Žymos archyvas: eilėraščiai

L. Milčius. Sustosim prie laužų (1)

Sustosim prie laužų | L. Milčiaus nuotr.

Sustosim prie laužų, kaip tą lemtingą naktį
Ir širdys plaks vėl tuo pačiu ritmu.
Tiktai šįkart nereiks tautai apverkt, netekti
Brangios dukros ir karžygių sūnų.

Užgęsta liepsnos ir pajuoduoja anglys,
Tik atmintis išlieka vis karšta. Skaityti toliau

Bus minimos Oskaro Milašiaus 140-ųjų gimimo metinės (2)

Milasiui-140_plakatasLapkričio 3 d. penktadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje, aktyviausio lietuvių kultūros propaguotojo Vakarų Europoje, poeto Oskaro Milašiaus (1877–1939) 140-tosios gimimo metinės.

Pranešimą „Oskaras Milašius – poetas ir diplomatas“ skaitys Vilniaus universiteto  prof. Genovaitė Dručkutė. Skaityti toliau

A. Peškaitis. Poezija (1)

Arūnas Peškaitis | Asmeninė nuotr.

Pro langą mano kaltės
pro langą kelias mano
akelės ak akelės kiek jūs
išverkti galit tikėkit nepražūsiu
man jūsų gaila akys nes jūs
manęs nematę į daiktus kreivai
žiūrit aš myliu ir mylėsiu kaip moku ir
ką moku pro langą kaltės kelias
už mano durų juokas nemoku Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (Komentarai įrašui J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai yra išjungti)

Julija Šatkauskaitė | Asmeninė nuotr.

Netyčiom paėmiau į širdį
Wilde’o mamos dramatinę išminties ištarmę
who has not ate his bread in sorrow… etc.
ir ilgas naktis vaikščiojau po tą sodą,
kur balti pelėsio pūkai dengia vaisius,
kur saulė springsta savo rašalo spinduliais
kur dūmai ir prakaitas formuoja nejautros sluoksnį
ant akių vokų. Skaityti toliau

L. Milčius. Lietuvai ir Liepos 6-ajai (video) (4)

Alkas.lt nuotr.

Lietuvai

Norėčiau dainą Tau dainuoti
Skambiausią iš visų,
Tiktai kur rasti, kur ieškoti
Žodžių, Tavęs vertų?!

Norėčiau paukščių paprašyti, Skaityti toliau

Kultūros naktis 2017: bijai slemo – neik į miestą (2)

Kulturos naktis 2017_PlakatasBirželio 16-osios vakarą, kai Lietuvos sostinėje prasidės jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno šventė „Kultūros naktis“, nušviesiantis visą miestą, Lietuvių kalbos institutas visus, nebijančius naktinėti ir neabejingus kultūrai, pakvies į vieną iš nakties žiburių – gyvą, interaktyvų slemo vakarą „Bijai slemo – neik į miestą“. Renginys vyks 20:30–22:30 val. kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“ (P. Vileišio g. 5).

Slemas – gyvos kultūros pavyzdys

Miesto žmogus yra gyvas. Jis ne tik stebi – jis kalba. Jis nebijo diskutuoti apie (ne)poetišką kasdienybę, prieštaringą, tikrą gyvenimą. Todėl slemas yra puiki galimybė kiekvienos asmenybės saviraiškai. Skaityti toliau

Kreiva Plunksna. Poezija (2)

Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Kūne užčiuopki
Kontūrus sielos
Ir liesk jį
Lyg būstinę Dievo
Pagarbiai tardamas
„Tikiu“
Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Tada mylėsi Skaityti toliau

Mirė poetė, mokytoja Bronė Liniauskienė (0)

Bronė Liniauskienė | klavb.lt nuotr.

Gegužės 28 dieną Kretingoje, eidama devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus mirė vyriausiosios kartos poetė, iškili pedagogė,  ilgametė lietuvių kalbos  ir literatūros mokytoja-ekspertė, pokario partizanų ryšininkė, Kretingos Garbės pilietė Bronė Liniauskienė (1923 – 2017).

