė Meinorienė) pelnė bronzos medalius.

IPhO medaliai | Rengėjų nuotr.

Tadui Danilevičiui iš Klaipėdos licėjaus (mokytojai Saulius Žukauskas, Marius Žadvydas) skirtas pagyrimo raštas.

„Tai buvo viena sunkiausių olimpiadų, kurioje teko dalyvauti. Abi užduotys buvo sudėtingos, buvau ne kokios nuotaikos. Parašiau viską, ką žinojau ir bandžiau visa tai pagrįsti.

Ši olimpiada skyrėsi nuo kitų, nes užduotys ilgos, mažiau laiko buvo loginiam apmąstymui, užtrunki, kol perskaitai užduotį. Bet kai mažiausiai tikiuosi, tuomet ir pavyksta laimėti“, – įspūdžiais dalinosi M. Šadauskaitė.

KTU gimnazijos mokinė pasakoja visuomet iš mokytojų jautusi moralinį palaikymą, padrąsinimą. Tačiau yra susidūrusi su diskriminacija ir nuostata, kad fizika – ne mergaičių sritis.

Prof. E.Kuokštis centre su kolegomis. Užduočių rengėjai | Rengėjų nuotr.

„Fizika susidomėjau 8 klasėje. Būdavo nuostabu eiti gatve ir suprasti gamtos dėsnius, pavyzdžiui, kodėl einu, kaip veikia trinties jėgos, matyti aplinką, gyvenimą ir suprasti, kas iš tiesų vyksta, sugebėti tai paaiškinti.

Tačiau ne kartą esu girdėjusi pasakymų, kad „tu mergina, kam tau čia ta fizika“, – pasakojo M. Šadauskaitė. Ji šiemet baigė mokyklą ir pasirinko fizikos ir matematikos studijas Prancūzijoje.

Lietuvių komandai pasiruožti olimpiadai padėjo dr. Mažena Makoit (Mackoit) – Sinkevičienė ir dr. Vytautas Jakštas, Fizinių ir technologijų mokslo centro mokslininkai.

Pasak V. Jakšto, tarptautinėje olimpiadoje svarbu susitelkti ir gerai paskirstyti laiką. 2 bandomosiomis ir 3 teorinėms užduotims atlikti buvo skiriama po 5 valandas. Lietuviai ir kai kurios kitos komandos tikėjosi užduočių apie lazerius, nes Lietuva garsėja šioje srityje, tačiau jų nebuvo.

„Olimpiadai su mokiniais daugiausiai ruošėmės nuotoliniu būdu, prieš pat ją, gyvai, susitikę Vilniuje sprendėme bandomąsias užduotis iš senų olimpiadų, mokiniai praktikavosi ir VU fizikos laboratorijoje.

Žinoma, stresas daro savo, kai esi ribotas laike atlikti užduotis, svarbu neužstrigti matematiniuose skaičiavimuose. To irgi mokomasi ruošiantis olimpiadoms”, – pasakojo V. Jakštas, paminėjęs, kad labiausiai tikėjosi ir ruošėsi temoms iš kvantinės fizikos, lazerių.

Mokiniai iš viso pasaulio olimpiados metu dalyvavo virtualiuose turuose po Lietuvą, klausėsi Nobelio premijos laimėtojo Didiero Kelozo (Didier Queloz), lietuvių fizikos mokslininkų paskaitų, rungėsi protų kovose, stebėjo tautinių šokių ir lietuviško maisto ruošimo pamokas.

Renginys buvo prižiūrimas iš vieno „taško“ – VU fizikos fakultete įsikūrusios beveik 200 žmonių komandos. Vienas didžiausių iššūkių – užtikrinti sąžiningą mokinių kovą pasitelkiant stebėtojus, savanorius, kameras, siūlant nuolatinę techninę ir žmogišką pagalbą.

Mokiniai dalį olimpiados laiko privalėjo būti be ryšio priemonių. Kiekvienai komandai skirtingose šalyse buvo išsiųstos priemonės bandymui atlikti.

