…Užmiršęs vargus
Ir pilko gyvenimo naštą,
Pažvelki anapus… per bočių kapus,
Praskleidęs bent uždangos kraštą.
Ir ten iš prabočių didžios praeities,
Mokinkis paguodos, ieškok išminties. Maironis.
Patį terminą „tautos romantizmas“ į literatūros mokslo apyvartą įvedė Vincas Mykolaitis-Putinas. Skaityti toliau
Išnyks Šimašius tarsi blogas sapnas,
Ištrins istorija jo purvą.
Vardas dūlės tarsi pernykštis lapas,
Rūdys sugrauš sukrautą turtą.
O Škirpa liks, didvyriai nemirtingi,
Lietuvių širdys amžiams pažadėtos.
Dangus kiekvieną tikrą maldą girdi,
Jei už Tėvynę ant aukuro sudėtos. Skaityti toliau
Išėjom rugpjūty į Baltijos kelią,
Pasipuošę žiedais, šypsenom.
Nuo grožio Trispalvių pradžiugę, nustebę
Dangaus mums duotom valandom.
Žadėjom atgimti, keltis ir kelti
Visus iki Laisvės žvaigždės,
Skaudžiausio likimo nė vienas nevengti
Už Lietuvą, jeigu reikės. Skaityti toliau
Gegužės 23 d. į Vilniaus rotušę rinkosi poezijos ir meno mylėtojai, „Poezijos pavasario“ laimėtojai – sostinės meras R. Šimašius apdovanojo tarptautinės poezijos šventės laimėtoją poetą Artūrą Valionį. Už knygas „Iš natų“ ir „π-moll“, kultūrinę veiklą, poeziją muzikoje kūrėjui atiteko 2 tūkst. eurų apdovanojimas. Šiūmetė poezijos šventė „Poezijos pavasaris“ jau 55-oji.
„Susitikimai su Poezija kiekvieną pavasarį – ypatingas įkvėpimas. Šiemet įvairiose miesto erdvėse poezija persipynė su muzika, performansais, tapyba. Skaityti toliau
Lietuvos rašytojų sąjunga su giliu liūdesiu praneša, kad š. m. gegužės 15 d. mirė poetas, prozininkas, vertėjas Vytautas Karalius.
Vytautas Karalius gimė 1931 m. balandžio 15 d. Klaipėdoje. 1954 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), 1954–1958 m. jame dėstė anglų kalbą. Nuo 1966 m. – Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Skaityti toliau
Grįžęs kovas jau budina žemę,
Nuvarvėjo sniegų patalai,
Prie namų žmonės trispalves kelia,
Vėjy plaikstosi švelnūs šilkai.
Tegul pergalės spalvos liepsnoja,
Kaip tada, po stebuklų nakties, Skaityti toliau
Laimingas tas žmogus, kuris įgyvendina savo svajonę. Manau, kad kolega Jonas Laurinavičius yra laimingas. Jau besimokydamas Pasamovio kaimiškoje pradinėje mokykloje, be jokio profesinio orientavimo, be jokių mokytojų paskatinimų jis jau brandino vienintelę svajonę „rašyti į laikraščius“. Ši svajonė išsipildė su kaupu.
Vytautas Žeimantas, žurnalistas, rašytojas.
Panašiai apie žurnalistą, rašytoją Joną Laurinavičių rašė ir bendras mūsų draugas, mano Skaityti toliau
Milda Krasauskienė (kūrybinis slapyvardis Juozapava) apie save:
„Gimiau ir augau gražiame šiaurės rytų Aukštaitijos kampelyje – Rokiškio rajone, Juozapavos kaime. Ten prabėgo mano vaikystė ir jaunystė, ten gimė pirmieji nedrąsūs eilėraščiai bendrine kalba. Vėliau, jau palikus tėviškę ir apsigyvenus Kaune, atradau internetinę rašančiųjų svetainę „Žalia žolė“, o kartu ir skiltį „Tarmiška kūryba“.