Bronė Liniauskienė-Rimkevičiūtė gimė 1923 metų kovo 20 dieną Žilionių kaime Radviliškio rajone. 1931-1935 m. poetė mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935-1937 m. – Šeduvos progimnazijoje, 1941 metais baigė Šeduvos „Saulės” progimnaziją, 1943 metais – Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1957-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, jį baigusi įgijo lituanistės Skaityti toliau

L. Milčius. Dvi svetimos varnos (3)

Dvi svetimos varnos | L. Milčiaus nuotr.

(Satyra pagal šių dienų politikos aktualijas)

Dvi varnos, dvi svetimos varnos
Atskrido nuo Varšuvos kuorų.
Dvi varnos, dvi pilkos patarškos
Mokyt paukštelius Vilniaus puolė:

Pagaliau, pagaliau mes priversim
Mūsų raštą ir čia pripažinti,
Seną galią ir kilmę pagerbti,
Atsiklaupus vėl ponais vadinti. Skaityti toliau

Vilniuje bus pristatyta nauja S. Birgelio eilių knyga „Ožkiniai linų mėlynų“ (video) (0)

Sigitas Birgelis | Rengėjų nuotr.

Balandžio 27 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose  (K. Sirvydo g. 6) vyks Sigito Birgelio kūrybos vakaras ir naujausios jo poezijos knygos „Ožkiniai linų mėlynų“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorius Sigitas Birgelis, Mykolas Karčiauskas, Antanas Jonynas, Birutė Jonuškaitė. Poetinę kompoziciją pagal Sigito Birgelio eiles parodys Punsko teatras „Aurora“, vadovai: Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė ir Arnoldas Vaznelis.

„Ožkiniai linų mėlynų“ – tai vienuoliktoji Punske gyvenančio ir kuriančio poeto Sigito Birgelio poezijos knyga. Šis eilėraščių rinkinys kūrybos atžvilgiu yra gal kiek labiau Skaityti toliau

R. Sadauskas. Gūdžių dienų gūdus motyvas (0)

Kęstucio apygardos partizanai | Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimo centro archyvų nuotr.

Partizanų lopšinė

… palinko liepa
šali kelio
palinko
ir nulūžo
gyvenimas
vieni pavojai
kas tyli
ir
kas ūžauja
kas tolima
kas artima Skaityti toliau

Kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos? (0)

Prigimtines seminaras Kalba ir savastis.prigimtine.lt

Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.

Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina  tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.

Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau

Kaip sudominti vaikus valstybinėmis šventėmis? (video) (1)

Laisve vaiku lupose_mazujuekspertumokykla.lt

Mokomoji internetinė svetainė Mažųjų ekspertų mokykla kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.

„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, Skaityti toliau

Nacionalinė biblioteka kviečia į susitikimą su Violeta Palčinskaite (0)

Violeta Palčinskaitė | V. Braziūno nuotr.

Sausio 17 d., antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Konferencijų salėje (V a.) vyks susitikimas su Violeta Palčinskaite. Renginyje bus pristatyta rašytojos atsiminimų knyga „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose.

Violeta Palčinskaitė – garsi poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja – labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja. Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Šioje suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai bei klystkeliai, prisiminimai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus.

Skaityti toliau

L. Milčius. Vėl degs laužai (0)

Signatarai Leonas Milčius, Algirdas Patackas (1943-2015), Liudvikas Simutis (1935-2014) | L. Milčiaus nuotr.

Vėl degs laužai ir sklis kaip giesmės dainos
Apie aukas nelemtosios nakties,
Kurias sudėjo ant altoriaus laisvės
Tauta, tarytum žiedus iš širdies.