Tomas Kvietkauskas, įvairių tarptautinių olimpiadų dalyvis ir šio renginio savanoris, sako, kad kai kurios valstybės į olimpiadas žiūri labai rimtai ir daug joms ruošiasi.

„Kinija, JAV ir kitos šalys turi geresnę infrastruktūrą, rengia daug pasiruošimo olimpiadoms stovyklų. Saudo Arabija šiais metais samdėsi žinomą estų fiziką mėgėją, kad padėtų pasiruožti IPhO2021.

Mūsų mokyklose fizika šiuo metu yra, sakyčiau, per lengva ir pateikiamos tokios žinios, kurios vėliau mažai kur panaudojamos. Reikėtų ankstinti tiksliųjų mokslų mokymą, ypač spręsti uždavinius, mąstyti.

Pas mus telkiamasi į formules ir jų panaudojimą, o štai olimpiadose pamatai, kad svarbu yra suvokimas, išmąstymas, ir tik tada tai virsta į skaičius ar formulę“, – sako T. Kvietkauskas, pats ragavęs ir korepetitoriaus duonos, padėjęs draugams mokytis.

Iš viso olimpiadoje išdalinta 200 aukso, sidabro ir bronzos medalių. Kitąmet tarptautinė fizikos olimpiada bus rengiama Baltarusijoje.

Olimpiados nuotraukos čia.

Uždarymo iškilmės:
Komandų linkėjimai:
Spausdinti 🖨

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 6

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    KITAIS METAIS – TARPTAUTINĖ FIZIKŲ OLIMPIADA BUS RENGIAMA BALTARUSIJOJE!
    Reikia manyti, kad iki to laiko, Lietuvos profesūra pažins, NE TIKTAI KOPERNIKO, PRIEŠ 500 metų, ATRASTUS PIRMĄJĮ ir ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIAS FIZINIUS JUDĖJIMUS, BET IR LIETUVIO inž. GEOFIZIKO – ASTRONOMO – HIDROLOGO, ROMUALDO ZUBINO ATRASTUS – TREČIĄJĮ ir KETVIRTĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINIUS JUDĖJIMUS! .
    Šia tema parašytos ir Romualdo Zubino yra išleistos knygos :
    – “PERKŪNAS”, “PER PRAEITĮ Į ATEITĮ”, “PAŽADINTA PRAEITIS”, “PRAEITIS IR ATEITIS”, “PRAREGĖJIMAS”, “TVANAI DIEVAI CIVILIZACIJOS'”,
    Pastarojoje knygoje yra įmintas “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS” kuriam jau per 450 000 metų!

    Atsakyti
  2. Geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    FIZIKA ir GEOFIZIKA! Tai tarpusavyje susiejami mokslai! Geo – fizika, tai ŽEMĖS ir VANDENYNŲ
    SANDAROS MOKSLAS! BŪTINA ŽINOTI, KAD MŪSŲ PROTĖVIAI, ŠIUOS ŽEMĖJE VYKSTANČIUS PROCESUS, GAMTOJE STEBĖJO NUO SENIAUSIŲ LAIKŲ! GALIME DIDŽIUOTIS, KAD MŪSŲ PROTĖVIŲ DĖKA BUVO ĮMINTAS “ŠUMERŲ KARALIŲ SĄRAŠAS”, KURIAM JAU PER 450 000 metų!

    Atsakyti
  3. Proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    ŠLOVĖ KRIVIŲ KRIVAIČIUI VANDENORIUI PALIKUSIAM PASAULIUI EPUS “ĮLIADĄ” IR “ODISĖJĄ”!
    Pirmajame šaltinyje buvo pranešta apie kelis ATLANTO – TERO – SANTARINĮ ugnikalnio išsiveržimus! “ODISĖJOJE” buvo pranešta apie šio ugnikalnio SIAUTĖJIMĄ 1179 m. p.r.m.e. Pasaulio mokslininkai, šią katastrofą, vis dar vadina “TROJOS” KARU!
    Žydai, šios katastrofos pagrindų, vėliau sukūrė MOZES ir AARONO, iš EGIPTO pabėgimo epopėją!.
    Šis UGNIKALNIO SPROGIMAS buvo toks galingas, kad Raudonosios jūros pusiasalyje “SANOS” mieste susilydė akmenis.
    Indų gi išminčiai, šią katastrofą įamžino epe “MAHABHARATA”!