Pabandžiau rašyti ta kalba, kurią aš vadinu gimtąja, kuri ligi šiol man skamba kaip gražiausia muzika. Didelio palaikymo ir paskatinimo sulaukiau iš Algirdo Svidinsko Skaityti toliau
Rugpjūčio 23-ąją, Ignalinoje, paminėta Europos diena stalinizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena. Ignalinos Švč. M. Marijos gimimo bažnyčioje aukotos šv. Mišios ir pristatyta literatūrinė kompozicija „VISKĄ SAUGOK, ATMINTIE“. Aktoriai Česlovas Stonys, Saulius Sipaitis ir Pranas Zaremba kompozicijoje pagerbė už Lietuvą žuvusius, kentėjusius ir kalbėjo apie budelius, kurie buvo už tai atsakingi. Skambėjo partizanų dainos, buvo skaitomi Antano Rūko, Vytauto Cinausko, Jurgio Zauerveino, Andriaus Vištelio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Bložės eilėraščiai, rašytojos Vandos Juknaitės, vyskupo Teofiliaus Matulionio mintys. Skaityti toliau
Tikriausiai daugelis zarasiškių pritars, kad vienas didžiausių ir laukiamiausių renginių bibliotekoje yra „Nakties skaitymai“. Kūrybinė išraiška, jaukus muzikavimas, gaivi rugpjūčio nakties ramybė ir vėl kvietė klausytoją leistis į intriguojančių improvizacijos vingių kupiną kelionę.
Šiais metais skaitymuose „Žodyje daugiau dangaus“ dalyvavo poetai Antanas A. Jonynas, Donaldas Kajokas, Viktoras Rudžianskas, aktorius, bardas Giedrius Arbačiauskas su žmona Agne, kurie papildė autorius muzikiniais sąskambiais. Skaityti toliau
Lietuvos 100-mečio Dainų šventei „Vardan tos…“
Dainuoki, Lietuva, dainuoki savo dainą!
Ne vieną jų, juk tūkstančius turi.
Dainuok, kaip šimtmečiai ilgi pro šalį eina,
O tu buvai ir motina lieki.
Dainuoki apie girią, lauką žalią, Skaityti toliau
Jauna poetė romuvietė Eglė Kirilauskaitė sako, kad poezija – tai tiltas, kuris leidžia prisiliesti prie įvairių kultūrų, požiūrių ir žmonių, bet svarbiausia – nepamiršti savos kultūros ir baltiškų šaknų. Su daugelio literatūros renginių ir festivalių dalyve, poezijos konkursų laimėtoja, dviejų poezijos knygų autore kalbėjomės apie jos kūrybinį kelią, baltų tikėjimą ir būtinybę jaunam žmogui siekti savo svajonių.
– Pradėkime pokalbį nuo ištakų – kas lėmė, kad Tavo gyvenime svarbios vertybės yra literatūra, baltiškoji mūsų kultūra bei poezija?
– Užaugau Utenoje, mokyklą pabaigiau taip pat ten. Priklausiau Utenos literatų klubui „Verdenė“, tad ir mano literatūrinė biografija prasidėjo Utenoje. Skaityti toliau
Vasario 23 dieną, penktadienį, 18 val., Vilniaus knygų mugėje, bus pristatoma knyga – „Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename“. Renginyje dalyvaus literatūros kritikas Valentinas Sventickas, poeto dukra Jurga Marcinkevičiūtė, profesorė Viktorija Daujotytė, žurnalistas Audrius Siaurusevičius ir filosofas, rašytojas, publicistas Arvydas Juozaitis.
Didžiajai daliai Lietuvos žmonių gana pasakyti vardą ir pavardę – Justinas Marcinkevičius, – ir yra aišku, apie ką kalbama. Tai aukščiausias titulas, kokio gali sulaukti viešas žmogus. Skaityti toliau
Kultūros ministerijos kasmet rengiamas „Knygos meno“ konkursas šiemet vyko jau jubiliejinį 25-ajį kartą. Jam 54 leidėjai pateikė 116 knygų, iš kurių pagal poligrafinius ir meninius kriterijus išrinktos meniškiausiai apipavidalintos ir geriausiai atspausdintos 2017 metais Lietuvoje išleistos knygos.
Pagrindinė – Metų premija – šiemet paskirta dailininkei Linai Itagaki už inovatyvų aktualios temos pateikimą, taiklų šrifto panaudojimą, Skaityti toliau
Sustosim prie laužų, kaip tą lemtingą naktį
Ir širdys plaks vėl tuo pačiu ritmu.
Tiktai šįkart nereiks tautai apverkt, netekti
Brangios dukros ir karžygių sūnų.
Užgęsta liepsnos ir pajuoduoja anglys,
Tik atmintis išlieka vis karšta. Skaityti toliau
Lapkričio 3 d. penktadienį, 17 val. Istorinėje Prezidentūroje bus paminėtos pirmojo Nepriklausomos Lietuvos pasiuntinio Prancūzijoje, aktyviausio lietuvių kultūros propaguotojo Vakarų Europoje, poeto Oskaro Milašiaus (1877–1939) 140-tosios gimimo metinės.