Ne liepsnos kils į sausio šaltą dangų,
Bet meilė didvyriams lyg kad ugnis karšta,
Primins žmonėms krauju pelnytą garbę
Rimties tyloj sustojus vėlei Lietuva. Skaityti toliau

Poeto V. P. Bložės eilių klausysis angelai (0)

vytautas-p-bloze_p-lileikio-nuotr

Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“

Laisvo žodžio skonis

V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau

L. Milčius. Nelik be atminties (7)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

Rašau atsiliepdamas į Laisvūno Šopausko straipsnį apie kai kurių dabartinių intelektualų totalitariškumą. Dėkingas gerb. L. Šopauskui už drąsų ir reikalingą vertinimą.

Tik nepalik, žmogau, be atminties.
Be atminties kitiems mes būsim niekas.
Be nuostabiausios žemėje vilties —
Savoj tautoj gyvent ir eit į priekį. Skaityti toliau

Rašytojų sąjungos premija paskirta poetei Giedrei Kazlauskaitei (0)

Giedrė Kazlauskaitė | LRS nuotr.

26-oji Lietuvos rašytojų sąjungos premija skirta poetei Giedrei Kazlauskaitei už naujausią eilėraščių rinkinį „Singerstraum“.

Apdovanojimas kaip visada bus įteiktas sausio 6-ąją, Trijų Karalių dieną.

1980-aisiais gimusi G. Kazlauskaitė – poetė, literatūros kritikė, „Šiaurės Atėnų“ redaktorė, yra išleidusi apsakymų knygą „Sudie, mokykla“ (2001 m.) bei tris poezijos rinkinius – „Heterų dainos“ (2008 m.), „Meninos“ (2014 m.) ir „Singerstraum“. Už kūrybą poetė pelnė ne vieną reikšmingą apdovanojimą.

Kasmetinė Lietuvos rašytojų sąjungos premija skiriama už didelės vertės kūrinį, išleistą Skaityti toliau

L. Milčius. Dvi vėliavos (5)

Kauno karo muziejus | L. Milčiaus nuotr.

Lietuvos karių dienai

Dvi  vėliavos aukštai iškeltos plazda,
Audringam vėjyje ugnim liepsnoja.
Žvelgi — ir lyg tvirčiau, širdyje gera,
Tarsi matai, kaip veda jos į kovą.

Matai, kaip Vytis drąsiai kalaviją aštrų
Prieš ordas priešų pelkėmis ir giriom mūšin neša. Skaityti toliau

Prasideda naujausias renginių ciklas – susitikimai Vilniaus mažajame teatre (1)

a_sataite_laura_vansevicienes-nuotr

Prasideda naujausias Vilniaus mažojo teatro renginių ciklas ˜– susitikimai Vilniaus mažajame teatre, kuris  suteiks galimybę žiūrovams geriau pažinti ryškiausias lietuviško Teatro asmenybes.  Pirmasis renginys pakvies į literatūrinio skaitymo vakarą. Jis numatytas lapkričio 23 d. 18 val.30 min.

Viena talentingiausių jaunosios kartos Vilniaus mažojo teatro aktorių Agnė Šataitė skaitys Nacionalinės meno premijos laimėtojos Onės Baliukonės (1948–2007) eiles. Poetė Onė Baliukonė savo kūryboje gynė taurumo estetiką, neabejojo klasikinėmis vertybėmis, Skaityti toliau

J. Šatkauskaitė. Eilėraščiai (3)

Julija Šatkauskaitė | V. Daraškevičiaus nuotr.

Nuvilti

Vėluoti, nes sapnuojamos klajonės po nesančius kraštus
daug svarbesnės už darbo biržos konsultaciją.
Meluoti, nes tai, koks esi, nesutampa su tuo,
Kokį norėtum save matyti ir juolab rodyti.
Nedirbti, nes darbų per daug ir argi vienas žmogus tiek gali,
o ir nežinia, nuo ko reiktų pradėt. Skaityti toliau

L. Milčius. Prisimenant Baltijos kelią (0)

Baltijos kelias | E.J. Morkūno nuotr.

Skaudu ir gaila, kad ne vienas tautietis mūsų vienybės, Baltijos kelią, iškeitė į emigracijos kelią

Kodėl dabar vedi ne Baltijos pakrante,
Tačiau per ją, per dūžtančias bangas?
Kaip tavyje sustot ir kaip ištiesti ranką,
Kaip man greta bičiulį kitą rast?

Kodėl gi, broliai, juo keliaut pamilot,
Jo nepapuoš lakūnai gėlėmis. Skaityti toliau

R. Jasukaitienė. Garbanota alyvos šakelė (1)

aukuras_R.Jasukaitiene

Prisimenu tokį pat žydintį pavasarį… Lietuvių kalbos mokytoja mus, Seredžiaus vidurinės mokyklos vienuoliktokus, nusivedė į kabinetą, kuriame buvo televizorius – bene vienintelė techninė mokymo priemonė mokykloje. Klausėmės laidos apie K.Donelaičio „Metus“. Bet įsiminiau visai ką kita, o būtent, poeto Algimanto Mikutos retorinį klausimą, kurio pažodžiui jau nepakartosiu: ar 21-ajame amžiuje bus vietos Poezijai? Ar žydės garbanota alyvos šakelė? Kaip dar toli anuomet buvo 21-asis amžius! Kiek daug per tą laiką įvyko! Ir realiame gyvenime, o dar daugiau –  žmogaus sieloje… Ar naujų technologijų pasaulyje tebežydi poezijos alyvos? Ar – garbanotos? Skaityti toliau

D. Apalianskienė. Revizoriai be portfelių? (6)

Dijana Apalianskienė | asmeninė nuotr.

„Baigėsi „Poezijos pavasaris“. Poetų daug, o į leidinį patenka vis mažiau. Ne todėl, kad poetai „nusirašė“, o todėl, kad tie, kuriems jau virš 50, tiesiog nebepublikuojami, atmetami, – jaunajai kartai nereikia nieko perimti, lietuviška kūryba buvusi iki „naujųjų europiečių“ tiesiog nereikalinga. Dingsta eilėraštis – atsiranda „tekstai“…
(Vidmantė Jasukaitytė)

***
Kokie teisingi rašytojos žodžiai!

Seniai stebiu tą keistą – vis labiau dabartinėje lietuvių literatūroje įsigalintį reiškinį, kai gražiai sueiliuotos ir su rimais eilės – tos įprastinės, su kuriomis augo, ir išaugo jau ne Skaityti toliau

Nuvilnijo Poezijos pavasaris Poškonyse (0)

Poezijos pavasaris Poskonyse_rengeju nuotr

Dieveniškių istorinio regioninio parko direkcijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos iniciatyva gegužės 25 dieną poezijos eilės skambėjo Poškonyse, Dieveniškių istorinio regioninio parko lankytojų centre. Vienuolikti metai, kai ši Poezijos šventė yra Tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ programoje.

Gegužės 15 d. iškilmingu poezijos ir muzikos renginiu Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo 52-asis tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“. Festivalis rengiamas kasmet nuo 1965 metų, jis pradėtas rengti pažymint poetės Salomėjos Nėries 20-ąsias mirties metines. Skaityti toliau

Prasidėjo 52-asis „Poezijos pavasaris“ (dienotvarkė) (0)

Poezijos_pavasario_logotipas

Gegužės 15 d. iškilmingu poezijos ir muzikos renginiu Nacionalinėje dailės galerijoje prasidėjo 52-asis tarptautinė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“.

Tai – seniausia ir iškiliausia literatūros šventė mūsų šalyje rengiama Lietuvos Rašytojų sąjungos. Jame savo kūrybą skaito Lietuvos ir užsienio poetai, dalyvauja aktoriai, dainininkai, muzikantai, dailininkai.