    Atsakyti
  4. Proistorikas geofizikas inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    Galima tiktai stebėtis, – kaip KRIVIŲ KRIVAITIS VANDENORIUS, 1178 m. p.r.m.e. gebėjo pranešti VIDURŽEMIO JŪROS REGIONO GYVENTOJAMS, kad ĮVYKS TERO – SANTARINĮ UGNIKALNIO SPROGIMAS ir visi, šio regiono gyventojai, privalės keltis į saugesnes vietas?!.
    Mūsų laikų mokslininkai, SANTARINI SALOJE, ilgą laiką vykdydami archeologinius kasinėjimus, aptiko tiktai vienos kiaulės apdegusius griaučius!?
    TAI LIŪDIJA – KOKIA DARNI BUVO KRIVIŲ KRIVAIČIO VANDENORIAUS KOMANDA, KAD PO TOKIOS SUPER – KATASTROFOS, SANTARINI SALOJE NEBUVO ŽMONIŲ AUKŲ!!!!
    AMŽINA ŠLOVĖ IR GARBĖ. LIETUVIŲ TOLIMIAUSIAM PROTĖVIUI, KRIVIŲ KRIVAIČIUI VANDENORIUI, PASAULIUI PALIKUSIAM VERTINGIAUSIĄ INFORMACIJĄ IŠ TOLIMIAUSIOS PRAEITIES!!!!

    Atsakyti
  5. V I L T I S ? says:
    2 metai ago

    Vilnius sveikina daugiau kaip pusę tūkstančio Vilniaus abiturientų šimtukininkų
    – lrytas.lt/lietuvosdiena/svietimas/2021/07/28/news/vilnius-sveikina-daugiau-kaip-puse-tukstancio-vilniaus-abiturientu-simtukininku-20245402/

    Atsakyti
  6. Atsigaukime says:
    1 metai ago

    Rado būdą, kaip išspręsti vandens trūkumą pasaulyje: fantastiškai skambanti technologija daug paprastesnė, nei atrodo
    – technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-90490/straipsnis/Rado-buda-kaip-isspresti-vandens-trukuma-pasaulyje-fantastiskai-skambanti-technologija-daug-paprastesne-nei-atrodo?utm_source=nps
    Žemės sukimasis lėtėja, bet būtent dėl to mes turime kuo kvėpuoti – skamba kaip fantastika, bet mokslininkai turi rimtų įrodymų: nuo šio momento prasidėjo tikras gyvybės sprogimas
    – technologijos.lt/n/mokslas/gamta_ir_biologija/S-90468/straipsnis/Zemes-sukimasis-leteja-bet-butent-del-to-mes-turime-kuo-kvepuoti—skamba-kaip-fantastika-bet-mokslininkai-turi-rimtu-irodymu-nuo-sio-momento-prasidejo-tikras-gyvybes-sprogimas?utm_source=rps
    Už deimantus kietesnis stiklas? Mokslininkai sukūrė ypatingą medžiagą
    – technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-90524/straipsnis/Uz-deimantus-kietesnis-stiklas-Mokslininkai-sukure-ypatinga-medziaga?utm_source=nps
    Mokslininkai netyčia išrado labai efektyvų būdą mesti svorį – kūnas tiesiog žibės
    – technologijos.lt/n/mokslas/zmogus_ir_medicina/S-90498/straipsnis/Mokslininkai-netycia-isrado-labai-efektyvu-buda-mesti-svori—kunas-tiesiog-zibes?utm_source=nps

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

2023 02 03
Verslas | plcc.lt nuotr.

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

2023 01 27
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

2023 01 13
Naujieji metai Vilniuje | S. Žiūros nuotr.

Naujieji Vilniuje – su muzika ir lazeriais

2022 12 30
Kokie yra lazerinio etikečių kirtimo privalumai? | freepik.com nuotr.

Kokie yra lazerinio etikečių kirtimo privalumai?

2022 11 25
Matematikos olimpiada Trumse 2022 | Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro nuotr.