Pranešimą „Oskaras Milašius – poetas ir diplomatas“ skaitys Vilniaus universiteto prof. Genovaitė Dručkutė. Skaityti toliau
Pro langą mano kaltės
pro langą kelias mano
akelės ak akelės kiek jūs
išverkti galit tikėkit nepražūsiu
man jūsų gaila akys nes jūs
manęs nematę į daiktus kreivai
žiūrit aš myliu ir mylėsiu kaip moku ir
ką moku pro langą kaltės kelias
už mano durų juokas nemoku Skaityti toliau
Netyčiom paėmiau į širdį
Wilde’o mamos dramatinę išminties ištarmę
who has not ate his bread in sorrow… etc.
ir ilgas naktis vaikščiojau po tą sodą,
kur balti pelėsio pūkai dengia vaisius,
kur saulė springsta savo rašalo spinduliais
kur dūmai ir prakaitas formuoja nejautros sluoksnį
ant akių vokų. Skaityti toliau
Lietuvai
Norėčiau dainą Tau dainuoti
Skambiausią iš visų,
Tiktai kur rasti, kur ieškoti
Žodžių, Tavęs vertų?!
Norėčiau paukščių paprašyti, Skaityti toliau
Birželio 16-osios vakarą, kai Lietuvos sostinėje prasidės jau tradiciniu tapęs vienos nakties kultūros ir meno šventė „Kultūros naktis“, nušviesiantis visą miestą, Lietuvių kalbos institutas visus, nebijančius naktinėti ir neabejingus kultūrai, pakvies į vieną iš nakties žiburių – gyvą, interaktyvų slemo vakarą „Bijai slemo – neik į miestą“. Renginys vyks 20:30–22:30 val. kalbos muziejuje „Lituanistikos židinys“ (P. Vileišio g. 5).
Slemas – gyvos kultūros pavyzdys
Miesto žmogus yra gyvas. Jis ne tik stebi – jis kalba. Jis nebijo diskutuoti apie (ne)poetišką kasdienybę, prieštaringą, tikrą gyvenimą. Todėl slemas yra puiki galimybė kiekvienos asmenybės saviraiškai. Skaityti toliau
Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Kūne užčiuopki
Kontūrus sielos
Ir liesk jį
Lyg būstinę Dievo
Pagarbiai tardamas
„Tikiu“
Pažvelk į gelmę
Ir niekada mažiau
Tada mylėsi Skaityti toliau
Gegužės 28 dieną Kretingoje, eidama devyniasdešimt penktuosius gyvenimo metus mirė vyriausiosios kartos poetė, iškili pedagogė, ilgametė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja-ekspertė, pokario partizanų ryšininkė, Kretingos Garbės pilietė Bronė Liniauskienė (1923 – 2017).
Bronė Liniauskienė-Rimkevičiūtė gimė 1923 metų kovo 20 dieną Žilionių kaime Radviliškio rajone. 1931-1935 m. poetė mokėsi Vėriškių (Radviliškio r.) pradinėje mokykloje, 1935-1937 m. – Šeduvos progimnazijoje, 1941 metais baigė Šeduvos „Saulės” progimnaziją, 1943 metais – Panevėžio mergaičių gimnaziją. 1957-1963 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, jį baigusi įgijo lituanistės Skaityti toliau
(Satyra pagal šių dienų politikos aktualijas)
Dvi varnos, dvi svetimos varnos
Atskrido nuo Varšuvos kuorų.
Dvi varnos, dvi pilkos patarškos
Mokyt paukštelius Vilniaus puolė:
Pagaliau, pagaliau mes priversim
Mūsų raštą ir čia pripažinti,
Seną galią ir kilmę pagerbti,
Atsiklaupus vėl ponais vadinti. Skaityti toliau
Balandžio 27 d. 17.30 val. Vilniuje, Lietuvos rašytojų sąjungos rūmuose (K. Sirvydo g. 6) vyks Sigito Birgelio kūrybos vakaras ir naujausios jo poezijos knygos „Ožkiniai linų mėlynų“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorius Sigitas Birgelis, Mykolas Karčiauskas, Antanas Jonynas, Birutė Jonuškaitė. Poetinę kompoziciją pagal Sigito Birgelio eiles parodys Punsko teatras „Aurora“, vadovai: Jolanta Malinauskaitė-Vektorienė ir Arnoldas Vaznelis.
„Ožkiniai linų mėlynų“ – tai vienuoliktoji Punske gyvenančio ir kuriančio poeto Sigito Birgelio poezijos knyga. Šis eilėraščių rinkinys kūrybos atžvilgiu yra gal kiek labiau Skaityti toliau
Partizanų lopšinė
… palinko liepa
šali kelio
palinko
ir nulūžo
gyvenimas
vieni pavojai
kas tyli
ir
kas ūžauja
kas tolima
kas artima Skaityti toliau
Kovo 18-19 d. Sanklodiškėse, Molėtų rajone vyks XII Prigimtinės kultūros seminaras „Kalba ir savastis“.
Dvyliktasis prigimtinės kultūros seminaras skiriamas kalbinei tautos savasčiai apmąstyti: kaip prigimtinė kultūra reiškiasi per kalbą ir kalbėjimą, kokį vaidmenį saugant ir puoselėjant kultūrą vaidina tarmės, asmenvardžiai ir vietovardžiai, kokį pavojų kelia siaurėjančios gimtosios kalbos vartojimo ribos.
Reikšmingas nagrinėjimo aspektas – kalbinė kultūros raiška tautosakos kūriniuose ir grožinėje literatūroje, kūrinių gimtąja kalba ir tarme savitumas; Skaityti toliau
Mokomoji internetinė svetainė Mažųjų ekspertų mokykla kviečia Vasario 16-ąją ne tik pasimėgauti vienu iš nedaugelio laisvadienių savaitės viduryje, bet ir paminėti šią šventę taip, kad vaikams ji įsimintų ilgam. Juk teigiami pojūčiai – geriausias būdas ugdyti mažųjų pilietiškumą! Kaip tai padaryti žaismingai ir vaikams suprantamai, pataria istorikė dr. Živilė Mikailienė.
„Mažiesiems nelengva paaiškinti istorines datas, nes jie neturi mums, suaugusiesiems, būdingo laiko tėkmės suvokimo. Dešimt, šimtas ar tūkstantis metų vaikams yra nesuvokiamas laiko nuotolis, todėl, aiškinant datas, Skaityti toliau
Sausio 17 d., antradienį, 18 val. Lietuvos nacionalinės bibliotekos (Gedimino pr. 51, Vilnius) Konferencijų salėje (V a.) vyks susitikimas su Violeta Palčinskaite. Renginyje bus pristatyta rašytojos atsiminimų knyga „Atminties babilonai, arba Aš vejuos vasarą“, dalyvaujanti Metų knygos rinkimuose.
Violeta Palčinskaitė – garsi poetė, dramaturgė, scenaristė, vertėja – labiausiai žinoma kaip vaikų rašytoja. Su jos eilėraščiais ir pjesėmis užaugo ne viena skaitytojų karta. Šioje suaugusiųjų knygoje – stulbinama, autoironiška akistata su praeitimi, neeilinio likimo peripetijos, kūrybos ir meilės keliai bei klystkeliai, prisiminimai apie Lietuvos kultūros grandus Juozą Miltinį, Donatą Banionį, Juditą Vaičiūnaitę ir kitus.
Vėl degs laužai ir sklis kaip giesmės dainos
Apie aukas nelemtosios nakties,
Kurias sudėjo ant altoriaus laisvės
Tauta, tarytum žiedus iš širdies.
Ne liepsnos kils į sausio šaltą dangų,
Bet meilė didvyriams lyg kad ugnis karšta,
Primins žmonėms krauju pelnytą garbę
Rimties tyloj sustojus vėlei Lietuva. Skaityti toliau
Paskutinę praėjusių metų dieną mirė ypatingo likimo poetas, vertėjas ir dainų tekstų autorius Vytautas Petras Bložė. Šių metų vasarį poetas būtų šventęs 88-ąjį gimtadienį. Kaip ir kiti jo kartos poetai, V.P.Bložė buvo įsitikinęs, kad poezijos tikslas – liudyti kitų, bebalsių ir nutildytų, žmonių likimus: „Poetas turi teisę kalbėti/visų vardu/netgi tų, kuriems atimta balso teisė/arba jie nebyliai.“
Laisvo žodžio skonis
V.P.Bložė gimė 1930 m. vasario 9 d. Baisogaloje (Radviliškio r.). Skaityti toliau