Šventė rengiama kasmet nuo 1965 m., paskutinę gegužės savaitę. Per keletą dienų įvyksta virš 50 susitikimų, kurie sutraukia klausytojų iš visos Lietuvos. Šventės išvakarėse išleidžiamas naujų eilėraščių, poezijos vertimų ir esė apie literatūrą rinkinys „Poezijos pavasaris“. Skaityti toliau

B. Rastenytė. Atlantida (0)

thCAR6JM9I

Aš jūros krantą
Pasiekti bandau
Tuose namuose
Kur gyvenau kriauklėje
„Are we breath, or are we breathed“
Vaikystėje žaisdavom
Koralų rifuose
Lyg gaublyje
Ir sukdavomės jūros arkliukų
Karuselėse
Ir rinkdavom
Perlus. Skaityti toliau

Ramutė Skučaitė – 2016-ųjų „Poezijos pavasario“ laimėtoja (0)

Ramutė Skučaitė | G. Kajėno nuotr.

Gegužės 3 dieną Maironio apdovanojimas už eilėraščių ir prozos knygą „Nepaslaptis tokia balta“, kurią išleido „Lietuvos Rašytojų sąjungos leidykla“, skirta poetei, vertėjai, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatei Ramutei Skučaitei.

Poetas, kuriam skiriama premija, tampa tarptautinio poezijos festivalio „Poezijos pavasaris“ laimėtoju. Maironio premija siekia 3000 eurų, skiriama už geriausią naują poezijos knygą, išleistą per praėjusius kalendorinius metus. Komisija laimėtoją rinko iš šešių poetų. Maironio apdovanojimo taip pat siekė Erika Drungytė ir jos knyga „Patria“, Aldona Gustas su knyga Skaityti toliau

Skaitymo šventė „Lietuva skaito!“ pakvies atversti knygą ir skaityti kartu (video, programa) (0)

Lietuva skaito-logoGegužės 7-ąją, minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, Lietuvos kūrėjai, leidėjai, bibliotekininkai, spaustuvininkai ir knygynų darbuotojai kviečia ruoštis skaitymo šventei „Lietuva skaito!“ ir skaityti kartu lietuvišką knygą.

Šiais metais akcija „Lietuva skaito!“ ypatinga dėl ypač plačios renginių geografijos – skaitymai vyks net 35-iuose skirtinguose Lietuvos ir užsienio miestuose: nuo Vilniaus iki Kuršėnų, nuo Oslo iki Glazgo. Daugiau nei 60 susitikimų su autoriais, diskusijų, performansų bei kūrybinių dirbtuvių lauks įvairaus amžiaus dalyvių ir skaitytojų.

Gegužės 7 d. knygynai, bibliotekos, kino teatrai, parkai ir kavinės atvers duris susitikimams su mylimais autoriais ir kūrėjais.

Skaityti toliau

L. Milčius. 26-eri laisvės metai. Pasiekimai ir kas galėjo būti geriau? (9)

Leonas Milčius | asmeninė nuotr.

26-eri laisvės metai. Minčių per šį laikotarpį buvo daug ir įvairių.  Vienos mintys buvo iki 1990-ųjų metų kovo 11-osios dienos, kai norėjosi kuo greičiau įgyvendinti pagrindinį Sąjūdžio  siekį ir savo svajonę – atkurti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, kitos vėliau – kaip galint ilgiau išsilaikyti, atlaikyti tuometinės Sovietų Sąjungos paskelbtą ekonominę blokadą, karinį ir kitokį gąsdinimą,  „Jedinstvos“ ir lenkų autonomininkų rengiamus maištus, demonstracijas, streikus bei  kuo greičiau  gauti kitų šalių oficialų pripažinimą ir jau dabar, kai gali matyti, kurios svajonės išsipildė, kurios ne, o kaip kas vėliau, realiame gyvenime, pasuko visai kitomis kryptimis.  Kai kurios iš jų geresnės, negu tada galvojome, planavome, kitos, deja, ne. Skaityti toliau