Baltijos kelio matematikos olimpiadoje Lietuvos komanda užėmė trečiąją vietą

2022 11 18
Fizikai: Kam reikia tokio tikslaus laiko matavimo? | Asociatyvi nuotr.

Fizikai: Kam reikia tokio tikslaus laiko matavimo? 

2022 11 04
R. Šimašius ir Alesis Beliackis | Alkas.lt koliažas

D. Kuolys. Iki šiol neištirta Alesio Beliackio išdavystės istorija

2022 10 08
Alesis Beliackis | wikimedija.org, Bladyniec nuotr.

Nobelio taikos premija – kovotojams dėl žmogaus teisių Rytų Europoje

2022 10 08
Fizika. VU žinovai, Nobeliai | VU nuotr.

Kvantinės teleportacijos įtaka ateities technologijoms

2022 10 07
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukrainos gynėjai | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai

2023 02 07
Kęstutis Navickas | zum.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos

2023 02 07
Vasario 16-oji Istorinėje Prezidentūroje Kaune – nostalgiškai, interaktyviai ir su detektyvo prieskoniu | istorineprezidentura.lt nuotr.
Istorija

Istorinė Prezidentūra kviečia švęsti Vasario 16-ąją

2023 02 07
Alternatyvus transportas | lkva-asociacija.lt nuotr.
Lietuvoje

Keleivių vežėjai pasigenda valstybės strategijos

2023 02 07
Kelias | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.
Lietuvoje

Didėja lėšos kelių ir tiltų tvarkymui

2023 02 07
„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Etninė kultūra

„Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

2023 02 07
Ukrainos gynėjas | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainai trūksta tik naikintuvų

2023 02 06
Pinigai | pixabay.com nuotr.
Lietuvoje

Kas penktas namų ūkį gavo paramą už šildymą

2023 02 06
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • ačiū apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • „Lietuvos dešiniųjų meinstrymui“ apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o jei apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ukrainos gynybos štabe svarstomi kontr-puolimo variantai
  • K. Navickas: ūkininkas neturi nešti visos naštos
  • Atidaroma V. Tamošiūno nuotraukų paroda „Šviesa ir ritmas Vilniaus atvaizduose“
  • J. Basanavičius. Pasijutau lietuviu esąs
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Lietuviai kuria visame pasaulyje žinomus lazerius

by Kristina Aleknaitė
2023 02 03
0
Lazerio gaminimas | mokslolietuva.lt nuotr.

Lietuvoje pirmasis lazerio spindulys nušvito vos prieš 56 metus, o šiandien lietuviški lazeriai eksportuojami į žymiausius pasaulio mokslo ir didžiausius...

Skaityti toliau

Tarptautinės verslo parodos: kaip padidinti dalyvavimo naudą

by Kristina Aleknaitė
2023 01 27
0
Verslas | plcc.lt nuotr.

Naujovių agentūra kviečia eksportuotojus prisistatyti jungtiniuose nacionaliniuose stenduose tarptautinėse verslo parodose. Šiemet atrinktos septynios tikslinės tarptautinės parodos užsienyje, kuriose bus...

Skaityti toliau

Šiandien 80-metį švenčia prof. Benediktas Juodka

by daiva
2023 01 13
5
Prof. Benediktas Juodka - prie mikrofono. MKIC kapsulės kasimo iškilmės | VU bibliotekos archyvo nuotr.

Vilniaus universiteto mokslo slėnių iškilimas, moderniõs bibliotekos – Mokslinės komunikacijos ir informacijos centro atidarymas Saulėtekyje, Gyvybės mokslų centro projekto parengimas,...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • ačiū apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • „Lietuvos dešiniųjų meinstrymui“ apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • o jei apie M. Kundrotas. Kruvina tuštybės mugė
  • Pankas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
  • Tomas apie „Kūlgrinda“ Indijoje lietuvių apeiginėmis giesmėmis garsina Lietuvą
Kitas straipsnis
Profesoriui Jonui Kubiliui atminti išleistas pašto ženklas

P. S. Krivickas. Jauniausią Rektorių Prisimenant

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai